2023-08-09 Nr. AB-14445-4-45-3-00263-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2218-442/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00263-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. G. ir jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams Nafisai Dodoevai ir Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. G. (toliau – ir Užsienietis) Centre 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. birželio 21 d., kai jis vežė trečiųjų šalių piliečius iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos. Centras, patikrinęs duomenis valstybės duomenų bazėse, nerado įrašų apie Užsienietį, be kita ko, apie jo pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Centro nuomone, nėra sąlygų taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, tokios priemonės taikymas nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams. Užsienietis turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jis nereiškia noro grįžti į kilmės šalį. Užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl tik jį sulaikius bus įmanoma įvykdyti grąžinimo procedūrą. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, lėšų pragyventi, taip pat socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl manytina, jog jis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. birželio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. sulaikė Užsienietį VSAT 2 mėnesiams (iki 2023 m. rugpjūčio 21 d.), bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

4. Teismas nustatė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno 2023 m. birželio 21 d. sprendimu ne ilgiau kaip 48 val. buvo sulaikytas Užsienietis, kuris perduotas VSAT pareigūnams iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, kai gabeno automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką trečiųjų šalių piliečius.

5. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus užsieniečių sulaikymo pagrindus, pažymėjo, kad Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl buvo pradėta jo išsiuntimo procedūra. Užsieniečio tapatybė ir pilietybė buvo nustatytos. Užsienietis teigė, jog studijuoja Ukrainoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir lėšų savarankiškam gyvenimui, neturi šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių. Užsienietis tvirtino, kad jis turi lėšų ir galėtų gyventi viešbutyje, bet jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Užsienietis neteisėtai vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir vežė užsieniečius, neturinčius teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užsienietis nesutinka grįžti į savo kilmės šalį. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti išsiuntimo ir taip trukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Užsieniečiui paskirtas sulaikymas VSAT. Teismas, nustatydamas sulaikymo terminą, atsižvelgė į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta ir dėl to jo išsiuntimo ar perdavimo kitai valstybei procedūra, tikėtina, gali būti baigta per trumpesnį terminą nei prašomas sulaikymo terminas.

6. Teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio prašymo leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ir elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą, akcentavo, jog nėra pagrindo paskirti Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi, kaip minėta, yra tikimybė, kad, nebūdamas sulaikytas, jis gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 23 d. sprendimą.

8. Užsienietis teigia, kad jis 2023 m. liepos 11 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl jis laikytinas prieglobsčio prašytoju. Atsižvelgiant į tai, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, Centras turėtų nedelsiant kreiptis į teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti jo sulaikymo klausimą. Tolesnis Užsieniečio sulaikymas skundžiamo teismo sprendimo pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

10. Centras nurodo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą perduoti Užsienietį už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai valstybei pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (dar žinomą kaip reglamentas „Dublinas III“; toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013), t. y. Vokietijos Federacinei Respublikai. Užsieniečio perdavimas planuojamas 2023 m. rugpjūčio 9 d. Centro nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pasikreipimas į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti Užsieniečio sulaikymo klausimą būtų tik formalus veiksmas, kuris nepagrįstai apkrautų teisminę sistemą ir iš esmės nepakeistų Užsieniečio gyvenimo sąlygų. Be to, šiuo atveju yra tikimybė, jog Užsienietis vengs minėto perdavimo, todėl yra pagrindas jį sulaikyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirtas sulaikymas 2 mėnesiams, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje egzistuoja pagrindas sulaikyti Užsienietį, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi. Užsienietis laikosi pozicijos, kad tolesnis jo sulaikymas skundžiamo teismo sprendimo pagrindu yra neteisėtas, nes po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo teisinis statusas, t. y. Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindai, tarp jų – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).

14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

15. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai yra išdėstyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.); ir kt.

16. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra. Tačiau, pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos.

17. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo laikotarpis neviršija vieno mėnesio nuo prašymo pateikimo. Pagal šį reglamentą procedūrą atliekanti valstybė narė tokiais atvejais paprašo atsakymą pateikti skubiai. Toks atsakymas pateikiamas per dvi savaites nuo prašymo gavimo. Tai, kad neatsakoma per dviejų savaičių laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį. Kai prašančioji valstybė narė nesilaiko prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo terminų arba kai perdavimas neįvykdomas per trečioje pastraipoje nurodytą šešių savaičių laikotarpį, asmuo nebegali būti sulaikytas. Atitinkamai ir toliau taikomi 21, 23, 24 ir 29 straipsniai.

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); ir kt.

19. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

20. Nagrinėjamu atveju iš Užsieniečio asmens bylos nustatyta, kad Užsienietis 2023 m. birželio 20 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pasienio pareigūnų, kai jis lengvuoju automobiliu važiavo iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką kartu su trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos teritorijoje. Užsienietis 2023 m. birželio 21 d. buvo perduotas VSAT. Užsienietis turėjo jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (dokumentų kopijos yra byloje).

21. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto sprendimu Nr. 13VaR-11838, priimtu 2023 m. birželio 21 d. 12 val. 20 min., Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė sulaikyti Užsienietį Centre 2 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Užsienietis prašė negrąžinti jo į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), teigė, jog jis negali likti Lietuvoje, nes jis privalo grįžti į Ukrainą, priešingu atveju jis bus pašalintas iš universiteto, be to, jis serga cukriniu diabetu (teismui nebuvo pateikti šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai, išskyrus kvietimą studijuoti Europos universitete (Kijeve), išduotą 2023 m. birželio 8 d. ir galiojantį iki 2024 m. birželio 8 d.).

23. Užsienietis 2023 m. liepos 11 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 23S107154 nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kadangi asmuo prašyme nurodė, kad jo prieglobsčio prašymą nagrinėjo Vokietijos Federacinė Respublika.

24. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 23S121082 nustatė, kad Užsienietis 2022 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnyba sutiko susigrąžinti Užsienietį, nuspręsta perduoti Užsienietį Vokietijos Federacinei Respublikai.

25. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Užsieniečiui buvo išduotas kelionės dokumentas. Pagal pateiktus skrydžio duomenis, Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 8 d. turėjo išskirsti iš Vilniaus į Varšuvą, o iš Varšuvos – į Diuseldorfą. Centras 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus skrydžio duomenis, pagal kuriuos Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 16 d. turėtų išvykti iš Vilniaus į Varšuvą, o iš Varšuvos – į Diuseldorfą.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama sprendimo sulaikyti Užsienietį teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias tuo atveju, kai užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai, jog šiuo atveju pasikreipimas į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją būtų formalus ir tik apkrautų teismų sistemą, yra subjektyvaus pobūdžio ir atmestini. Pastebėtina, kad nuo Užsieniečio teisinės padėties pasikeitimo (prašymo suteikti prieglobstį padavimo 2023 m. liepos 11 d.) iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio praėjo beveik mėnuo, bet VSAT per šį laikotarpį nepagrįstai neįvykdė Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos.

27. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, akcentuoja, kad Užsienietis, kurio asmens tapatybė yra nustatyta, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam suteiktą teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei Lenkijos Respublikoje. Užsienietis, sulaikytas pareigūnų 2023 m. birželio 20 d., nuslėpė tą faktą, jog pagal jo prašymą buvo inicijuota prieglobsčio suteikimo procedūra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jis siekia nuvykti ne į Vokietijos Federacinę Respubliką, tam, kad būtų užbaigta prieglobsčio suteikimo jam procedūra, o į Ukrainą. Užsienietis tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo padavė prašymą suteikti jam prieglobstį, informuodamas, kad jis jau buvo pasiprašęs prieglobsčio Vokietijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, tokiu būdu apsunkindamas sprendimo dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priėmimą ir įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties.

28. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog aptartos aplinkybės sudaro prielaidas konstatuoti, kad šiuo atveju yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį (šia teisės norma skundžiamame sprendime vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas) ir 4 dalies 4 punktą bei Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 2 dalį. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad VSAT ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažeidė Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus perdavimo procedūros vykdymo terminus ir / arba, vykdydami šias procedūras, veikė be deramo kruopštumo, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, Užsieniečio grąžinimas į Vokietijos Federacinę Respubliką buvo suorganizuotas greičiau nei per mėnesį nuo informacijos apie Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Vokietijos Federacinėje Respublikoje gavimo.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pasikeitusios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Užsieniečiui skirtą sulaikymą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys