204f40f8-271c-4dca-9da7-ebcf0d10a8f6 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėPranešėja Danutė Burbulienė                                                                                                  Teisėja Jonas Stubrys                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-352-267/2012                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07497-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 11.9.10.8.; 13.2.2.; 15.3.2.; 99.5.; 121.15.; 121.21.125.7.                                       (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. G.,atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriui A. K. ir advokatui Andriui Kazakevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-632-772/2012 pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. G. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydama pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 29 d. tarp jos ir atsakovės (buvusi (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 98, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta į darbÄ Ä¯ aptarnaujantį personalÄ (duomenys neskelbtini) pareigoms. 2011 m. spalio 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-36 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 bei 2 d. 4 ir 7 p. Ä®sakyme Nr. P-36 dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama atsižvelgiant į 2011-10-28 komisijos aktÄ ,,Dėl R.

G. pateiktų pažymų“ bei 2011 m. spalio 28 d. R. G. paaiÅ¡kinimÄ â€œ.IeÅ¡kovė manė, kad buvo atleista iÅ¡ darbo neteisėtai ir nepagrįstai, nes jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad 2011 m. spalio 28 d. direktorius apkaltino ieÅ¡kovę, kad ji ima mokymosi atostogas nesÄ Å¾iningai, falsifikuodama datas ir Å iaulių universiteto iÅ¡duotas pažymas. Pareikalavo, kad raÅ¡tu paaiÅ¡kintų aplinkybes. IÅ¡kart mestų kaltinimų ieÅ¡kovė teigė nesupratusi, tačiau paaiÅ¡kinimÄ parašė.

Teigė, kad įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo kopijos negavo, įraÅ¡o darbo sutartyje nebuvo padaryta, atsiskaitymo lapelis nebuvo įteiktas.Atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė R. G. buvo atleista iÅ¡ darbo 2011-10-28 darbdavio įsakymu Nr. P-36 pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktÄ , nes darbuotoja Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas.

R. G., eidama (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – (duomenys neskelbtini) progimnazijos) (duomenys neskelbtini) pareigas, 2007-2011 metų laikotarpiu studijavo Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete VieÅ¡ojo administravimo specialybę. 2007-2011 metų laikotarpiu ieÅ¡kovė pagal darbdaviui pateiktas Å iaulių universiteto pažymas „Kvietimas į sesijÄ â€œ ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymus buvo iÅ¡leidžiama mokymosi atostogų. Darbdavys, kilus abejonėms dėl mokymosi atostogų trukmės, raÅ¡tu kreipėsi į Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetÄ dėl neakivaizdinių studijų vieÅ¡ojo administravimo specialybės studentų sesijų datų patikslinimo.

Gavus Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto pažymas, kuriose nurodytos vieÅ¡ojo administravimo specialybės studentų sesijų datos, į kurias studentai faktiÅ¡kai buvo kviečiami, ir palyginus gautÄ sias pažymas su ieÅ¡kovės darbdaviui pateiktomis Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto pažymomis bei pateiktais R. G. praÅ¡ymais dėl mokymosi atostogų, paaiÅ¡kėjo, kad R. G. darbdaviui pateikė galimai suklastotas Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto pažymas „Kvietimas į sesijÄ â€œ, kuriose buvo nurodytos ilgesnės sesijų datos nei nurodyta Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto pažymoje.

Darbdavys taip pat nustatė, kad R. G. padarė ir kitus nusižengimus tiesioginėms darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (registruoti gaunamus ir siunčiamus dokumentus, užtikrinti dokumentų saugumÄ ). II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmetė.Teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai į oficialius dokumentus įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis ne tik juos klastojo, bet ir siekė neteisėtai gauti pajamų, dėl ko jai buvo iÅ¡mokėta daugiau vidutinio darbo užmokesčio nei priklausė.

Minėti ieÅ¡kovės veiksmai suteikė atsakovei teisę spręsti klausimÄ dėl jos atleidimo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė, įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis į aukÅ¡tojo mokslo įstaigos pažymas, ne tik prasiilgino tikslines mokymosi atostogas, bet ir gavo neteisėtų pajamų. Šį pažeidimÄ ieÅ¡kovė padarė aktyviais veiksmais, o jos kaltę teismas pripažino tyčine. Pripažino, kad darbdavys pateikė teismui tinkamus ieÅ¡kovės kaltę patvirtinančius įrodymus, tai yra ne tik jos ranka užpildytus kvietimus į sesijÄ ir praÅ¡ymus darbdaviui dėl mokymosi atostogų suteikimo, bet ir jos paruoÅ¡tus įstaigos įsakymus dėl jai suteiktinų mokymosi atostogų, taip pat Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 2011-10-28 pažymÄ dėl sesijų datų.

Be to, pagal teismui pateiktÄ atsakovo 2011-10-28 sudarytÄ aktÄ dėl R. G. pateiktų pažymų, teismas įvertino, kad ieÅ¡kovė, ne tik klastojo jai suteikiamų tikslinių atostogų laiko trukmę, bet ir nevykdė pagal jos tiesiogines pareigas jai priskirtų kitų įpareigojimų, tai yra neregistravo jai skirtos pažymos „Kvietimas į sesijÄ â€œ įstaigos gautų dokumentų registre. Be to ieÅ¡kovė raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ darbdaviui dėl nustatytų pažeidimų pripažino, kad savavaliÅ¡kai pati nuspręsdavo, kokios trukmės mokymosi atostogos jai turi bÅ«ti suteiktos.

Konstatavo, kad atsakovas buvo pačios ieÅ¡kovės suklaidintas ir nepagrįstai jai iÅ¡mokėjo daug didesnį vidutinį darbo užmokestį nei privalėjo sumokėti. Teismas sutiko su atsakovo nustatytais faktais dėl ieÅ¡kovės veiksmų, kuriems bÅ«dingi sukčiavimo požymiai. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl ko darbdavys atsižvelgdamas į eilę jos padarytų pažeidimų per laikotarpį nuo 2008-06-03 iki 2011-05-06, pagrįstai už pastarÄ jį pažeidimÄ paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti: pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d. bei 2 d. 4 ir 7 p. neteisėtu, pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, nurodant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) progimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo, t. y. 2011 m. spalio 28 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 4384,92 Lt, 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kadangi direktoriui nuo 2008 metų buvo žinoma, kad savo įsakymais jis ieÅ¡kovei suteikia mokymosi atostogas egzaminams ir įskaitoms pasiruoÅ¡ti, o ne tik jiems iÅ¡laikyti.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė DK 181 str., kuris apibrėžia mokymosi atostogų sÄ vokÄ ir trukmę egzaminui ir įskaitai pasiruoÅ¡ti.

2. Teismas neįvertino ir net neaptarė nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų, kur konstatuota, kad ieÅ¡kovė, įraÅ¡ydama į „Kvietimus į sesijas” ilgesnį laikotarpį, nei patvirtintuose paskaitų tvarkaraščiuose, kurie sutampa su (duomenys neskelbtini) progimnazijai pateiktame raÅ¡te nurodytomis datomis, minėtų dokumentų neklastojo. Teismas taip pat neįvertino nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ apklaustos liudytojos, Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto vyriausios metodininkės lektorės R. K., parodymų, kad kvietimas į sesijÄ nėra pagrindas priimti įsakymÄ dėl mokymosi atostogų suteikimo ir apmokėjimo už jas. Prie kvietimo į sesijÄ seka atskira pažyma apie studento atvykimo ir iÅ¡vykimo laikÄ .

3. Taip pat teismas neįvertino ir neaptarė pridėtų prie bylos sesijų tvarkaraščių, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad juose nurodytų egzaminų ir įskaitų laikymui ir jiems pasiruošti pagal DK 181 straipsnį apeliantė turėjo teisę prašyti ilgesnių atostogų.

4. Mano, kad nepagrįstai teismas sprendime konstatavo, kad apeliantė savivaliavo ne tik klastodama suteikiamų atostogų trukmę, bet ir paruošdama įstaigos įsakymus dėl suteiktinų mokymosi atostogų. Įsakyme nėra nurodyta, kad ji atleista iš darbo dėl to, kad netinkamai ruošė direktoriaus įsakymus dėl mokymosi atostogų suteikimo.

5. Nepagrįstai teismo sprendime nurodyta, kad apeliantė nevykdė pagal jos tiesioginespareigas priskirtų kitų įpareigojimų, tai yra neregistravo jai skirtos pažymos apieKvietimÄ Ä¯ sesijÄ Ä¯staigos gautų dokumentų registre. Jeigu tokie darbo drausmės pažeidimai ir bÅ«tų buvę padaryti, darbdavys už juos negalėjo skirti drausminės nuobaudos, nes buvo pasibaigę terminai drausminei nuobaudai skirti (DK 241 str. 2 d.).6. Teismas, konstatuodamas atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, apeliantės teigimu, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė atliko veiksmus, kuriems bÅ«dingi sukčiavimo požymiai.

Mano, kad teismas iÅ¡vadas dėl apeliantės veiksmų padarė visiÅ¡kai nesigilindamas į susidariusiÄ situacijÄ .7. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 210 str., kadangi ne tik ieÅ¡kovei, bet ir kitiems besimokantiems progimnazijos darbuotojams buvo suteikiamos mokamos mokymosi atostogos pagal Kolektyvinės sutarties 3.11.2 punktÄ . Todėl nepagrįstai sprendime nurodyta, kad pagal Kolektyvinę sutartį apmokamos mokymosi atostogos suteikiamos tik pedagogams.8. Mano, kad mokymosi atostogos apeliantei buvo suteiktos teisėtai, darbo užmokestis už jas paskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas teisingai ir pagrįstai, todėl jokios žalos darbdaviui ji nepadarė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino: „tie ieškiniai, kurie yra pateikti ieškovei finansiniai yra nepagrįsti ir juos siūlyčiau atmesti”.

9. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė DK 240 str. 1 d., numatančiÄ kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Nepagrįstai teismas Å¡io darbdavio padaryto DK 240 str. 1 d. pažeidimo neaptarė, o atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimÄ vertino kaip formalų.10. Teismas nepagrįstai sprendimÄ grindė įsakyme minimu 2011-10-28 aktu „Dėl R. G. pateiktų pažymų”. Apeliantė pažymėjo, kad su Å¡iuo aktu nei praÅ¡ant raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , nei pateikiant įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ji nebuvo supažindinta.11.

Apeliantė taip pat nurodo, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), pareiginių instrukcijų ruoÅ¡imas neįėjo į jos pareigas, todėl ugdymo aprÅ«pinimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. R. darė jai psichologinį spaudimÄ , kad darytų tiesiogiai jam priklausantį darbÄ .12. Teismas neaptarė, kad anksčiau apeliantė niekada nebuvo bausta drausminėmis nuobaudomis, neaptarė, kad ir atsakovo atstovas pripažino, kad anksčiau jokių priekaiÅ¡tų dėl apeliantės atliekamo darbo neturėjo.13.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatenkino apeliantės ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos priteisimo, net neaptarė Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo ir raÅ¡ytinių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (duomenys neskelbtini) progimnazijos atstovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad Å iaulių universiteto 2011-10-27 raÅ¡te nurodomas „sesijos laikotarpis“ jokiu bÅ«du negalėjo skirtis nuo kvietime į sesijÄ nurodomo „sesijos laikotarpio”, abiejuose dokumentuose yra kalbama apie tÄ patį dalykÄ .

Todėl ir mokymosi atostogos apeliantei turėjo bÅ«ti suteiktos tokio pat ilgio, kokia buvo nustatyta egzaminų laikymo sesija. Nurodo, kad tai, jog apeliantė pildė kvietimÄ Ä¯ sesijÄ nėra joks pažeidimas ir dėl to jokia atsakomybė negali atsirasti, tai apeliantės ir Å iaulių universiteto susitarimo dalykas, tarpusavio pasitikėjimo klausimas. Tačiau faktas, jog bÅ«tent apeliantė kvietime į sesijÄ Ä¯rašė DK 181 str. 2 d. 1 p. nuostatoms prieÅ¡taraujančius duomenis, ir dėl to jai buvo suteiktos dvigubai ilgesnės mokamos mokymosi atostogos, yra akivaizdžiai neteisėta.Taip pat nurodoma, kad apeliantės pozicija dėl visiÅ¡ko jos atsakomybės eliminavimo yra absoliučiai nepagrįsta, nes ji prisidėjo prie klaidingų duomenų pateikimo atsakovei.

Mano, kad apeliantė pernelyg sureikÅ¡mina ikiteisminio tyrimo nepradėjimo faktÄ , kadangi Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas jokiu bÅ«du nepaneigia pačios apeliantės pripažintų faktų, jog ji dalyvavo kvietimo į sesijÄ suraÅ¡yme, pildė datas, taikė DK 181 str. nuostatas, pateikė kvietimÄ atsakovei, rengė įsakymÄ ir net neužsiminė atsakovės vadovui apie tai, jog nurodomas sesijos laikas kvietime yra prailgintas. Apeliantės nurodomas DK 240 str. 1 d. nuostatos pažeidimas, t. y. darbdavio pareiga raÅ¡tu pareikalauti raÅ¡tiÅ¡ko darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo, atsakovės atstovo manymu jokiu bÅ«du nėra susijęs su darbuotojo teisių pažeidimu.

Tiek „prašymas raštu”, tiek ir „pasiaiškinimo pateikimo terminai” šiuo atveju nėra reikšmingi, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė net ir šiai dienai nėra nurodžiusi jokių papildomų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios paminėtos jos 2011-10-28 pasiaiškinime, teiktame atsakovės vadovui iškart po pareikalavimo pasiaiškinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados            Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų. Apeliantė nesutinka Å¡iukščiai pažeidusi darbo pareigas, t. y. neteisėtai pasinaudojusi įstatyme numatytomis tikslinėmis atostogomis, todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirma turi įvertinti teisės aktų nuostatas, kurias, atsakovės teigimu, apeliantė pažeidė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas drausminės nuobaudos skyrimo apeliantei pagrįstumÄ vertino ir apeliantės veiksmus rengiant įsakymus, (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymÄ , Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinami tik tie apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su drausminės nuobaudos skyrimu dėl 2011‑05‑06 pažymos „Kvietimas į sesijÄ â€œ pateikimo, kadangi atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje konkrečiai nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovei skirta tik už 2011‑05‑06 pažymos „Kvietimas į sesijÄ â€œ pateikimÄ .

Dėl mokymosi atostogų trukmės Pagal DK 181 straipsnio 2 dalį darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukÅ¡tesniosiose ir aukÅ¡tosiose mokyklose, pagal Å¡ių mokyklų pažymas suteikiamos nustatytos trukmės mokymosi atostogos eiliniams egzaminams, įskaitoms pasirengti ir laikyti, laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi, taip pat diplominiam darbui baigti ir ginti bei valstybiniams egzaminams pasirengti ir laikyti. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , mokymosi atostogoms suteikti nepakanka darbuotojo praÅ¡ymo – turi bÅ«ti pateikta atitinkamos Å¡vietimo įstaigos pažyma apie egzaminų, įskaitų, kitų užsiėmimų datÄ .

Atostogos gali bÅ«ti suteikiamos arba atskirai kiekvienam egzaminui, įskaitai ir pan., arba suraÅ¡ant vienÄ Ä¯sakymÄ , kuriame nurodomos visos darbuotojui suteikiamos mokymosi atostogos vienos sesijos metu ar vieno semestro metu. Vadinasi, mokymosi įstaigai nustačius tam tikrÄ sesijos trukmę, į kuriÄ Ä¯eina tiek pasirengimas egzaminams, tiek jų laikymas, tiek paskaitų lankymas, mokymosi atostogos suteikiamos bÅ«tent tam laikotarpiui, kuris nurodomas mokymosi įstaigos pažymoje, Å¡iuo atveju kvietime į sesijÄ .

Pažymėtina, kad DK 181 str. 2 d. numatytas trijų dienų atostogų terminas egzamino laikymo pasiruoÅ¡imui turėtų bÅ«ti kaip orientyras mokymosi įstaigai planuoti egzaminų sesijÄ taip, kad studentams bÅ«tų suteikta galimybė tinkamai pasiruoÅ¡ti egzaminų laikymui. Tačiau Å¡ioje byloje tai nėra ginčo dalykas, todėl teismas neanalizuoja apeliantei suteiktos galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti egzaminams, bet pažymi, kad apeliantė neteisingai taikė DK 181 str. 2 d. nustatytÄ nuostatÄ dėl 3 dienų atostogų kiekvienam egzaminui, t. y. nepagrįstai sumavo įstatyme numatytas dienas.

Taip pat pažymėtina, kad trys dienos egzamino pasiruoÅ¡imui galėtų bÅ«ti skiriamos pateikus pažymÄ dėl vieno egzamino laikymo, tačiau pateikus mokymosi įstaigos kvietimÄ Ä¯ sesijÄ , su nurodyta tikslia sesijos data, atostogos gali bÅ«ti suteikiamos atsižvelgiant bÅ«tent į sesijos datÄ , o ne į egzaminų skaičių, kaip tai supranta apeliantė. Suteikti daugiau mokymosi atostogų dienų, nei numatyta mokymosi institucijos sesijos tvarkaraščiuose ar pažymose, yra darbdavio prerogatyva.

Apeliantė galimybe praÅ¡yti darbdavio ilgesnių mokymosi atostogų, nei numatytos universiteto sesijos trukmė, nepasinaudojo, vietoj to, į oficialų dokumentÄ ji įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir dėl to jai buvo suteiktos ilgesnės mokymosi atostogos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal DK 181 straipsnio 2 dalį, R. G. galėjo bÅ«ti suteiktos mokymosi atostogos bÅ«tent pagal mokymosi įstaigos nustatytÄ sesijos trukmę. Kadangi pati apeliantė pripažino, kad į 2011-05-06 pažymÄ â€žKvietimas į sesijÄ â€œ pati, savo nuožiÅ«ra, o ne pagal mokymosi įstaigos nustatytÄ sesijos trukmę, įrašė duomenis, kad R.

G. sesija vyks nuo 2011-05-16, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė piktnaudžiavo jai įstatymo suteikta teise į mokymosi atostogas. Dėl šiurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .Visų pirma, atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no priimtÄ sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Pažymėtina, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas nereikalauja, kad asmuo, padaręs veikÄ , požymiais panaÅ¡iÄ Ä¯ vagystę, sukčiavimÄ ar neteisėto atlyginimo paėmimÄ , bÅ«tų patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, todėl ikiteisminio tyrimo faktas neturi prejudicinės galios ir neriboja teismo teisės spręsti dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal DK nuostatas, remiantis bylos įrodymais, egzistavusiais ginčo veikos bei darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo metu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismuose praktikÄ , 2004 m. birželio 18 d. senato nutarime Nr. 45 nurodė, kad vienas iÅ¡ bÅ«tinų darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ juridinių faktų yra faktas, kad darbuotojas yra Å¡iurkščiai pažeidęs darbo pareigas.

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas Å¡iurkščiu tuomet, kai darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iÅ¡ darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu.

Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tiek aktyviais darbuotojo veiksmais, tiek ir neveikimu. Darbuotojo kaltė pasireiÅ¡kia tyčios forma. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas Å¡iurkščiu tuomet, kai darbo pareigų pažeidimai padaromi tik tyčiniais veiksmais. Veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretÅ«s darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡ys, darbuotojo kaltė.

Konstatuojant šį darbo pareigų pažeidimÄ , reikia nustatyti darbuotojo valiÄ be teisėto pagrindo užvaldyti svetimÄ turtÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas teisės normas, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atleidimui iÅ¡ darbo dėl nustatyto pažeidimo buvo netinkamai pritaikyti atleidimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek DK 235 str. 2 d. 4 p., tiek 7 p. reikalauja nustatyti darbuotojo siekį gauti turtinės naudos. Nors byloje nustatyta, kad apeliantei už suteiktas mokymosi atostogas buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, tai neįrodo, kad apeliantė siekė sau turtinės naudos.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad R. G. pažeidimo padarymo metu buvo Å iaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto studentė ir 2011 metų gegužės mėnesį turėjo laikyti egzaminų sesijÄ . Tai patvirtina, kad apeliantė iÅ¡ esmės galėjo siekti atostogų, bet ne turtinės naudos. Be to, apeliantei nesuteikus atostogų ir privalėjus eiti į darbÄ , ar suteikus kasmetines atostogas, apeliantė vis tiek bÅ«tų gavusi darbo užmokestį, todėl Å¡iuo atveju, siekio gauti turtinės naudos, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.Vis dėl to, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , darbo pareigų pažeidimas laikomas Å¡iurkščiu ir tuomet, kai kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir Å¡iurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, taip pat kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimų kaip Å¡iurkščių vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė sÄ moningai į mokymosi įstaigos iÅ¡duotÄ 2011-05-06 „KvietimÄ Ä¯ sesijÄ â€ pati įsirašė jai reikalingus duomenis, t. y. nurodė ilgesnę sesijos trukmę, nei nurodyta mokymosi įstaigos atsakovei pateiktame raÅ¡te (34 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai).

Å iuo atveju apeliantė, turėdama galimybę į Å iaulių universiteto pažymÄ â€žKvietimas į sesijÄ â€ įsiraÅ¡yti jai reikiamas datas, elgėsi nesÄ Å¾iningai, pasinaudojo darbdavio pasitikėjimu, dėl ko jai buvo suteiktos ilgesnės mokymosi atostogos nei iÅ¡ tikrųjų priklausė. Nepaisant to, kad apeliantei iki Å¡io pažeidimo padarymo nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, apeliantė ne vienÄ kartÄ darbdaviui pateikė pažymÄ â€žKvietimas į sesijÄ â€œ su įraÅ¡ytomis neteisingomis sesijų datomis, ir nors drausminė nuobauda apeliantei paskirta tik už 2011-05-06 pažymos „Kvietimas į sesijÄ â€œ pateikimÄ , taip elgdamasi apeliantė R.

G. prarado darbdavio pasitikėjimÄ dirbti jai paskirtÄ darbÄ , todėl jos padarytas pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iukščiai pažeidžiama darbo tvarka (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo IÅ¡ atsakovės pateikto 201-10-28 Akto matyti, kad ieÅ¡kovė R. G. buvo supažindinta su aktu „Dėl R. G. pateiktų pažymų“ ir įsakymu „Dėl R. G. atleidimo iÅ¡ darbo“, tačiau ieÅ¡kovė pati atsisakė pasiraÅ¡yti, kad su minėtais dokumentais yra supažindinta (30 b. l.).

Vadovaujantis DK 240 straipsnio 1 dalimi, prieÅ¡ paskiriant drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pripažintina, kad Å¡iuo atveju atsakovas raÅ¡tu nepareikalavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimų bei skirdamas drausmines nuobaudas formaliai pažeidė Å¡ias DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje dėl formalaus teisės normos pažeidimo ginčijama ieÅ¡kovės nuobauda negali bÅ«ti panaikinta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. S. individuali įmonė (duomenys neskelbtini), byla Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje V.

M. v. UAB „PaÅ¡ventupio Baltutė“, byla Nr. 3K-3-1298/2002 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog atsakovė ne raÅ¡tu, o žodžiu pareikalavo apeliantę paaiÅ¡kinti dėl padaryto darbo drausmė pažeidimo, t. y. sudarė galimybę pastarajai pasiaiÅ¡kinti, negalima teigti, kad neraÅ¡ytiniu reikalavimu paaiÅ¡kinti, darbdavys Å¡iurkščiai pažeidė apeliantės teises. Pažymėtina, kad dėl skirtos drausminės nuobaudos apeliantei buvo sudaryta galimybė pasiaiÅ¡kinti ir teisme, bet papildomų argumentų, kurie įrodytų drausminės nuobaudos skyrimo neteisėtumÄ , ir kurie nebuvo nurodyti 2011-10-28 pasiaiÅ¡kinime (29 b. l.), apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nenurodė.

Pripažintina, kad R. G. suprato už kÄ darbdavys jai skyrė nuobaudÄ , o aplinkybės, kad darbdavio įsakyme nenurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas (darbdavio atstovas sukonkretino atleidimo pagrindÄ teismo posėdyje), kad apeliantei nebuvo raÅ¡tu pateiktas pasiÅ«lymas pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ drausminės nuobaudos skyrimÄ , negali bÅ«ti pagrindu jÄ panaikinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas padarytas, raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo paaiÅ¡kinimo nebuvimas vertinamas kaip formalus DK 240 straipsnio pažeidimas ir nedaro jos (apeliantės) atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Todėl kiti apeliantės skundo argumentai plačiau teismo nenagrinėjami, kadangi yra nėra susiję su ginčo esme ir nedaro įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tačiau neteisingai įvertino apeliantės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus, t. y. kad apeliantė turėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo ne pagal DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p., bet pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimas keistinas.IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ pateikto Pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 598175 matyti, kad ieÅ¡kovė R. G. advokatei Eugenijai Povilaitienei sumokėjo 2000 Lt už gynybÄ , atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ ir patarimÄ (17 b. l.). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti jį taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad ieÅ¡kovė R. G. 2011 m. spalio 28 d. atleista iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos ((duomenys neskelbtini)) 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų“.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                    Danutė Burbulienė Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė