Legislator Case Law & Legislation
206e1689-aa8e-41eb-8bca-60a4bcefc1ef AI generated

206e1689-aa8e-41eb-8bca-60a4bcefc1ef · Kauno apylinkės teismas

Case Number 206e1689-aa8e-41eb-8bca-60a4bcefc1ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos motina (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktinio valdymo pagrindu. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Motina turėjo nekilnojamojo turto, testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties per įstatymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys kreipėsi notarų biurÄ .

Legislator headnote

AI generated

206e1689-aa8e-41eb-8bca-60a4bcefc1ef · Kauno apylinkės teismas: pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-15560-1088/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08819-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Edita Vitonė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos motina (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktinio valdymo pagrindu. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Motina turėjo nekilnojamojo turto, testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties per įstatymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys kreipėsi notarų biurÄ .

Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiÅ¡kėjo, jog motina po savo sutuoktinio (pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvo) (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurÄ nesikreipė. Tačiau ji santuokinį turtÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti – liko gyventi name (duomenys neskelbtini), turtÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, naudojosi visomis namo patalpomis o taip pat baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais (el. dok. Nr. CBP-11559).

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl pareiškimo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra (DOK-83644). Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK-91033, DOK-96725).

3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkinamas.

4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas, Kauno m. 14-ojo notarų biuro pažymos patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties palikimo priėmimo/ palikimo atsisakymo faktų nėra; po (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla užvesta. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis (duomenys neskelbtini) vardu registruota 3/247 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. CBP-11559).

6. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Kai palikimÄ sudaro žemės sklypai ir pastatai (Å¡iuo atveju palikimÄ sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su turtu, vykdymÄ (mokesčių, mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini), Å¡iuo adresu jos gyvenamoji vieta deklaruota nuo (duomenys neskelbtini).

Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turtu rÅ«pinosi, t. y. mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo, remontavo ir pan. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , liudijančiÄ sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Suinteresuoti asmenys praÅ¡omam nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui, neprieÅ¡tarauja.

Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

8. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteisiama 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai turtÄ valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Edita Vitonė