2016-09-14 Nr. AB-17488-3-62-3-00215-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-676-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00215-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 59; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R. ir R. P. dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja P. A. 2016 m. vasario 11 d. per atstovę elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr. 1SS-243-(9.5.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus (toliau – Tarnybos Kėdainių skyrius) 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104 ir pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius rašte Nr. 9SD-2064-(14.9.104) įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, įrengtą jos naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte Tarnybos Kėdainių skyrius aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu, vertino pakartotinai, tačiau nenurodė, kuo vadovaujantis buvo atliekamas pakartotinas tyrimas. Šį raštą pareiškėja skundė Tarnybai ir prašė panaikinti Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte jai keliamus reikalavimus, tačiau atsakovė minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

P. A. nurodė, kad Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą, kurį pateikė kartu su raštu Nr.9SD-1085-(14.9.104). Šiame rašte buvo nurodyta, kad Tarnybos Kėdainių skyrius, įvertinęs skundą pateikusių asmenų A. R. ir N. R. nurodytas aplinkybes, bei išanalizavęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, kurio naudotoja yra pareiškėja, valstybinę kontrolę. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kurį pasirašė ir skundą teikęs asmuo A. R.. Remiantis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir surašytu žemės naudojimo aktu, 2015 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas nėra suformuotas ir naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl negalima teigti, kad P. A. pažeidė namo bendrasavininko A. R. teises ir apribojo laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį.

Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimo sąlygos ir aplinkybės nėra pakitusios nuo 2015 m. gegužės mėnesio, todėl pakartotinis Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodytas tyrimas yra nepagrįstas ir juo keliamas reikalavimas prieštarauja Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštui.

Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras apriboja gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės sklypo plote, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Tarnybos Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti, kur yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ribos.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas Š. R. šio žemės sklypo nėra nei aptvėręs tvora, nei nustatęs kokias nors kitas ribas, kurios būtų ne tik kliūtis patekti į šią valdą, bet ir pagrindas tiksliai įvertinti žemės sklypo ribą. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2345-423/2015 panaikino Tarnybos Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“, todėl Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta sąlyga, kad vielos tinklo aptvaras yra tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neparemta įrodymais, o suformuota tik skundą teikiančių asmenų, todėl negali būti pagrindu priimti pareiškėjai teisiškai įpareigojančius sprendimus, kas buvo padaryta Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte. Šiame rašte Tarnybos Kėdainių skyrius nenurodė jokio teisinio pagrindo išvadai, kad įrengiant tokį vielos tinklo aptvarą naminiams paukščiams laikyti, kuris yra įrengtas prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato, atitinka tikslinę jo naudojimo paskirtį, ir yra P. A. naudojamame žemės sklype, yra privaloma gauti valstybės valdžios ar savivaldos institucijos leidimą. Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte taip pat nenurodė, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė. Pažeistų teisės normų 2016 m. sausio 25 d. rašte nenurodė ir Tarnyba.

Pareiškėja teigė, kad jokiais savo veiksmais neriboja nei vieno iš žemės sklypo naudotojų, taip pat ir skundą pateikusių A. R. ir N. R., galimybių bei teisių laisvai judėti ginčo sklype. A. R. ir N. R. gali patekti į bet kurią žemės sklypo dalį, o tai ir buvo konstatuota Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. rašte. Šiame rašte nustatytos aplinkybės įstatymo nustatyta tvarka nėra paneigtos.

Kadangi pareiškėja neriboja skundo pateikiančių asmenų galimybės patekti į bet kurią namų valdos dalį, rašte nurodyta aplinkybė, kad negalima pateikti į „kitą namų valdos žemės sklypo dalį“, yra nepagrįsta. Kas yra „kita“ namų valdos žemės sklypo dalis, Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nepaaiškino. Paaiškinimų dėl to 2016 m. sausio 25 d. rašte nepateikė ir Tarnyba.

P. A. nurodė, kad ji, kaip žemės sklypo naudotoja, naudoja žemės sklypą pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, naudojamame žemės sklype vykdydama ūkinę veiklą nepažeidžia kitų asmenų interesų, laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų, negavusi leidimų, nestato ir nėra įrengusi jokių statinių ar įrenginių, kuriems statyti būtina gauti teisės aktų tvarka nustatytus leidimus.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Tarnybos Kėdainių skyrius, priimdamas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus, kadangi apie nagrinėjamą klausimą neinformavo kitų suinteresuotų asmenų – R. P. ir Š. R. (žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas). Taip buvo pažeista nurodytų asmenų teisė žinoti, kokiais argumentais yra grindžiamas Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas ir kuo vadovaujantis yra vykdomas pakartotinis tyrimas.

P. A. nuomone, Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte minimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis negali būti taikomas. Pareiškėja nėra savavališkai užėmusi nei privačios nuosavybės teise valdomo, nei valstybinės žemės sklypo. Ji, kaip ir bet kuris šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkas, turi teisę naudotis šiuo žemės sklypu ir tai daro nepažeisdama nei žemės sklypo naudojimosi sąlygų, nei teisėtų kitų žemės sklypo naudotojų interesų.

Tarnyba 2016 m. sausio 25 d. rašte nurodė, kad pagrindas kelti reikalavimus pareiškėjai yra tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2345-423/2015 nebuvo panaikinti žemės sklypo duomenys, įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, tačiau atsakovas nevertino aplinkybės, kad šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tuo labiau, kad šioje byloje keliami reikalavimai nėra susiję su kadastro duomenų naikinimu. Teismas sprendžia klausimą dėl Š. R. vardu rengiamo žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrų bei Tarnybos dėl to teikiamos išvados. Kaip nurodyta byla gali būti susijusi su pareiškėjos naudojamame žemės sklype laikomais naminiais paukščiais, atsakovas nepagrindė. Jis taip pat nenurodė, kokią teisinę reikšmę pareiškėjos vykdomai veiklai turi paminėtas teismo sprendimas.

Nors Tarnyba 2016 m. sausio 25 d. rašte citavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį, tačiau nenurodė, kaip jo nuostatos yra susijusios su kelių kvadratinių metrų vielos tinklo aptvaro naudojimu vištoms laikyti pareiškėjos naudojamame žemės sklype.

P. A. nuomone, Tarnybos 2016 m. sausio 25 d. raštas neatitinka minimalių individualiam administraciniam aktui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, jame nėra nurodyta akto apskundimo tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba paaiškino, kad Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. kovo 24 d. gavo A. R. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog P. A. nesuformuotame žemės sklype savavališkai suarė valstybinę žemę bei pastatė vielos tinklo aptvarą. A. R. prašė imtis priemonių pareiškėjos daromiems pažeidimams pašalinti. Tarnybos Kėdainių skyrius, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, 2015 m. gegužės 13 d. raštu pateikė atsakymą. Šį atsakymą A. R. apskundė atsakovui, kuris 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1SS-2082-(9.5.) A. R. nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, Tarnybos Kėdainių skyriui bus pavesta pagal kompetenciją imtis priemonių dėl vielos tinklo pašalinimo. Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu Nr. 1PAV-235-(1.8.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ Tarnybos Kėdainių skyriui buvo pavesta imtis priemonių dėl vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo. Atsakovas nesutiko su P. A. teiginiu, kad Tarnybos Kėdainių skyrius aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu, vertino pakartotinai, kadangi 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto „Dėl pavedimo vykdymo“ pirmoje pastraipoje aiškiai nurodyta, kad Tarnybos Kėdainių skyrius vykdė Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-235-(1.8.).

Atsakovo nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad Tarnybos Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti, kur yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ribos. Pažymėjo, kad šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre. Kol kas šie duomenys nėra nuginčyti, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Pažymėjo, kad atsakovas prašomame panaikinti 2016 m. sausio 25 d. rašte nurodė teisės aktus, reglamentuojančius statytojo teisės įgyvendinimą ir akcentavo, kad pareiškėja pastatė vielos tinklo aptvarą valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo, todėl P. A. teiginys, kad šis raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas. Prašomuose panaikinti atsakovo ir Tarnybos Kėdainių skyriaus raštuose yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jie buvo priimti, ir aktų apskundimo tvarka, todėl šie raštai buvo priimti nepažeidžiant nurodyto teisės akto reikalavimų.

Teismo posėdyje atsakovo Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus aktus, nes juose nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė pastatydama vielos aptvarą, sublokuotą su ūkiniu pastatu, kuris yra bendra jos ir A. R. nuosavybė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, P. A. yra praleidusi terminą su skundu kreiptis į teismą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R. ir R. P. dėl raštų panaikinimo nutraukė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius 2015 m. kovo 24 d. gavo A. R. pareiškimą (reg. Nr. 9FP-965), kuriame nurodyta, kad jis su pareiškėja P. A. nuosavybės teise yra įsigiję butus name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad P. A. iš pietinės pastato pusės ištisai suarė valstybinę žemę bei pastatė vielos tinklo aptvarą. A. R. prašė imtis priemonių pareiškėjos daromiems pažeidimams pašalinti.

Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 9SD-1085-(14.9.104.) pateikė atsakymą į A. R. pareiškimą, kuriame nurodė, jog Tarnybos Kėdainių skyrius, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes bei išanalizavęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 9ŽN-17-(14.9.73.), kuriame buvo išdėstytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 9SD-1085-(14.9.104.) apskundė Tarnybai, kuri 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1SS-2082-(9.5.) nurodė A. R., jog atsižvelgiant į tai, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, Tarnybos Kėdainių skyriui bus pavesta pagal kompetenciją imtis priemonių dėl vielos tinklo pašalinimo.

Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu Nr. 1PAV-235-(1.8.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ Tarnybos Kėdainių skyriui buvo pavesta iki 2015 m. rugsėjo 4 d. teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo.

Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 9SD-2064-(14.9.104) informavo pareiškėją, jog dar kartą įvertinęs patikrinimo vietoje, vykusio 2015 m. balandžio 17 d.), metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad žemės namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo bendro ūkinio pastato iki Š. R. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užtvertas vielos tinklas, kuris apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Šiame rašte Tarnybos Kėdainių skyrius įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, pastatytą valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo ir apribojantį kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, bei įspėjo P. A., kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis nustato, jog savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą.

Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 24 d. Tarnybai pateikė skundą dėl Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 9SD-2064-(14.9.104), tačiau atsakovas 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SS-243-(9.5) minėtą Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-(14.9.104) paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad administraciniam teismui skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje 2 dalyje taip pat nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnyba. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę, t. y. ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 1 punkte įtvirtinta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą. Nuostatai reglamentuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę įgyvendinančių asmenų funkcijas, teises, atskaitomybę. Pagal Nuostatų 3 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nuostatų 5 punkte nustatytos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų teisės. Pagal Nuostatų 6 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus; informuoja apie pastebėtus galimus pažeidimus kitas institucijas, pagal jų kompetenciją vykdančias teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, gamtos išteklių, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų, vandens telkinių ir kitą kontrolę.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad atsakovas buvo kompetentingas vykdyti Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-235-(1.8) pagal Nuostatų 4.7 punktą (Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų). Analogiška šiai norma yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje. Taigi, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų funkcijas, Tarnybos Kėdainių skyriaus tarnautojai 2015 m. rugsėjo 11 d. atliko patikrinimą dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio vielos tinklo tvoros aptvaro įrengimo, kuris apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkių teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės plote.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas privalėjo vykdyti Nuostatų 6.1 punkte nustatytą pareigą, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (būtent administracinio teisės pažeidimo esmė būtų pažeidimo įvykis ir sudėtis (Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 260 straipsnis)), tačiau to nepadarė (minimo akto, kaip įrodymo, administracinėje byloje šalys nepateikė), ir priėmė ginčijamą 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104, kuriuo nustatė terminą pareiškėjai pašalinti valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimą bei nurodė jo neįvykdymo pasekmes, ko Nuostatų 6 - 6.2 punktai nenustato.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ir tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1349/2012, 2014 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-293/2014 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas nėra priskirtas nei administracinių, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1825/2012). Kitose bylose taip pat akcentuojama, kad nėra teisinių kliūčių žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms informuoti suinteresuotus subjektus apie nustatytas faktines aplinkybes ir raginti juos pašalinti pažeidimą, tačiau toks informavimas ir raginimas savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A848-2638/2011, 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1049/2010). Įvertinęs, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja jai savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė. P. A. prašymą jai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė.

III. Pareiškėja P. A. padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti sprendimą tenkinti jos skundo reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad prašomuose panaikinti Tarnybos raštuose yra ne tik atsakovo išreikštas valinis įpareigojimas pareiškėjai, bet ir nurodyta sprendimų apskundimo tvarka, o tokio pobūdžio raštai administracinių teismų praktikoje yra vertinami kaip individualūs administraciniai aktai, kurie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka yra skundžiami teismui. Priešingu atveju, jei viešojo administravimo institucija, surašydama raštus pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir netinkama forma kelia reikalavimus asmeniui, tokių aplinkybių vertinimas tai pat yra sąlyga pasisakyti dėl priimtų raštų teisėtumo. P. A. nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal jos skundą iš esmės, turėjo pagrindą vertinti ir pareigą pasisakyti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, tačiau jis, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, administracinę bylą nutraukė. Mano, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turėtų taikyti pradinėje administracinio proceso stadijoje, tačiau teismas šią įstatymo nuostatą taikė tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pareiškėjos nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė jos teisę kreiptis į teismą. Motyvas, -kad Tarnyba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka nėra surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolo, nėra pagrindas atsisakyti vertinti visus kitus atsakovo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Tvirtina, kad šios administracinės bylos dalykas yra ne atsakovo teisė ar pareiga surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o tai, ar Tarnyba turi teisę kelti pareiškėjai reikalavimą, nurodytą prašomuose panaikinti raštuose, t. y., atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmų teisėtumo įvertinimas. Skundą P. A. prašė tenkinti remiantis jame išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė, kad, jo nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis yra teisėta. Jis taip pat manė, kad byla turėtų būti nutraukta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 dalimi, kadangi pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis į teismą ir neprašė jo atnaujinti. Pažymėjo, kad iš atsakovo 2015 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie priimtą skundą Nr. 1G1P-622/5.4.2.) matyti, jog skundas Tarnyboje buvo gautas 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau jis buvo išnagrinėtas tik 2016 m. sausio 25 d. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kadangi skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2015 m. spalio 28 d., teismui jis galėjo būti apskųstas iki 2016 m. sausio 1 d.

A. R. pažymi, kad pareiškėjos atskirasis skundas yra absoliučiai nepagrįstas, o jame nurodyti faktai ne visai atitinka objektyvią tiesą. Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte yra nurodyta, kad pakartotinis tyrimas atliekamas vykdant Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-235/(l.8). Be to, P. A. neteisingai nurodo, kad Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. priimtas sprendimas Nr. 9SD-1085-(14.9.104)) nebuvo skųstas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka – administracinėje byloje yra Tarnybos atsakymas dėl A. R. skundo.

Atkreipia dėmesį, kad Š. R. žemės sklypo ribos yra aiškios ir jos minimu teismo sprendimu yra nepanaikintos. Šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre. Nurodyti duomenys yra nepakeisti ir nenuginčyti. Kad minimo žemės sklypo ribos yra žinomos, patvirtina ir Š. R. pasirašytas prašymas nedelsiant nutraukti savavališkas statybas ir išsivežti akmenis, statybines medžiagas bei šiukšles iš C. M. R. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vėliau Š. R. nusipirko. Šis prašymas taip pat patvirtina, kad A. R. yra nepageidaujamas šiame privačiame sklype, todėl suprantama, kad P. A. vielos tinklo aptvaras apriboja gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendrasavininkių teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės sklypo plote.

Tvirtina, kad prašomame panaikinti Tarnybos Kėdainių skyriaus rašte neteisingai nurodyta, kad aptvaras yra pastatytas P. A. naudojamame žemės sklype, kadangi žemės sklypas šioje vietoje nėra suformuotas ir yra nepadalintas tarp bendrasavininkų, todėl jis yra bendro naudojimo. Kalbėdamas apie prašomų panaikinti raštų teisinį pagrindą, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad tiek atsakovas, tiek Tarnybos Kėdainių skyrius savo raštuose aiškiai nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir leisti laisvai judėti naudojamame sklype.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. D-2064-(14.9.104), kuriuo ji informavo pareiškėją, jog dar kartą įvertinus patikrinimo vietoje, vykusio 2015 m. balandžio 17 d., metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad žemės namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo bendro ūkinio pastato iki Š. R. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užtvertas vielos tinklas, kuris apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Šiame rašte Tarnybos Kėdainių skyrius įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, pastatytą valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo ir apribojantį kitų gyvenamojo namo bendrasavininkių teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, bei įspėjo P. A., kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis nustato, jog savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo kompetencijos atlikti veiksmus ir priimti administracinį sprendimą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ir ją įgyvendinančių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 ir 6.1, 6.2 p. punktų nuostatas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t. y. asmenis, pažeidusius šiuos reikalavimus, patraukti atsakomybėn, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, arba informuoti apie pastebėtus galimus pažeidimus kitas institucijas, pagal jų kompetenciją vykdančias teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, gamtos išteklių, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų, vandens telkinių ir kitą kontrolę.

Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, kad atsakovo kompetencijai yra priskirta vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, padarė išvadą, kad Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 9SD-2064-(14.9.104) „Dėl pavedimo vykdymo“, kuriuo pareiškėjai buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio turinys (kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur), nesukelia jai realių teisinių pasekmių. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reguliuojančiomis kreipimąsi į administracinį teismą, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ir administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną nagrinėti teisme. Teismas vertino, kad Tarnybos raštais bauda pareiškėjai nebuvo paskirta, nors tik toks procesinis sprendimas sukeltų jai teisines pasekmes. Pareiškėjos ginčijami atsakovo ir Tarnybos Kėdainių skyriaus raštai galėtų būti sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį pagrindas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1825-2012, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2638/2011; 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1049/2010).

Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovo kompetencijos vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl atsakovo atliktų veiksmų įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams bei dėl ginčijamų atsakovo administracinių aktų įvertinimo jų atitikties viešojo administravimo subjektui suteiktos kompetencijos riboms aspektu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/10 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi šio ūkinio pastato dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir jo sutuoktinei N. R.. Namų valdos žemės sklypas minėtų pastatų eksploatacijai nėra suformuotas. V. R. individuali įmonė 2014 m. gruodžio 4 d. buvo pateikusi projektą, kuriuo buvo suformuotas 0,5702 ha kitos paskirties žemės sklypas minėtų pastatų eksploatavimui, tikrinti Tarnybos struktūriniam padaliniui, kuris nustatė trūkumus; projektas pakartotinai tikrinti nebuvo pateiktas. Tokie faktai leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturčiai, nepaisant aplinkybės, kad žemės sklypo formavimo procesas nėra užbaigtas, turi teisę naudotis kitos paskirties namų valdos žemės sklypu, ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra jų susitarimo dalyku. Susitarimo sąlygos gali būti nulemtos tiek istoriškai susiklosčiusio naudojimo būdo, tiek teisės aktuose numatytų principinių nuostatų (racionalumo, proporcingumo, protingumo, kt.). Kilus ginčui dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos, jis turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme ir nėra žemės naudojimo valstybinės kontrolės dalykas. Taigi nagrinėjamoje byloje, įvertinus atsakovo kompetenciją, pirmosios instancijos teismas visų pirma turi nustatyti, ar priskirtina atsakovo kompetencijai apskritai spręsti tarp namų valdos paskirties žemės naudotojų kilusį ginčą.

Kitas reikšmingas aspektas nagrinėjamoje byloje yra atsakovo, viešojo administravimo subjekto, veiksmų bei priimtų sprendimų teisėtumas bei įtaka pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams. Ginčijamu sprendimu atsakovas įpareigojo pareiškėją pašalinti vielos tinklo aptvarą, įspėjo dėl administracinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad toks administracinis aktas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nevertino tų aplinkybių, kurios reikšmingos byloje – t. y. visų pirma nesprendė, ar tokie atsakovo veiksmai teisėti, atitinka jo kompetencijos ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo subjektų neteisėti administraciniai aktai, kuriais peržengiamos kompetencijos ribos, niekuomet neturėtų sukelti materialiųjų teisinių pasekmių šių aktų adresatams, tačiau, kilus dėl to ginčui, būtų neteisinga atsisakyti ginti asmenų teises ir teisėtus interesus teisme. Pareiškėja negali spręsti, ar atsakovas, įpareigodamas ją pašalinti vielos tinklo aptvarą, veikė savo kompetencijos ribose, todėl tokio administracinio akto priėmimas yra pažeidžiantis jos teisėtus interesus ir byla dėl kilusio pažeidimo turi būti nagrinėjama iš esmės. Tik teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nustatyti, ar administracinis aktas buvo priimtas viešojo administravimo subjektui veikiant kompetencijos ribose, ir nuspręsti dėl jo teisėtumo – panaikinti arba pareiškėjo skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iškelta byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nutrauktina remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, yra nepagrįsta, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų bylų A438-1825-2012, Nr. A858-2638/2011, Nr. A858-1049/2010, nes šiose bylose buvo konstatuotas savavališko valstybinės žemės naudojimo faktas, gi nagrinėjamu atveju pareiškėja laikytina teisėta namų valdos paskirties žemės sklypo naudotoja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos P. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė