2018-09-26 Nr. AB-16640-3-61-3-01869-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5150-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01869-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-80 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 2 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (toliau – ir prašymas) grindė tuo, jog jam kyla grėsmė būti mobilizuotam į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) armiją ir tokiu būdu būti verčiamam tarnauti neteisėtos valstybės (duomenys neskelbtini) armijoje arba būti įkalintam karinės tarnybos vengimo atveju.

3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog jis turi realią galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Paaiškino, kad galimybė gauti darbą jo kilmės valstybėje yra labai menka, nes jis, kaip nuolatinis gyventojas, registruotas (duomenys neskelbtini) mieste. Be to, pasinaudojus vidinio persikėlimo alternatyva, pagal reintegracijos programą jo šeimai būtų skirta tik 7 Eur išmoka pusei metų, o tai rodo, kokios būtų žemos pragyvenimo sąlygos jo kilmės valstybėje pasinaudojus vidinio persikėlimo alternatyva. Todėl, paireiškėjo nuomone, atsakovas, tinkamai neišsiaiškinęs, ar jis turi realią galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, ar nėra papildomų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti suteikiama papildoma apsauga, priėmė nepagrįstą Sprendimą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog tam, kad (duomenys neskelbtini) pilietis būtų užregistruotas kaip viduje persikėlęs asmuo, jis turi turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei nuolatinę registraciją ten, kur vyksta karinis konfliktas. Užregistruoti viduje persikėlę asmenys, t. y. turintys viduje persikėlusio asmens pažymėjimą, turi teisę naudotis socialine (duomenys neskelbtini) sistema (pavyzdžiui, pensijomis, neįgalumo išmokomis, pašalpomis ir kt.) ir gauti kitas paslaugas (vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos sistema ir kt.). Pareiškėjas turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą ir (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus pasą, kuriame nurodyta, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) miestas. Šis dokumentas patvirtina, kad pareiškėjas turi nuolatinę registraciją (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra vyriausybės nekontroliuojamoje teritorijoje ir kuriame vyksta karinis konfliktas, todėl pareiškėjas atitinka viduje persikėlusio asmens registracijai keliamas sąlygas ir gali gauti viduje persikėlusio asmens pažymėjimą. Kadangi pareiškėjas gali užsiregistruoti kaip viduje persikėlęs asmuo, jis taip pat turės teisę į socialines paslaugas (pvz., pašalpų, sveikatos sistemos). Be to, pareiškėjas yra darbingumo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos problemų, turi išsilavinimą, darbinės patirties, todėl jam neturėtų kilti neįveikiamų kliūčių įsidarbinti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad, priimdamas ginčijamą Sprendimą ir vertindamas pareiškėjo galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, atsižvelgė į naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Atkreipė dėmesį, kad ir Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos parengtoje ataskaitoje nurodoma, jog humanitarinė situacija (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų atžvilgiu nesudaro pagrindo suteikti jiems tarptautinę apsaugą ir užtikrina būtiniausių poreikių tenkinimą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti – jo baimė (duomenys neskelbtini) būti persekiojamam dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei yra pagrįsta, tačiau, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas gali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, persikėlęs gyventi į (duomenys neskelbtini) vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.

10. Teismas nustatė, kad grėsmė būti neteisėtai mobiliziuotam pareiškėjo kilmės valstybėje yra tik konkrečioje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityse. Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi galimybę apsigyventi kitose (duomenys neskelbtini) srityse, kurios yra kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) vyriausybės, jose nevyksta karinis konfliktas ir nekyla pareiškėjo mobilizacijos grėsmė. Pareiškėjas atitinka visas sąlygas gauti viduje persikėlusio asmens pažymėjimą, suteikiantį teisę naudotis socialine (duomenys neskelbtini) sistema (pensijomis, neįgalumo išmokomis, pašalpomis ir kt.) ir gauti kitas paslaugas (vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos sistema ir kt.). Nors (duomenys neskelbtini) viduje persikėlę asmenys gali susidurti su įvairiomis problemomis susirandant darbą ar gyvenamąją vietą, taip pat kai kurie asmenys gali turėti neigiamą požiūrį į persikėlusius asmenis iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės nekontroliuojamų regionų, tačiau atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę nepatvirtina, kad su tokiomis problemomis susiduria visi viduje persikėlę asmenys, o sunkumai, su kuriais susiduriama, būtų tokio lygmens, kad gyventi tokiomis sąlygomis prilygtų žiauriam, nežmoniškam elgesiui su asmeniu. Pareiškėjo amžius, darbo patirtis ir sveikata taip pat nesudaro kliūčių jam pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad vidinio persikėlimo atveju galintys kilti sunkumai būtų tokio pobūdžio, kad paneigtų vidinio persikėlimo alternatyvos galimybę, todėl Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, yra pagrįsta.

11. Kadangi pareiškėjas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje, teismas neturėjo papagrindo pripažinti, kad pareiškėjui turi būti suteikta papildoma apsauga vienu iš Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

12. Atsižvelgęs į nutatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra pagrindo jo panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir neužtikrino visapusiško bei objektyvaus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo, kadangi esminiai argumentai, nurodyti jo skunde, nebuvo įvertinti. Pareiškėjo nuomone, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prašyme dėl prieblogsčio suteikimo ir apklausos, atliktos migracijos parieigūnų, metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir teismas jo nurodytas aplinkybes vertino netinkamai. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamo teismo sprendimo ir ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos jam nesuteikimo.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą.

16. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas gali tinkamai pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Migracijos departamento nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.12 punktą vidinio persikėlimo alternatyva – galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą savo kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis nepatirtų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas arba realaus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kai valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali suteikti tokią apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę ja pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. Pagal Aprašo 116, 116.3 ir 116.5 punktus, atlikdamas Aprašo 115 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia (lot. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus (vieną iš nurodytų), gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

18. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) ir regiono (miesto) (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno, padėtį. Atitinkamai nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta kariniai veiksmai. Tačiau šie kariniai veiksmai vyksta lokalizuotai, o didžiojoje (duomenys neskelbtini) teritorijos dalyje gyventi yra saugu, kariniai veiksmai nėra vykdomi.

19. Migracijos departamento 2018 m. gegužės 16 d. išvadoje Nr. (15/6-11) 12PR-80RN (užsiniečio b. l. 77–86) nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini) fiksuota įvairiausių incidentų, diskriminacijos atvejų ir biurokratinių kliučių, su kuriomis susiduria viduje persikėlę asmenys, tačiau bendras požiūris yra pozityvus, (duomenys neskelbtini) pilietinė visuomenė yra stipri ir linkusi padėti viduje persikėlusiems asmenims. Taip pat Išvadoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė nuolat tobulina teisės aktus ir siekia gerinti viduje persikėlusių asmenų padėtį, o humanitarinė sitatuacija (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų atžvilgiu nesudaro pagrindo jiems suteikti tarptautinę apsaugą ir užtikrina būtiniausių poreikių tenkinimą. Išvadoje pažymėta ir tai, kad pareiškėjas, kuris atitinka viduje persikėlusio asmens registracijai keliamas sąlygas ir gali gauti viduje persikėlusio asmens pažymėjimą, yra darbingo amžiaus vyras, jis neturi didesnių sveikatos problemų, yra pilnateisis (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam garantuojama teisė į socialinę apsaugą ir medicininę pagalbą.

20. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtas Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, dėl to teisėjų kolegija abejoti šių Išvadoje nustatytų aplinkybių pagrįstumu neturi pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių (įrodymais pagrįstų) individualaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog vidinio persikėlimo atveju galintys kilti sunkumai būtų tokio pobūdžio, kad paneigtų vidinio persikėlimo alternatyvos galimybę. Todėl pareiškėjo argumentus, kad jis negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

21. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų apie ekonominę (socialinę) padėtį jo kilmės valstybėje teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Gairių dėl vidinio persikėlimo alternatyvos 29 punkte nurodyta, jog gyvenimo standartų sumažėjimas netraktuotinas kaip vidinio persikėlimo galimybės atmetimo pagrindas, atitinkamoje vietovėje sąlygos turi būti tokios, kad, atsižvelgiant į konkrečios kilmės valstybės kontekstą, būtų įmanoma gyventi reliatyviai normalų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-205/2014, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2870-822/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje irgi yra pabrėžęs, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nelaikomi pagrindu suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4459-662/2018).

22. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamentas ginčijamu 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (15/6-11)12PR-80 pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

23. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė