20577f2a-9efc-487e-a6fa-57f36fdd7dc6 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-885-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00159-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. P. (apeliantas) atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria spręstas pareiÅ¡kėjo A.

P. pareiÅ¡kimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, juo praÅ¡o: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nuosavybės teisių įteisinimo ir paveldėjimo reikalu, kad pareiÅ¡kėjo seneliui A. A., mirusiam 1941-07-26, yra iÅ¡likusi nuosavybės teisė į 0,6200 ha žemės sklypÄ , kurio koordinatės LKS94 sistemoje yra: 6214326.09/319939.51, 3214240.93/319939.25, 6214346.91/320002.49, 6214233.39/320001.23, įsiterpusį žemės sklype su kadastro Nr. 2501/0012:0008.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytas pareiÅ¡kėjui 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pareiÅ¡kimo trÅ«kumams, nurodytiems nutartyje paÅ¡alinti.Teismo nuomone, jeigu pareiÅ¡kėjo tikslas nuginčyti valstybės nuosavybę, tai tokio pobÅ«džio ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas ne ypatingosios teisenos tvarka, o ginčo teisenos tvarka, pateikiant ieÅ¡kinį. Konstatavo ir tai, kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neatitinka įstatymo nustatytų Å¡ios rÅ«Å¡ies procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 576 str.), todėl pareiÅ¡kėjui nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti - tinkamai suformuluoti teismui reikalavimÄ (galbÅ«t kreiptis dėl termino atnaujinimo).III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu apeliantas praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantas nurodo, jog pareiÅ¡kimu siekia, kad teisme bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas tam, kad bÅ«tų galima vykdyti su paveldėjimo institutu susijusias procedÅ«ras. Teigia, kad terminas nuosavybės teisių atkÅ«rimui atnaujintas nebuvo.

Apeliantas įsitikinęs, kad termino nuosavybės teisių atkÅ«rimui neatnaujintas negali užkirsti kelio įpėdinių teisei pavedėjimÄ priimti.Tikina, kad jo senelio nuosavybės teisė yra iÅ¡likusi, dėl to teismo praÅ¡o „atkurti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentÄ â€œ.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ teismui nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a :                      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos. Byloje kilo ginčas dėl teismo procesinio sprendimo, kuria pareiÅ¡kėjui nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti – arba teikti ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka, arba pateikti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

K. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. A. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, tÄ patvirtina 2016 m. birželio 14 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus raÅ¡tas, kad buvęs savininkas, t. y. pareiÅ¡kėjo A.

P. senelis A. A. įraÅ¡ytas 1940-05-25 patvirtintoje Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus Å ventosios kaimo, Kutninkų pelkių dalių ir Å ventosios miestelio, Darbėnų valsčiaus, Å ventosios, BÅ«tingės ir PaÅ¡venčio kaimo dalių faktinio valdymo apmatavimo plano Eksplikacijoje II (F.1250, A.4, B.5/334, L.529), kaip valdęs 0,6200 ha žemės sklypÄ Nr.238 Å ventosios kaime. Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus Å ventosios kaimo, Kutninkų pelkių dalių ir Å ventosios miestelio, Darbėnų valsčiaus, Å ventosios, BÅ«tingės ir PaÅ¡venčio kaimo dalių faktinio valdymo apmatavimo plane, sudarytame 1939 metais Žemės tvarkymo Departamento matininkų L.

D., K. M. ir P. K. (F.1250, A.4, B.5/334), taip pat pažymėtas sklypas Nr.238. Taigi, nėra ginčo dėl to, kad dar 1940-05-25 pareiÅ¡kėjo senelis buvo pareiÅ¡kėjo nurodomo žemės sklypo savininkas. Byloje nustatyta ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2453-525/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimas, kuriuo teismas netenkino pareiÅ¡kėjo A. P. praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ ir suteikti pareiÅ¡kėjui teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Palangos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, paliktas nepakeistas.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo mama per Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus nesikreipė (praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d., o giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų padavimo terminas – 2003 m. gruodžio 31 d.), be to, turėdama teisę kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti, to nepadarė.

Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo mamai mirus po nustatyto termino, iki kada pastaroji galėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (2001 m. gruodžio 31 d.), Å¡io įpėdinio vaikui (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui) nenumatyta galimybė atnaujinti terminÄ , kuris bÅ«tų susijęs su jo subjektiÅ¡kumo atsiradimu po įstatyme numatyto termino. Taigi, pareiÅ¡kėjo mama „neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į A. A. (savo tėvui) iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, kuriÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs paveldėti jai mirus“.

Akcentuotina, jog Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visÄ Å¾emę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d.

įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 4 straipsnio penktoji ir Å¡eÅ¡toji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais Å¡io įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaracijÄ , įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002).Kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad ginčo žemės iki 1940 m. liepos 22 d. savininkas buvo pareiÅ¡kėjo senelis; jis mirė 1941-07-26, t. y. jau nacionalizavus žemę. Teismas pažymi, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” preambulę, 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ nuosavybės teisės atkuriamos savininkui į iki žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d., turėtÄ Å¾emę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004). Nors žemės nacionalizacija buvo neteisėtas okupacinės valdžios aktas, kurio pagrindu negalėjo atsirasti teisėta valstybinė nuosavybė ir yra pripažįstamas iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės tęstinumas, tačiau asmenys, pradėję naudotis ir kurį laikÄ naudojęsi žeme po jos nacionalizacijos datos, negalėjo bÅ«ti pripažinti žemės savininkais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

J. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-375/2008). Taigi, atsižvelgiant į teismų praktikÄ ir Å¡ios bylos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, į tai, kad pareiÅ¡kėjo senelis mirė po žemės nacionalizacijos, darytina iÅ¡vada, jog savo mirties dienÄ jis nebeturėjo nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ 0,6200 ha žemės sklypÄ , todėl pareiÅ¡kėjas (ar jo mama) negali bÅ«ti to žemės sklypo paveldėti, nes sklypas jau buvo nacionalizuotas ir paveldėjimo teisiniai santykiai nesusiklostė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002).Teismas, atsižvelgęs į 17 punkte pateiktas iÅ¡vadas, į tai, kad sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimÄ , taikomos ir specialiosios normos – Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, į tai, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2453-525/2017 pareiÅ¡kėjui nenumatyta galimybė atnaujinti terminÄ nuosavybės atkÅ«rimo santykiams atsirasti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo nurodomo žemės sklypo nuosavybės teisių klausimas jo atžvilgiu yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o jo praÅ¡ymas Å¡ioje byloje nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo seneliui A.

A. yra iÅ¡likusi nuosavybės teisė į 0,6200 ha žemės sklypÄ , neturi teisinės prasmės, tokio praÅ¡ymo nagrinėjimas neturi jokių perspektyvų bei negali lemti jo subjektiÅ¡kumo atsiradimo, nes, kaip minėta, po žemės nacionalizacijos datos, asmenys negalėjo bÅ«ti pripažinti žemės savininkais. Dėl to pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka ir CPK 445 – 445 straipsnių reikalavimų. Pagal CPK 444 ir 445 straipsnius teismas gali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik tada, kai nuo praÅ¡omo nustatyti fakto priklauso asmens asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).Dėl nurodytų priežasčių viseto pirmosios instancijos teismas neprivalėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , o privalėjo pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 dalis, CPK 445 straipsnis).

Dėl apelianto argumento, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos pripažįsta nuosavybės teisių atkÅ«rimo tęstinumÄ , atsakytina, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams, elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat pasirÅ«pinti Å¡ių teisių atkÅ«rimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2013 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-200-2013, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1304/2014, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-858/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Å¡ios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (žr., pvz., 2009 m. liepos 21 d. sprendimÄ byloje Aleksa prieÅ¡ LietuvÄ , (pareiÅ¡kimo Nr. 27576/05)).Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, o Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , vadovaujantis proceso koncentracijos principu, atsisakyti priimti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinas jos atstovės 2018 m. kovo 16 d. sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo A.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui A. P. (mokėtoja V. P.) 2018 m. kovo 16 d. UAB Medicinos banko mokėjimo patvirtinimu sumokėtÄ 50 Eur žyminį mokestį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                 Kristina Domarkienė