20744edb-ffda-418c-9ed3-4bb52d441e16 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-159-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29; 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. Å ., P. Å . ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konekesko Lietuva“ dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolė V. Ž., ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Konekesko Lietuva“ ieÅ¡kinį D. Å ., P. Å . dėl palÅ«kanų priteisimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Ieškovai D. Š. ir P. Š. ieškiniu prašė:

1) atleisti ieÅ¡kovus nuo 2010 m. spalio 1 d. likusios solidarios prievolės pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 ir pagal jai užtikrinti iÅ¡raÅ¡yto vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. iÅ¡duotÄ VykdomÄ jį įraÅ¡Ä vykdymo atsakovei UAB „Konekesko Lietuva”;

2) priteisti iš atsakovės D. Š. 280 333,58 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iš atsakovės ieškovui P. Š. 35 807,34 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti 6 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:Siekiant pasinaudoti Europos SÄ jungos parama, D. Å . parengė projektÄ ir 2009 m. balandžio 30 d. su atsakove pasirašė technikos pirkimo – pardavimo sutartis naujai technikai įsigyti. Žemės Å«kio technikos įsigijimui D. Å . paskolÄ suteikė AB Citadele bankas, taip pat 690 560 Lt paskolÄ 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartimi Nr. 1 (toliau – Paskolos sutartis) suteikė ir atsakovė, kuriÄ D.

Å . turėjo grÄ Å¾inti 2010 m. liepos 30 d., t. y. Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NMA) pervedus jam 690 560 Lt paramos sumÄ . 2010 m. kovo 24 d. atsakovė ir P. Å . sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ pastarasis įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu D. Å . tinkamai nevykdys prievolių pagal Paskolos sutartį. 2010 m. liepos 19 d. Å¡alys sudarė priedÄ prie Paskolos sutarties, kuriuo pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

Taip pat prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti D. Å . 2010 m. liepos 19 d. pateikė atsakovei paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį (toliau – Vekselis), pagal kurį įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 690‘560 Lt. D. Å . iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atsakovei paskolos negrÄ Å¾ino.2010 m. liepos 7-9 d. atlikus patikrÄ NMA nustatė, kad atsakovės ieÅ¡kovui D. Å . pateikta technika neatitinka 2009 m. balandžio 30 d. technikos pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytos technikos komplektacijos.

Dėl to užtruko paramos gavimas, ji gauta tik 2010 m. rugsėjo 28 d., o ne kaip planuota iki 2010 m. liepos 30 d. Gavus paramÄ , 2010 m. spalio 1 d. atsakovei pervesta 360 580 Lt, o likusiÄ sumÄ 329 980 Lt nusirašė AB Citadele bankas. Todėl pagal Paskolos sutartį D. Å . atsakovei liko skolingas 329 980 Lt.2010 m. spalio 22 d. D. Å . iÅ¡pirko javų kombainÄ â€žClaas Lexion 480“ pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartį (toliau – Lizingo sutartis). D. Å ., atvykęs pas atsakovę, 2010 m. spalio 22 d. pasirašė perdavimo – priėmimo aktÄ .

D. Å . 2010 m. lapkričio 4 d. pasirašė preliminariÄ kombaino pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. parduoti kombainÄ už 350‘000 Lt. Atsakovei nevykdant Lizingo sutartimi numatytų prievolių (savalaikiai ir tinkamai neperdavus ieÅ¡kovui nuosavybės teisės į kombainÄ bei neatlikus kombaino nuosavybės atsakovės vardu iÅ¡registravimo), D. Å . neturėjo galimybių kombaino parduoti. Tai sÄ lygojo D. Å . prievolės grÄ Å¾inti atsakovei likusiÄ paskolos dalį, kuri apylygė kombaino vertei, neįvykdymÄ .

Visų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ AktÄ D. Å . registruotu paÅ¡tu gavo tik 2012 m. gegužės 25 d. Todėl atsakovė pripažintina pažeidusia prievolę ir jai turi tekti dėl jos neįvykdymo atsiradusios neigiamos pasekmės. 2011 m. kovo 22 d. pradėtas priverstinis likusios skolos dalies pagal Paskolos sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimas, areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovams priklausantis turtas bei lėšos. Atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai, tyčia ir sÄ moningai savalaikiai neperdavė D. Å . nuosavybės teisės į kombainÄ bei neatliko kitų reikiamų procedÅ«rų, kas sÄ lygojo D.

Å . visiÅ¡ko prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo dar iki priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimo negalimumÄ . Atsakovei pažeidus prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę, ieÅ¡kovai praÅ¡o atleisti juos nuo prievolės įvykdymo (CK 6.64 str., CK 6.38 str.).Vykdant iÅ¡ ieÅ¡kovų priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , dėl jų turto atžvilgiu taikyto areÅ¡to buvo sužlugdyta ieÅ¡kovų Å«kinė veikla, jie patyrė nuostolius. 2011-2014 m. ieÅ¡kovai prarado galimybę pasėti, užauginti bei gauti derlių iÅ¡ jiems priklausančių pasėlių.

D. Å . 2011-2014 m. negautos pajamos sudarė 488 500 Eur, o P. Å . – 35 807,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad areÅ¡tas taikytas ir UAB „Agrorodeo“ naudai, D. Å . iÅ¡ atsakovės priteistina 244 250 Eur negautų pajamų. D. Å . dėl trÄ Å¡Å³ ir fungicidų trÅ«kumo buvo priverstas užarti vasarinių rapsų pasėlius, todėl prarado galimybę iÅ¡ jų gauti 65 591,98 Eur pajamų, dėl ko iÅ¡ atsakovės priteistina 32 796 Eur. D. Å . neturėjo galimybės savalaikiai sumokėti sutartinių mokėjimų už žemės nuomÄ tretiesiems asmenims, buvo nutrauktos sutartys ir teismine tvarka priteistos sumos, todėl iÅ¡ atsakovės D.

Å . priteistina 3 178,03 Eur suma. Taip pat D. Å . patyrė nuostolių, nes VSDFV biudžetui susidarė skola ir buvo priskaičiuoti delspinigiai, dėl ko iÅ¡ atsakovės priteistina 109,53 Eur.IeÅ¡kovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalÄ , nes dėl jų turtui taikyto areÅ¡to ieÅ¡kovai neteko galimybių gauti prekinių kreditų, buvo sugadinta jų kredito istorija, reputacija bei užkirstas kelias Å«kinės veiklos vykdymui. IeÅ¡kovai patyrė ir tebepatiria stresÄ , gyvena nuolatinėje įtampoje, pablogėjo jų dvasinė bÅ«sena, iÅ¡gyvena neigiamus jausmus, žlugo jų planai iÅ¡vystyti modernų augalininkystės Å«kį, todėl praÅ¡o priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos.Atsakovė ieÅ¡kiniu (patikslintu) prašė priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų 34 922,50 Eur palÅ«kanų, 2 972,52 Eur delspinigių ir 8,40 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimai grindžiami Å¡iais argumentais:Paskolos sutarties 2.1 punkto pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos 10 proc. mokėjimo pelno palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015 konstatuota, kad vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo metu D. Å . negrÄ Å¾inta paskolos suma sudarė 357 119,74 Lt. Todėl nuo Å¡ios sumos ir skaičiuotinos 10 proc. palÅ«kanos, t. y. 34 922,50 Eur.

Teismui laikant, kad 2011 m. sausio 1 d. negrÄ Å¾inta paskolos dalis sudarė 329 980 Lt, tokiu atveju už naudojimÄ si paskola nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. susidaro 32 172,51 Eur palÅ«kanų. PraÅ¡omos priteisti palÅ«kanos nesibaigė su Vekselio iÅ¡davimu, o reikalavimo teisės į palÅ«kanas pagal Paskolos sutartį atsakovė nebuvo atsisakiusi. Vekselyje D. Å . prievolės pagal Paskolos sutartį nebuvo modifikuotos į prievolę pagal Vekselį. D. Å . prievolė mokėti minėtas palÅ«kanas yra galiojanti ir vykdytina.

Tai konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-604/2014. Nors nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovė pagal Paskolos sutartį PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų palÅ«kanoms pagal Paskolos sutartį neberašė, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad D. Å . prievolė mokėti palÅ«kanas pasibaigė.Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos nėra civilinės atsakomybės forma, todėl nuo jų mokėjimo skolininkas negali bÅ«ti atleistas pagal CK 6.259 straipsnį.

IeÅ¡kovas D. Å . taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ , praÅ¡ydamas (1) pripažinti, kad pagal Paskolos sutartį palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovės naudai 1 613,66 Eur sumai priskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai, (2) panaikinti D. Å . pagal Paskolos sutartį už minėtÄ laikotarpį iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Tačiau 2016 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kimu Å¡ių reikalavimų atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Atsakovės ieškinį ieškovams tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovų solidariai 32 172,51 Eur palūkanų, 8,40 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 14 d. iki teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovų po 6 088,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priėmė D. Å . atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti, kad pagal Paskolos sutartį palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovei 1 613,66 Eur sumai dalyje priskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai, panaikinti pagal Paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė. GrÄ Å¾ino D. Å . 27 Eur žyminio mokesčio.Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovus nuo solidarios prievolės atsakovei įvykdymo pagal Paskolos sutartį bei jai užtikrinti iÅ¡raÅ¡yto Vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (toliau – Vykdomasis įraÅ¡as).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi savo prievoles pagal Paskolos sutartį – pinigines lėšas D. Å . pervedė, tuo tarpu D. Å . įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį neįvykdė, paskolos visa apimtimi atsakovei negrÄ Å¾ino. Kitų prievolių pagal Paskolos sutartį atsakovė neturėjo, todėl nėra teisinio pagrindo byloje taikyti CK 6.64 straipsnio 2 dalį ir atleisti ieÅ¡kovus nuo likusios prievolės pagal Paskolos sutartį bei Vekselį vykdymo. Toks ieÅ¡kovų reikalavimas grindžiamas atsakovės netinkamu Lizingo sutarties ir technikos pirkimo – pardavimo sutarties vykdymu, tačiau, teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡ių sutarčių atsiradusios atsakovės sutartinės prievolės D.

Å . atžvilgiu nesusijusios su Paskolos sutartimi, tos sutartys atsakovės įsipareigojimų prasme yra savarankiÅ¡kos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė per septynias dienas neperdavė D. Å . dokumentų, bÅ«tinų nuosavybės teisei į kombainÄ Ä¯registruoti, todėl teismas vertino, ar atsakovės sutartinės pareigos pažeidimas sÄ lygojo ieÅ¡kovų žalÄ . Teismas nurodė, kad Å¡alių ginčas dėl D. Å . patirtų nuostolių atlyginimo atsakovei netinkamai vykdžius savo kaip lizingo davėjo prievolę nustatytu terminu pateikti ieÅ¡kovui kombaino nuosavybės teisės perėjimui įforminti reikalingus dokumentus iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje, kuriuose minėtas D.

Å . reikalavimas laikytas nepagrįstu. Toje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kad D. Å . neturėjo realios galimybės parduoti kombainÄ už 350 000 Lt kainÄ , jis pats elgėsi nerÅ«pestingai, nebendradarbiavo, nedelsiant nesikreipė į atsakovę ar trečiÄ jį asmenį dėl turto perdavimo akto pasiraÅ¡ymo bei kitų reikalingų dokumentų perdavimo. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir pažeidė savo sutartinę pareigÄ pagal Lizingo sutartį, tačiau tarp atsakovės atliktų veiksmų/neveikimo ir ieÅ¡kovams kilusios žalos neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t. y. padariniai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nenustačius priežastinio ryÅ¡io, teismas atskirai nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų egzistavimo, o ieÅ¡kovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-604/2014 konstatuota, jog pagal Paskolos sutartį atsakovei iÅ¡liko teisė reikalauti palÅ«kanų, netesybų, o Vekselio iÅ¡davimas nepakeitė Paskolos sutarties visa apimtimi. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad Vekselio iÅ¡davimas nepanaikino ir paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola.

Todėl, teismo vertinimu, yra nustatytas prejudicinis faktas, kad Vekselio iÅ¡davimas nepakeitė Paskolos sutarties. Tai, kad atsakovė neiÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų palÅ«kanų mokėjimui, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė atsisakė nuo reikalavimo teisės dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Paskolos sutartį ar prarado teisę jų reikalauti.Teismo vertinimu, atsakovė palÅ«kanas nepagrįstai skaičiuoja ne nuo 329 980 Lt, o nuo 357 119,74 Lt sumos, nes 2010 m. spalio 1 d. iÅ¡ D.

Å . gauta 360 580 Lt suma buvo panaudota paskolai, o ne palÅ«kanoms padengti. Todėl teismas priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei 32 172,51 Eur palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (Paskolos sutarties 2.1 p., Laidavimo sutarties 2.1 p.). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovų pagal CK 6.259 straipsnį nuo atsakomybės arba mažinti atsakomybę, nes nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai/kaltė apribojant galimybę ieÅ¡kovams tinkamai vykdyti prievolę.

Teismas taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai priteisė 8,40 proc. procesines palÅ«kanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str.).Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , apimtį, darbo sÄ naudas, sprendė, kad atsakovės praÅ¡omos 12 421,49 Eur iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, pagrindo jų mažinti nėra. Ä®vertinęs atsakovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisė 699 Eur žyminio mokesčio (iÅ¡ kiekvieno po 349 Eur) ir 11 478 Eur (po 5 739 Eur iÅ¡ kiekvieno) atstovavimo iÅ¡laidų.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentaiIeÅ¡kovas D. Å . (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovės ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp Å¡alių sudarytos sutartys tarpusavyje nesusijusios.

Paskolos sutartis ir technikos pirkimo – pardavimo sutartys yra neatsiejamai susiję sandoriai. Atsakovė pažeidė prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, susijusias su technikos pirkimo – pardavimo sutartimis, dėl ko apeliantas negalėjo tinkamai įvykdyti Paskolos sutarties. Jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi su Paskolos sutartimi susijusias technikos pirkimo - pardavimo sutartis, NMA 2010 m. liepos mėnesį, bÅ«tų baigusi administruoti paramos paraiÅ¡kÄ ir Å¡alių sutartu terminu (iki 2010 m. liepos 30 d.) apeliantas bÅ«tų grÄ Å¾inęs visÄ paskolÄ atsakovei.

Apelianto prievolė atsakovei sutartu terminu grÄ Å¾inti paskolÄ neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, tyčinio nebendradarbiavimo, t. y. dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo).Atsakovė savalaikiai ir tinkamai neperdavė iÅ¡lizinguoto kombaino, kas taip pat sÄ lygojo apelianto prievolės grÄ Å¾inti atsakovei likusiÄ paskolos sumÄ neįvykdymÄ . Atsakovei iki 2012 m. gegužės 25 d. neperduodant apeliantui visų Å¡alių pasiraÅ¡yto akto, iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nepateikiant registro tvarkytojui praneÅ¡imo apie parduotÄ kombainÄ ar perleistas daiktines teises į jį, apeliantas nuo 2010 m. spalio 22 d. neturėjo galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisės, realizuoti kombaino, o už jį gavus lėšas, grÄ Å¾inti atsakovei likusiÄ dalį paskolos.

Taigi, apeliantas neturėjo galimybių savalaikiai ir tinkamai įvykdyti prievolės pagal Paskolos sutartį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Todėl ieškovai turėjo būti atleisti nuo 2010 m. spalio 1 d. likusios pagrindinės prievolės atsakovei vykdymo pagal Paskolos sutartį.Teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-287-881/2014 nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas siauras ginčas dėl įpareigojimo atlikti su nuosavybės teisės perregistravimu susijusius veiksmus ir nuostolių (kombaino vertės) atlyginimo.

Tai, kad teismai nepriteisė atitinkamo dydžio nuostolių, nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti konstatuotas kitokio pobÅ«džio ir turinio žalos faktas, kylantis iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovai patyrė žalÄ (žr. nutarties 1.5 punktas). Atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė bei pakankamai prisidėjo prie žalingų pasekmių ieÅ¡kovams atsiradimo, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos žalos.

Teismas neiÅ¡sprendė atsakovės atsisakymo nuo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 5 945,04 Eur delspinigių (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).Atsakovės reikalavimas dėl palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį priteisimo laikytinas nesÄ Å¾iningu, nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovė savo elgesiu ir konkliudentiniais veiksmais atsisakė minėtų palÅ«kanų reikalavimo teisės - neiÅ¡raÅ¡inėdama po 2011 m. vasario 2 d. (iÅ¡duotas Vykdomasis įraÅ¡as) sÄ skaitų dėl palÅ«kanų mokėjimo bei nepriskaičiuodama palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį iki 2014 m. liepos 8 d., laikė, kad Vekselis modifikavo Paskolos sutartį ir palÅ«kanos pagal jÄ nebeskaičiuojamos.

Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-548-565/2013 atsakovė laikėsi pozicijos, kad prievolė pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusi, o yra galiojanti prievolė pagal Vekselį. Be to, atsakovės reikalavimas sumokėti 10 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vykdomasis įrašas išduotas dėl 357 119,74 Lt sumos su 6 proc. metinėmis palūkanomis, todėl nuo 2011 m. vasario 2 d. vykdomosiose bylose jau yra skaičiuojamos 6 proc. metinės palūkanos nuo išieškomos sumos iki visiško prievolės įvykdymo.

Taip pat atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja papildomai 8,40 proc. procesinių palÅ«kanų nuo palÅ«kanų, kas laikytina jos praturtėjimu ieÅ¡kovų sÄ skaita.Teismas nenurodė motyvų, kodėl vienas aplinkybes, nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015, laikė prejudicinėmis (Vekselio iÅ¡davimas nepakeitė Paskolos sutarties), o kitas (skolos likutis 357 119,74 Lt) – ne. Teismas turėjo kritiÅ¡kai įvertinti aplinkybes, kad Vekselio iÅ¡davimas neva nepakeitė Paskolos sutarties, nes minėtoje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl atsakovės teisės reikalauti palÅ«kanas pagal Paskolos sutartį nuo 2011 m. sausio 1 d. arba po Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, t. y. ginčas buvo tik dėl palÅ«kanų dalies, priskaičiuotos iki Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo.

Byloje nebuvo sprendžiami klausimai, ar atsakovė turi teisę reikalauti palūkanų pagal Paskolos sutartį po Vykdomojo įrašo išdavimo. Todėl minėtoje byloje teismų konstatuotos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų ieškovai neturėjo galimybės savalaikiai įvykdyti tiek pagrindinės, tiek šalutinės prievolės, ieškovai, net ir pripažinus atsakovės teisę reikalauti palūkanas, turėtų būti atleisti nuo jų mokėjimo (CK 6.259 str. 2 d.).

Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, neįvertino, kad atsakovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo iki 2 972,52 Eur, o vėliau jo atsisakė. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovės patirtos ir praÅ¡omos atlyginti advokato iÅ¡laidos yra neproporcingos, neadekvačios ir pernelyg didelės, jos neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų rekomendacijų, juolab, kad praÅ¡oma atlyginti advokato iÅ¡laidas ir už su civiline byla bei jos nagrinėjimu nesusijusius klausimus.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Paskolos ir kitos tarp Å¡alių sudarytos sutartys yra savarankiÅ¡kos, todėl apeliantas negali reikalavimo dėl atleidimo nuo prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymo grįsti aplinkybėmis, susijusiomis su kitų sutarčių vykdymu. Byloje nėra įrodymų, kad NMA apeliantui paramÄ turėjo pervesti iki 2010 m. liepos 30 d.

Pažymi, kad ieÅ¡kovai nenurodė bei nepateikė įrodymų, kada baigėsi apelianto prievolės AB Citadele bankui įvykdymo terminas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-287-881/2014 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-150-407/2015 nustatė prejudicinį faktÄ nagrinėjamai bylai, kad apeliantas ne tik neturėjo realios galimybės parduoti kombainÄ už 350 000 Lt, bet ir neketino kombaino parduoti, o jeigu ir ketino, tai pats yra kaltas dėl jo nepardavimo.

Teismas pagrįstai vadovavosi minėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. IeÅ¡kovai neįrodė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovų tariamai patirtų nuostolių. Atsižvelgiant į nustatytus prejudicinius faktus, net jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi Lizingo sutartyje nustatytÄ prievolę per atitinkamÄ terminÄ pateikti D. Å . visus dokumentus, reikalingus kombaino nuosavybės teisės įregistravimui, vis tiek labiau tikėtina, kad jis kombaino nebÅ«tų pardavęs bei nebÅ«tų turėjęs galimybės atsiskaityti su atsakove pagal Paskolos sutartį ir taip iÅ¡vengti turto areÅ¡to, dėl kurio ir kilo apeliantų nurodomi nuostoliai. IeÅ¡kovų nurodomi nuostoliai (negautos pajamos) yra hipotetiniai ir nepagrįsti.

Jie ne tik neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio, bet ir pačių nuostolių apskritai. Jų nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , nepatenka į įstatymuose nustatytus neturtinės žalos atlyginimo atvejus, todėl nepagrįstas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ .Atsakovė pagrįstai ir teisėtai 2011 m. kovo 16 d. pateikė antstolei vykdyti VykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o jo pagrindu užvestose vykdomosiose bylose pagrįstai ir teisėtai buvo ir tebėra taikomos priverstinio vykdymo priemonės, įskaitant turto areÅ¡tÄ .

Todėl nėra atsakovės kaltės dėl apelianto patirtų nuostolių.Ginčydamas palÅ«kanų priteisimÄ , apeliantas ignoruoja prejudicinius faktus, nustatytus Å¡alių nagrinėtose bylose. Jis kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, kurioje nurodyta, kad Vekselio iÅ¡davimas nepakeitė Paskolos sutarties visa apimtimi, todėl nepanaikino D. Å . pareigos mokėti atsakovei palÅ«kanas pagal Paskolos sutartį. Atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi, kad atleidžia D.

Å . nuo prievolės mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas ar kad Å¡i prievolė neegzistuoja, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.129 straipsnį. Be to, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros neiÅ¡raÅ¡ymas nėra pagrindas sutartinei prievolei pasibaigti. Atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų ir procesinių palÅ«kanų, bet ne kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo. Vykdomajame įraÅ¡e yra numatytos kompensuojamosios palÅ«kanos, kurios yra skaičiuojamos už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovės teisę į 10 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas pagal Paskolos sutartį. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos taip pat yra savarankiška palūkanų rūšis, priteisiama nepriklausomai nuo kitų byloje priteisiamų palūkanų, todėl šios palūkanos atsakovei taip pat priteistos pagrįstai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo būti atleistas nuo atsakomybės CK 6.259 straipsnio pagrindu. Palūkanos nėra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl nagrinėjamu atveju minėtos normos nuostatos netaikomos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuoja. Apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡sprendė atsakovės atsisakymo nuo delspinigių priteisimo priėmimo klausimo ir dėl to įžvelgia CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Toks teiginys nėra pagrįstas, nes, visų pirma, dėl to jokie apeliantų interesai nėra pažeidžiami (prieÅ¡ingai, reikalavimų apimtis jų atžvilgiu tik sumažėjo), antra, net jei bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra iÅ¡spręstas, Å¡iÄ bylos dalį galima bÅ«tų iÅ¡skirti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti ne visa apimtimi, o tik toje dalyje (CPK 327 str. 2 d.), kÄ daryti nėra jokio pagrindo, nes nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atsisakė Å¡ios reikalavimų dalies, ji skundo neteikia.Apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl atleidimo nuo prievolės pagal Paskolos sutartį Nustatyta, kad pagal 2010 m. kovo 24 d.

Paskolos sutartį atsakovė suteikė D. Å . tikslinę 690 560 Lt paskolÄ prievolėms pagal konkrečias pirkimo pardavimo sutartis dėl technikos pirkimo įvykdyti (Paskolos sutarties 1.2 punktas), o D. Å . įsipareigojo Å¡iÄ paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2010 m. liepos 30 d., 2010 m. liepos 19 d. Å¡alių sutarimu terminas buvo pratęstas iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Paskola (jos dalis) laiku nebuvo grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė (kreditorius) laikytina pažeidusia CK 6.38 straipsnyje, 6.200 straipsnyje nurodytas (ir) jai tenkančias prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis, dėl ko jie atleistini nuo neįvykdytos prievolės pagal Paskolos sutartį dalies CK 6.64 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovų argumentus nepagrįstais ir ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar besÄ lygiÅ¡kai jį atleisti nuo prievolės įvykdymo.

Taigi, pagal aptariamÄ normÄ atleidimas nuo prievolės (jos dalies) galimas, kai skolininko negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolę priežastiniu ryÅ¡iu lemia ne kokios nors kitos aplinkybės, o bÅ«tent kreditoriaus nebendradarbiavimas ar kitokia jo kaltė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog D. Å . Paskolos sutarties negalėjo įvykdyti dėl atsakovės kaltės, o apeliantų nurodomas (kaip) netinkamas atsakovės elgesys kituose Å¡alių sutartiniuose santykiuose nėra susijęs Paskolos sutarties vykdymu.

Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja prieÅ¡ingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jo nurodomi argumentai neteikia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Tiek CK 6.38 straipsnio, tiek 6.200 straipsnio nuostatos numato Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti vykdant sutartines prievoles. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovė pažeidė Å¡iÄ pareigÄ ir dėl to buvo sukurta situacija, kad prievolė pagal Paskolos sutartį nebuvo visiÅ¡kai įvykdyta, - atsakovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Paskolos sutartį neturėjo jokių kitų prievolių paskolos gavėjui D.

Å ., iÅ¡skyrus paskolos sumos perdavimÄ . IÅ¡ Paskolos sutarties turinio nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kokių nors atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų ar dėl jos bendradarbiavimo, kokiu nors konkrečiu bÅ«du padedant D. Å . įvykdyti jo prievoles pagal Paskolos sutartį, pareigos. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde faktiÅ¡kai ir nenurodoma argumentų, kuriais bÅ«tų pagrindžiama kreditoriaus kaltė dėl Paskolos sutarties nuostatų ar bendrosios bendradarbiavimo pareigos Å¡ios sutarties atžvilgiu nevykdymo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant susitarimo Paskolos sutartyje dėl tokio pobÅ«džio nuostatų ar sÄ lygų, apelianto argumentai dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo CK 6.64 straipsnio pagrindu nėra pagrįsti iÅ¡ esmės.FaktiÅ¡kai apeliantas savo pozicijÄ grindžia atsakovės netinkamu elgesiu kituose Å¡alių sutartiniuose santykiuose, kitaip tariant, jų nuomone, CK 6.64 straipsnio nuostatų taikymui reikÅ¡minga ir kreditoriaus kaltė, kildinama nebÅ«tinai iÅ¡ tų pačių prievolinių santykių (Å¡iuo atveju – iÅ¡ Paskolos sutarties).

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks CK 6.64 straipsnio aiÅ¡kinimas nėra pagrįstas, nes sutarties Å¡alių veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami tos pačios sutarties, kuriÄ (ne)vykdant abi Å¡alys turi/pažeidžia tam tikras prievoles, atžvilgiu, o Å¡alių prievolės, elgesys bei atsakomybė kituose sutartiniuose santykiuose vertintinas pastarųjų sutarčių nuostatų (ne)vykdymo kontekste ir iÅ¡ jų kylančios prievolės nelaikytinos, kaip teigia apeliantas, prieprieÅ¡inėmis Paskolos sutarties atžvilgiu.

Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, net ir sutikus su paminėta apelianto pozicija, tenkinti jų reikalavimÄ nebÅ«tų pagrindo. D. Å . su atsakove be Paskolos sutarties siejo Lizingo sutartis bei technikos pirkimo pardavimo sutartys, pagal kurias už perkamÄ technikÄ buvo atsiskaitoma lėšomis, gautomis pagal Paskolos sutartį. Apelianto teigimu, visiÅ¡kai atsiskaityti pagal Paskolos sutartį nebuvo galimybės bÅ«tent dėl atsakovės Å¡ių sutarčių netinkamo vykdymo, nes D. Å . laiku negavo planuotos paramos, negalėjo parduoti lizingo bÅ«du įgyto kombaino ir iÅ¡ to gautomis lėšomis padengti paskolÄ .

Tačiau ir Å¡iuos argumentus faktinės bylos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais.Apeliantas nurodo, kad atsakovė pavėlavo perduoti tinkamos komplektacijos technikÄ , įgytÄ pagal technikos pirkimo pardavimo sutartis, dėl ko iÅ¡ NMA gautina parama buvo gauta dviem mėnesiais vėliau nei buvo planuota. Tačiau jis nepateikė įrodymų, kad parama ir turėjo bÅ«ti gauta iki 2010 m. liepos 30 d. – pirminio Paskolos sutartyje numatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino, o paskolos suteikimas bei tokio termino nustatymas buvo susietas bÅ«tent tik su paramos gavimo faktu ir data.

Paskolos sutartyje taip nėra aptarta. Dar daugiau, paskolos grÄ Å¾inimo data 2010 m. liepos 19 d. Å¡alių susitarimu buvo pratęsta iki 2010 m. rugsėjo 1 d., o ir D. Å . jau 2010 m. liepos 13 d. pateikė NMA paaiÅ¡kinimus dėl nustatytų technikos neatitikimų paÅ¡alinimo ir atitinkamus dokumentus. NMA parama buvo gauta 2010 m. rugsėjo 28 d., tačiau atsiskaityti paramos lėšomis pagal Paskolos sutartį faktiÅ¡kai negalėjo dėl to, kad beveik pusę Å¡ios paramos lėšų pagal D. Å . neįvykdytas prievoles AB „Citadele“ bankui „nusirašė“ Å¡is bankas (taigi, padengti paskolÄ D.

Š. faktiškai negalėjo net ne dėl to, kad parama buvo gauta ne tuo metu, kurį jis deklaruoja buvo numatęs). Nėra pateikta jokių įrodymų, kad jei nebūtų vos keturių dienų trukmės (2010 m. liepos 9 d. – liepos 13 d.) pirktos technikos dokumentų koregavimo proceso, parama ne tik būtų tikrai gauta iki 2010 m. liepos 30 d., bet ir AB „Citadele“ bankas tokiu atveju nebūtų turėjęs teisės „nusirašyti“ dalį paramos. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija atmeta kaip (tik) deklaratyvius apelianto argumentus, susijusius su technikos įgijimo aplinkybių įtaka Paskolos sutarties įvykdymo galimybėms.Kita aplinkybe, kuria grindžiamas skolininko (D.

Å .) negalėjimas grÄ Å¾inti paskolÄ , nurodoma tai, kad D. Å . nebuvo laiku – per septynias dienas nuo Lizingo sutarties įvykdymo – perduotas jo iÅ¡pirktas kombainas. Pavėlavus kombainÄ perduoti, anot apelianto, buvo prarasta galimybė jį parduoti už 350 000 Lt ir iÅ¡ to gautomis lėšomis dengti paskolÄ , o pati atsakovė už tokiÄ sumÄ pirkti kombainÄ nesutiko. Toks apelianto aiÅ¡kinimas paneigiamas, visų pirma, jau vien tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5287-881/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-150-407/2015 paneigtas ne tik realios galimybės parduoti kombainÄ už 350 000 Lt egzistavimas, bet ir padaryta labiau tikėtina iÅ¡vada, kad realaus ketinimo parduoti kombainÄ net ir nebuvo (CPK 182 str. 2 p.).

Antra, net tuo atveju, jei kombainÄ parduoti už 350 000 Lt galimybė buvo ir jis bÅ«tų parduotas, tai savaime nereiÅ¡kia, kad gautos lėšos bÅ«tų nukreiptos bÅ«tent paskolos grÄ Å¾inimui. Pagaliau paminėtas apeliantų nurodomas prievolės pagal Paskolos sutartį negalėjimo įvykdyti priežastis (dėl kreditoriaus kaltės) paneigia paties D. Å . atsakovei raÅ¡yti raÅ¡tai. Netgi jau po to, kai 2011 m. vasario 2 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, D. Å . neteigė, kad dėl prievolės neįvykdymo kaip nors yra prisidėjusi atsakovė: 2011 m. kovo 30 d. raÅ¡te priežastimi nurodytas planuoto derliaus negavimas, 2012 m. sausio 11 d. raÅ¡te – force majeure aplinkybės (1 t., b.l. 83, 85).

Taigi, nei pavėluotos paramos, nei kombaino nepardavimo reikÅ¡me Paskolos sutarties sÄ lygų įvykdymui skolininkas iki nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo faktiÅ¡kai ir nesirėmė. Dėl žalos atlyginimoÅ is reikalavimas grindžiamas (vėlgi) apribotomis galimybėmis parduoti kombainÄ bei turto areÅ¡tu pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nes apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.Dėl ketinimų ir galimybių parduoti kombainÄ jau pasisakyta nutarties 22 punkte.

Todėl Å¡iuo aspektu iÅ¡samiau nebepasisakytina, tik Å¡io reikalavimo (žalos atlyginimo) kontekste pažymėtina, kad net tuo atveju, jei D. Å . bÅ«tų turėjęs galimybę ir pardavęs kombainÄ už 350 000 Lt, Å¡i suma bÅ«tų, anot jo paties, skirta paskolai padengti. Taigi, jis nebÅ«tų turėjęs daugiau apyvartinių lėšų Å«kinei veiklai, mokesčiams sumokėti ir pan. Dar daugiau, galima manyti, kad pardavus kombainÄ jis bÅ«tų praradęs galimybę gauti iÅ¡ Å«kinės veiklos ir tÄ Â dalį pajamų, kuriÄ gavo dėl kombaino naudojimo.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nors atsakovė ir pažeidė savo sutartinę pareigÄ pagal Lizingo sutartį, kuomet ji nesiėmė visų priemonių per septynias darbo dienas po paskutinio mokėjimo gavimo perduoti ir neperdavė visų dokumentų, bÅ«tinų nuosavybės teisei į lizingo objektÄ Ä¯registruoti, padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp atsakovės atliktų veiksmų/neveikimo ir apelianto nurodomos kilusios turtinės ir neturtinės žalos neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t.y. padariniai yra pernelyg nutolę neteisėto veiksmo.

Teisėjų kolegija tokiÄ iÅ¡vadÄ pripažįsta pagrįsta, nes nuosavybės dokumentų netinkamas įforminimas savaime nedarė įtakos faktiniam kombaino panaudojimui gaunant pajamas iÅ¡ Å«kinės veiklos ir savaime nelėmė pajamų iÅ¡ tos veiklos negavimo. Nenustačius priežastinio ryÅ¡io – vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – kitų atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas faktiÅ¡kai nebeturi teisinės prasmės, nes civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius visas jos sÄ lygas.

Byloje nėra duomenų, kad D. Å . turto areÅ¡tas pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ buvo neteisėtas. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su kilusiais dėl turto areÅ¡to suvaržymais ir jų reikÅ¡me nuostolių dėl ieÅ¡kovės kaltės atsiradimui. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas dėl žalos – tiek turtinės, tiek neturtinės - netenkintas pagrįstai.Dėl (ne)pagrįsto atsakovės reikalavimų patenkinimoApeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palÅ«kanų priteisimo klausimÄ ir jas priteisęs, neįvertino, kad Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo dienai viskas, kas buvo neįvykdyta pagal Paskolos sutartį, buvo perkelta į VykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir Paskolos sutartis pasibaigė, dėl ko pagal jÄ nebegali bÅ«ti reiÅ¡kiami jokie reikalavimai (taigi, ir dėl Paskolos sutartyje numatytų palÅ«kanų).

Anot apelianto, net ir nusprendus prieÅ¡ingai, atsakovė konkliudentiniais veiksmais – daugiau nei tris metus neiÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų – yra pakeitusi prievolinius santykius, t.y. ji atsisakė palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį, be to, ir Vykdomojo įraÅ¡o gavimu faktiÅ¡kai atsisakė nuo bet kokių papildomų reikalavimų dėl palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį. Tokio pobÅ«džio argumentai nepripažintini pagrįstais. Nėra jokių abejonių, kad Vekselis nagrinėjamu atveju iÅ¡duotas Paskolos sutarties prievolėms užtikrinti – Vekselio iÅ¡davimas numatytas Paskolos sutarties 7 dalyje „Prievolių įvykdymo užtikrinimas“ (7.1.2 punktas).

Todėl faktas, kad dėl neįvykdytos Paskolos sutarties dalies Vekselio pagrindu iÅ¡duotas Vykdomasis įraÅ¡as, yra tik Paskolos sutarties užtikrinimo priemonės realizavimas, kuris, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju niekaip nemodifikuoja pačios Paskolos sutarties ar atskirų jos sÄ lygų, o ir pagal savo esmę bei paskirtį prievolės užtikrinimo priemonė apskritai negali modifikuoti pačios prievolės. Tai, kad Vekselio iÅ¡davimas nepanaikino pareigos mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola, nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-604/2014, kurioje D.

Š. prašė Vekselį pripažinti negaliojančiu. Beje, kaip matyti iš pastarosios nutarties, pats D. Š. toje byloje įrodinėjo būtent priešingai nei nagrinėjamoje byloje, t.y. kad Vekselis negali būti laikomas prievolę pagal Paskolos sutartį pakeitusiu ir įforminančiu dokumentu. Nėra pagrindo pripažinti, kad ir faktas, jog Vykdomajame įraše yra nurodyta paskolos gavėjo pareiga mokėti 6 proc. palūkanas, kaip teigia apeliantas, modifikavo Paskolos sutartį (konkrečiai) palūkanų dalyje.

Visų pirma, modifikuoti sutartį gali tik jos Å¡alys, o vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡duoda ne sutarties Å¡alis, o notaras. Antra, pagal Paskolos sutarties 2.1 punktÄ 10 proc. palÅ«kanos yra nustatytos už naudojimÄ si paskolos lėšomis. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ 6 proc. metinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo. Taigi, Å¡ių palÅ«kanų paskirtis yra skirtinga: pirmuoju atveju Å¡alys dėl jų susitarė ir jos atlieka mokėjimo už naudojimÄ si paskola funkcijÄ , antruoju – jos numatytos įstatymu ir atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ .

Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė Paskolos sutartyje nurodytas (10 proc. metines) palÅ«kanas, kai Vykdomajame įraÅ¡e nurodytos 6 proc. dydžio palÅ«kanos, ir konstatuotina, kad abiejų rÅ«Å¡ių palÅ«kanos priteistos pagrįstai - jų abiejų reikalavimo galimybė yra numatyta atitinkamai CK 6.872 straipsnio 1 dalyje ir 6.874 straipsnio 1 dalyje. Procesinės palÅ«kanos taip pat priteistos pagrįstai (CK 6.37 str. 2 d., 6.874 str. 1 d.). Aplinkybė, kad atsakovė neiÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų dėl palÅ«kanų mokėjimo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais atsisakė nuo reikalavimo dėl palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį teisės ar prarado teisę jų reikalauti, nes nereikalavimas įvykdyti prievolę savaime nereiÅ¡kia reikalavimo jÄ vykdyti atsisakymo apskritai.

Paskolos sutartyje taip pat nėra susitarta, kad tik PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimas yra palÅ«kanų mokėjimo sÄ lyga arba sÄ skaitos nepateikimas eliminuoja pareigÄ mokėti palÅ«kanas. Nekonstatavus atsakovės kaltės dėl prievolių pagal Paskolos sutartį neįvykdymo, apelianto argumentai dėl CK 6.259 straipsnio nuostatų taikymo galimybės yra nepagrįsti iÅ¡ esmės, o bet kuriuo atveju palÅ«kanos nėra civilinės atsakomybės forma, dėl ko paminėtas straipsnis negalėtų ginčui bÅ«ti taikomas apskritai.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinys atmestas, atsakovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Atsakovės iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ 12 421,49 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tenkintÄ ieÅ¡kinio dalį, priteisė iÅ¡ apeliantų 699 Eur žyminio mokesčio ir 11 478 Eur už advokato pagalbÄ .

Apeliantas skundžia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, teigia, kad atsakovės iÅ¡laidos advokato pagalbai yra pernelyg didelės, neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu.Teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteistino dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nurodytus kriterijus.

Taigi, jose yra nustatyti iÅ¡ esmės maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai, kas, visų pirma, reiÅ¡kia, kad jie nebÅ«tinai taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumÄ , trukmę, apimtį ir pan. Antra, atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje yra nurodyta nemažai pozicijų, kurios nepatenka į Rekomendacijų 8 punkte nurodytų paslaugų teikimÄ (susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais, informacijos apibendrinimas, situacijos analizė ir pan.). Nors byla ir nėra nesudėtinga, bet nelaikytina ir itin sudėtinga tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (už advokato pagalbÄ ) dydis neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, ir dėl to mažina jį iki 7 000 Eur. Tokiu atveju bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (su žyminiu mokesčiu) bÅ«tų 7 669 Eur arba po 3 849,50 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Jau pirmiau minėta, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tik dėl 38 punkte nurodytų aplinkybių patikslintina jo dalis dėl iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, nurodant, kad uždarajai akcinei bendrovei „Konekesko Lietuva“ iÅ¡ D. Å . ir P. Å . priteisiama po 3 849,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                  Â