2057d7b3-4d62-407f-b3a0-e3cbbcabb2d5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-994-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00612-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 99.10. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ieÅ¡kinį atsakovui V.

S. dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2009-02-17 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ , kurį patikslinęs (b.l. 1-2, 78-81) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. 1360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2006-06-27 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. 957/06 atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Teikti antrinę teisinę pagalbÄ buvo paskirta adv. G. R.. 2007-01-08 advokatė pateikė Tarnybai praneÅ¡imÄ , kuriuo pasiÅ«lė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ atsakovui. Tarnyba 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 už piktnaudžiavimÄ valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir proceso teisėmis, atsakovui nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-63-1278/2008 konstatavo atsakovo piktnaudžiavimo teikiama valstybės garantuojama teisine pagalba faktÄ . IeÅ¡kovas paskaičiavo, kad faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tas laikas, teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbÄ , yra 38,5 profesinio darbo valandos, kas sudaro 1054,14 Lt. Taip pat civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais procesiniai dokumentai buvo įteikiami vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du.

Už jų įteikimÄ Tarnyba sumokėjo 306,50 Lt. Visos iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , yra 1360,64 Lt. Å iÄ suma ieÅ¡kovas prašė priteisti į valstybės biudžetÄ .Atsakovas V. S. atsiliepimu (b.l. 49-51, 88-91) nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad ieÅ¡kinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais parengė adv. G. R.. 2006-08-04 parengto ieÅ¡kinio teismas nepriėmė, nes jis neatitiko CPK 111 str., 135 str. reikalavimų. Advokatė nuolat netinkamai rengė dokumentus, t.y. blogai nurodydavo dalyvaujančių byloje asmenų vardÄ , pavardę, asmens kodÄ .

Advokatė atsisakė jam teikti teisinę pagalbÄ , jį ignoravo, todėl jis kreipėsi su skundais tiek į TarnybÄ , tiek į LR Teisingumo ministerijÄ . Advokatė galėjo teikti teisinę pagalbÄ tik administracinėse bylose. Dėl jos kompetencijos stokos civilinėse bylose ir atsisakymo vykdyti savo pareigas, atsakovas turėjo pats vesti ikiteisminę korespondencijÄ su teismu. Advokatė savo darbo neatliko, teismo procese veikė prieÅ¡ingai jo interesams. Be to, Tarnyba, kuomet jis kreipėsi su užklausimu dėl advokatės sugaiÅ¡to laiko, 2008-08-26 raÅ¡te Nr. (1.9.)-SD-1931-08 nurodė, kad G.

R. sugaiÅ¡o 29 valandas, o teisme praÅ¡oma priteisti už 38,5 val. Dėl galimo duomenų klastojimo ieÅ¡kovas kreipėsi į prokuratÅ«ra ir į Vilniaus m. 3-ajį policijos komisariatÄ , tačiau buvo praneÅ¡ta, jog adv. G. R. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Å ioje civilinėje byloje atsakovu turi bÅ«ti adv. G. R..Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-02-08 sprendimu (b.l. 231-234) ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 1360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (1360,64 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009-02-17) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisė 25,09 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 59 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovui 2006-06-27 priimtu sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teikti jÄ paskirta adv. G. R.. Byloje kilo ginčas dėl advokatės sugaiÅ¡to laiko teikiant antrinę teisinę pagalbÄ . Ä®vertinęs bylos medžiagÄ ir liudytojos parodymus pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui buvo suteikta paslaugų, trukusių 38,5 profesinio darbo valandas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad adv. G. R. buvo nekompetentinga atstovauti civilinėse bylose, taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad advokatė negali bÅ«ti atsakinga už savavaliÅ¡kus atsakovo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad advokatas privalo teikti teisines paslaugas, o ne vertimo, ir atmetė atsakovo argumentus, kad advokatė nepagrįstai atsisakė jam teikti teisinę pagalbÄ . Teismas konstatavo, jog vien neteisingas dalyvaujančių byloje asmenų duomenų nurodymas nebuvo kliÅ«tis bylos nagrinėjimui, todėl atsakovo argumentus dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos netinkamos kokybės atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu (b.l. 248-266) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino įrodymus. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nesinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Sprendimas paremtas liudytojos adv. G. R. parodymas, kuri yra ginče dalyvaujantis asmuo, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi ir Å¡aliÅ¡ka. Atsakovui buvo suteiktos neprofesionalios teisinės paslaugos ir Å¡ios aplinkybės yra nustatytos. Atsakovas dėl nekokybiÅ¡kų advokatės paslaugų taip pat patyrė teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog advokatė 2005-04-28 yra sudariusi sutartį su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pagal kuriÄ ji yra įgaliota teikti paslaugas tik administracinėse bylose.

Atsakovui buvo apribota teisė rinktis kitÄ atstovÄ . Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali kontroliuoti advokatų darbo kokybės, nors Å¡i kokybė yra nepakankama. Be to, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad adv. G. R. nebuvo apsidraudusi privalomu civilinės atsakomybės draudimu, todėl pagal įstatymÄ negalėjo užsiimti praktika ir grubiai pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas. Advokatė buvo neteisėtai įtraukta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

IeÅ¡kovui yra žinomos aplinkybės, kad ir kiti asmenys yra kreipėsi su skundais dėl adv. G. R. darbo kokybės. Å ios advokatės dokumentai, patikti teismui, buvo paruoÅ¡ti su techninėmis, gramatinėmis ir procedÅ«rinėmis klaidomis. Dokumentai, kuriais remiantis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas, yra suklastoti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus administracinio teismo 2009-10-12 sprendime administracinėje byloje Nr. I-775-580/2009 nustatytas aplinkybes. Jo paties teisė gauti žalos kompensavimÄ dėl nekokybiÅ¡kai suteiktų teisinių paslaugų buvo ignoruota.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu (b.l. 314-320) praÅ¡o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tirk pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai yra pripažinę, jog atsakovas V. S. piktnaudžiavos procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, todėl atsakovui pagrįstai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Toks teisinės pagalbos nutraukimo pagrindas suponuoja atsakovui pareigÄ atlyginti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Tokia tvarka numatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 str. 1 d. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad advokatė buvo įsipareigojusi teikti antrinę pagalbÄ tik administracinėse bylose. Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad antrinės teisinės pagalbos poreikis civilinėse bylose yra žymiai didesnis, nei administracinėse, ir siekiant suvienodinti advokatų, teikiančių antrinė teisinę pagalbÄ , darbo krÅ«vį, 2006-03-27 įsakymu Nr. 1R-99 nustatė advokatų, nuolat teikiančių pagalbÄ civilinėse ir administracinėse bylose, skaičių.

Be to, bet kuris advokatas, teikiantis paslaugas privačiai ar pagal suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , gali atstovauti tiek civilinės, tiek administracinėse ar baudžiamosiose bylose. Atsakovo argumentai dėl nekokybiÅ¡kai suteiktų paslaugų yra nepagrįsti įrodymais, o pats atsakovas negali objektyviai įvertinti suteiktų paslaugų kokybės. Pažymi, kad valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra sumokamos ne advokatui ar tarnybai, o valstybei, todėl atsakovo argumentai, kad advokatė neva nurodė daugiau sugaiÅ¡to laiko, nei iÅ¡ tiesų sugaiÅ¡o, nepagrįsti.

Advokatui yra mokamas fiksuotas darbo užmokesti, todėl jam nėra jokio pagrindo fiktyviai nurodyti daugiau sugaiÅ¡to laiko. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, suskaičiavo visÄ advokatės faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tÄ darbo laikÄ , teikiant antrinę teisinę pagalbÄ atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas neva neįrodė 3,5 val. advokatės sugaiÅ¡to darbo laiko, nes 2006-12-13 teismo posėdis vyko nuo 10.30 val. iki 12 val. t.y. 1,5 val. Tačiau 3,5 val. laikÄ buvo suskaičiuotas ne tik teismo posėdyje sugaiÅ¡tas laikas, bet ir kelionės laikas, vykstant į teismo posėdžius, laukimas teismo posėdžio.

Atsakovo argumentai, kad advokatė nepateikė atitinkamo užpildyto dokumento, pagrindžiančio sugaiÅ¡tÄ laikÄ , yra nepagrįsti, kadangi užmokestis advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbÄ yra mokamas gavus iÅ¡ jų ataskaitas apie suteiktas teisines paslaugas. Atsakovo argumentai yra objektyviais faktais nepagrįsta subjektyvi jo nuomonė. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus (CPK 320 str. 1 d.), patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais.

                      Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2007-02-07 priimto sprendimo (bl.34-36) nutraukti atsakovui V. S. ankstesniu, Tarnybos 2006-06-27 sprendimu (b.l.

29) jam skirtÄ teisinės pagalbos teikimÄ , konstatavus atsakovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir suteikta antrine teisine pagalba (b.l. 30-31, 199-201), pasekmių taikymo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 str. 1 d., jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl Å¡io įstatymo 23 str. 1 d. 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, o 6 p. apibrėžia byloje nagrinėjamÄ atvejį, Å¡ios teisinės pagalbos iÅ¡laidos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Pirmosios instancijos teismas tokias tiesiogiai nurodytas pačiame įstatyme pasekmes, kuomet nemokamos teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl asmens piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, ar savo materialiomis arba procesinėmis teisėmis, ir pritaikė, skundžiamame sprendime aptarė kuriais įrodymais remdamasis daro iÅ¡vadÄ dėl teiktos teisinės pagalbos apimties ir jos vertės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais, o apeliacinio skundo argumentai, pagrįsti vien hipotetinėmis prielaidomis ar akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys jau anksčiau bylose, kuriose dalyvavo ir apeliantas, ir ieÅ¡kovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Tarnyba, ir advokatė G.

R. nustatytomis aplinkybėmis dėl šios advokatės paslaugų tinkamumo (b.l. 199-201, Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2A-342-464/2011) kitokio šios situacijos traktavimo nesuponuoja. Pažymėtina, kad skundo teiginiai, susiję su advokatės darbo kokybe ir galėjimu teikti teisines paslaugas, realių teisinių padarinių apeliantui neatsiradimu dėl apelianto vertinamo kaip netinkamas advokatės atstovavimas ar jo interesų nepaisymas, buvo išnagrinėti tiek nurodytose bylose teismuose, tiek apeliantui skundžiant advokatės veiksmus advokatų savivaldos institucijoms, o nustatyti faktai, kad advokatės profesiniai veiksmai buvo tinkami, apelianto ginče su G.

R. yra prejudicinės ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinos aplinkybes (CPK 182 str. 2 p.). Kas kartÄ ginčų dėl tų pačių aplinkybių inicijavimas neatitinka bendrųjų civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų (CPK 7 str. 2 d., 18 str.) bei draudimų (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Apeliantas apeliaciniame skunde abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teises normas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, pažeisdamas jo teises, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais teismo veiksmas pasireiÅ¡kė minėtos aplinkybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančiÄ medžiagÄ , nesutinka su Å¡iais apelianto teiginiais bei vertina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, argumentuotai, teisingai interpretuodamas ir taikydamas teisės normas, įvertino kilusį ginÄÄ .

Todėl apelianto skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ar neobjektyvaus įrodymų vertinimo nepasitvirtino. Ä®rodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str., 178 str.).

Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Taigi yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja jau minėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Nustačius, kad valstybės lėšomis apmokama teisine pagalba asmuo naudojasi netinkamai, kad tokios pagalbos, taigi ir valstybės tam tikslui skirtų lėšų panaudojimas, prieÅ¡tarauja pačios pagalbos teikimo tikslams, jos teikimas, kaip kad įvyko nagrinėjamos bylos atveju, yra nutraukiamas. Nemokamos valstybės teisinės pagalbos nutraukimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ teismai įvertino ir pažeidimų nekonstatavo (b.l. 199-201). Tokiu atveju asmeniui (Å¡iuo atveju apeliantui) atsiranda pareiga grÄ Å¾inti į valstybės biudžetÄ su teisinės pagalbos jam teikimu susijusias lėšas – kompensuoti advokato sugaiÅ¡tÄ laikÄ , vykdant Tarnybos pavedimÄ jį atstovauti, bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusiais iÅ¡laidas, kaip kad Å¡iuo konkrečiu atveju - iÅ¡laidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ duomenis apie iÅ¡laidų dydį, jų paskaičiavimo principus, su skelbimu spaudoje susijusių iÅ¡laidų dydį pagrindžiančius įrodymus, taigi įrodinėjimo pareigÄ Ä¯gyvendino. Pirmosios instancijos teismas, juos vertindamas, įrodinėjimo institutÄ reglamentuojančių įstatymo nuostatų nepažeidė. Kolegija pabrėžia, kad vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, susiformavusi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai nepatvirtina.

Pažymėtina ir tai, kad nepalankaus teismo sprendimo priėmimas vienai iÅ¡ bylos Å¡alių taip pat anaiptol dar nereiÅ¡kia tokio teismo sprendimo neteisėtumo ar, juolab, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimo. Apeliantas savo skunde interpretuoja faktines bylos aplinkybes sau palankia ginčo baigties linkme, tačiau toks interpretavimas gali iÅ¡ esmės skirtis nuo teismo atliekamo teisminio ginčo teisinio įvertinimo. Jokių kitų duomenų apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ar tokias aplinkybės pagrindžiančių įrodymų nepateikta.Privalomos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kurios nesilaikymas kliudytų kreiptis tiesiogiai į teismÄ , įstatymų leidėjas nagrinėjamu atveju neįtvirtino (CPK 137 str. 2 d. 3 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 str.), todėl ir toks skundo motyvas nėra pagrįstas.

Kolegija nepasisako ir dėl skundo argumentų, susijusių su turtinės ir neturinės žalos pačiam apeliantui padarymu, netinkamai jį atstovaujant, dėl to jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2A-342-464/2011).  Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti Å¡ie ir kiti skundo argumentai prielaidų nesudaro. Kolegija neatsižvelgia į 2011-10-20 Vilniaus apygardos teisme užregistruoto apelianto praÅ¡ymÄ , kadangi jis neatitinka proceso kalbos reikalavimų (CPK 11 str.), o tokia aplinkybė apeliantui neabejotinai žinoma (b.l. 247, 269, 281)                                Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Dalia Kačinskienė