Legislator Case Law & Legislation
205b1dc3-97e2-4752-8981-74bd0b89e2cc AI generated

205b1dc3-97e2-4752-8981-74bd0b89e2cc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 205b1dc3-97e2-4752-8981-74bd0b89e2cc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Adm Adm. byla Nr. ATP-951-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02217-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,n u s t a t ė :V.

Legislator headnote

AI generated

205b1dc3-97e2-4752-8981-74bd0b89e2cc · Vilniaus apygardos teismas: Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. M. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as įrodo, kad V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm Adm. byla Nr. ATP-951-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02217-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,n u s t a t ė :V.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2012-05-01, 15.06 val., Geležinio Vilko g. – Ateities g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porsche Boxter“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas 134 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 80 km/h greitį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimÄ .V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarimÄ neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Nurodo, kad teisės pažeidimas užfiksuotas jam nepalankioms ir nekontroliuojamoms aplinkybėms.

Inkriminuotu laiku ir vietoje jis, vairuodamas automobilį „Porsche Boxter“ su atidarytu stogu, atsidūrė prieš tamsios spalvos automobilį „Audi“, kurio sugedusi išmetamųjų dujų sistema skleidė daug dūmų iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Dėl to jis nusprendė apvažiuoti automobilį „Audi“ tuo labiau, kad jis buvo su vaiku. Apvažiavus automobilį, jis pamatė, jog iš paskos dideliu greičiu artėja automobilis „Škoda Octavia“.

Siekdamas iÅ¡vengti nesaugios situacijos, jis stengėsi atsiplėšti nuo persekiojančio automobilio. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos automobilis be skiriamųjų ženklų. Apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl policijos pareigÅ«nai užuot užkirtę keliÄ kelių eismo saugumo pažeidimui nestabdė jo nedelsiant, o dar apie 1-1,5 km persekiojo ir provokavo toliau virÅ¡yti greitį bei stabdė tik tuomet, kai greičio riba vos keliais kilometrais per valandÄ virÅ¡ijo tÄ ribÄ , nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

Tokiu bÅ«du policijos pareigÅ«nai nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijų 24 p. reikalavimų.Pasak V. M., teismo padaryta iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai neprovokavo jo, neatitinka vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad netgi tuo metu, kai jo automobilis buvo labiausiai nutolęs nuo policijos pareigÅ«nų vairuojamo automobilio, greičio matavimo prietaisas vis tiek fiksavo jo automobilio greitį (21 vaizdo įraÅ¡o sekundė, greitis 119 km/h). Be to, policijos pareigÅ«nai, turėdami galimybę stabdyti jo vairuojamÄ automobilį laikotarpyje nuo 16 vaizdo įraÅ¡o sekundės (greitis 108 km/h) iki 21 vaizdo įraÅ¡o sekundės (greitis 119 km/h), kai jo ir policijos pareigÅ«nų automobiliai buvo pirmoje eismo juostoje ir jų neskyrė joks kitas automobilis, toliau persekiojo jį bei leido jam persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ .

Pripažintina, kad jo stabdymas pirmoje eismo juostoje bÅ«tų buvęs daug saugesnis, mažiau trukdytų kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad greičio riba buvo virÅ¡yta 5 km/h, todėl turėtų bÅ«ti atsižvelgta į galimÄ greičio matuoklio paklaidÄ dėl įvairių tam galėjusių daryti įtakÄ aplinkybių.Pasak V. M., jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, iÅ¡ kurio vieÅ¡asis transportas važiuoja į Vilnių tik kelis kartus per dienÄ . Jis kartu su žmona augina mažametį sÅ«nų, kurį tik jis gali nuvežti į darželį ir parvežti iÅ¡ jo ar skubiais atvejais nuvežti į poliklinikÄ , nes žmona dirba pagal nustatytas darbo valanda, taip pat jie turi dukrÄ .

Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbo funkcijas, kadangi jis yra advokatų kontoros partneris, tenka dažnai važinėti į įvairius susitikimus, dalyvauti teismo posėdžiuose, kurie dažnai vyksta ne Vilniuje. Todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis bus priverstas palikti užimamas pareigas, dėl to neteks pajamų Å¡altinio, nebegalės iÅ¡laikyti ne tik savęs, bet ir Å¡eimos narių.V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. M. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as įrodo, kad V.

M. vairuojamas automobilis „Porsche Boxter“ nutarime nurodytu laiku ir vietoje, kur leistinas greitis 80 km/h, važiavo 134 km/h greičiu, taip virÅ¡ydamas leistinÄ greitį 54 km/h (b.l. 14). Greičio matuoklio „Vizir“ Nr. 0605016 patikros sertifikatas Nr. 0496949 patvirtina, kad greičio matuoklis, kuriuo buvo matuojamas apelianto vairuojamos transporto priemonės greitis, tinkamas naudoti iki 2012-06-06 (b.l. 5), kas neduoda pagrindo netikėti greičio matuoklio užfiksuotais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad greičio matuoklis bÅ«tų netinkamai naudojamas.

Pagal minėtÄ sertifikatÄ , greičio matuoklio „Vizir“ Nr. 0605016 paklaida patruliniame režime (20-250) km ± 2 km/h. Taigi, net įvertinus Å¡iÄ paklaidÄ , V. M. vairuojamas automobilis „Porsche Boxter“ virÅ¡ijo leistinÄ greitį 52 km/h, o tokie apelianto veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.V. M. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad policijos pareigÅ«nai provokavo jį virÅ¡yti greitį bei stabdė tik tuomet, kai greičio riba vos keliais kilometrais per valandÄ virÅ¡ijo tÄ ribÄ , nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis „Porsche Boxter“, važiuodamas antra eismo juosta paskui automobilį „Audi“, persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir jį aplenkė, nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, kad apeliantas, persirikiavęs į pirmÄ eismo juostÄ , galėjo ir važiuoti Å¡ia eismo juosta, tačiau to jis nedarė. PrieÅ¡ingai, V. M. vis didino greitį ir aplenkė automobilį „Audi“ persirikiuodamas į antrÄ eismo juostÄ . Po to, apeliantas ir toliau nemažino greičio.

Be to, vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis pradėjo didinti greitį tik tuomet, kai tÄ patį darė V. M.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. S. parodė, kad tik tam tikru atstumu prisivijus įmanoma greičio matuokliu užfiksuoti važiuojančio automobilio greitį (b.l. 61). Taigi, policijos pareigÅ«nams važiuojant leistinu greičiu, o apeliantui vis didinant greitį, jo automobilio greičio bÅ«tų neįmanoma užfiksuoti. Tokie policijos pareigÅ«nų veiksmai nelaikytini provokacija, t. y. kad policijos pareigÅ«nai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdami, jog apeliantas virÅ¡ytų greitį daugiau nei 50 km/h greičiu, o apeliantas pats savo iniciatyva važiavo Å¡ioje byloje nustatytu greičiu.Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 24 p. prieÅ¡ stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.

Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismÄ , sudaryti transporto grÅ«stį. Nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai sustabdė V. M. vairuojamÄ automobilį nepažeisdami minėto punkto reikalavimų.Atsižvelgiant į tai, V. M. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areÅ¡tÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Apylinkės teismas paskyrė V. M. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas. Apeliantas praÅ¡o neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).Tokių aplinkybių Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

V. M. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo leistinÄ greitį net 52 km/h (įvertinus paklaidÄ ), kas rodo eismo dalyvio itin neatsakingÄ elgesį. Nubaustasis padarė teisės pažeidimÄ mieste dienos metu, kai eismas yra intensyvus. Be to, toks apelianto elgesys buvo pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas V. M. administracines nuobaudas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis pripažino teisės pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga tik parenkant administracines nuobaudas sankcijos už padarytÄ teisės pažeidimÄ ribose.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoÅ¡irdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiÅ¡kų asmens požiÅ«rį (smerkimÄ ) į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimÄ , be to, nuoÅ¡irdus gailėjimasis gali bÅ«ti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012).

V. M. paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis siekia pateisinti savo veiksmus ir iÅ¡ esmės neigia padaręs inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ . Tokie apelianto paaiÅ¡kinimai proceso metu neleidžia tvirtinti, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo, o gailėjimasis yra nuoÅ¡irdus.Pastebėtina, kad iÅ¡ asmens baustumo pažymos matyti, jog V. M. turi galiojančiÄ nuobaudÄ už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ (b.l. 10), tačiau pirmos instancijos teismas to nevertino kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Be to, apeliantas praeityje baustas administracine tvarka net 10 kartų (b.l. 8-10). Tai neigiamai apibÅ«dina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012).

Todėl nors nubaustasis dirba darbÄ , kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina iÅ¡skirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panaÅ¡iems tikslams. Be to, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, V. M. galimybės nuvykti į darbÄ nepanaikinamos, o tik sukeliama papildomų nepatogumų. Tokie apribojimai yra natÅ«rali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė ir nesudaro pagrindo Å¡velninti teisės pažeidėjo atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis kartu su žmona augina mažametį sÅ«nų, kurį tik jis gali nuvežti į darželį ir parvežti iÅ¡ jo ar skubiais atvejais nuvežti į poliklinikÄ , nes žmona dirba pagal nustatytas darbo valanda, taip pat nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, sudarančiomis pagrindÄ Å¡velninti apelianto teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti administracinę nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad V. M. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir Å¡eimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumÄ , kuris taip pat turi bÅ«ti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimÄ .

Ä®vertinus visas aplinkybes, Å¡velnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarimÄ V. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V.

M. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Artūras Pažarskis