206bfd4c-51fe-4791-8798-e885f539ca7c · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-1092-640/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19414-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.;3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Å iÅ¡kinos ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

V. ieÅ¡kinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡moks priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė O. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialÄ , 4584,00 Eur draudimo iÅ¡mokos, 200 Eur už žalos įvertinimÄ bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad su atsakovu Seesam Insurance AS, veikiančiu per Lietuvos filialÄ , sudarė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriÅ¡ko draudimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas suteikė draudimo apsaugÄ nuo visų įvykių, iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius. IeÅ¡kovei priklausantis automobilis, kurį vairavo M. M., 2016 m. lapkričio 24 d. apie 20 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, atsitrenkė į V.

N. vairuojamÄ automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusį pagrindiniu keliu. Po minėto įvykio, eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje eismo įvykio kaltininku nurodė automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M., kuris nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su tuo sutiko abu eismo įvykio dalyviai. IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 25 d. informavo atsakovÄ apie įvykį, tačiau atsakovas 2017 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. 16/270-4020 „Dėl praneÅ¡to įvykio“ nurodė, jo atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

AtsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas grindžia aplinkybe, jog pagal transporto trasologijos teismo eksperto dr. V. M. nuomonę, kuri buvo padaryta iÅ¡ atsakovo pateiktos informacijos, ieÅ¡kovės automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito eismo įvykio dalyvio V. N., automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai tarpusavyje kontaktavo, tačiau kai kurie automobilių sugadinimai ir jų padėtis po eismo įvykio neatitinka eksperto nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms.

IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovo užsakymu ekspertizę atlikęs V. M. neturi eismo įvykio eksperto kvalifikacijos, todėl jo atliktas tyrimas peržengia kompetencijos ribas, nustatant transporto priemonių judėjimo greitį ir kitas eismo įvykio aplinkybes. Minėta ekspertizės iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 str. 2 d., 1 p. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytÄ pagrindÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

2. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, jog yra Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.24 punkte numatytas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes automobilių apgadinimų pobÅ«dis prieÅ¡tarauja dalyvių nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas neginčija eismo įvykio fakto, taip pat jog atsakovo apdraustas ieÅ¡kovės automobilis dalyvavo minėtame eismo įvykyje, tačiau laiko, kad apdraustos transporto priemonės vairuotojas M.

M. nurodė neteisingas eismo įvykio aplinkybes, t. y. jog automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu judėjo 40 km/h greičiu. Atsakovo užsakymu atliktos eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, jog eismo įvykio metu minėtas automobilis judėjo ne daugiau negu 5 km/h greičiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 4584,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 200,00 Eur už žalos įvertinimÄ , iÅ¡ viso 4784,00 Eur, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 4784,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 108,00 Eur žyminio mokesčio ir 1500,00 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (iÅ¡ viso 1608,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų).

Taip pat, pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Impulsana“ ir liudytojo V. N. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Nustatė, kad atsakovas neįrodė Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.24 punkte numatyto draudiko teisės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindo. Jeigu klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais bÅ«dais siekiama neteisėtai ir (arba) nesÄ Å¾iningai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, draudikas neatlygina žalos apdraustajam objektui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų klastojimas, neteisingų duomenų pateikimas turi bÅ«ti tyčinis, draudėjas turi aiÅ¡kiai suvokti ne tik tai, kad duomenis pateikia neteisingus, tačiau ir turėti neteisingų duomenų pateikimo tikslÄ â€“ suklaidinti draudikÄ taip, jog Å¡is iÅ¡mokėtų draudėjui nepriklausančiÄ arba didesnio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Å iuo atveju, atsakovas nei atsakyme ieÅ¡kovei, nei bylos nagrinėjimo metu neįvardijo duomenų, kurie ieÅ¡kovės buvo suklastoti.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad itin reikÅ¡mingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryÅ¡ys su draudiminiu įvykiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Impusana“ 2016 m. gruodžio 22 d. pateikta eksperto iÅ¡vada Nr. MV 216-78 vertintina kaip raÅ¡ytinis įrodymas, nes ji buvo atlikta atsakovo užsakymu, o ne teismui paskyrus ir negali bÅ«ti vertintina kaip eksperto iÅ¡vada (CPK 212 str.). KitÄ vertus, ekspertizė nepaneigia eismo įvykio dalyvių nurodyto eismo įvykio mechanizmo bei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių tarpusavio kontakto.

Išvadoje nurodyta, jog visi automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai techniniu požiūriu yra pagrįsti eismo įvykio metu įvykusiu kontaktu, o techniniu požiūriu negalima pagrįsti tik automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio sugadinimų (įmušimų) ties jo priekine vidurine dalimi. Taigi, eksperto išvada nepaneigia eismo įvykio realumo, taip pat aplinkybės, jog visi automobilio atsakovo apdrausto automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ir eismo įvykio metu atsakovo apdraustÄ transporto priemonę vairavusio asmens M. M. nurodytos eismo įvykio aplinkybės visiÅ¡kai atitinka kito eismo įvykio dalyvio V. N. nurodytoms aplinkybėms ir joms neprieÅ¡tarauja, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad ieÅ¡kovė ar eismo įvykio dalyviai bÅ«tų sÄ moningai ir tyčia pateikę draudikui neteisingus duomenis apie eismo įvykį ir kad tokie neteisingi duomenys bÅ«tų įtakoję draudiminio įvykio priežastis ar pasekmes, atsiradusios žalos dydį.

Pateikta eksperto iÅ¡vada nepatvirtina, jog ieÅ¡kovės automobilis VW Golf (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti apgadintas ieÅ¡kinyje nurodyto eismo įvykio metu, taip pat nepaneigia esminių eismo įvykio dalyvių nurodytų eismo įvykio aplinkybių, t.y. kad apgadinimai negalėjo atsirasti įvykio metu dėl automobilių tarpusavio kontakto. Pažymėtina, jog minėtame dokumente yra akcentuojama tik tai, jog eismo įvykio metu automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo judėti ne daugiau negu 5 km/h greičiu, tačiau vertinant minėtÄ iÅ¡vadÄ kitų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykio dalyvis, vairavęs transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M.

M. galėjo suklysti dėl jo vairuojamo automobilio greičio eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. M. nurodė, kad tikslaus automobilio judėjimo greičio nustatyti negalėjo, todėl reikalaujant draudimo įmonės atstovams pateikė apytikrį judėjimo greitį, buvusį iki eismo įvykio. Å ias aplinkybės patvirtino ir antrojo automobilio vairuotojas V. N.. Taigi, asmenų parodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad dėl eismo įvykio metu buvusio transporto priemonės judėjimo greičio galėjo bÅ«ti suklysta.

6. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė reikalauja draudimo išmokos transporto priemonės draudimo (KASKO) sutarties pagrindu. Pagal transporto priemonių draudimo taisykles draudimo išmoka dėl draudimo dalyku esančio automobilio sugadinimu padarytai žalai atlyginti mokama nepriklausomai nuo eismo įvykio priežasties. Todėl nepaaiškinamas ieškovės motyvas klastoti eismo įvykio aplinkybes ir teikti draudikui žinomai melagingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes.

7. Remiantis M. M. paaiÅ¡kinimais ir Lietuvos techninės apžiÅ«ros įmonių asociacijos „Transeksta“ techninės apžiÅ«ros duomenų rezultatais, matyti, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio buvo techniÅ¡kai tvarkingas, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad automobilis buvo sugadintas bÅ«tent eismo įvyko metu. Tokios aplinkybės paneigia atsakovo nurodytas atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priežastis. Kadangi atsakovas neįrodė pagrindo mažinti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, draudimo iÅ¡moka priteisiama iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai.

Vadovaujantis turto vertinimo iÅ¡vada, transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieÅ¡ eismo įvykį techninės bÅ«klės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiÅ«riu – netikslingas. Kadangi automobilio vertė iki apgadinimo buvo 7200 Eur, apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė buvo apgadinimo 2500 Eur. Taigi eismo įvykio metu padarytas nuostolis ieÅ¡kovei O. V. dėl automobilio sugadinimo yra 4700 Eur. IÅ¡ nuostolio sumos atėmus franÅ¡izės sumÄ (116 Eur) draudimo iÅ¡moka yra lygi 4584 Eur.

Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės nurodytais nuostolio suma ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimu bei jos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl transporto priemonės vertinimo iÅ¡laidų atlyginimo, nes minėtos iÅ¡laidos buvo patirtos dėl neteisėto atsakovo atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

8. Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 5 proc. palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko įvykdymo. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis, iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti, o valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos.

9. Teismas atsisakė tenkinti praÅ¡ymus dėl liudytojų iÅ¡laidų atlyginimo, nes V. M. buvo kviečiamas į teismo posėdį ne kaip ekspertas, o kaip liudytojas, tačiau 2017 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui Nr. 8-2017 nepatvirtina liudytojo patirtų iÅ¡laidų, atlygintinų pagal LR CPK 89 straipsnio 1 dalį, o liudytojas V. N. byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ jos visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Nurodė, kad teismas padarė materialinės teisės taikymo klaidÄ , t.y. neteisingai aiÅ¡kino draudimo sutarties taisyklių 8.1.24. p. turinį. Sudarydami draudimo sutartį ieÅ¡kovė su atsakovu susitarė, kad atsakovas taisyklių pagrindu įsipareigoja atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius padarytus ar patirtus dėl žalos apdraustam objektui, atsiradusius dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius įvykius. Taisyklių 8.1.24 p. dispozicijoje yra nurodytas alternatyvių aplinkybių sÄ raÅ¡as, kurioms esant įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo iÅ¡moka nebus mokama. Analizuojant Taisyklių 8.1.24 p. dispozicijÄ yra aiÅ¡ku, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jeigu :

1) klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius;

2) draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės;

3) kitais bÅ«dais siekiama neteisėtai ir (arba) nesÄ Å¾iningai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti. Taigi draudikui pakanka įrodyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių, kad bÅ«tų galima įvykį traktuoti nedraudžiamuoju sudarytos draudimo sutarties prasme. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad transporto priemonių vairuotojai M. M. ir V. N. apeliantui nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes ir prieÅ¡ingai nei įrodinėja ieÅ¡kovas, to neįmanoma paaiÅ¡kinti sÄ Å¾iningu suklydimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudikui siekiant atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ prieÅ¡ tai nurodytu pagrindu, prieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, nėra bÅ«tina įrodyti, kad eismo įvykis sukeltas tyčia. Atsakovui pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. Nepriklausomai nuo sudarytos KASKO draudimo sutarties, įvykis draudimo sutarties prasme laikytinas nedraudžiamuoju, nes patenka į draudimo taisyklėse nurodytų nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä .

12. Atkreipė dėmesį, kad M. M. nurodė, jog važiavo tiesiai apie 40 km/h greičiu, tačiau apelianto iniciatyva užsakius eismo įvykio tyrimÄ , nustatyta, kad automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo su VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu stovėjo jam skersai arba judėjo nedidesniu nei 5 km/h greičiu. IeÅ¡kovės sugyventinis eismo įvykio metu vairavęs transporto priemonę, teismo posėdyje iÅ¡kėlė naujÄ parodymų versijÄ , t.y. kad jis pamatė dominantį adresÄ , staigiai stabdė, kad galėtų pasukti ir neva dėl Å¡ios priežasties jo greitis eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti artimas stovėjimui, nors eismo įvykio deklaracijoje jis nurodė važiavęs 40 km/h greičiu.

Pastebėtina, kad M. M. ne vienus metus dirba transporto srityje bei vairuoja transporto priemones, todėl yra neįtikėtina, kad po eismo įvykio raštu duodamas parodymus galėjo kardinaliai klysti dėl važiavimo greičio įvykio metu, nes važiavimas 40 km/h greičiu ir stovėjimas važiojamojoje dalyje patyrusiam vairuotojui negali kelti abejonių.

13. V. N. teigė, kad jo automobilis nebuvo patyręs eismo įvykių, tačiau jo teiginį paneigia UAB „Impulsana“ atlikto tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad deklaruotu automobilių susidÅ«rimu negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas automobilio Vals. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio sugadinimas (įmuÅ¡imas), ties jo priekine vidurine dalimi. Po ekspertizės atlikimo, V. N. prisipažino, kad transporto priemonė 2016 m. lapkričio 15 d. Å iaulių mieste buvo apgadinta, nors kaltininkas ir nebuvo nustatytas, todėl atliekant ekspertinį tyrimÄ ir buvo nustatyta, kad ne visi VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra susiję su deklaruotu eismo įvykiu. Apie jokį kitos transporto priemonės (VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimÄ ar sustojimÄ sankryžoje duodant parodymus apie įvykį draudimo bendrovei raÅ¡tu nurodyta nebuvo.

14. M. M. pakeitęs savo parodymus duotus raÅ¡tu draudimo bendrovei nurodė, kad ieÅ¡kodamas adreso į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo nedideliu greičiu (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 43 min. 00 sek, iki 43 min. 20 sek.), o V. N. duodamas parodymus nurodo, kad M. M. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo staiga t.y. „iÅ¡niro prieÅ¡ akis“ (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 59 min. 20 sek, iki 59 min. 45 sek.). Akivaizdu, kad neįmanoma tuo pačiu metu važiuoti lėtai kaip nurodo M. M. ir iÅ¡nirti staiga (kartu ir sustoti) kaip nurodo V.

N.. Taigi, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykio dalyvių draudimo bendrovei deklaruotos eismo aplinkybės neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl deklaruotas eismo įvykis draudimo sutarties Nr. 270 0161637 Taisyklių 8.1.24 p. atžvilgiu vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintinas kaip nedraudžiamasis, o eismo įvykio dalyvių bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai jau esant susipažinus su atlikto tyrimo iÅ¡vadomis vertintini nepatikimais ir jais vadovautis priimant byloje sprendimÄ negalima.

15. IeÅ¡kovė atsiliepime prašė apelianto Seesam Insurance AS apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

16. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas tyrė visus byloje esančius įrodymus, tiek įrodančius autoavarijos faktÄ , tiek įrodančius draudžiamojo įvykio faktÄ , bei konstatavo, jog yra įrodytas 2016 m. lapkričio 24 d. autoįvykio faktas. Å ios fakto atsakovas, tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdyje narinėjant bylÄ , neginčijo. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalykÄ , t.y. kad byloje kilo ginčas, kaip turi bÅ«ti kvalifikuojamas 2016 m. lapkričio 24 d. autoįvykis: Draudiminis ar nedraudiminis, bei su nuostolių padarymu susijusio reikalavimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumo klausimas.

17. Atsakovas savo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei grindžia tuo, kad ieÅ¡kovės automobilį vairavęs M. M., po to, kai 2016 m. lapkričio 24 d. įvyko draudžiamasis įvykis, pateikdamas atsakymus į atsakovo anketos klausimus, nurodė nevisiÅ¡kai tikslias eismo įvykio aplinkybes, todėl, atsakovo manymu, ieÅ¡kovas pažeidė Taisyklių 8.1.24 punktų sÄ lygas leidžiančias atsakovui pripažinti 2017 m. lapkričio 24 d. „AutoavarijÄ â€œ nedraudžiamuoju įvykiu. Toks atsakovo draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas yra nesÄ Å¾iningas, bei pažeidžia esminius prievolių įvykdymo principÄ - sÄ Å¾iningumÄ . Akivaizdu, kad po eismo įvykio pateikti M. M. paaiÅ¡kinimai nedaro 2017 m. lapkričio 24 d. autoįvykio, kurio egzistavimÄ pripažįsta pats atsakovas, nedraudžiamuoju, nes jų nevisiÅ¡kas tikslumas nepaneigia draudžiamojo įvykio „Autoavarijos“ fakto, kurio pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

18. Ieškovės automobilis VW GOLF buvo apdraustas „KASKO“ draudimu nuo visų įmanomų rizikų, draudimo laikotarpis tęsėsi nuo 2014 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 23 d., pagal pratęsiamas 3 KASKO draudimo sutartis. Šio automobilio draudimas jau galiojo 31 mėnesį iki draudžiamojo įvykio, todėl neįmanoma paaiškinti, kokiais motyvais vedama ir kodėl neteisėtai būdais ieškovė galėjo siekti draudimo išmokos. Netgi kitomis aplinkybėmis įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas draudimo išmoka, bet kokiu atveju, turėtų mokėti.

19. Ieškovės nuomone, aukščiau nurodyta atsakovo elgsena, kai draudimo išmoka atsisakoma išmokėti dėl veiksniu, kurie neturi jokio priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu, paneigia draudimo esmę ir draudimo sutartimi siekiamus tikslus.

20. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovės automobilį vairavęs M. M. žalÄ padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti. Atsakovui pateikta neteisinga, klaidinanti informacija apie draudžiamÄ jį įvykį ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to, M. M. padarytas Draudimo taisyklių tariamas pažeidimas - pateikimas neteisingos ar klaidingos informacijos apie draudžiamÄ jį įvykį - negalėjo bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su draudžiamuoju įvykiu.

Eksperto išvadoje nurodyta, jog visi ieškovės automobilio sugadinimai techniniu požiūriu yra pagrįsti eismo įvykio metu įvykusiu kontaktu.. Eksperto rašytinio tyrimo išvada ir jo paaiškinimai teismo posėdyje atitinka eismo įvykio dalyvių M. M. ir V. N. teiktus parodymus teismo posėdžio metu, tiek pagal automobilių sugadinimų pobūdį, tiek pagal automobilių padėtį po eismo įvykio.

21. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis ir nagrinėjama byla ratio decidendi skiriasi teik pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikomÄ teisės normÄ , todėl apeliantė netinkamai rėmėsi nurodytoje nutartyje kasacinio teismo iÅ¡dėstytais teisės iÅ¡aiÅ¡kinimais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovu 2016 m. kovo 22 d. sudarė automobilio savanoriÅ¡kojo draudimo (KASKO) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę VW Golf (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklėmis Nr. 006, 2015 m. kovo 1 d. redakcija (toliau vadinama - Taisyklėmis) bei Bendrosiomis draudimo sutarties sÄ lygomis, 2010 m. sausio 1 d. redakcija (toliau - BDSS).

IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 25 d. atsakovui pranešė apie tai, kad 2016 m. lapkričio 24 d. apie 20:55 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje susidÅ«rė automobiliai VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vadovaudamasis taisyklių 8.1.24 punktu, minėtÄ Ä¯vykį pripažino nedraudiminiu. Kadangi ieÅ¡kovė su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino ir sprendimu iÅ¡ atsakovo priteisė draudimo iÅ¡mokÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. eismo įvykis gali bÅ«ti laikomas nedraudžiamuoju draudimo taisyklių 8.1.24 punkto nurodytu pagrindu, nes neįrodyta, kad eismo įvykio dalyviai turėjo tyčiÄ klastoti duomenis apie eismo įvykį ir jo padarinius.

24. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtÄ Å¾alÄ , nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Ä®statyme ir konkrečiose draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti. TokiÄ teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatymo numatytais atvejais.

Draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi bÅ«ti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali bÅ«ti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ ir praÅ¡o jį panaikinti. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju nereikia įrodyti, kad eismo įvykis sukeltas tyčia.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nesant ieÅ¡kovo tyčinius veiksmus patvirtinančių įrodymų, negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas, atleidžiantis draudikÄ nuo sutartinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje V.A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra”, civilinė byla Nr. 3K-3-250/2004). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas negali bÅ«ti atleistas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, jei neįrodė tyčinių apdraustojo veiksmų.

28. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybės, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs sÄ lygas ir tvarkÄ , kurioms esant draudikas (atsakovas) galėtų atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tai, ar atsisakyti mokėti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti, draudikas sprendžia iÅ¡siaiÅ¡kinęs aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Taigi ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiÅ¡kintinas kaip atimantis teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta pirmiau aptartos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies (98 straipsnio 8 dalis Å¡iuo metu galiojančioje redakcijoje) normos paskirtis kaip ribojančios draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikÅ¡mingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

J. v. DUAB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-180/2012).

29. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas turėjo pagrindÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei (pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu), nes eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir paaiÅ¡kinimuose nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, kurių negalima paaiÅ¡kinti sÄ Å¾iningu suklydimu.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta taisyklių sÄ lyga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama iÅ¡imant jÄ iÅ¡ konteksto, nes taisyklių 8.1.24 punktas numato, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais bÅ«dais siekiama neteisėtai ir (arba) nesÄ Å¾iningai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti. PrieÅ¡ingu atveju, draudėjui bÅ«tų sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise ir dėl nereikÅ¡mingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nagrinėjamu atveju, atsakovas siekdamas atsisakyti mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , privalėjo įrodyti, kad VW Golf (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis neabejotinai buvo ne 40 km/h, tai turėjo esminės reikÅ¡mės įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir asmuo vairavęs automobilį elgėsi nesÄ Å¾iningai, t.y. tyčia nurodė tikrovės neatitinkantį greitį, tam, kad gautų draudimo iÅ¡mokÄ arba kad draudimo iÅ¡moka bÅ«tų didesnė, tačiau to nepadarė ir remdamasi savo užsakymu atlikta ekspertize teigė, kad buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktame rašytiniame įrodyme, UAB „Impulsana” eksperto 2016 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr.MV2016-78 nurodyta, kad automobilių VW Golf Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir VW Golf Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimai iš esmės suderinami tarpusavyje. Asmens atlikusio ekspertizę išvadoje nurodoma, kad nėra suderinami tik VW Golf (duomenys neskelbtini) variklio dangčio įmušimai, esantys ties dangčio viduriu. Šiuo atveju pažymėtina, kad ant variklio dangčio buvo nustatyti ir kiti įmušimai, automobilio numerių, priekinių žibintų, radiatoriaus ir pan. pažeidimai, kurie laikytini eismo įvykio padariniais.

Taip pat, nustatyta, kad VW Golf Vals. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono apgadinimai atsirado būtent nuo automobilio VW Golf Vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nes apgadinimuose nustatyti automobilio dažai, valstybinio numerio įspaudai. Šiuo atveju, ekspertizę atlikęs asmuo techniniu požiūriu vertindamas, kad VW Golf (duomenys neskelbtini) judėjo sankryžos link 40 km/h greičiu, negalėjo pagrįsti tik aplinkybės, kad automobilis VW Golf (duomenys neskelbtini) galėjo judėti 40 km/h greičiu.

Eksperto nuomone, automobilis turėjo stovėti vietoje arba judėti ne daugiau, nei 5 km/h greičiu.

31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio kaltininkas galėjo suklysti dėl automobilio važiavimo greičio, tačiau ši aplinkybė negali paneigti autoįvykio buvimo fakto, kuris laikytinas draudiminiu įvykiu ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad 40 km/h važiavimo greitis buvo nurodytas eismo įvykio deklaracijos paaiškinimuose, tačiau eismo įvykio deklaracijos forma nėra patvirtinta valstybės institucijos (nustatytuoju teisiniu reguliavimu jokia valstybės institucija ir nėra įgaliota patvirtinti eismo įvykio deklaracijos formos).

Å i forma yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime dalyvaujančių draudikų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sutarta naudoti forma, todėl ji yra tik rekomendacinis dokumentas eismo dalyviams. Taigi, deklaracijos užpildymas reiÅ¡kia eismo įvykio dalyvio subjektyvių įvykio aplinkybių įvertinimÄ , t.y. eismo dalyvių nuomonės pateikimÄ ir Å¡iuo atveju joje nurodytas numanomas važiavimo greitis negali bÅ«ti vertinamas kaip asmens nesÄ Å¾iningumas.

Konkrečioje situacijoje važiavimo greitis nedaro esminės reikÅ¡mės, nes byloje nėra ginčo dėl eismo įvykių dalyvių kaltės, asmenys sutinka, kad dėl eismo įvykio yra kaltas Å¡alutiniu keliu judėjęs automobilis, o pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas (ekspertizė) patvirtina, kad esminiai automobilių apgadinimai yra padaryti bÅ«tent minėtų automobilių susidÅ«rimo metu, t.y. ne fiktyvaus ar suklastoto eismo įvykio metu. KitÄ vertus, iÅ¡ atlikto tyrimo matyti, kad buvo vertinama situacija, kai VW Golf Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo 40 km/h greičiu, nors asmuo vairavęs į automobilį nurodė, kad važiavo 40-50 km/h greičiu ir stabdė pastebėjęs ieškovės atutomobilį. Taigi, darytina išvada, kad pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad VW Golf Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu neabejotinai judėjo iki 5 km/h, o ne 40 km/h greičiu.

32. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios isntancijos teismo sprendimui panaikinti, apeliantas neįrodė aplinkybių sudarančių pagrindÄ pripažinti 2016 m. lapkričio 24 d. įvykusį eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios istancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylos atveju priteisė ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , todėl pirmosios isntancijos sprendimas paliktinas galioti.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju prašė jai priteisti 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sudėtingumÄ , joje sprendžiamo klausimo naujumÄ sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalų dydį, už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (2017 m.

II ketvirtį numatytas maksimalus dydis buvo 1090,31 Eur) , todėl yra priteistina ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės O.

V. naudai. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Andrius Ignotas Jelena Šiškina Rūta Veniulytė-Jankūnienė