2057f853-d66e-4ff5-a5d2-69833ecbaa7e · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-305-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65346-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. N1-1-876/2017 perduota prokurorui trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas n u s t a t ė : Å akių rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. N1-1-876/2017, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o bÅ«tent tuo, kad:2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, surastu raktu atrakinę V.

T. priklausančio garažo duris, įsibrovė į garaÅ¾Ä , iÅ¡ ten pagrobė V. T. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2500 Eur, o iÅ¡ garaže esančioje spintelėje buvusių dviejų piniginių, pagrobė V. T. priklausančius 400 Eur grynųjų pinigų, tuo padarė jam 2900 Eur turtinę žalÄ . 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«dami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB „D“ priklausantį pastatÄ , kuriame dirbtuves nuomojasi Å akių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, iÅ¡ ten pagrobė Å akių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai priklausantį automobilį „GAZ SAZ 3507“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 507,99 Eur, tuo Å akių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai padarė 507,99 Eur turtinę žalÄ .2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«dami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, nuplėšę pakabinamÄ spynÄ , įsibrovė į A. F. S. priklausantį garaÅ¾Ä , esantį garažų masyve už (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten pagrobė A.

F. S. priklausantį automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, tuo A. F. S. padarė 500 Eur turtinę žalÄ .2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«dami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ nesaugomos UAB „D“ teritorijos pagrobė UAB „Np“ priklausantį automobilį „MAN 18.222“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 5231,43 Eur, tuo UAB „Np“ padarė 5231,43 Eur turtinę žalÄ .2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«dami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB „D“ priklausantį pastatÄ , kuriame dirbtuvių patalpas nuomojasi UAB „Gf“, iÅ¡ ten pagrobė UAB „Gf“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Eur, tuo UAB „Gf“ padarė 800 Eur turtinę žalÄ .2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«dami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ nesaugomos UAB „D“ teritorijos kiemo pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ - UAB „E“ priklausantį automobilį „MAN TGZ 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16000 Eur, tuo UAB „E“ padarė 16000 Eur turtinę žalÄ .Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas konstatuojant, kad kyla abejonių dėl inkriminuotų veikų kvalifikavimo, kad galimai gali bÅ«ti inkriminuotos veikos kaip tęstinės, be to, nurodė, kad netiksliai pateikta turto vertė, kuri turi didelę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui. 2016 m. spalio 25 d. nutartimi teismas informavo bylos Å¡alis apie kaltinimų, nurodytų kaltinamajame akte, galimÄ pakeitimÄ .

AntrÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės, 2017 m. vasario 6 d. nutartimi buvo dar kartÄ atnaujintas įrodymų tyrimas konstatuojant, kad kaltinime nėra aiÅ¡kios faktinės aplinkybės apie tai, kokiais veiksmais buvo padaryta žala, o nustačius, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sugadintas turtas, manytina, kad kaltinamųjų veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami ir pagal kitus BK straipsnius. 2017 m. vasario 10 d. nutartimi teismas proceso Å¡alims pranešė apie galimÄ kaltinimo pakeitimÄ ir konstatavo, kad kaltinime nurodyta veikos kvalifikacija galimai nėra tinkama, kaltinimai yra tikslintini ir iÅ¡dėstė iÅ¡ dalies pakeistÄ kaltinimÄ , tam tikruose epizoduose papildomai inkriminuojant asmenims dar ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2017 m. kovo 2 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokuroras Audrius Ažukas nurodė, kad nepalaiko teismo pakeisto kaltinimo.

Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. N1-1-876/2017 perduota Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rai ir nustatytas 2 mėnesių terminas, nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nutartyje nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų. Å iuo atveju, kaltinamasis aktas turi tokių trÅ«kumų, kurių negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir jie trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

Nors teismas ėmėsi iniciatyvos ir buvo priimtos nutartys, kuriomis kaltinamieji ir jų gynėjai informuoti apie galimÄ veikų kvalifikavimo keitimÄ , tačiau net ir to nepakako, kadangi visų esančių nustatytų kaltinamojo akto trÅ«kumų iÅ¡taisyti teisme keičiant kaltinimÄ nėra galimybės. Teismas laikė, kad byloje pagal kaltinime nurodytÄ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ kyla bÅ«tinybė iÅ¡ naujo atlikti kaltinamajame akte apraÅ¡ytų faktinių aplinkybių tyrimÄ , iÅ¡dėstyti faktines aplinkybes taip, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus ir kokiu tikslu atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikacijÄ .

Atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų tikslÄ naujai įvertinti kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijÄ , atsižvelgiant į posėdžių metu kaltinamųjų nurodytas įvykių aplinkybes vertinti nusikalstamų veikų tęstinumÄ ir kitus nutartyje nurodytus aspektus.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Audrius Ažukas, nesutikdamas su priimta nutartimi, skundžia jÄ praÅ¡ydamas Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Skunde apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nurodo, kad teismas iÅ¡ esmės reikalauja nustatyti kaltinamųjų tikslÄ ir naujai suformuoti kaltinimus, nors toliau nutartyje teigiama, jog teismas jau nustatė tikslÄ . Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas kaip netiksliÄ nurodė kaltinamajame akte nurodytÄ formuluotę, dėl ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, tačiau pabrėžė, jog tokia formuluotė praktikoje yra įprasta, kai tiksliai nenustatomas nusikalstamos veikos padarymo laikas.

Dėl dar vieno nutartyje nurodomo trÅ«kumo, kad nebuvo tirta ir analizuojama dėl galimo veikų tęstinumo, prokuroras skunde pažymi, jog tai yra teismo nuomonė, kuriÄ gali iÅ¡sakyti priimdamas sprendimÄ keisti veikos kvalifikavimÄ ar iÅ¡teisindamas kaltinamuosius.Skunde nurodoma, kad teismas reikalauja nustatyti kaltinamųjų nusikalstamų veikų tikslÄ , tačiau pažymi, jog nusikalstamos veikos tikslas įrodinėjamas tik tuo atveju, kai jis yra įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ uždraudžiančio įstatymo dispozicijÄ , todėl tai nėra privaloma įtraukti į kaltinimÄ , o be to, teismas pripažino, kad jau yra nustatęs Å¡ias aplinkybes, todėl tai negali bÅ«ti kliÅ«timi iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Dėl dar vieno teismo nurodyto kaltinimo trÅ«kumo – dėl žalos padarymo bÅ«do ir padarinių neatskleidimo bei nenurodytos teisingos žalos, prokuroras pažymėjo, kad kaltinime Å¡ie duomenys yra nurodyti, ir teismas gali spręsti, ar žalos dydis yra teisingas ir manant, jog pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai yra nepagrįsti, žalos dydį gali mažinti ar jų netenkinti, tačiau tai vėlgi negali bÅ«ti kliÅ«timi iÅ¡nagrinėti bylÄ .Prokuroro manymu, teismas netiesiogiai verčia jį pakeisti kaltinimÄ , nors kaltinamasis aktas yra proceso dokumentas, priklausantis iÅ¡skirtinai tik prokuroro kompetencijai.

Mano, kad atsižvelgiant į Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme ypatybes, t.y. į įrodymų tyrimo atnaujinimus ir teismo priimtÄ skundžiamÄ nutartį, teismas vilkina bylos nagrinėjimÄ ir tÄ bando maskuoti tariamais kaltinamojo akto trÅ«kumais. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs prokuroro Audriaus Ažuko skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui.BPK 218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneÅ¡a, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ .

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu bÅ«du apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BPK teismui suteikia ribotas galimybes koreguoti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, todėl kaltinamasis aktas turi bÅ«ti suraÅ¡omas itin kruopščiai, ypač turinio prasme, jame neturi bÅ«ti esminių trÅ«kumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliÅ«tis teisingo sprendimo priėmimui.

Kaip minėta, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4)duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu;

8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti Å¡io Kodekso 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintÄ kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepcijÄ , kaltinamasis aktas neturi bÅ«ti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apraÅ¡ymu.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl bÅ«tent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Å iame akte neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Å akių rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog Å¡ioje byloje buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva kelis kartus atnaujino įrodymų tyrimÄ , papildomai tyrė naujus įrodymus, informavo proceso dalyvius apie galimÄ veikų perkvalifikavimÄ , o nutartyje perduoti bylÄ prokurorui iÅ¡ esmės rėmėsi naujausia teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose (2016 m. lapkričio 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-507/2016) kartu nurodant trÅ«kumus, kurie iÅ¡ esmės buvo atskleisti teisiamųjų posėdžių metu.

Pažymėtina, jog kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2016 m. gegužės 2 d., t.y. dar iki minėtos kasacinės nutarties priėmimo, tačiau ir prokuroras turi pareigÄ domėtis naujausia teismų praktika, aktualia tinkamam nusikalstamų veikų kvalifikavimui, ir bylos eigoje gali praÅ¡yti kaltinimÄ pakeisti, tačiau Å¡iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ prokuroro pasisakymo teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinio skundo, jis savo pozicijos nekeičia.Sutiktina su prokuroro skunde dėstomais argumentais, jog kaltinamojo akto suraÅ¡ymas yra prokuroro prerogatyva, todėl nustačius, kad iÅ¡ esmės jis atitinka reikalavimus, nėra pagrindo įpareigoti jį keisti.

IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad apraÅ¡ant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nurodytos bÅ«tinos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kitos svarbios aplinkybės, kurios buvo iÅ¡tirtos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kaltinamajame akte yra pateiktas veikų, kurių padarymu kaltinami asmenys, kvalifikavimas, nurodant BK straipsnius ir jų dalis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu veikų kvalifikavimu, nepagrindžia bÅ«tinybės bylÄ perduoti prokurorui.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas jÄ padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas bÅ«tų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro pozicijÄ , t. y. prokuroro įsitikinimÄ , kaip turi bÅ«ti kvalifikuota padaryta veika.

Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę, bylÄ nagrinėjant teisme, pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimÄ . Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas negali bÅ«ti laikomos kliÅ«timis, neleidžiančiomis nagrinėti bylÄ teisme, ikiteisminio tyrimo neiÅ¡samumas ir kiti bylos trÅ«kumai.

Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali iÅ¡eiti iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjantis bylÄ teismas taip pat privalo bÅ«ti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Todėl pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes paÅ¡alinti tam tikrus byloje esančius trÅ«kumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti iÅ¡vadÄ apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymÄ . Kaip paminėta aukščiau, teismas bylÄ prokurorui gali grÄ Å¾inti tik tada, kai suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis trukdo bylÄ nagrinėti teisme.

Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias pats iÅ¡tyrė teisiamuosiuose posėdžiuose, ir bylÄ galėjo iÅ¡nagrinėti jos negrÄ Å¾inus prokurorui, o dėl tam tikrų nurodomų aspektų pasisakyti galutiniame procesiniame dokumente.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BPK 2 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, prokuroras, pagal savo kompetencijÄ , iÅ¡tyręs 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais padarytas nusikalstamas veikas, surašė jo manymu, tinkamÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame nurodomÄ veikų kvalifikavimÄ palaiko, o teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , atsižvelgęs į visus byloje esančius duomenis turi teisę priimti jo vidiniu įsitikinimu paremtÄ teisingÄ nuosprendį.

Tai, kad teismo ir prokuroro nuomonės nesutampa tam tikrais klausimais, negali bÅ«ti pagrindas vis tęsti baudžiamÄ jį procesÄ ir taip pažeisti kaltinamųjų teises, teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikinamas aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grÄ Å¾inama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. N1-1-876/2017 grÄ Å¾inti toliau nagrinėti Å akių rajono apylinkės teismui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                             Jurgis KiÅ¡kis