206b5408-e58a-48b5-bc0e-db7520945322 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-536-265/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.9; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovų E. R., R.

R. ir V. R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovams E. R., R. R., V. R., O. R. dėl priverstinio iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių statinių – garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir Å«kinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių jam priklausančioje 342/682 žemės sklypo dalyje, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove O. R. 2004 m. kovo 18 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 911. Å ia sutartimi ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovai nupirko 190/682 kv. m dydžio žemės sklypo dalį iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini; 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo lAlm, iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; 13/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikÅ¡telė) iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nebaigtÄ rekonstrukcijÄ namų Å«kio pastatų: garažo, žymimo 3I1ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Å«kinio pastato, žymimo 4I1ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 1/4 dalį pastato - viralinės, žymimos 5I1ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini.

Å i sutartis Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu (kurio dalis buvo palikta galioti ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2017 m. vasario 8 d. nutartį) buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu taikyta restitucija natÅ«ra ir D. V. grÄ Å¾intos nuosavybės teisės į pagal sandorį O. R. perduotÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, nėra abejonių, jog jis yra Å¡io nekilnojamojo turto teisėtas savininkas. Pažymėjo, kad atsakovai Å«kiniame pastate, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, įsirengė gyvenamÄ sias patalpas. Gyvendami Å¡iose patalpose be ieÅ¡kovo leidimo ir sutikimo atsakovai pažeidžia ieÅ¡kovo teises naudotis bei disponuoti jam priklausančiu turtu. Nurodė, kad atsakovai ne kartÄ buvo raginti žodžiu iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių statinių, taip pat jiems buvo siųsti praneÅ¡imai paÅ¡tu, trumpÄ ja SMS žinute bei programa „Messenger“, kuriuose atsakovai raginti iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡ių statinių iki 2019 m. kovo 1 d., tačiau atsakovai į Å¡iuos praneÅ¡imus nereagavo.

2. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra ginčo, jog atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame turte, tačiau nesutinka su tuo, jog šiuo metu yra teisinis pagrindas atsakovus iškeldinti. Pažymėjo, jog atsakovai šiuo metu nesutinka išsikelti tik todėl, kad teisėtai naudojasi sulaikymo teise, kadangi ieškovo nurodytas garažas ir ūkinis pastatas buvo nugriauti ir nuo pamatų rekonstrukcijos metu vietoje jų apjungimo būdu pastatytas naujas pastatas, formaliai – ūkinis pastatas, o realiai – gyvenamasis namas, kuriame atsakovai nepertraukiamai gyvena nuo 2007 metų.?Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-40-613/2018) buvo iš dalies tenkinęs V.

R. ir O. R. apeliacinį skundÄ ir jiems priteisęs iÅ¡ ieÅ¡kovo D. V. 55 607,23 Eur kompensacijÄ dėl turto pagerinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl ieÅ¡kovui grÄ Å¾inamų pastatų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, o nesant atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pastatų bÅ«klės pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo klausimo.

Atsakovai, vadovaudamiesi minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, yra pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį D. V. dėl kompensacijos už turto pagerinimÄ priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019, todėl ieÅ¡kinys dėl atsakovų iÅ¡keldinimo Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Nusprendė iÅ¡keldinti atsakovus O. R., V. R., E. R., R. R. su visais jiems priklausančiais daiktais iÅ¡ D.

V. priklausančių statinių – garažo, žymimo 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinio pastato, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių ieškovui priklausančioje 342/682 žemės sklypo dalyje, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini. Priteisė iš atsakovų O. R., V. R., E. R., R. R. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V..

4. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad statiniai – garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinis pastatas, žymimas 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iš kurių ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taip pat pažymėjo, jog atsakovai neginčija, kad nėra su ieškovu sudarę jokių sutarčių dėl ginčo statinių naudojimosi ar valdymo (nuomos, panaudos ar kt.), taip pat, kad ten nuolat gyvena atsakovas E. R., yra šio atsakovo bei atsakovų O. R. ir R. R. deklaruotos gyvenamosios vietos, laikomi atsakovų asmeniniai, buities apyvokos ir kiti daiktai, baldai, kad tik jie vieni disponuoja pastatų raktais, o ieškovas negali patekti į patalpas.

5. Atsakydamas į atsakovų argumentus dėl sulaikymo teisės, teismas atkreipė dėmesį, jog Å¡iuo atveju svarbu tai, kad daikto sulaikymo teisę turi tik kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai nėra teisėti ginčo patalpų valdytojai, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, o atsakovai ir ieÅ¡kovas jokių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis nėra sudarę ir ieÅ¡kovas tokių ketinimų neturi, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas ragina atsakovus iÅ¡sikelti, be to, atsakovai neturi ir jokių reikalavimų ieÅ¡kovui, kurių įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019 2019 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo atsakovui V. R. priteista kompensacija už ieÅ¡kovui priklausančio turto pagerinimÄ , nėra įsiteisėjęs.

6. Nustatė, kad atsakovai apie ieÅ¡kovui priklausančio turto atlaisvinimÄ iki 2019 m. kovo 1 d. yra įspėti raÅ¡tu 2019 m. sausio 3–4 d. praneÅ¡imais. Patalpose faktiÅ¡kai gyvena tik vienas iÅ¡ atsakovų ­â€“ E. R., kuris, kaip ir kiti atsakovai, yra pilnametis, duomenų apie atsakovų sveikatos problemas, nedarbingumÄ byloje nepateikta, pagal VÄ® Registrų centro duomenis, ginčo statiniai nėra gyvenamosios paskirties, be to, nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, taigi atsakovai turėjo pakankamÄ terminÄ susipažinti, sužinoti savininko valiÄ ir jo reikalavimus atlaisvinti savininko turtÄ nuo kitų asmenų valdomų daiktų bei pasirÅ«pinti bÅ«stu kitur.

7. Taigi konstatavęs, kad atsakovai jokių teisių į ginčo turtÄ neturi, jie gyvena ir naudojasi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais be jokio teisinio pagrindo, ir tokiais savavaliÅ¡kais veiksmais pažeidžia ieÅ¡kovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Atsakovai E. R., R. R. ir V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Prideda naujus įrodymus: D. V. ieÅ¡kinį, 2004 m. kovo 18 d. žemės sklypo pasidalijimo planÄ , 2004 m. gegužės 19 d. notarinį sutikimÄ rekonstrukcijai, 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-192-824/2016, 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-29-513/2017, 2017 m. gegužės 9 d. D. V. patikslintas reikalavimas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-159-884/2017, 2018 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-40-613/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-494-219/2018, 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas klaidingai ieÅ¡kinį laikė vindikaciniu ir sprendimÄ motyvavo vindikacijos taikymo sÄ lygomis, remdamasis atitinkama kasacinio teismo praktika. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ ir pagrindÄ iÅ¡vadai, jog teismas neatskleidė bylos esmės. 8.2. Turtas, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus, yra vieÅ¡ame registre įregistruotas ieÅ¡kovo vardu, ieÅ¡kovas negali tuo turtu naudotis tik faktiÅ¡kai, pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį motyvuoja savo subjektine teise reikalauti paÅ¡alinti trukdymus naudotis nuosavybe, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti kvalifikuotas kaip negatorinis. 8.3.

Nors atsakovai neginčija, kad ieÅ¡kovas formaliai turi teisę reikÅ¡ti negatorinį reikalavimÄ , tačiau ar Å¡is reikalavimas konkrečiu atveju turėjo bÅ«ti patenkintas, priklauso nuo kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. ar prieÅ¡ jį pagrįstai panaudota savigyna (pasinaudojimas daikto sulaikymo teise), ar ji nagrinėjamu atveju panaudota esant įstatyme tam nustatytomis sÄ lygomis. 8.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo turtÄ atsakovai valdo neteisėtai. Sprendime nepagrįstai sutapatintas daikto valdymas, kaip vienas iÅ¡ nuosavybės teisės turinio elementų, ir faktinis daikto valdymas kitais pagrindais. 8.5.

Tai, kad Skuodo rÅ«mų 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu buvo pripažinta, jog atsakovų su ieÅ¡kovu 2004 metais sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, t. y. perleisto turto savininku po 13 metų sprendimu pripažintas ieÅ¡kovas, nereiÅ¡kia, kad atsakovai bet kokiu atveju visÄ tÄ laikÄ neteisėtai valdo ieÅ¡kovo turtÄ faktiÅ¡kai. 8.6. IeÅ¡kovo pozicija patvirtina, kad perleistų statinių rekonstrukcija, kurie Å¡iuo metu priklauso jam, atlikta jo sutikimu, kad jis leido atsakovams rekonstruotame turte gyventi.

Taigi atsakovų valdymas, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kilo teisėtai. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019 tenkino atsakovų ieÅ¡kinį dėl kompensacijos priteisimo ir atmetė D. V. argumentus dėl neteisėto valdymo, pripažinęs, kad R. teisėtai atliko rekonstrukcijÄ , teisėtai jį valdė ir prižiÅ«rėjo bei iÅ¡laiko daiktÄ geros bÅ«klės. 8.7. Teismo iÅ¡vada, jog nėra ir kitos daikto sulaikymo sÄ lygos, t. y. nėra suėjęs atsakovų reikalavimo įvykdymo terminas, nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

9. IeÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Sutiktina, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡alių ginčo santykio kvalifikuoti taikydamas CK 4.95 straipsnį negalėjo, o turėjo vadovautis CK 4.98 straipsniu. Tačiau toks teisinis kvalifikavimas neturi įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo keisti ar naikinti. 9.2. Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. kovo 18 d. turto pirkimo –pardavimo sutartį, D.

V., kaip formalaus bendraturčio, 2004 m. gegužės 19 d. sutikimas atlikti Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ O. R. ir V. R. atliktos rekonstrukcijos nedaro teisėtos, o jų Å«kinio pastato valdymÄ sÄ Å¾iningÄ . Dėl Å¡ių priežasčių yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teisėto Å¡io Å«kinio pastato valdymo. 9.3. Atsakovai ieÅ¡kovui nepranešė, kad taiko D. V. priklausančio daikto sulaikymo teisę. Å iÄ aplinkybę atsakovai nurodė tik pradėjus nagrinėti bylÄ teisme. 9.4.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad O. R. ir V. R. D. V. priklausiusio turto valdymas nebuvo teisėtas, nes turtas įgytas pažeidžiant teisės aktus. Tais pačiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovo įsigyto turto valdymas buvo nesÄ Å¾iningas, nes jie žinojo arba privalėjo žinoti, kad jie neturi teisės tapti tų daiktų valdytojais. 9.5. D. V. nepripažįstant ir ginčijant V. R. ir O. R. reikalavimo teisę laikytina, kad jų reikalavimo teisė yra neaiÅ¡ki, neapibrėžta, todėl nėra vykdytina iki Å¡i byla bus iÅ¡nagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos 11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl naujų įrodymų 12. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, nurodytus šios nutarties 8 punkte.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

14. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantai nenurodo, dėl kokių priežasčių naujus įrodymus teikia kartu su apeliaciniu skundu ir kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pastebėtina, jog didžioji dalis pateiktų dokumentų yra byloje. Kolegijos vertinimu, nesant argumentų ar paaiškinimų, kodėl kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji, pirmosios instancijos teismui neteikti įrodymai, nėra pagrindo jų priimti ir vertinti. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo 15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta atsakovus iškeldinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliantų teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių ginÄÄ bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovų valdymo neteisėtumo, ji lėmė nepagrįstÄ vertinimÄ dėl atsakovų sulaikymo teisės teisėtumo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , Å¡ias skundo nuostatas vertina kaip iÅ¡ dalies nepagrįstas. Dėl skundžiamo sprendimo (ne) teisėtumo 17. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ bei susipažinusi su skundžiamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentus, susijusius su materialiosios teisės normų taikymu, vertina kaip pagrįstus, tačiau pažymi, jog Å¡is pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

18. Apeliantai pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl vindikacinio (CK 4.95 straipsnis) ir negatorinio (CK 4.98 straipsnis) ieÅ¡kinių, ginant nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisę, santykio yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiÅ¡kus savininko teisių gynimo bÅ«dus – vindikacinį ir negatorinį ieÅ¡kinį. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimÄ , t. y. sprendžiant klausimÄ , kokiu bÅ«du savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieÅ¡kiniu, bÅ«tina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektÄ .

Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifikÄ lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiÅ¡kai naudotis daiktu neturi bÅ«ti tapatinama su valdymo, kaip vieno iÅ¡ nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiÅ¡kia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis ), o negatoriniu ieÅ¡kiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

19. Todėl visiškai sutiktina su apeliantų argumentais, jog turtas, iš kurio ieškovas prašo iškeldinti atsakovus, yra viešame registre įregistruotas ieškovo vardu, ieškovas negali tuo turtu naudotis tik faktiškai, ieškinys motyvuojamas ieškovo subjektine teise reikalauti pašalinti trukdymus naudotis nuosavybe, todėl ieškinys turėjo būti kvalifikuotas kaip negatorinis.

20. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. IÅ¡vadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktÄ ).

21. Å ioje byloje nėra ginčo, kad statiniai – garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir Å«kinis pastatas, žymimo 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Taip pat byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais bei kad ieÅ¡kovas ragino atsakovus iÅ¡sikelti ir atlaisvinti ginčo statinius, t. y. nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija, jog ieÅ¡kovo teisės yra pažeistos. Vadovaujantis anksčiau minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas savo įrodinėjimo pareigÄ Ä¯vykdė – įrodė abi negatoriniam ieÅ¡kiniui keliamas sÄ lygas. Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, ar atsakovai, suvaržę ieÅ¡kovo teises, elgiasi teisėtai.

22. Atsakovai savo veiksmų teisėtumÄ Ä¯rodinėjo argumentais, jog ginčo statiniais naudojasi teisėtai, kadangi pasinaudojo įstatyme įtvirtina sulaikymo teise, kol Klaipėdos apygardos teisme bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys dėl kompensacijos už ieÅ¡kovui priklausančio turto pagerinimÄ . Su Å¡ia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

23. CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininkÄ , gali sulaikyti jo daiktÄ tol, kol bus patenkintas reikalavimas.

24. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai:

1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininkÄ ;

2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs);

3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktÄ ;

4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. CK 4.229 straipsnyje nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali bÅ«ti užtikrinami Å¡iuo bÅ«du. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių <...>. Kreditorius turi informuoti daikto savininkÄ (skolininkÄ ) apie daikto sulaikymÄ , kad susiformuotų daikto sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena Å¡ių santykių Å¡alis žinotų savo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).

25. IÅ¡ bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismui ieÅ¡kovas V. R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui D. V. dėl 80 000 Eur kompensacijos priteisimo už D. V. priklausančio pastato priežiÅ«ros / iÅ¡laikymo / pagerinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovui V. R. priteisė iÅ¡ atsakovo D. V. 80 000 Eur turto priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo ir pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas D. V. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, civilinė byla pagal atsakovo apeliacinį skundÄ Lietuvos apeliaciniame teisme neiÅ¡nagrinėta, t. y. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

26. Kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo teisės vykdytinumo, svarbu pažymėti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-895-460/2019 D. V. nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti, t. y. D. V. įrodinėjo, jog V. R. ir O. R. buvo ir yra neteisėti bei nesÄ Å¾iningi jo turto valdytojai, todėl jų teisės negali bÅ«ti ginamos kaip sÄ Å¾iningų valdytojų CK 4.34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priteisiant dėl pagerinimų patirtas iÅ¡laidas. Kolegijos nuomone, įvertinus, jog civilinėje byloje Nr. e2-895-460/2019 tarp Å¡alių kilo ginčas dėl prievolės mokėti kompensacijÄ egzistavimo, atsižvelgiant, jog minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja bÅ«tina daikto sulaikymo teisės sÄ lyga – reikalavimo teisės vykdytinumas.

27. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo nuostata, jog atsakovai ginčo statinius šiuo metu valdo teisėtai.

28. CK 4.23 straipsnyje nurodyta, kad daikto valdymas gali bÅ«ti teisėtas ir neteisėtas (1 dalis); teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (2 dalis); neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (3 dalis).

29. IÅ¡ bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu 2004 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovo ir atsakovės O. R. sudaryta ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Ä®siteisėjusiu Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu taikyta restitucija ir pagal 2004 m. kovo 18 d. sandorį O. R. parduotas turtas, tarp jų ir nebaigti rekonstruoti namų Å«kio pastatai: garažas ir Å«kinis pastatas buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, statiniai – garažas, žymimas 3I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir Å«kinis pastatas, žymimas 4I1Ž, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui.

30. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, jog atsakovai nėra su ieškovu sudarę jokių sutarčių dėl ginčo statinių naudojimosi ar valdymo (nuomos, panaudos ar kt.).

31. Apeliantų teigimu, jie įgijo faktinį valdymÄ teisėtai, paties ieÅ¡kovo sutikimu ir pažymi, jog atsakovai jų faktiÅ¡kai valdomÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ pastatė nuo pamatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina pažymėti, jog 2004 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovo ir atsakovės O. R. sudaryta ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo –pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento vadovaujantis CK 1.89 straipsniu – t. y. teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dėl atsakovų teisės valdyti ginčo statinius, vertintini kritiÅ¡kai.

32. Taip pat kritiÅ¡kai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovų ginčo pastatų valdymo teisėtumÄ patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-859-460/2019. Pažymėtina, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl, kolegijos nuomone, plačiau dėl Å¡io argumento nėra pagrindo pasisakyti.

33. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, konstatavus, jog tokių pagrindų atsakovai neįrodė, bei įvertinus, jog 2016 m. liepos 1 d. sprendimu 2004 m. kovo 18 d. ieškovo ir atsakovės O. R. sudaryta ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, t. y. nuosavybės įgyjimo pagrindas pripažintas neteisėtu, spręstina, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai šiuo metu yra teisėti ginčo pastatų valdytojai.

34. Taigi nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog nagrinėjamu atveju atsakovai negali būti laikomi teisėtais ginčo pastatų valdytojais.

35. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai informavo ieÅ¡kovÄ apie savo sprendimÄ pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie atsakovų pasirinktÄ savigynos bÅ«dÄ , todėl negalima teigti, jog tarp Å¡alių buvo susiformavę daikto sulaikymo teisiniai santykiai.

36. Todėl anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neturėjo pagrindo naudotis įstatyme įtvirtinta daikto sulaikymo teise.

37. Byloje nesant ginčo dėl to, kad yra naudojamasi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, konstatuotina, kad tokiais atsakovų veiksmais yra pažeidžiama ieÅ¡kovo, kaip ginčo pastatų savininko, teisė laisvai ir savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡keldinti atsakovus yra teisėti ir pagrįsti.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

41. Apeliantų skundo netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

42. IeÅ¡kovas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas