2020-12-09 Nr. DBT-271-3-63-3-02325-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. K. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. B.) rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2020-12-09 Nr. DBT-271-3-63-3-02325-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduotą leidimą Nr. LRS-31-190627-00040 (toliau – ir Statybos leidimas).
Full text
Teismingumo byla Nr. T-87/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02325-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. K. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. B.) rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduotą leidimą Nr. LRS-31-190627-00040 (toliau – ir Statybos leidimas).
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nagrinėdami bylą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad Statybos leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gyvenamasis namas) rekonstravimui (statybos užbaigimui) į dviejų butų gyvenamąjį namą pagal 2019 metais uždarosios akcinės bendrovės „Sivos studija“ parengtą Gyvenamojo namo rekonstravimo (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) projektą (tolia – ir Projektas). Teismui pažymėjo, kad byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog yra vykdoma Gyvenamojo namo rekonstrukcija, baigtumas 90 proc.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Byloje ginčijamas Statybos leidimas, išduotas rekonstruoti Gyvenamąjį namą pagal 2019 metais parengtą Projektą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti Gyvenamasis namas, dėl kurio rekonstrukcijos ir užbaigimo tarp šių šalių vyksta ginčas. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji su Gyvenamojo namo bendraturčiu buvo susitarę rekonstruoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėja nepritaria Projekto, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, sprendiniams.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, numatyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016 ir kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne.
Iš teismo kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją nutarties turinio darytina prielaida, jog teismas suabejojo šios bylos teismingumu iš nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatęs, kad Gyvenamojo namo baigtumas – 90 proc. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra 2009 m. rugsėjo 4 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. spalio 28 d. išduoti nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai, kuriuose nurodyta informacija apie Gyvenamąjį namą – vykdoma rekonstrukcija, baigtumas 90 proc. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nėra pateikiama informacija, jog statybos darbai pagal Statybos leidimą yra pradėti. Nors pareiškėjos atstovas teismo posėdyje teigė, kad statybos darbai yra prasidėję, tačiau nurodė negalintis pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad pagal išduotą Statybos leidimą statybos darbai nebuvo vykdomi.
Specialioji teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje ginčijamą Statybos leidimą pripažinus negaliojančiu, aktualus būtų tik šio leidimo pagrindu neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo klausimas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie Statybos leidimo pagrindu atliktus statybos darbus. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėja teismui nereiškė reikalavimo dėl jos galbūt pažeistų teisių gynimo dėl to, jog pagal jos netenkinantį Projektą išduotą Statybos leidimą būtų atlikti kokie nors Gyvenamojo namo statybos darbai. Byloje nesant įrodymų, jog yra pradėti statybos darbai pagal byloje ginčijamą Statybos leidimą, Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog aptariama byla nagrinėtina administraciniame teisme, todėl ji grąžinama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos R. K. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. B.) grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys