20733ca1-ed75-4fcf-8ada-3e3adfe6136e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6686-675/2021 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00709-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.7.5.1;1.3.7.7;1.3.9.2.2;3.2.6.1; VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Tuvlita“ atstovui advokatui D. B., atsakovui V. K., jo atstovei advokato padėjėjai D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Tuvlita“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

K., tretysis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir pripažinti atsakovo V. K. 2019-06-13 atleidimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę UAB „Tuvlita“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas) teisėtu ir A.

V. K. reikalavimus ieÅ¡kovei UAB „Tuvlita“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iÅ¡ieÅ¡kojimo, darbo užmokesčio dydžio skirtumo iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir neturtinės žalos atlyginimo - atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad V.

K. 2021-04-22 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau tekste - Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu dėl praleisto termino praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės pateikti atnaujinimo, darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo ir atleidimo iÅ¡ darbo UAB „ Tuvlita“ pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iÅ¡ieÅ¡kojimo, darbo užmokesčio dydžio skirtumo iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Savo praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai V. K. iÅ¡ esmės grindė tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-04-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021 patenkino jo, kaip pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“, kurio pagrindu 2019-06-13 buvo nutraukta tarp V. K. ir UAB „Tuvlita“ sudaryta darbo sutartis (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ - kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas).

Darbo ginčų komisija 2021-05-19 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)8078 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė V. K. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies: Pripažinti ieÅ¡kovo V. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę UAB „ Tuvlita“ nuo 2019-06-13 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas) neteisėtu, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo V. K. į darbÄ pas atsakovę UAB „ Tuvlita“;

Pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo V. K. ir atsakovės UAB „Tuvlita“ nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį Å¡iuo Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo V. K. naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Tuvlita“ 18928,32 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (nuo 2019-06-13), bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Suma su privalomais mokesčiais; IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo V. K. naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Tuvlita“ 9464,16 Eur kompensacijÄ pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas. Suma su privalomais mokesčiais; Atmesti ieÅ¡kovo V. K. praÅ¡ymÄ likusioje dalyje. SprendimÄ dėl ieÅ¡kovo V. K. atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas) pripažinimo neteisėtu Darbo ginčų komisija priėmė remdamasi tuo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-04-07 sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.

Darbo ginčų komisijos 2021-05-19 sprendime taip pat yra nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjus darbo ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis iÅ¡ieÅ¡kojus pinigines sumas, susijusias su ieÅ¡kovo darbo santykiais, iÅ¡ atsakovės UAB „ Tuvlita“, atsakovė UAB „Tuvlita“ turi teisę regreso tvarka kreiptis į Lietuvos transporto saugos administracijÄ dėl darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų sprendimu ieÅ¡kovui priteistų ir iÅ¡mokėtų sumų kompensavimo.

DK 231 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. IeÅ¡kovė ir Atsakovas 2008-03-03 sudarė darbo sutartį Nr. 267 (toliau tekste - Darbo sutartis), kuria Atsakovas buvo priimtas dirbti į kontrolieriaus pareigas, kelių transporto priemonių apžiÅ«rų atlikimui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatyta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros kontrolierius - tai privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktÄ teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ .

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte į tvirtinta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdo, atnaujina, panaikina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008-01-21 priėmė įsakymÄ Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2.13 papunkčiu Lietuvos transporto saugos administracijai buvo priskirti įgaliojimai suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ už labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimÄ Atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018-02-08 įsakymu Nr. 3-59 patvirtinto „Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir Å¡ios teisės panaikinimo tvarkos apraÅ¡o“ 56 punkte nustatyta, jog draudžiama atlikti apžiÅ«rÄ Ä¯monėms ir fiziniams asmenims, jeigu teisė atlikti apžiÅ«rÄ yra panaikinta ar sustabdyta.

DK 60 straipsnyje yra reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties Å¡alių valios. DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas. DK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys, gavęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ priežastį patvirtinantį dokumentÄ ar kitaip apie jÄ sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

IeÅ¡kovė 2019-06-12 iÅ¡ Lietuvos transporto saugos administracijos gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ UAB „ Tuvlita“ kontrolieriui V. K. panaikinama teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Kaip Å¡io paneÅ¡imo priedas, IeÅ¡kovei buvo atsiųstas ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ nuoraÅ¡as.

Vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos 2019-06-12 pateiktais dokumentais ir vykdant įstatyme (DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 2 dalis) įtvirtintÄ darbdavio pareigÄ nutraukti darbo sutartį, Atsakovė 2019-06-12 priėmė įsakymÄ , kurio pagrindu nuo 2019-06-13 nutraukė su atsakovu sudarytÄ Darbo sutartį. Teisiniu požiÅ«riu yra akivaizdu, kad 2019-06-12 priimdama įsakymÄ ir jo pagrindu nuo 2019-06-13 nutraukdama su Atsakovu Darbo sutartį IeÅ¡kovė veikė teisėtai ir pagrįstai.

Todėl ir Atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal tuo metu galiojusį Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ buvo teisėtas ir pagrįstas. Å iame kontekste pažymėjo, kad Lietuvos transporto saugos administracija yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Å iai bylai aktualus Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ įsigaliojo nuo jo priėmimo.

T. I., vadovaudamasi tuo metu galiojančiu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu ir vykdydama įstatyme (DK) darbdaviui nustatytÄ pareigÄ (o ne savo valia) teisėtai bei pagrįstai nuo 2019-06-13 nutraukė su Atsakovu sudarytÄ Darbo sutartį. Tik po beveik dviejų metų nuo Darbo sutarties nutraukimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-04-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021 patenkino Atsakovo skundÄ ir panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“.

Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo, t. y. 2021-04-07, tik tada ir neteko galios Å¡iuo teismo sprendimu panaikintas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymas Nr. 2BE-185 „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad faktinė ir teisinė situacija, buvusi Darbo sutarties nutraukimo metu, t. y. 2019-06-13. pasikeitė tik 2021-04-07. Be to, ypač pabrėžė, kad Darbo sutarties nutraukimo metu buvusios faktinės ir teisinės situacijos pasikeitimas yra nulemtas ne ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, o trečiojo asmens - Lietuvos transporto saugos administracijos -veiksmų, susijusių su 2019-06-06 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ priėmimo neteisėtumu.

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymu nustatyta tvarka, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Kadangi Darbo sutarties nutraukimo metu (2019-06-13) Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ buvo galiojantis ir nebuvo nuginčytas, todėl atsižvelgiant į DK 218 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo konstatuoti, kad Darbo sutarties nutraukimo metu (2019-06-13) nebuvo teisėto pagrindo jÄ nutraukti. T. D. ginčų komisijos sprendimas tik 2021-04-07 pasikeitusiÄ faktinę ir teisinę situacijÄ pritaikyti praeityje (2019-06-13) susiklosčiusiems teisiniams santykiams, ir dėl tokio situacijos pasikeitimo nesant jokių IeÅ¡kovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, pripažinti Atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo (2019-06-13) neteisėtu ir priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovės Atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (nuo 2019-06-13), taip pat kompensacijÄ pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo teisiniams principams.

Nagrinėjamoje byloje taip pat aiÅ¡kiai matyti, kad Atsakovo inicijuotas darbo ginčas yra iÅ¡vestinis. Pagrindinis ginčas yra administracinis ginčas, kurį Atsakovas administraciniame teisme inicijavo prieÅ¡ Lietuvos transporto saugos administracijÄ dėl jos direktoriaus 2019-06-06 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“. Å is Atsakovo inicijuotas administracinis ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinis ginčas - tai asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Å iame kontekste konstatuotina, kad savo teisę į žalos atlyginimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Lietuvos transporto saugos administracijos - neteisėtų veiksmų (susijusių su Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 priimtu į sakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“) Atsakovas turėjo spręsti ne pagal darbo teisės normas (reikÅ¡damas reikalavimÄ darbdaviui), o pagal administracinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi atsakomybės už priimtus sprendimus principu. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimÄ ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, yra nurodyta:

1. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.;

2. Å iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.;

3. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).;

4. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. AiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsni o ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsni o normas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinti bendrieji civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagrindai.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu: - valstybei pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl bet kurio vieÅ¡osios teisės subjekto bet kurių neteisėtų veiksmų, tiesiogiai darančių įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams; -Å¡i valstybės pareiga atsiranda nepaisant darbuotojų kaltės; -pagrindas atsakomybei atsirasti -tai, kad vieÅ¡osios teisės subjektai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018-03-08 nutarimas). Už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teisinius pagrindus, ypatumus, apimtį, teisės į tokios žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimÄ , yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad Darbo ginčų komisijos sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, jog iÅ¡nagrinėjus darbo ginÄÄ dėl V.

K. atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis iÅ¡ieÅ¡kojus pinigines sumas, susijusias su V. K. darbo santykiais, iÅ¡ UAB „Tuvlita“, UAB „Tuvlita“ turi teisę regreso tvarka kreiptis į Lietuvos transporto saugos administracijÄ dėl darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų sprendimu ieÅ¡kovui priteistų ir iÅ¡mokėtų sumų kompensavimo, nėra nei teisinga, nei teisiÅ¡kai pagrįsta. Nors, kaip minėta, įstatymai numato specialų teisinį reguliavimÄ (lex specialis), susijusį su atsakomybe už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir teisės į tokios žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimÄ , Darbo ginčų komisija savo sprendimu iÅ¡ esmės nusprendė, kad IeÅ¡kovė priverstiniu bÅ«du turi tapti trečiojo asmens - Lietuvos transporto saugos administracijos - kreditoriumi, ir savo lėšomis atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl Lietuvos transporto saugos administracijos priimto sprendimo (įsakymo), kuriuo Atsakovui buvo panaikinta specialioji teisė - atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ .

Tokia Darbo ginčų komisijos pozicija, be kita ko, užprogramuoja ir papildomus teisinius procesus (galimai ir teisminius), susijusius su iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimu regreso tvarka, taip pat reikalauja papildomų IeÅ¡kovės administracinių ir finansinių resursų, ir t.t. Nors, kaip jau buvo minėta, Atsakovui inicijavus administracinį ginÄÄ su Lietuvos transporto saugos administracija administraciniame teisme, jame galėjo ir turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas ir žalos atlyginimo klausimas, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymÄ (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bÅ«tent administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Tokia Darbo ginčų komisijos pozicija, kuomet žalÄ turi atlyginti ne tiesiogiai jÄ padaręs asmuo, o kitas asmuo (ir po to pastarasis turi regreso tvarka iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens), niekaip nedera ir su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, kad konstitucinis teisingumo principas suponuoja inter alia tai, kad žalÄ turi atlyginti jÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo (Konstitucinio Teismo 2010-02-03 nutarimas).

Å iuo gi atveju IeÅ¡kovė nėra ir negali bÅ«ti laikoma atsakinga už jokius Lietuvos transporto saugos administracijos Atsakovo atžvilgiu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus (įskaitant ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 i sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Atsakovui buvo panaikinta specialioji teisė -atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ ). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad DK apie regreso galimybę yra kalbama tik vienu atveju: DK 77 straipsnyje yra numatyta, kad už laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ laikinas darbuotojas atsako laikinojo įdarbinimo įmonei regreso tvarka, jeigu suteikiant galimybę dalyvauti laikinajam darbuotojui įrodoma jo kaltė ir padarytos žalos dydis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatavo, kad Darbo ginčų komisija neteisingai iÅ¡sprendė darbo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo UAB „Tuvlita“ atstovas advokatas D. B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas darbe galėtų vykdyti transporto priemonių techninę priežiÅ«rÄ , Å¡ias funkcijas jam reikalinga turėti specialiÄ jÄ teisę. Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl specialiosios teisės esmės 33 ir 36 p. Specialiosios teisės turėjimas yra bÅ«tinoji sÄ lyga.

Buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad atsakovas nenustatė didelių trÅ«kumų atlikdamas techninę priežiÅ«rÄ . Atsakovas padarė Å¡iurkščius pažeidimus, buvo suraÅ¡ytas ANK protokolas. Lietuvos transporto saugos administracijai priėmus įsakymÄ , kurį gavo 2019-06-12, ir panaikinus specialiÄ jÄ teisę, atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo. Pažymėjo, kad įsakymas įsiteisėjo iÅ¡ karto ir ieÅ¡kovas turėjo atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. Asmuo negali vykdyti techninės apžiÅ«ros neturėdamas Å¡ios teisės. Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad įsakymas dėl specialiosios teisės atėmimo priimtas neteisėtai.

Darbo sutartis nutraukimÄ lėmė priimtas įsakymas dėl specialiosios teisės atėmimo. Mano, kad atsakovas turėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo iÅ¡ įsakymÄ priėmusios institucijos, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo. Jei neteisėtÄ veiksmÄ atliko vieÅ¡osios teisės subjektas, mano, kad tokiu atveju žalÄ turi atlyginti Å¡is subjektas. Teismo praÅ¡o pripažinti, kad 2019-06-13 darbo sutarties nutraukimas teisėtas pagal DK 60 str. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pagal 2008 m. kovo 3 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas dirbo IeÅ¡kovo UAB „Tuvlita“ privalomosios techninės apžiÅ«ros kontrolieriaus pareigose. 2018 m. liepos 12 d. Atsakovo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad Atsakovas įvykdė administracinį nusižengimÄ , už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 440 str. 2 d.

Nepraėjus ne mėnesiui po minėto administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo, dar tik nagrinėjant bylÄ teisme, Lietuvos transporto saugos administracija (toliau - LTSA) 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Atsakovo darbdaviui IeÅ¡kovui UAB „Tuvlita“ konstatavo, kad Å¡is padarė administracinį nusižengimÄ , ko pasėkoje IeÅ¡kovas 2018 m, rugpjūčio 9 d. nubaudė AtsakovÄ drausmine nuobauda t.y. neiÅ¡mokėjo 100 proc. darbo užmokesčio priedo už 2018 m. liepos mėn. rezultatus, nuo 2018-08-10 iki 2019-08-09 sustabdė kaupiamojo draudimo sutarties galiojimÄ , paskyrė laikinai eiti budinčio kontrolieriaus pareigas, atliko neeilinį darbo vertinimÄ , negana to Atsakovas laikotarpyje nuo 2018-10-15 iki 2018-12-11 buvo net du kartus tikrintas (pridedamas UAB „Tuvlita“ direktoriaus įsakymas su priedais), nepaisant to kad neturėjo svarių pažeidimo padarymo įrodymų - nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). kuriuo buvo nutarta. jog pastarasis vis gi padarė administracini nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str., 2 d. skiriant baudÄ , administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)buvo priimtas tik 2018 m. rugsėjo 19 d. t.y. daugiau nei po mėnesio.

Be to Å¡is nutarimas buvo apskųstas. 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-37-240/2019 priėmė sprendimÄ panaikinti minėtÄ , 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ V. K. atžvilgiu nutraukti (tad ir 2019 m. sausio 25 d. sprendimas parodė, kad UAB „ Tuvlita“ sprendimas nubausti AtsakovÄ buvo nepagrįstas ir tik Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-594/2019 panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutarimÄ ir 2019 m. sausio 25 d. nutarimÄ palikus galioti t.y. daugiau nei po 7 mėnesių po UAB „Tuvlita“ įsakymo priėmimo atsirado teisinis pagrindas „nubausti“ V.

K.. 2019 m. gegužės 13 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie LTSA vykdomÄ tyrimÄ . 2019 m. birželio 12 d. buvo gautas 2019 m. birželio 6 d. praneÅ¡imas apie LTSA baigtÄ tyrimÄ bei 2019 m. birželio 6 d. LTSA direktoriaus įsakymas dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo, ko pasekoje 2019 m. birželio 13 d. Atsakovas buvo nubaustas ketvirtÄ kartÄ . Jis atleistas iÅ¡ darbo UAB „Tuvlita“ UAB „Tuvlita“ generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl darbo sutarties nutraukimo), kadangi LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d.

įsakymas, kuriuo pagrindu Atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, yra nepagristas ir neteisėtas, prieÅ¡taraujantis esminiams teisės principams. priimtas pažeidžiant esminius vieÅ¡ojo administravimo principus. Atsakovas 2019 m. liepos 5 d. jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. el-4312-541/2019) ir 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau — Komisija) su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės - pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti PareiÅ¡kėjÄ Ä¯ buvusį darbÄ , priteisti PareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ UAB „Tuvlita“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki faktinio darbuotojo grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, nepraleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 220 str. numatyto kreipimosi termino.

Komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)13470 atsisakė nagrinėti V. K. praÅ¡ymÄ , nurodant, kad: „<...>darbo ginčų komisija turi pagrindÄ konstatuoti, kad iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai darbo bylos negali tol kol Vilniau apygardos administracinis teismas nepriims sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4312-514/2019. Be to, darbo ginčų komisija siekia iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų, priimamų atskirose institucijose tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Darbo ginčų komisija, pažymi kad Vilniaus administracinio teismo sprendimas Å¡ioje byloje turėtų esmine reikÅ¡mę darbo ginču komisijos priimamam sprendimui“ Dėl aukščiau nurodytų Komisijos motyvų Atsakovas Å¡io sprendimo neskundė, laukė bylos baigties. Lietuvos vyriausias administracinis teismas galutiniu neskundžiamu 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021 tenkino apeliacinį skundÄ - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ :

V. K. skundÄ patenkino, panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymÄ â€žDėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ Nr. 2BE-185. kaip neteisėtÄ iÅ¡ esmės, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, kas suponuoja, kad ir_IeÅ¡kovo įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, priimtas 2019 m. birželio 6 d. neteisėto įsakymo pagrindu, yra taip pat neteisėtas ir nepagrįstas. Remiantis galutiniu 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu, LR DK 220 str. 2 d. nuostatomis, Atsakovas 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi į KomisijÄ praÅ¡ydamas atnaujinti praleista terminÄ praÅ¡ymui pateikti ir iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės bei pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti jo naudai iÅ¡ UAB „Tuvlita“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (LR DK 218 str.), priteisti jo naudai iÅ¡ UAB „Tuvlita“ atlyginimo, kuris buvo gaunamas UAB „Tuvlita“—ir pastarojo gaunamo naujame darbe UAB „RokiÅ¡kio pieno gamyba“ skirtumÄ , priteisti kompensacijÄ , kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Komisija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ 2021 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 078 (toliau - Sprendimas), kuriuo tenkino Atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies t.y. pripažino atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾inant pastarojo į darbÄ ; pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis sudaryta tarp ginčo Å¡alių nutraukta pagal LR DK 218 str. 6 d. Å¡iuo Sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; iÅ¡ieÅ¡kojo V. K. naudai iÅ¡ UAB „Tuvlita“ 18 928,32 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, bet ne ilgiau kaip vienerius metus; iÅ¡ieÅ¡kojo V.

K. naudai iÅ¡ UAB „Tuvlita“ 9 464,16 Eur kompensacijÄ ; likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė. Nesutinka su IeÅ¡kovo argumentu, kad IeÅ¡kovas priimdamas 2019 m. birželio 12 d. įsakymÄ ir jo pagrindu nuo 2019 m. birželio 13 d. nutraukdamas su Atsakovu darbo sutartį veikė teisėtai ir pagrįstai, o neva Komisijos Sprendimas prieÅ¡tarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, kadangi kaip nurodyta aukščiau įsakymas nutraukti darbo sutartį priimtas LESA 2019 m. birželio 6 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, kuris Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo galutiniu, neskundžiamu 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021 buvo pripažintas neteisėtu iÅ¡ esmės. Aplinkybes dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo patvirtino ir Komisija Sprendime visiÅ¡kai pagrįstai nurodydama, jog Atsakovas iÅ¡ darbo atleistas atsižvelgiant į LTSA 2019 m. birželio 6 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)bei juo vadovaujantis, o Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus minėtÄ Ä¯sakymÄ neteisėtu konstatuotina, kad Atsakovui speciali teisė atlikti savo pareigas panaikinta neteisėtai, todėl IeÅ¡kovas tuo pačiu nutraukė darbo sutartį su Atsakovu pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. neteisėtai.

Be to pastebėjo, kad prieÅ¡ingai nei nurodo IeÅ¡kovas, neva Å¡is po Å¡iuo metu panaikinto įsakymo priėmimo privalėjo atleisti AtsakovÄ remdamasis LR DK 60 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nei pačiame įsakyme, nei tuo metu galiojusiame teisiniame reguliavime nebuvo numatyta imperatyvi pareiga privačiam subjektui t.y. IeÅ¡kovui nutraukti darbo santykius po to, kai techninių apžiÅ«riu kontrolieriui yra panaikinama teisė atlikti techninę apžiÅ«rÄ , kÄ akcentavo ir Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodydama, kad:

„<...> DK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymu nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikra darbÄ ar eiti tam tikras pareigas< „<..>Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - S&4KJ) 10 str. / d. 6 p. įtvirtinta, kad „Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rų darbuotojams teist atlikti privalomÄ jÄ techninį apÅ¡iÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdo, atnaujina, panaikina“<...> Vadovaujantis SEAKÄ® 10 str. 1 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008-01 -21 priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2.13 pap.

Administracijai buvo priskirti įgaliojimai suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti.<..> SEAKÄ® 2 str. 58 p. įtvirtinta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros kontrolieriaus sÄ voka, kuri numato, kad tai yra privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktÄ teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apÅ¡iÅ«rÄ .“„<„>Nei SEAKÄ® nei aukščiau Å¡iame atsiliepime minėtas ApraÅ¡as neįtvirtina Teisės atlikti privalomÄ jÄ transporto priemonių techninę apÅ¡iÅ«rÄ sÄ vokos.

Visgi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateikto teisinio reguliavimo, reglamentuojančio aspektus, susijusius su privalomÄ ja technine apÅ¡iÅ«ra, nei vienoje nuostatoje (iÅ¡kaitant, bet neapsiribojant aukščiau paminėtomis) nėra minima, kad tai laikytina specialiÄ ja teise, vartojama tik bendroji sÄ vokÄ teisė. „Tik ANK yra reglamentuojamas specialiosios teisės atėmimas. ANK 28 str. 1 d. numatyta, kad <..> Kaip matyti iÅ¡ pacituotos normos turimo, ANK iÅ¡ esmės įtvirtina baigtinį sÄ raÅ¡Ä teisių, kurios yra laikytinos specialiosiomis teisėmis—jų tarpe teisė atlikti privalomÄ jÄ technine apžiÅ«rÄ nėra paminėta.

Neesant tokio įpareigojimo nedelsiant nutraukti darbo sutartį, kai yra panaikinama teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . IeÅ¡kovės skubotai atliktas Darbo sutarties nutraukimas Administracijai nėra suprantamas. Administracijos įsakymÄ Atsakovas turėjo teisę apskųsti per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo Administracijos įsakymo įteikimo asmeniui dienos<...> IeÅ¡kovė tiesiog pasinaudojo susiklosčiusia situacija kaip galimybe atleisti jai dėl tam tikrų priežasčių netinkantį darbuotojÄ <..>Administracija pritaria policijai, kad Atsakovo atleidimas buvo neteisėtai..>“ ir kt.

Nesutinka ir su IeÅ¡kovo nepagrįstais, paremtais Å¡iai bylai neaktualia, neanalogiÅ¡ka teismų praktika, teiginiais, kad V. K. reikalavimai UAB „Tuvlita“ yra nepagrįsti dėl to, kad nėra pastarojo kaltės dėl darbo sutarties nutraukimo, o visas pretenzijas, susijusias su galimai neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo, reikėjo reikÅ¡ti LTSA, kad Atsakovas teisę į žalos atlyginimÄ dėl LTSA neteisėtų veiksmų turėjo spręsti ne pagal darbo teisės normas, o pagal administracinės teisės normas.

Taigi, priešingai nei nurodo Ieškovas esminė žala kilo būtent dėl Ieškovo veiksmų t.y. neteisėto atleidimo iš darbo. UAB „Tuvlita“ buvo tinkamas atsakovas darbo ginčo byloje, kadangi kaip minėta aukščiau pagal 2008-03-03 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. dirbo būtent UAB „Tuvlita“ privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareigose ir buvo atleistas (neteisėtas veiksmas, sukėlęs neigiamus padarinius) būtent pastarojo, o ne LTSA valia ir iniciatyva (kas atitinka LR DK 213 str. nuostatas - „Darbo ginčai — darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių“ (1 p.);

„Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, <...>“ (3 p.). Šias aplinkybes patvirtino ir Komisija Sprendime visiškai pagrįstai nurodydama, kad V.

K. tinkamai ir pagal kompetencijÄ kreipėsi į KomisijÄ individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarka vadovaujantis LR DK 213 str., 216 str. 1 d. 1 p., 218 str. 2 d. nuostatomis, nes pastarÄ jį ir UAB „Tuvlita“ Å¡ioje darbo byloje siejo darbo santykiai, bei paaiÅ¡kindama, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėjamiems organams iÅ¡nagrinėjus darbo ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei vadovaujantis LR DK nuostatomis iÅ¡ieÅ¡kojus pinigines sumas, susijusias su darbo santykiais iÅ¡ UAB „Tuvlita“, pastaroji turi teisę regreso tvarka kreiptis į LTSA dėl darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organų sprendimu ieÅ¡kovui priteistų ir iÅ¡mokėtų sumų kompensavimo.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad dėl visų nurodytų neteisėtų IeÅ¡kovo veiksmų t.y. neturint tikslių duomenų dėl padaryto nusižengimo, negavus sprendimo Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nubaudimo drausmine nuobauda, o galiausiai po drausminės nuobaudos taikymo ir dėl 2019 m. birželio 13 d. atleidimo iÅ¡ darbo, remiantis neteisėtu, jau panaikintu 2019 m. birželio 6 d. įsakymu, Atsakovas patyrė žalÄ , kuri visiÅ¡kai pagrįstai buvo priteista, kas visiÅ¡kai atitinka įstatymų nuostatas bei LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus Subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (LR DK 35 str. 1 d).

Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus (pastaba — konkrečiu atveju UAB „Tuvlita“ 2018-08-09 drausminę atsakomybę taikė neesant teisinio pagrindo (nutarimas dar net nebuvo priimtas negana to laikotarpyje nuo 2018-10-15 iki 2018-12-11 net 5 kartus tikrino AtsakovÄ , taip sukeldamas Atsakovui iliuzijÄ , kad darbo santykiai nutraukti nebus, galiausiai pastarÄ jį atleido iÅ¡ darbo remiantis neteisėtu 2019-06-­06 įsakymu) ir dėl to darbuotojui padaryta neturtinė žala - fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. - tai gali buri darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (LR DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., LR CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.).; kad atleidus iÅ¡ darbo darbuotojÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, sumažėja jo reputacija, jis patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl ko gali bÅ«ti apsunkinta galimybė įsidarbinti, bet ir paranda pragyvenimo Å¡altinį, o kaip matyti, Atsakovas buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, Å¡i žinia bei atleidimo aplinkybės buvo visiems atskleistos, aptarinėjamos dėl ko pastarasis patyrė nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ bei reputacijos pablogėjimÄ .

Negana to, Atsakovas ilgÄ laikÄ negalėjo susirasti darbo pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , turimas žinias, prarado pragyvenimo Å¡altinį ir kt. Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas siekia perkelti bylinėjimosi naÅ¡tÄ dėl patirtos žalos atlyginimo Atsakovui, nors akivaizdu, kad darbo sutartis buvo sudaryta bÅ«tent su IeÅ¡kovu o ne su Trečiuoju asmeniu. A. V. K. atstovė advokato padėjėja D. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti. 2018 m. liepos 12 d. suraÅ¡ius atsakovui administracinį teisės protokolÄ , 2018 m. rugpjūčio mėn. jau nubaudė atsakovÄ , neiÅ¡mokėjo 100 proc. darbo priedo, sustabdė kaupiamojo draudimo galiojimÄ vieneriems metams, perkėlė į kontrolieriaus pareigas, be to atliko neeilinį vertinimÄ , be to per nepilnus du mėnesius atlikti penki jo veiklos patikrinimai, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Buvo atleistas iÅ¡ darbo nesulaukus įsakymo apskundimo termino pabaigos. Jis nebuvo perkeltas į kitas pareigas, o iÅ¡ karto atleistas. Atsakovas pasirinko tinkamÄ gynybos bÅ«dÄ . Tretysis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o pripažinti atsakovo V. K. 2019-06-13 atleidimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę UAB „Tuvlita“ pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. neteisėtu , neteisėtumo nesiejant su 2019-06-06 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ teisinę apžiÅ«ra panaikinimo“, o pripažįstant, kad atleidimas buvo neteisėtas iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės UAB „Tuvlita“ netinkamai parinkto teisinio pagrindo.

Atsiliepime nurodė, kad 2018-09-19 Atsakovas Administracijos priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A- VKTI-ANR N-340-2018 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ 440 str. 2 d 1 nustatytÄ pažeidimÄ , buvo konstatuota, kad atsakovas, atlikdamas pirminę privalomÄ jÄ transporto priemonės , valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) techninę apžiÅ«rÄ , nepatikrino techninės bÅ«klės trÅ«kumų, galutiniu ir neskundžiamų Kauno apygardos teismo 2019-04-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-594/2019, kuris paliktas galioti.

Taigi, aplinkybė, kad Atsakovas padarė administracinį nusižengimÄ ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų yra įrodyta, bÅ«tent Å¡ių prejudicinių faktų pagrindu Administracijoje ir buvo priimami tolimesni sprendimai dėl poveikio priemonės taikymo. 2019-06-06 Administracijos direktorius priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“, kuriuo Atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ .

Å is Administracijos įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - VAÄ®) 368 str., ApraÅ¡o3 ) 39.2 p.4, 55 p.5 ir pateiktas IeÅ¡kovei bei Atsakovui 2019-06-12 praneÅ¡imu „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“. 2019-06-12 IeÅ¡kovės generalinis direktorius priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo nutraukta tarp IeÅ¡kovės ir Atsakovo 2008-03-08 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is IeÅ¡kovės įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 60 str. 1 d. 2 p. 2019-07-05 Atsakovas pateikė skundÄ dėl Administracijos įsakymo, praÅ¡ydamas jį panaikinti. 2019-10­-08 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-10-08 sprendimu atmetė Atsakovo skundÄ . Šį sprendimÄ Atsakovas apskundė ir 2021-04-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021, kuriuo nusprendė patenkinti Atsakovo pateiktÄ apeliacinį skundÄ ir panaikinti Administracijos įsakymÄ .

Atsakovas 2021-04-22 pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai dėl praleisto termino praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės pateikti atnaujinimo, darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo ir atleidimo iÅ¡ darbo IeÅ¡kovėje pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iÅ¡ieÅ¡kojimo, darbo užmokesčio dydžio skirtumo iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

DGK 2021-05-19 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė Atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies pripažinti ; Atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pas IeÅ¡kovę nuo 2019-06-13 pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas) neteisėtu, negrÄ Å¾inant Atsakovo į darbÄ pas IeÅ¡kovę; pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatuoti, kad Darbo sutartis, sudaryta tarp Atsakovo ir IeÅ¡kovės nutraukta pagal DK 218 str. 6 d.

Å¡iuo DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; iÅ¡ieÅ¡koti Atsakovo naudai iÅ¡ IeÅ¡kovės 18928,32 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai, 32 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (nuo 2019-06-13), bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 str. 4 d.). Suma su privalomais mokesčiais; iÅ¡ieÅ¡koti Atsakovo naudai iÅ¡ IeÅ¡kovės 9464,16 Eur (devyni tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai, 16 ct) kompensacijÄ pagal DK 218 str. 4 d. nuostatas.

Suma su privalomais mokesčiais; atmesti Atsakovo praÅ¡ymÄ likusioje dalyje. 2021-06-16 IeÅ¡kovė, nesutikdama su DGK sprendimu, Teismui pateikė šį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡nagrinėti šį darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir pripažinti Atsakovo 2019-06-13 atleidimÄ iÅ¡ darbo pas IeÅ¡kovę pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. teisėtu ir Atsakovo reikalavimus IeÅ¡kovei atmesti kaip nepagrįstus. Savo praÅ¡ymÄ DGK Atsakovas grindė tuo, kad LVAT sprendimu patenkino jo, kaip pareiÅ¡kėjo, skundÄ ir panaikino Administracijos įsakymÄ , kurio pagrindu nuo 2019-06-13 buvo nutraukta Darbo sutartis.

Taigi, Administracijos įsakymo panaikinimas, Atsakovo manymu lemia, ir Darbo sutarties nutraukimo neteisėtumÄ (su kuo Administracija nesutinka). Atsakovo teigimu, dėl tokio Darbo sutarties nutraukimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , nes žinia apie jo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes buvo visiems atskleista, todėl jis patyrė nepatogumus, emocinę depresijÄ (ilgÄ laikÄ vartojo raminamuosius vaistus ir vaistus nuo nemigos), pažeminimÄ ir reputacijos pablogėjimÄ , taip pat ilgÄ laikÄ negalėjo susirasti darbo pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , prarado pragyvenimo Å¡altinį, dėl ko kamavo dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Administracija šiuo aspektu iš karto pažymi, kad šio atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokius Atsakovo teiginius, nors Administracijos manymu tiek aplinkybės dėl emocinės depresijos, tiek dėl raminamųjų vaistų, vaistų nuo nemigos vartojimo galėtų ir turėtų būti pagrindžiamos išrašais iš gydymo įstaigų. Tuo atveju, jeigu Atsakovas ir toliau šiame teisminiame procese laikysis šių argumentų, tačiau nepateiks juos patvirtinančių įrodymų, šie Atsakovo teiginiai turi būti pripažįstami neįrodytais ir nevertinami.

Kaip matyti iÅ¡ DGK sprendimo turinio, DGK savo sprendimÄ pripažinti Atsakovo atleidimÄ neteisėtu grindžia iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe, t. y. tuo, kad LVAT sprendime konstatavo, jog Administracijos įsakymas yra neteisėtas, o bÅ«tent jo pagrindu, vadovaujantis DK 60 str. 1 d. 2 p. (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas), IeÅ¡kovės įsakymu buvo nutraukta tarp IeÅ¡kovės ir Atsakovo sudaryta sutartis. DGK padarė iÅ¡vadÄ , kad LVAT pripažinus Administracijos įsakymÄ neteisėtu, konstatuotina, kad ir Atsakovui speciali teisė atlikti savo pareigas panaikinta neteisėtai, todėl IeÅ¡kovė tuo pačiu nutraukė Darbo sutartį pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. neteisėtai (žr.

DGK sprendimo 4 psl.). Administracija pažymi, kad su tokia pozicija nesutinka. Taip pat, pasisakant dėl DGK sprendimo teisinių argumentų, Administracija atkreipia dėmesį, į DGK sprendime pateiktÄ teiginį, kad „<...> vadovaujantis DK nuostatomis, iÅ¡ieÅ¡kojus pinigines sumas, susijusias su V. K. darbo santykiais iÅ¡ UAB „Tuvlita“, UAB „Tuvlita “ turi teisę regreso tvarka kreiptis į AdministracijÄ dėl darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organų sprendimu V. K. priteistų ir iÅ¡mokėtų sumų kompensavimo“.

Administracija ir su Å¡ia pozicija griežtai nesutinka ir pažymi, kad argumentai, pagrindžiantys tokiÄ Administracijos pozicijÄ yra iÅ¡dėstyti Å¡io atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, IeÅ¡kovė formuoja pozicijÄ , kad Atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisėtas ir pagrįstas. Tokia pozicija yra grindžiama Å¡iais pagrindiniais argumentais, t. y. tuo, kad: priimant IeÅ¡kovės įsakymÄ , kuriuo buvo nutraukta Darbo sutartis, Administracijos įsakymas, kuriuo buvo panaikinta teisė Atsakovui atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ buvo galiojantis ir nenuginčytas.

LVAT sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Administracijos įsakymas įsigaliojo tik 2021-04-07 (jo priėmimo dienÄ ), taigi ir faktinė bei teisinė situacija, buvusi Darbo sutarties nutraukimo metu, t. y. 2019-06-13, pasikeitė tik 2021-04-07. Darbo Sutarties nutraukimÄ pagrindžia tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas. IeÅ¡kovė akcentuoja, kad Darbo sutartis su Atsakovu buvo nutraukta ne tik vadovaujantis Administracijos įsakymu, bet ir DK 60 str. 1 d. 2 p., 60 str. 2 d. nuostatomis, įtvirtinančiomis pareigÄ darbdaviui nutraukti sudarytÄ darbo sutartį.

IeÅ¡kovė nurodo, kad DK 60 str. yra reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties Å¡alių valios. DK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas. DK 60 str. 2 d. nurodyta, kad darbdavys, gavęs Å¡io straipsnio 1 d. nurodytÄ priežastį patvirtinantį dokumentÄ ar kitaip apie jÄ sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per 5 (penkias) d. d. nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju tokiÄ priežastį patvirtinančiu dokumentu laiko 2019-06-12 Administracijos praneÅ¡imÄ â€žDėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“, kuriuo IeÅ¡kovė buvo informuota, kad Atsakovui panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , pateikiant Administracijos įsakymÄ . IeÅ¡kovės teigimu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu (DK 60 str.), IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ nutraukti Darbo sutartį su Atsakovo iki 2019-06-19 (t. y. per 5 (penkias) d. d. nuo aukščiau minėto praneÅ¡imo gavimo dienos).

Visgi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, IeÅ¡kovė įsakymÄ priėmė dar tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo gautas aukščiau minėtas Administracijos praneÅ¡imas, t. y. 2019-06-12 (jame numatant, kad Darbo sutartis nutraukiama nuo 2019-06-13). Administracijai tokia skuba kelia nuostabÄ ir pagrįstas abejones, ar IeÅ¡kovė tinkamai įvertino tiek Administracijos jai pateiktų dokumentų turinį, tiek faktines bei teisiniame reguliavime numatytas galimybes dėl Atsakovo atleidimo, kas iÅ¡ esmės gali prisidėti prie to, kad Atsakovo atleidimas buvo neteisėtas.

Be to, Å¡iuo aspektu Administracija atkreipia dėmesį, kad atleidimas pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. turi bÅ«ti taikomas tik tada, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas. Taigi, neabejotina, kad sprendžiant atleidimo Å¡iuo DK pagrindu teisėtumÄ , turi bÅ«ti keliamas klausimas, ar darbuotojui iÅ¡ tiesų buvo atimtos bÅ«tent specialiosios teisės, leidžiančios dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas. Administracijos manymu, nagrinėjamu atveju to nebuvo, t. y.

Atsakovui nebuvo atimta specialioji teisė, kas lėmė, kad IeÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė DK nuostatas. Atsakovo inicijuotas darbo ginčas yra iÅ¡vestinis. Pagrindinis ginčas yra administracinis ginčas, kurį Atsakovas administraciniame teisme inicijavo prieÅ¡ AdministracijÄ dėl Administracijos įsakymo panaikinimo. IeÅ¡kovės manymu, įvertinus tai, kad jos įvykdytas Darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, o Atsakovas žalÄ galėjo patirti bÅ«tent dėl Administracijos įsakymo, turėtų bÅ«ti keliamas ne neteisėto atleidimo klausimas, o dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir sprendžiamas administraciniame teisme trečiojo asmens pozicijos Å¡iame teisiniame ginče : dėl darbo santykių nutraukimo teisinio pagrindo (DK 60 str. 1 d. 2 p.).

Sprendžiant ginÄÄ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, visais atvejais yra reikalinga įvertinti darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindÄ . Tik tinkamai parinktas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir su juo susijusių teisinių darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rų tinkamas atlikimas, gali užtikrinti darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, tiek IeÅ¡kovė, tiek Atsakovas, tiek DGK kaip vienÄ iÅ¡ Atsakovo atleidimo pagrindų nurodo Administracijos įsakymÄ , kuriuo Atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ .

Administracija su tokia pozicija griežtai nesutinka ir atkreipia Teismo dėmesį, kad nei pačiame Administracijos įsakyme, nei tuo metu galiojusiame Å¡iam ginčo santykiui aktualiame teisiniame reguliavime nebuvo numatyta imperatyvi pareiga privačiam subjektui nutraukti darbo santykius po to, kai techninių apžiÅ«rių kontrolieriui yra panaikinama teisė atlikti techninę apžiÅ«rÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio, IeÅ¡kovė Å¡iuo aspektu pateikia kitokiÄ pozicijÄ ir nurodo, kad pareiga nutraukti Darbo sutartį su Atsakovu jai kilo DK 60 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Kaip jau buvo minėta, IeÅ¡kovės sprendimas nutraukti Darbo sutartį Å¡iuo DK numatytu teisiniu pagrindu buvo priimtas dar tÄ pačiÄ dienÄ , kai IeÅ¡kovė gavo informacijÄ apie Administracijos įsakymÄ . Tikėtina, kad tokia skuba lėmė ne tik netinkamai priimtÄ sprendimÄ nutraukti darbo santykius su Atsakovu, bet ir netinkamai parinktÄ tokio sprendimo teisinį pagrindÄ (DK 60 str. 1 d. 2 p.). Tokį Administracijos teiginį pagrindžia žemiau nurodomi teisiniai argumentai. DK 60 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas.

Taigi, nutraukiant darbo santykius Å¡iuo pagrindu - darbuotojui turi bÅ«ti atimta specialioji teisė, leidžianti dirbti / sudaranti sÄ lygas dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, ar teisė atlikti techninę apžiÅ«rÄ yra laikytina specialiÄ jÄ teise, o jos panaikinimas atitinkamai specialiosios teisės atėmimu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKÄ®) 10 str. 1 d. 6 p. įtvirtinta, kad „Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdo, atnaujina, panaikina “.

Vadovaujantis SEAKÄ® 10 str. 1 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008-01-21 priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2.13 pap. Administracijai buvo priskirti įgaliojimai suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti.

SEAKÄ® 2 str. 58 p. įtvirtinta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros kontrolieriaus sÄ voka, kuri numato, kad tai yra privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktÄ teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Nei SEAKÄ®, nei aukščiau Å¡iame atsiliepime minėtas ApraÅ¡as neįtvirtina Teisės atlikti privalomÄ jÄ transporto priemonių techninę apžiÅ«rÄ sÄ vokos.

Visgi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateikto teisinio reguliavimo, reglamentuojančio aspektus, susijusius su privalomÄ ja technine apžiÅ«ra, nei vienoje nuostatoje (įskaitant, bet neapsiribojant aukščiau paminėtomis) nėra minima, kad tai laikytina specialiÄ ja teise, vartojama tik bendroji sÄ vokÄ teisė. Tik ANK yra reglamentuojamas specialiosios teisės atėmimas. ANK 28 str. 1 d. numatyta, kad „Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryÅ¡ių iÅ¡teklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas), jeigu naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė administracinį nusižengimÄ .

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. SuraÅ¡ant administracinį nurodymÄ , siÅ«lomas specialiosios teisės atėmimo terminas gali bÅ«ti skaičiuojamas dienomis“. Kaip matyti iÅ¡ pacituotos normos turinio, ANK iÅ¡ esmės įtvirtina baigtinį sÄ raÅ¡Ä teisių, kurios yra laikytinos specialiosiomis teisėmis - jų tarpe teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ nėra paminėta. Taip pat yra nurodoma, kad tai yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ gali skirti tik teismas arba administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija.

Kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad tokia specialioji teisė yra atimama tuo pačiu metu, kai asmeniui yra paskiriama administracinė nuobauda už padarytÄ administracinį nusižengimÄ . ANK 28 str. 2 d. nurodyta, kad „Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali bÅ«ti skiriamas, kai tai numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ â€œ. Atsakovas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io ANK straipsnio turinio, jame nėra nurodyta, kad padarius Å¡iame straipsnyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ yra atimama teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Tai sietina su tuo, kad teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ nėra laikytina specialiÄ ja teise. ANK 28 str. 3 d. nurodyta, kad „Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. <...> “. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, vienas iÅ¡ specialiÄ jÄ teisę apibrėžiančių požymių yra laikotarpis, kurio apimtyje asmuo negali naudotis ir (ar) įgyti jo atžvilgiu atimtos specialiosios teisės. Tuo tarpu panaikinant teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ nėra nurodytas laikotarpis, kurio apimtyje toks panaikinimas yra galiojantis, taip pat nėra jokių teisinių apribojimų po panaikinimo pakartotinai kreiptis į AdministracijÄ , siekiant iÅ¡ naujo įgyti teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ 11.

Taigi, nėra iÅ¡pildomas vienas iÅ¡ specialiÄ jÄ teisę kvalifikuojančių požymių. IÅ¡ esmės, panaikinus asmeniui teisę atlikti techninę apžiÅ«rÄ , asmuo tik trumpÄ laikotarpį negali faktiÅ¡kai atlikti privalomosios techninės apžiÅ«ros, tačiau bÅ«damas aktyvus neturi jokių teisinių kliūčių (bÅ«tent dėl įvykusio teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo) iÅ¡ naujo įgyti teisę atlikti techninę apžiÅ«rÄ ir toliau dirbti. Šį Administracijos teiginį pagrindžia ne tik teisinis reguliavimas, bet ir faktiniai pavyzdžiai.

Administracijai yra žinomi du atvejai, kuomet asmenims - techninių apžiÅ«rų kontrolieriams - buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , tačiau asmenys nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad iÅ¡ naujo įgytų teisę atlikti techninę apžiÅ«rÄ ir praėjus ne daugiau kaip 2 (dviems) mėnesiams po jiems pritaikytos poveikio priemonės turėjo įgiję teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ iÅ¡ naujo ir toliau faktiÅ¡kai dirbo savo darbÄ .

Labai svarbu paminėti, tai, kad Atsakovas, jam panaikinus teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ (t. y. 2019-06-06 priėmus Administracijos įsakymÄ ), nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡iÄ teisę įgytų iÅ¡ naujo (pvz., iÅ¡ naujo nelaikė kvalifikacijos egzamino). Å i aplinkybė yra svarbi ne tik Å¡iame teisiniame ginče, bet ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl Atsakovo galimai patirtos žalos dydžio. Atsakovo buvimas pasyviu, nebandymas iÅ¡ naujo įgyti teisės atlikti techninę apžiÅ«rÄ ir įsidarbinimas kitoje darbovietėje iÅ¡ esmės patvirtina tai, kad Atsakovas ir pats neturėjo noro toliau atlikti privalomÄ sias technines apžiÅ«ras.

Net ir laikant, kad bÅ«tent dėl Administracijos įsakymo Atsakovas negalėjo atlikti privalomųjų techninių apžiÅ«rų (negalėjo dirbti), iÅ¡ esmės bÅ«tų neįmanoma nustatyti, kokio laikotarpio apimtyje Atsakovas objektyviai to negalėjo daryti, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, teisinių kliūčių Atsakovui įgyti teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ ir toliau dirbti šį darbÄ , nebÅ«tinai toje pačioje, tačiau ir kitoje technines apžiÅ«ras atliekančioje įmonėje, nėra ir nebuvo.

Nenustačius fakto, kad Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų iÅ¡ naujo įgyti teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ , kiek laiko tokios procedÅ«ros užtruko ir pan., Atsakovas, kilus poreikiui, negalėtų įrodyti patirtos žalos dydžio. Be to, Administracija papildomai nori atkreipti dėmesį į tai, kad Atsakovas nėra linkęs prisiimti savo veiksmų pasekmių, o visais įmanomais bÅ«dais naudojasi teisinėmis galimybėmis tam, kad iÅ¡vengtų bÅ«tent dėl jo veiksmų jam ir kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių.

Tai įrodo ir praÅ¡ymo DGK pateikimas. Taip pat labai svarbu ir tai, kad Atsakovas galutiniu ir neskundžiamu Kauno apygardos teismo 2019-­04-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-594/2019 buvo pripažintas kaltu padaręs (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytÄ nusižengimÄ , ko pasekmė yra poveikio priemonės - teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimas - taikymas. Esminis LVAT argumentas, kurio pagrindu Administracijos įsakymas, kuriuo Atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , buvo panaikintas - buvo procedÅ«riniai pažeidimai (t. y. teisės akto, reglamentuojančio tokios poveikio priemonės taikymÄ nebuvimas, bei pagal analogijÄ taikytinų terminų pažeidimas).

Jeigu Å¡ių procedÅ«rinių pažeidimų nebÅ«tų buvę - Administracijos įsakymas nebÅ«tų panaikintas ir Atsakovas tokiu atveju nekvestionuotų darbo santykių nutrÅ«kimo teisėtumo. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad Atsakovas nesupranta / nepripažįsta, kad iÅ¡ esmės teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ buvo panaikinta dėl jo veiksmų, o toks panaikinimas neteisėtu buvo pripažintas tik dėl procedÅ«rinių pažeidimų, tačiau tai nekeičia fakto, kad Atsakovas savo teise atlikti privalomÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ naudojosi netinkamai.

Taigi, Administracijos manymu tiek Å¡is, tiek administraciniame teisme vykęs ginčas dėl Administracijos įsakymo panaikinimo iÅ¡ esmės yra grindžiamas formalumais, nors teisė neturėtų bÅ«ti taikoma formaliai. Grįžtant prie teisės aktų analizės, siekiant nustatyti tai, ar teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ yra laikytina specialiÄ ja teise, reikalinga paminėti ir VAÄ® nuostatas. VAÄ® 2 str. 11 p. nustatyta, kad „Poveikio priemonė - vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu asmeniui sukuriama konkreti pareiga, panaikinama arba ribojama suteikta subjektinė teisė“.

Administracijos įsakyme buvo nurodyta, kad pastarasis priimtas vadovaujantis tuo metu galiojančiu VAÄ® 368 str., reglamentavusiu poveikio priemonių taikymÄ Å«kio subjektams. Taigi, pačiame Administracijos įsakyme buvo pateikta aiÅ¡ki nuoroda, kokiu teisiniu reglamentavimu vadovaujantis Administracijos įsakymas yra priimtas ir, kaip reikėtų teisiÅ¡kai kvalifikuoti teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ panaikinimÄ , t. y. kaip poveikio priemonės taikymÄ , kylantį iÅ¡ VAÄ® bei Å«kio subjektų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, o ne kaip specialiosios teisės atėmimÄ , kylantį iÅ¡ ANK.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, teisės aktuose nėra nurodyta, kad teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ yra specialioji teisė. PrieÅ¡ingai - iÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra tiesiog teisė, kuria asmeniui yra suteikiama galimybė (ne)atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, nagrinėjamu atveju teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ suteikimas ir atėmimas kyla iÅ¡ specialiųjų teisės aktų - SEAKÄ®.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad IeÅ¡kovė, nutraukdama Darbo sutartį su Atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 str. 1 d. 2 p., o turėjo taikyti kitus DK numatytus Darbo sutarties nutraukimo pagrindus arba kitas DK numatytas priemones, tinkančias nagrinėjamam atvejui. Å iuo aspektu Administracija papildomai pažymi ir tai, kad nesant tokio įpareigojimo nedelsiant nutraukti darbo sutartį, kai yra panaikinama teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , IeÅ¡kovės skubotai atliktas Darbo sutarties nutraukimas Administracijai nėra suprantamas.

Administracijos įsakymÄ Atsakovas turėjo teisę apskųsti per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo Administracijos įsakymo įteikimo asmeniui dienos. Manytina, kad IeÅ¡kovė, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, turėjo pasikreipti į AtsakovÄ , iÅ¡klausyti jo pozicijÄ dėl Administracijos įsakymo apskundimo (juo labiau įvertinus tai, kad IeÅ¡kovė, Administracijos žiniomis, nesiėmė jokių veiksmų po to, kad buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas Kauno apygardos teismo 2019-04-21 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134- 594/2019, kuriuo Atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytÄ nusižengimÄ , o tai parodo, kad IeÅ¡kovei iÅ¡ esmės nebuvo aktualu, kad pas jÄ dirba asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas netinkamai atliekantis privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ ) ir, sulaukusi Atsakovo atsakymo, ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip geriausiai iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ .

Administracija pažymi, kad IeÅ¡kovė turėjo teisę Å¡iÄ situacijÄ spręsti pasirinkdama jai palankiausiÄ variantÄ net iÅ¡ kelių galimybių, t. y. tiek keisti darbo sÄ lygas (DK 45 str.), tiek skelbti prastovÄ (DK 47 str.), tiek siÅ«lyti nemokamas atostogas (DK 137 str.) arba net ir nutraukti Darbo sutartį su Atsakovu, tačiau parenkant kitÄ teisėtÄ ir tinkamÄ teisinį pagrindÄ . Visgi, tai nebuvo padaryta ir IeÅ¡kovė netgi nepateikė duomenų, kad aukščiau minėti bÅ«dai bent jau buvo svarstyti.

Administracijai tai kelia pagrįstÄ abejonę, kad IeÅ¡kovė tiesiog pasinaudojo susiklosčiusia situacija kaip galimybe atleisti jai dėl tam tikrų priežasčių netinkantį darbuotojÄ . Atsižvelgiant į tai, Administracijos nuomone, Teismui yra reikalinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Atsakovas bÅ«davo skatinamas IeÅ¡kovės ar prieÅ¡ingai - turėjo jam paskirtų drausminių nuobaudų, ar dėl jo darbo klientai bei kolegos pateikdavo nusiskundimus IeÅ¡kovei. Sužinojus Å¡ias aplinkybes bei, įvertinus tai, kad IeÅ¡kovė neturėjo pareigos nutraukti darbo santykių su Atsakovo, bus patvirtina, kad darbo santykių nutraukimas buvo savarankiÅ¡kas IeÅ¡kovės sprendimas, kurio priėmimo motyvai galimai yra visai kiti nei kad savo ieÅ¡kinyje pateikia IeÅ¡kovė.

Taigi, nagrinėjamu atveju Administracija pritaria pozicijai, kad Atsakovo atleidimas buvo neteisėtas, tačiau griežtai prieÅ¡tarauja, kad tokį neteisėtumÄ lėmė bÅ«tent Administracijos priimtas įsakymas. Sprendimas nutraukti Darbo sutartį ir konkretaus teisinio pagrindo parinkimas buvo iÅ¡imtinai IeÅ¡kovės priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, net jei ir bÅ«tų pripažįstama, kad Darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, Teismas turėtų aiÅ¡kiai pasisakyti, dėl kokių priežasčių toks darbo santykių nutraukimas yra laikytinas neteisėtu ir ateityje nurodyti, kad priėmus tokį sprendimÄ IeÅ¡kovė tikrai neturės teisės regreso tvarka kreiptis į AdministracijÄ dėl darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų sprendimu ieÅ¡kovui priteistų ir iÅ¡mokėtų sumų kompensavimo, nes ne dėl Administracijos įsakymo priėmimo Darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

Dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir sprendžiamas administraciniame teisme. Kaip jau buvo minėta aukščiau, IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodo, kad Darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, o Atsakovas žalÄ galėjo patirti bÅ«tent dėl Administracijos įsakymo, todėl turėtų bÅ«ti keliamas ne neteisėto atleidimo klausimas, o dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir sprendžiamas administraciniame teisme.

Administracija aukščiau nurodytai IeÅ¡kovės pozicijai pritaria tik vienu aspektu, t. y. dėl to, kad, vadovaujantis ABTÄ® 17 str. 1 d. 3 p., žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas administraciniame teisme. Kaip matyti iÅ¡ Atsakovo pozicijos, iÅ¡dėstytos praÅ¡yme DGK, Atsakovas savo patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ Administracijos įsakymo, taigi, ir žalos atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas administraciniame teisme.

Administracija sutinka su IeÅ¡kovės pozicija, kad „<...> Atsakovui inicijavus administracinį ginÄÄ su Administracija administraciniame teisme, jame galėjo ir turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas ir žalos atlyginimo klausimas <...>“. Visgi, Atsakovas administraciniame teisme tokio klausimo nekėlė, vietoj to buvo inicijuotas iÅ¡vestinis ginčas. Administracija mano, kad tokį savo tariamai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ Atsakovas pasirinko sÄ moningai. Tuo atveju, jeigu administraciniame teisme bÅ«tų sprendžiamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas (tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės keliant vieÅ¡osios civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ ), Atsakovui reikėtų, vadovaujantis CK 6.271 str., įrodyti tris privalomas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį.

Administracija neabejoja, kad Atsakovui įrodyti aukščiau minėtų sÄ lygų buvimo nepavyktų. Manytina, kad bÅ«tent dėl to Atsakovas ir nekėlė Å¡io klausimo vykusiame administraciniame ginče, taip pat dėl tos pačios priežasties pasirinko pirmiausia inicijuoti darbo ginÄÄ , o ne atskirÄ administracinį ginÄÄ dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tokiu bÅ«du Atsakovas ne tik didina galimas iÅ¡laidas dėl teisminių procesų bei, kaip teisingai nurodo IeÅ¡kovė „užprogramuoja ir papildomus teisinius procesus“, bet kartu ir stengiasi iÅ¡naudoti kiekvienÄ teisinę galimybę gauti savo tariamai patirtos žalos atlyginimÄ .

Taigi, tuo atveju, jeigu Teismas manytų, kad Atsakovas patyrė žalÄ bÅ«tent dėl Administracijos priimto įsakymo, to niekaip negalima sieti su įvykusiu darbo santykių nutraukimu tarp IeÅ¡kovės ir Atsakovo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Atsakovo atleidimo pripažinimas neteisėtu galimas nebent dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (dėl netinkamai parinkto teisinio pagrindo), niekaip to nesiejant su Administracijos įsakymu. Pripažinus, kad darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta neteisėtai, yra taikomos DK 218 str. numatytos teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta taikyti DK 218 str. 4 d., juo vadovaujantis ir buvo priteistos konkrečios piniginės sumos (vidutinis darbo užmokestis, kompensacija).

Taigi, Atsakovui nereikėjo įrodinėti patirtos žalos dydžio, pripažinus atleidimo neteisėtumÄ buvo vadovaujamasi DK nuostatomis. Visgi, jei neteisėtumas yra kildinamas iÅ¡ Administracijos įsakymo, tokiu atveju jokiu bÅ«du negalima patirtos žalos sieti su DK nuostatomis, o kaip minėta aukščiau, turi bÅ«ti inicijuojamas atskiras teisminis procesas administraciniame teisme ir ten sprendžiamas klausimas dėl žalos Atsakovui atlyginimo. PrieÅ¡ingu atveju, pripažinus Atsakovo atleidimÄ neteisėtu ir neteisėtumÄ kildinant bÅ«tent iÅ¡ Administracijos įsakymo, IeÅ¡kovė turės galimybę regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Administracijos Atsakovui iÅ¡mokėtas pinigines sumas, tačiau Administracija neturės galimybės kvestionuoti priteistų ir iÅ¡mokėtų sumų dydžio, tokiu bÅ«du sumažindama jos tariamai padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kinys atmestinas.             Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, priėmimo bent viena iÅ¡ ginčo Å¡alių per įstatyme nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kia teisme ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, iÅ¡nagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymÄ netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas; o DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos A.

T. 2019 m. vasario 27 d. nutarties Nr. 3K-3-27-701/2019 38, 43 punktai). Taigi, teismas Å¡ioje byloje nerevizuoja DGK 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet sprendžia tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo iÅ¡ esmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Tuvlita“ 2008 m. kovo 3 d. sudarė su atsakovu V. K. darbo sutartį Nr. 267, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti kontrolieriaus pareigoms, kelių transporto priemonių apžiÅ«rų atlikimui.

Atsakovo darbo pradžia buvo nustatyta 2008 m. kovo 3 d. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019 m. birželio 13 d. pagal LR DK 60 str. 1 d. 2 p. (įstatymu nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ .UAB „Tuvlita“ Generalinis direktorius Ä®sakymu dėl darbo sutarties nutraukimo 2019 m. birželio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė 2008 m. kovo 3 d. darbo sutartį Nr. 267 su visais jos priedais ir papildymais. Nuo 2019 m. birželio 13 d. pagal LR DK 60 str. 1 d. 2 p. , bei iÅ¡mokėjo su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, vadovaujantis 2019-06-12 gautu Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiÅ«ros departamento Vilniaus skyriaus praneÅ¡imu dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo ir specialiosios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas , 2019 m. birželio 6 d.

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-185. IÅ¡ Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 2BE-185 matyti, kad panaikinta V. K. 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl techninės veiklos kontrolierių pažymėjimų iÅ¡davimo“ suteikta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . 2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021) sprendimu panaikino Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d.

įsakymÄ â€ž dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavus, kad įsakymo priėmimas dėl poveikio priemonės taikymo, praėjus daugiau negu Å¡eÅ¡iems mėnesiams po pažeidimo padarymo dienos yra neteisėtas, jį priimant pažeistos procedÅ«ros (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1,3 p.). 2018 m. liepos 12 d. Atsakovo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad Atsakovas įvykdė administracinį nusižengimÄ , už kurį numatyta atsakomybė (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 440 straipsnio 2 dalį, Nutarimas buvo apskųstas. Kauno apygardos teismui, kuris 2019 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-594/2019 panaikinus 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutarimÄ , 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ paliko galioti. UAB „Tuvlita“ generalinis direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m, rugpjūčio 9 d. nubaudė atsakovÄ drausmine nuobauda t.y. neiÅ¡mokėjo 100 proc. darbo užmokesčio priedo už 2018 m. liepos mėn. rezultatus, nuo 2018-08-10 iki 2019-08-09 sustabdė kaupiamojo draudimo sutarties galiojimÄ , paskyrė laikinai eiti budinčio kontrolieriaus pareigas, atliko neeilinį darbo vertinimÄ .

UAB „Tuvlita“ generalinis direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas laikinai perkeltas į kontrolieriaus pareigas. 2018 m. rugsėjo 7 d. . UAB „Tuvlita“ generalinio direktoriaus įsakymu V. K. skirtas neeilinis vertinimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ir pasekmių. IÅ¡ kontrolinių tikrinimų ataskaitų matyti, kad pažeidimų nenustatyta. A. V. K. kreipėsi į darbo ginčių komisijÄ ir nurodė, kad jis buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, bei patyrė turtinę ir neturinę žalÄ , nes žinia apie jo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes buvo visiems atskleistos, aptarinėjamos, todėl jis patyrė nepatogumus, emocinę depresijÄ (ilgÄ laikÄ vartojo raminamuosius vaistus ir vaistus nuo nemigos), pažeminimÄ ir reputacijos pablogėjimÄ .

IlgÄ laikÄ negalėjo susirasti darbo pagal įgytÄ kvalifikacijÄ , prarado pragyvenimo Å¡altinį, dėl ko kamavo dvasiniai iÅ¡gyvenimai. IeÅ¡kovas praÅ¡o darbo ginčų komisijos: pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui pateikti; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 11523,03 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 str.); iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 6489,56 Eur - Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ pagal DK 218 str.; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 540 Eur – darbo užmokesčio dydžio skirtumÄ tarp gauto pas atsakovę ir gaunamo naujame darbe UAB „RokiÅ¡kio pieno gamyba“; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos . 2021 m gegužės 19 d. darbo ginčių komisija priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies:

Pripažino ieÅ¡kovo V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę UAB „Tuvlita“ (į. k. 110584095) nuo 2019-06-13 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 str. 1 dalies 2 punktÄ (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas) neteisėtu, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo V. K. į darbÄ pas atsakovę UAB „Tuvlita“. Pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo V.

K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės UAB „Tuvlita“ (į. k. 110584095) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 6 d. Å¡iuo Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Tuvlita“ (į. k. 110584095) 18928,32 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai, 32 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (nuo 2019-06-13), bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 str. 4 d.).

Suma su privalomais mokesčiais. IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Tuvlita“ (į. k. 110584095) 9464,16 Eur (devyni tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai, 16 ct). Paminėtina ir tai, kad teismai turi įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. LVAT praktikoje pripažįstama, kad: Å¡iuolaikinė teisės samprata remiasi aiÅ¡kiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas; jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiÅ«riu pirmenybė bÅ«tų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui; formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtÄ sprendimÄ , kuris ne visada gali bÅ«ti teisingas; turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas; tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai; juk ne viskas gali bÅ«ti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr., pvz., 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143–46/2011, 2012-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1542/12, 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A1718-756/2015).

Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, yra konstatavęs, kad: teismai neabejotinai turi ir iÅ¡ Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia (lot. be kita ko) bendruosius teisės principus; jeigu tokie teismų įgaliojimai bÅ«tų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymÄ (apibendrinta Å¡ios sÄ vokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumÄ pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi; tai reikÅ¡tų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja.

Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad: teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad bÅ«tent teismas vykdo teisingumÄ ir jis turi diskrecijÄ elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose ar panaikinti formaliai teisėtÄ individualų administracinį aktÄ , jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai.

Vadovaudamasis nurodyta LVAT praktika, teisingumo ir proporcingumo principais, įvertinus tai, kad LVAT 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikintas 2019 m. birželio 6 d. įsakymas „ dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ Nr. 2 BE-185, kurio pagrindu atsakovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų. Kartu pažymėtina, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens argumentai, kad faktinė ir teisinė situacija, buvusi Darbo sutarties nutraukimo metu, t. y. 2019-06-13 pasikeitė tik 2021-04-07.

Be to, ypač pabrėžus, kad Darbo sutarties nutraukimo metu buvusios faktinės ir teisinės situacijos pasikeitimas yra nulemtas ne ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, trečiojo asmens argumentai atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, t.y. kad Administracijos įsakymas, kuriuo Atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , buvo panaikintas - buvo procedÅ«riniai pažeidimai (t. y. teisės akto, reglamentuojančio tokios poveikio priemonės taikymÄ nebuvimas, bei pagal analogijÄ taikytinų terminų pažeidimas).

Jeigu Å¡ių procedÅ«rinių pažeidimų nebÅ«tų buvę - Administracijos įsakymas nebÅ«tų panaikintas ir Atsakovas tokiu atveju nekvestionuotų darbo santykių nutrÅ«kimo teisėtumo. Akivaizdu, kad Atsakovas nesupranta / nepripažįsta, kad iÅ¡ esmės teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ buvo panaikinta dėl jo veiksmų, o toks panaikinimas neteisėtu buvo pripažintas tik dėl procedÅ«rinių pažeidimų, tačiau tai nekeičia fakto, kad Atsakovas savo teise atlikti privalomÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ naudojosi netinkamai.

Taigi, Administracijos manymu tiek Å¡is, tiek administraciniame teisme vykęs ginčas dėl Administracijos įsakymo panaikinimo iÅ¡ esmės yra grindžiamas formalumais, nors teisė neturėtų bÅ«ti taikoma formaliai. ANK numato administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ . Specialioji teisė ANK prasme suprantama kaip teisė, kuriÄ gali įgyti asmuo, įvykdęs tam tikrus bÅ«tinus reikalavimus (pvz., teisę vairuoti transporto priemones, teisę medžioti ir pan.) ir kuriÄ patvirtina valstybinio valdymo institucijų ar kitų subjektų iÅ¡duotas dokumentas (leidimas, pažymėjimas ir pan.).

Specialiosios teisės pagrindu gali bÅ«ti vykdoma tam tikra profesinė veikla, tačiau specialioji teisė pagal savo pobÅ«dį yra platesnė, nes gali bÅ«ti įgyjama taip pat ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Specialioji teisė savaime nėra susijusi su asmens darbine, profesine, Å«kine ar komercine veikla, kuriai keliami specialÅ«s iÅ¡silavinimo, kvalifikacijos reikalavimai, nustatomos specifinės sÄ lygos, kurias asmuo privalo įvykdyti (pvz., siekdamas įgyti licencijÄ vertis tam tikra Å«kine komercine veikla ir pan.).

Tačiau kai kurios ANK 28 straipsnyje nurodytos teisės, t. y. teisė dirbti skrydžių vadovu, teisė valdyti geležinkelių riedmenis, teisė naudoti arba įvežti aparatÅ«rÄ , įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryÅ¡io slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, teisė eiti tam tikras pareigas jÅ«rų laive laikytinos ne specialiÄ ja teise ANK 28 straipsnio prasme, o teise užsiimti darbine, profesine, Å«kine ar komercine veikla. Atsakovas V. K. buvo priimtas dirbti į kontrolieriaus pareigas, kelių transporto priemonių apžiÅ«rų atlikimui.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatyta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros kontrolierius - tai privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktÄ teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdo, atnaujina, panaikina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008-01-21 priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2.13 papunkčiu Lietuvos transporto saugos administracijai buvo priskirti įgaliojimai suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , darbuotojams teisę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , Å¡iÄ teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ panaikinimo“ už labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimÄ Atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ . Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018-02-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinto „Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir Å¡ios teisės panaikinimo tvarkos apraÅ¡o“ 56 punkte nustatyta, jog draudžiama atlikti apžiÅ«rÄ Ä¯monėms ir fiziniams asmenims, jeigu teisė atlikti apžiÅ«rÄ yra panaikinta ar sustabdyta.

Pripažintina, jog tai yra specialioji teisė dirbti kontrolierius darbÄ . Vadovaujantis DK 213 str., 3 d. nuostatomis individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iÅ¡ vienos pusės, ir darbdavio, iÅ¡ kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo Å¡alimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta jÄ sudaryti, rangovas Å¡io kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas., ieÅ¡kovę ir atsakovÄ Å¡ioje darbo byloje siejo darbo santykiai, o darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančiam organui, t.y. teismui darbo ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei vadovaujantis DK nuostatomis piniginės sumos iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ darbdavio.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Tuvlita“, pažeistų teisių gynimui bei kaltės dėl žalos nustatymui dėl LTSA 2019 m. birželio 6 d. įsakymo turi teisę kreiptis į teismÄ . DK 60 straipsnyje yra reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties Å¡alių valios. DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas.

DK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys, gavęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ priežastį patvirtinantį dokumentÄ ar kitaip apie jÄ sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui 2021-04-07 sprendimu konstatavus, kad LTSA 2019 m. birželio 6 d. įsakymas yra neteisėtas. IeÅ¡kovas 2019-06-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)darbo sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2019-06-13 DK 60 str. 1 d. 2 p. pagrindu (darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar eiti tam tikras pareigas) atsižvelgiant į LTSA 2019-06-06 įsakymÄ Nr.2BE-185 bei juo vadovaujantis.

Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus LTSA 2019 m. birželio 6 d. įsakymÄ neteisėtu konstatuotina, kad atsakovui teisė atlikti savo pareigas panaikinta neteisėtai, todėl ieÅ¡kovas nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal DK 60 str. 1 d. 2 p. neteisėtai. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Å io straipsnio 4 dalis nurodo, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrįžti praÅ¡o darbdavys, teismas priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

IeÅ¡kovas dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ nepasisakė. Atsakovas nepraÅ¡o grÄ Å¾inti jo į darbÄ , Å¡iuo metu dirba. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nustatytina, jog atsakovas į buvusį darbÄ negrÄ Å¾intinas. Tokiu atveju, pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir negrÄ Å¾inus atsakovo į buvusį darbÄ , taikytina DK 218 straipsnio 4 dalis – iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

DK 218 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Byloje esančiais duomenimis ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1577,36 Eur x12 iÅ¡ viso 18928,32 Eur. Tokiu bÅ«du už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 23 d.), bet ne daugiau nei už vienerius metus. Atsakovo darbo stažas pas ieÅ¡kovę skaičiuojamas nuo 2008 m. kovo 3 d., todėl iki teismo sprendimo priėmimo dienos daugiau kaip trylika metų, jam priteistina DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija- Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija 1577,36 Eur x 6 mėn., iÅ¡ viso 9464,16 Eur.

Atsakovo praÅ¡ymas likusioje dalyje dėl darbo užmokesčio dydžio skirtumo tarp gauto pas ieÅ¡kovę ir gaunamo naujame darbe UAB „RokiÅ¡kio pieno gamyba“ iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkintinas, manytina, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir kompensacijos pagal DK 218 str. 4 d. nuostatas iÅ¡ieÅ¡kojimas yra pakankama kompensacija ieÅ¡kovui už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos A.

T. 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos A.

T. 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 63 punktas). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).

Atsakovas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė stiprius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Žinia apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo siurprizinė, sukėlė neigiamÄ Å¡okÄ . Atsakovas praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į visÄ susidariusiÄ situacijÄ dėl atleidimo, į jo administracinį teisės pažeidimÄ , neturtinė žala nepriteistina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kinį neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios pagal jo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus sudarė 360 Eur. Teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į tai, kad nagrinėjamas ginčas kilęs iÅ¡ darbo santykių, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus dėl ieÅ¡kinyje nurodytų bei iÅ¡keltų argumentų ir klausimų, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vertina, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba yra priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovės UAB „Tuvlita“, kodas 110584095, ir atsakovo V. K. gim. (duomenys neskelbtini). , darbo ginÄÄ iÅ¡spręsti taip: P. V. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikinti UAB „Tuvlita“ generalinio direktoriaus įsakymÄ 2019 m. birželio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini)dėl darbo sutarties nutraukimo. A. V. K. į darbÄ UAB „Tuvlita“ negrÄ Å¾inti. Pripažinti, kad V. K. ir UAB „Tuvlita“ 2008 m. kovo 3 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Priteisti atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Tuvlita“ j.a.k. 110584095, 18928,32 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 32 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (nuo 2019-06-13), bet ne ilgiau kaip už vienus metus, sumÄ su privalomais mokesčiais. Priteisti atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Tuvlita“ j.a.k. 110584095, 9464,16 Eur (devynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 16 ct) kompensacijos sumÄ su privalomais mokesčiais.

            Įpareigoti UAB „Tuvlita“ per vienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai naujÄ praneÅ¡imÄ (2-SD forma), patikslinant duomenis apie ieÅ¡kovo V. K. atleidimo pagrindÄ Â (nurodant 2008 m. kovo 3 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindÄ â€“ DK 218 straipsnio 4, 6 dalis), datÄ ir draudžiamÄ sias pajamas, bei pateikti V. K. Å¡io įpareigojimo įvykdymÄ patvirtinančius dokumentus.

Atsakovo praÅ¡ymÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo atmesti. Priteisti iÅ¡ UAB „Tuvlita“ bylinėjimosi iÅ¡laidas 360,00 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) atsakovo V. K. naudai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Regina Nenortienė