20570414-6f69-4bc8-9255-e88c823b3ddc · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-190/2012Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Mickevičienė, sekretoriaujant Agatai Minkel,  dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,kaltinamajam I. I.,gynėjui advokatui Voitechui Mečkovskiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo suimto kaltinamojo I. I. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria I.

I., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 23 d.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo skundÄ ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė : I. I. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 249 straipsnio 2 dalyje.Be to, I.

I. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje I.

I. bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir iÅ¡platino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tokiu bÅ«du jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.I. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

To paties teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2010 m. lapkričio 18 d., 2011 m. vasario 22 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. vasario 13 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi kaltinamajam I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog I.

I. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, ir nors kaltinamasis I. I. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau jo socialiniai ryÅ¡iai nelaikytini itin tvirtais, nes gyvena nesusituokęs su sugyventine ir pastarosios vaikais, be to, anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , iki suėmimo nedirbo, todėl yra pagrindas manyti, jog nusikaltimų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo Å¡altinis, be to, veikos, kuriomis kaltinamas I.

I. padarytos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos metu. IÅ¡dėstytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti gręsiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nes jis anksčiau teistas, veikas, dėl kurių padarymo pareikÅ¡ti kaltinimai, padarytos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos metu, be to, dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje kaltinimai pareikÅ¡ti 33 asmenims, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo I.

I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, iÅ¡ anksto suplanuotos, o nusikaltimų darymas galimai yra vienas iÅ¡ kaltinamojo pragyvenimo bÅ«dų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).Kaltinamasis I. I. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Kaltinamasis I. I. skunde teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis nurodo, jog nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimÄ , savybes ir kt., be kitų įrodymų, reikia specialių žinių, todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo turėti specialisto iÅ¡vadÄ arba ekspertizės aktÄ . Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl kaltinamajam I.

I. pareikÅ¡to kaltinimo, nurodytos narkotinės psichotropinės medžiagos iÅ¡imtos nebuvo, nebuvo atlikta medžiagų ekspertizė, nebuvo nustatyta ir medžiagų cheminė sudėtis bei medžiagų tikslus svoris. Apelianto nuomone, jis kalinimas jau 27 mėnesius už nusikalstamas veikas, kurių nėra padaręs. Be to, gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Kaltinamasis I. I. nurodo, jog jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , vaikų, iki suėmimo turėjo verslÄ .

Kaltinamasis taip pat nurodo, jog nuo vaikystės serga sunkia sÄ narių liga, jį nuolat kamuoja skausmai, gydytojai rekomenduoja atlikti klubo sÄ narių operacijÄ , reikalingas nuolatinis gydymas. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jam nėra suteikiama kvalifikuota medikų pagalba, be to, kaltinamajam, kaip neįgaliam asmeniui, nėra sudarytos atitinkamos kalėjimo sÄ lygos, tai, kaltinamojo nuomone, yra psichologinis, fizinis kankinimas. Skunde pažymima, jog nagrinėjamoje byloje didžioji dalis kaltinamųjų yra laisvėje, kurie dalyvauja posėdžiuose ir netrukdo procesui.

Kaltinamojo nuomone, nėra atsižvelgta į teigiamas kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.              Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė kaltinamojo skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo I. I. skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iÅ¡ esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina iÅ¡vada, jog byloje esantys duomenys – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų protokolai, specialistų iÅ¡vados bei kiti duomenys leidžia pagrįstai I.

I. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, Å¡ioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia I. I. kaltės klausimo iÅ¡ esmės, nes tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimÄ , minėtuose įrodymų Å¡altiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti I.

I. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomÄ sias priemones, tame tarpe ir suėmimÄ .   Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir bÅ«dais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti keliÄ kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.Pratęsdamas I. I. suėmimo terminÄ , teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo) punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 (darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) punkte.Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. I. I. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d.) padarymu, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 249 str. 2 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo Å¡eÅ¡erių iki dvideÅ¡imties arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Todėl, jei jo kaltė bÅ«tų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas I. I. suėmimo terminÄ minėtu pagrindu, vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju ne mažiau reikÅ¡minga, kad kaltinamasis praeityje teistas, bÅ«damas jauno darbingo amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, I. I. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kuris Å¡iuo metu nagrinėja baudžiamÄ jÄ bylÄ . Å io pagrindo buvimo neÅ¡alina ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai dėl jo sveikatos bÅ«klės. Nors I. I. turi sveikatos problemų, byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«nant suimtu jam negali bÅ«ti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Å iuo atveju įtariamojo sveikatos bÅ«klė nenusveria kitų aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas pratęsti jam suėmimo terminÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo pratęsimo pagrindÄ .Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Kaip minėta, I. I. Å¡ioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kaltinamasis praeityje teistas, nedirba, nusikaltimų darymas galimai yra vienas iÅ¡ kaltinamojo pragyvenimo bÅ«dų, todėl minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje I. I. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pratęsimo pagrindÄ .

Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų.

Kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas I. I., atsižvelgus į jų pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti I.

I. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ . Nepagrįsti kaltinamojo skundo argumentai dėl jo sveikatos bÅ«klės. Nors I. I. turi sveikatos problemų, byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«nant suimtu jam negali bÅ«ti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Å iuo atveju kaltinamojo sveikatos bÅ«klė nenusveria kitų aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas pratęsti jam suėmimo terminÄ . Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo sveikatos bÅ«klei pablogėjus arba esant duomenų, kad laisvės atėmimo vietoje I.

I. tikrai negali bÅ«ti suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, pats kaltinamasis ir jo gynėjas bet kuriuo metu praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo turi teisę pareikÅ¡ti bylÄ savo žinioje turinčiam ir jÄ nagrinėjančiam teismui.Atitinkamai nėra reikÅ¡mingas ir kaltinamojo skundo argumentas, kad didžioji dalis kaltinamųjų yra laisvėje, kurie netrukdo procesui. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims Å¡ioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės I.

I., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam (arba įtariamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.Dėl Å¡ių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo I. I. skundÄ atmesti. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                  RÅ«ta Mickevičienė