206cb177-3233-462d-a6ff-25ff2eaeec62 · Biržų rajono apylinkės teismas

NUTARIMAS

Administracinė byla Nr. A2.6.-781-857/2010

(Proceso Nr. 4-15-3-000573-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4.(S)

BIRŽŲ RAJONO

APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2010 m. lapkričio 16 d.

Biržai                                                  Â

                Â

                     Â

         Biržų

rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai

Gurklienei, dalyvaujant V. I.,

jo atstovui adv. padėjėjui Laimučiui Zaukevičiui, išnagrinėjęs V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1949-12-03 d., vedusio,

II gr. invalido, gyvenančio ir deklaravusio gyv. vietÄ AuÅ¡ros g. 7, Biržuose, administracinio

teisės pažeidimo bylÄ ,

         Nustatė:

V. I. 2010-04-14

d. 1111 val. Aušros gatvėje, ties namu Nr. 7, Biržuose, vairuodamas

automobilį „FORD MONDEO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilko atbulÄ automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis

Nr. CFP 759, o velkama transporto priemonė atsitrenkė į pakelėje

stovintį automobilį „RENAULT LAGUNA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to abu susidūrę

automobiliai buvo apgadinti ir po šio eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas

1,76% promilių girtumas) iki eismo įvykio aplinkybių

nustatymo. Tokiais savo veiksmais  V. I. pažeidė Kelių eismo

taisyklių 213.4 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 126

str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens

paaiÅ¡kino, kad jis 2010-04-14 ryte nuvežė į darbÄ Å¾monÄ ir grįžo į namus ir

nuėjo pas kaimynÄ pasiskolinti cigaretės. Beeidamas sutiko V. B., kuri paprašė atvežti alaus. Jis atvežė

tris butelius alaus po litrus talpos, 8,8% stiprumo. Tada atėjo  K. G. ir paprašė patempti jo automobilį „MAZDA“,

kuris neužsivedė, jis vairavo automobilį FORD, kuriuo jam lanksčia vilktimi tempiant

automobilį „MAZDA“, kurį vairavo K.

G., betempiant atsidarė tempiamo automobilio durelės ir apgadino

automobilį „RENAULT“, stovėjusį šalikelėje. Iš garažo išėjus dukrai A. J. jie visi trys nuėjo į

kambarį ir nubraižę eismo įvykio schemÄ nutarė nekviesti policijos, o dukra iÅ¡vyko

į darbÄ . Tada Jis su K. G. nusprendė

atsigerti alaus, kartu buvo ir V. B..

Begeriant V. B. išėjo į

laukÄ ir grįžo rėkdama, kad apgadinta AuÅ¡ros maÅ¡ina, reikia kviesti policijÄ . V. B. iÅ¡kvietė policijÄ . Jis

automobilį vairavo būdamas blaivus, bet išgėrė tuoj po įvykio.

Liudytojas Kęstutis Tekutis parodė, kad jam dirbant

su Anatolijumi Kravčiuk, iÅ¡ budinčiojo gavo nurodymÄ nuvykti į AuÅ¡ros gatvę,

nes buvo praneÅ¡ta, kad įvyko eismo įvykis. Po kelių minučių nuvykus į vietÄ rado

gatvėje stovintį apgadintÄ automobilį „R. L.“. Kiti du eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo

kiemuose. Pradėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad velkant

automobilį atbulinę eiga velkamas automobilis atsitrenkė į  kitÄ automobilį „R. L.“. Vairuotojai buvo

girti, jų judesiai nekordinuoti, todėl jiems buvo nustatyti girtumai.

Automobilio „R. L.“

savininko eismo įvykio vietoje nebuvo, tačiau po 20 minučių prisistatė

automobilio savininkė, kuri pareikalavo, kad būtų įformintas eismo įvykis, o

draudimas jai atlygintų žalÄ . o jis buvo apgadintas, kai vienu automobiliu

buvo tempiamas kitas automobilis. Viename iš kiemų stovėjo įvarytas automobilis

Ford, o kitame kieme – Mazda. Moteris nurodė konkrečius asmenis, kurie vairavo

tempiantį ir tempiamÄ automobilį bei nurodė, kad jie buvo neblaivÅ«s, todėl ir

kliudė gatvėje stovėjusį automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo

nustatyta, jog tempiantįjį automobilį vairavo neblaivus V. I., o tempiamÄ automobilį – neblaivus K. G., kurie tuo metu

pripažino taip pasielgę.

Liudytojas Anatolijus Kravčiuk, apklaustas

liudytoju, byloje nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas K. Tekutis.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad jokios kalbos apie deklaracijos pildymÄ , žalos

atlyginimÄ nebuvo.

Liudytoja I.

I. parodė, kad ji yra V.

I. žmona, eismo įvykio ji nematė. TÄ diena kada įvyko įvykis 8

valandÄ vyras jÄ nuvežė į darbÄ ir girtas nebuvo, taip pat negėrė ir įvykio

išvakarėse.

Liudytojas K.

G. parodė, kad prie V. I. namų

užgeso jo vairuojama maÅ¡ina, todėl jis nuėjo pas V. I. ir paprašė patempti jo maÅ¡inÄ . Betempiant

atsidarė jo vairuojamos maÅ¡inos durelės, kurios nubrozdino kitos maÅ¡inos Å¡onÄ .

MaÅ¡inas pastatė į kiemÄ . Ant popieriaus lapo nubraižė schemÄ , kurioje

pavaizdavo kaip viskas įvyko, sutarė, kad viskas bus gerai ir nuėjo atsigerti

alaus. MaÅ¡inÄ tempė bÅ«dami blaivÅ«s.

Liudyto A.

J. parodė, kad yra V. I. dukra,

įvykio metu buvo garaže ir besiruoÅ¡dama į darbÄ iÅ¡girdo dunkstelėjimÄ . Išėjusi

į kiemÄ pamatė, kad K. G. maÅ¡ina

nubrozdino jos automobilį. SuraÅ¡ius eismo įvykio schemÄ ji iÅ¡vyko į darbÄ . Jai

bebūnant darbe sulaukė tėvo skambučio. Tėvas prašė , kad ši atvažiuotų, nes

atvyko policija. Atvykusi pamatė, kad tėvas išgėręs, tai suprato, nes gerai

tėvÄ pažįsta, policijai sakė, kad darytų taip kaip reikia, nes buvo labai

supykusi. Iki eismo įvykio tėtis nebuvo išgėręs.

        Â

Administracinio teisės pažeidimo 2010-10-20 protokole nurodyta, jog V.

I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktus ir padarė LR

ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ Â pažeidimÄ nulėmusį kitiems asmenims priklausančio

turto sugadinimÄ , padarytÄ neblaivaus (girto) asmens pažeidimÄ .

V. I. atstovo teiginį, kad

šis neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, nes visi eismo įvykyje dalyvavę

asmenys sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nubraižė eismo įvykio schemÄ ir,

todėl V. I. administracinė

atsakomybė nekyla, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Ši

versija atmestina dėl šių motyvų. Byloje esamų įrodymų grandinė įrodo, kad V. I. 2010-04-14 tuojau po eismo įvykio vartojo

alkoholį (nustatytas 1,76 promilių girtumas) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. P. V.

I. teigia, jog automobilį vairavo blaivus, o išgėrė tuoj po eismo

įvykio. Iš teismui V. I. pateiktos

eismo įvykio schemos, kuriÄ pasiraÅ¡o su eismo įvykiu susiję asmenys: V. I., K.

G. ir A. J. negalima

nustatyti eismo įvykio aplinkybių, nenurodytas dėl eismo įvykio kaltas asmuo.

Kaip matyti iš policijos pareigūnų Anatolijaus Kravčiuk ir Kęstučio Tekučio

parodymų nukentėjusioji A. J. jiems

atvykus į eismo įvykio vietÄ kategoriÅ¡kai reikalavo fiksuoti eismo įvykį ir nei

vienas su eismo įvykiu susijęs asmuo policijos pareigūnų neinformavo apie jokį

susitarimÄ dėl eismo įvykio. Å ios nustatytos aplinkybės rodo, kad su eismo

įvykiu susiję asmenys nebuvo sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių, nebuvo sutarę

kas kaltas dėl eismo įvykio, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto

priemonės, todėl privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, kaip tai nurodo

Kelių eismo taisyklių 231.4 punktas ir kaip nurodo Kelių eismo taisyklių 233

punktas iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, kol bus

patikrintas blaivumas apsvaigimas arba atsisakyta tai daryti. Šių privalomų

Kelių eismo taisyklių reikalavimų V. I. nesilaikė, todėl ši jo padaryta

veika atitinka LR ATPK 126 str. 4d. sudėtį. Dėl šių priežasčių V. I. veika perkvalifikuotina

iš LR ATPK 127 str. 3d. į LR ATPK 126 str. 4 d. ir jis trauktinas

administracinėn atsakomybėn.

V. I. kaltę dėl LR ATPK 126 str. 4 d. pažeidimo

įrodo ir visa surinkta byloje medžiaga: policijos pareigūnų Kęstučio Tekučio,

Anatolijaus Kravčiuk parodymai, 2010-10-20 protokolas, neblaivumo nustatymo

testas, eismo įvykio vietos schema (sudaryta policijos pareigūnų), pranešimas

dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, jo paties paaiškinimas,

duomenys apie vairuotojo pažymėjimÄ , informacija apie kelių transporto

priemones, V. I. pateikta

eismo įvykio schema (b.l. 19). Visų šių įrodymų visumos pakanka V. I. kaltei dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR

ATPK 126 str. 4d., pagrįsti.

 V. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių

nenustatyta, o lengvina tai, kad teisės pažeidimÄ padarė neįgalus asmuo.

Skiriant nuobaudÄ taip pat

atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , V. I. asmenybę – neįgalus, neblaivumo laipsnį, į

tai, kad praeityje keturis kartus baustas baudomis už kelių eismo taisyklių

pažeidimus. Įvertinant visas šias aplinkybes, jam skirtina sankcijoje numatyta

bauda, atimant teisę vairuoti.

         Vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., teismas

         Nutarė:

V. I. nubausti pagal LR ATPK 126 str. 4 d. (perkvalifikavus

iš LR ATPK 127 str. 3 d.) dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda su teisės

vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

         Nutarimas

per 10 d. gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas     Â

                                                                          Dainius

StrautininkasÂ

          Â

                                  Â

                              Â

Su nutarimu susipažinau,

nutarimo

nuoraÅ¡Ä gavau: 2010-11-16