204dc92a-cbb4-40a7-b49d-55f33d29ab4d · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatediÅ¡keldinti Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ iÅ¡ pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausanÄiu turtu; priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, ieÅ¡kovÄs VÄ® âTurto bankasâ naudai 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybÄs turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, valstybÄs įmonÄ ValstybÄs turto fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. reorganizuota prijungimo bÅ«du prie reorganizavime dalyvavusios valstybÄs įmonÄs Turto banko, kuriai perÄjo visos reorganizuotos valstybÄs įmonÄs ValstybÄs turto fondo teisÄs ir pareigos bei 2014 m. rugsÄjo 30 d. patikÄjimo teise valdytas valstybÄs turtas.
Legislator headnote
AI generated204dc92a-cbb4-40a7-b49d-55f33d29ab4d · Kauno apylinkÄs teismas: Pirma, atsakovÄs neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovÄ be jokio teisinio pagrindo ir be ieÅ¡kovo sutikimo toliau naudojasi ieÅ¡kovo patikÄjimo teise valdomu pastatu. IeÅ¡kovas, ne kartÄ raÅ¡tu informavo atsakovÄ , jog tokiam nekilnojamojo turto neteisÄtam valdymui ir naudojimui jis nepritaria bei pareikalavo patalpas atlaisvinti bei jas grÄ Å¾inti, taÄiau atsakovÄ visus ieÅ¡kovo reikalavimus ignoravo. SÄ junga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidÄ ieÅ¡kovo teises, o tai suponuoja vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinųjų sÄ lygų - neteisÄtų veiksmų - buvimÄ (CK 6.246 str. 1 d.).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-1146-800/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07385-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.2.; 2.6.17.; 3.2.6.1. KAUNO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja ŽivilÄ JanaviÄienÄ, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Rasai Ganienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs ValstybÄs įmonÄs Turto banko atstovui R. I., atsakovÄs Lietuvos esperantininkų sÄ jungos atstovui P. J.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ , pagal ieÅ¡kovÄs valstybÄs įmonÄs âTurto bankasâ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos esperantininkų sÄ jungai dÄl iÅ¡keldinimo iÅ¡ pastato ir nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t Ä: IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡o:
1) iÅ¡keldinti Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ iÅ¡ pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausanÄiu turtu;
2) priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, ieÅ¡kovÄs VÄ® âTurto bankasâ naudai 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybÄs turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, valstybÄs įmonÄ ValstybÄs turto fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. reorganizuota prijungimo bÅ«du prie reorganizavime dalyvavusios valstybÄs įmonÄs Turto banko, kuriai perÄjo visos reorganizuotos valstybÄs įmonÄs ValstybÄs turto fondo teisÄs ir pareigos bei 2014 m. rugsÄjo 30 d. patikÄjimo teise valdytas valstybÄs turtas.
Iki 2014 m. spalio 1 d. ValstybÄs turto fondas patikÄjimo teise valdÄ, o nuo 2014 m. spalio 1 d. Turto bankas patikÄjimo teise valdo valstybei nuosavybÄs teise priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 295,01 kv. m. Pastatas Kauno m. mero 1992-12-31 potvarkiu Nr. 2301 ir LR VyriausybÄs 1992-03-10 potvarkiu Nr. 241 p, perduotas neatlygintinai naudotis Lietuvos esperantininkų sÄ jungai. VÄ® Turto bankas 2016-07-01 raÅ¡tu praneÅ¡Ä sÄ jungai, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , pastatas negali bÅ«ti perduotas sÄ jungai naudotis pagal panaudos sutartį ir turi bÅ«ti atlaisvintas iki 2016-10-01.
Kadangi pastatas atlaisvintas nebuvo, bankas 2016-10-20 raÅ¡tu praneÅ¡Ä sÄ jungai, kad jis nuo 2016-10-01 skaiÄiuos mokestį už naudojimÄ si pastatu, bei teismine tarka sieks iÅ¡keldinti sÄ jungÄ iÅ¡ pastato. 2016-10-31 sÄ junga kreipÄsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministerijÄ praÅ¡ydama sustabdyti jos iÅ¡keldinimo procesÄ ir sudaryti pastato panaudos sutartį 10 metų. Ministerija pasiÅ«lÄ sÄ jungai kreiptis į bankÄ . Bankas 2016-11-14 praneÅ¡Ä sÄ jungai, kad neturi pagrindo sudaryti panaudos sutartį ir nurodÄ, kad pastatas sÄ jungos neprižiÅ«rimas, todÄl bankas ketina atlikti pastato bÅ«tinÄ remontÄ ir reikalaus iÅ¡ sÄ jungos remonto iÅ¡laidų atlyginimo.
ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, ir disponavimo juo įstatymo (2014-03-25 įstatymo Nr. XII-802 redakcija) 14 sr. 1 d., nustatyta, kad valstybÄs turtas gali bÅ«ti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas - teikti naudÄ visuomenei ar jos daliai socialinÄje arba valstybÄs nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Pagal minÄto įstatymo 14 sr. 4 d., valstybÄs turtas gali bÅ«ti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
Kadangi sÄ junga neatitinka LR VyriausybÄs 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 âDÄl valstybÄs turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ nustatytų kriterijų, su ja nÄra teisinio pagrindo panaudos sutarÄiai sudaryti. Pastato negrÄ Å¾inus, VÄ® Turto bankas priverstas savo teises ginti teismine tvarka. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisÄ iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisÄto valdymo. CK 4.98 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ savininko teisių gynimo bÅ«dų - negatorinis ieÅ¡kinys, kuriame nurodyta, jog savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kÄs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas bei, (ii) kad jo teisÄs yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinÄti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisÄtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Atsižvelgiantį į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, pažymi, jog ginÄo objektas yra valstybÄs nuosavybÄ, o VÄ® Turto bankas valdo ginÄo objektÄ patikÄjimo teise.
SÄ junga pastatu naudojasi be sutarties. GaliojanÄių teisÄs aktų (Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890) nustatyta tvarka nebuvo priimti sprendimai dÄl pastato perdavimo sÄ jungai panaudos pagrindais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad panaudos sutarÄių su sÄ junga sudaryta nebuvo, vadinasi, atsakovÄ iki Å¡iol be teisinio pagrindo naudojasi patalpomis ir pažeidžia VÄ® Turto banko, turinÄio teisÄ valdyti, naudoti ginÄo objektÄ bei juo disponuoti patikÄjimo teise, teises.
VÄ® Turto bankas raÅ¡tais reikalavo iÅ¡ sÄ jungos grÄ Å¾inti patalpas VÄ® Turto bankui, taÄiau atsakovÄ Å¡ių reikalavimų neįvykdÄ. SÄ junga, bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir sÄ Å¾ininga civilinių santykių dalyvÄ turÄjo suprasti, kad privalÄs palikti nekilnojamÄ jį turtÄ ir perduoti jį ieÅ¡kovui, nes prievolÄs turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nÄra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).
Mano, jog abi negatorinio ieÅ¡kinio aplinkybÄs yra įrodytos, todÄl vadovaujantis CK 4.98, 4.110 str., praÅ¡o iÅ¡keldinti sÄ jungÄ iÅ¡ patalpų su visu jai priklausanÄiu turtu. DÄl neteisÄtų atsakovÄs veiksmų kyla jos civilinÄ atsakomybÄ. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinÄ atsakomybÄ apibrÄžta kaip turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius).
Bet kuriai civilinÄs atsakomybÄs rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ (iÅ¡skyrus griežtosios civilinÄs atsakomybÄs taikymo atvejus) bei priežastinį neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. - 6.249 str.).
Pirma, atsakovÄs neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovÄ be jokio teisinio pagrindo ir be ieÅ¡kovo sutikimo toliau naudojasi ieÅ¡kovo patikÄjimo teise valdomu pastatu. IeÅ¡kovas, ne kartÄ raÅ¡tu informavo atsakovÄ , jog tokiam nekilnojamojo turto neteisÄtam valdymui ir naudojimui jis nepritaria bei pareikalavo patalpas atlaisvinti bei jas grÄ Å¾inti, taÄiau atsakovÄ visus ieÅ¡kovo reikalavimus ignoravo. SÄ junga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidÄ ieÅ¡kovo teises, o tai suponuoja vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinųjų sÄ lygų - neteisÄtų veiksmų - buvimÄ (CK 6.246 str. 1 d.).
Antra, atsakovÄs kaltÄ turi bÅ«ti vertinama kaip tyÄia, kadangi SÄ junga sÄ moningai ir suprasdama savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisÄto ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sikelti iÅ¡ pastato. Be to, pagal CK 6.248 str. 1 d. atsakovÄs kaltÄ turi bÅ«ti preziumuojama. TreÄia, dÄl atsakovÄs be jokio teisinio pagrindo užimto nekilnojamojo turto ieÅ¡kovas patyrÄ nuostolių. CK 6.249 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
Å io straipsnio 2 d. numato, jog jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisÄtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažįstama nuostoliais. PažymÄtina, jog sÄ junga VÄ® Turto bankui nustatytu terminu pastato negrÄ Å¾ino, todÄl ieÅ¡kovas nuo 2016-10-01 pradÄjo skaiÄiuoti patiriamus nuostolius (negautas pajamas). SÄ jungai nustatytu terminu negrÄ Å¾inus pastato, VÄ® Turto bankas patyrÄ nuostolius, atsiradusius dÄl to, kad bankas teisÄs aktų nustatyta tvarka negalÄjo ginÄo objekto iÅ¡nuomoti, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsniu, ValstybÄs ilgalaikio materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso bÅ«du organizavimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524, ir gauti nustatytÄ nuomos mokestį.
VÄ® Turto bankas pateikia teismui nekilnojamojo turto nuomos vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, jog pastato nuomos rinkos vertÄ per mÄnesį sudarytų 557,57 Eur. Taigi VÄ® Turto banko negautos pajamos už ginÄo objekto neteisÄtÄ naudojimÄ nuo 2016-10-01 iki 2017-04-01 (6 mÄn.) yra 3 345,42 Eur. Taip pat atkreiptinas dÄmesys, jog iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, atsakovas neteisÄtai be jokio užmokesÄio naudojasi ieÅ¡kovui patikÄjimo teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis. Akivaizdu, jog sÄ junga tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai gavo ekonominÄs naudos - neatlygintinai valdydama ir naudodamasi turtu sutaupÄ nemokÄdama nuomos mokesÄio (nepatyrÄ nuomos kaÅ¡tų ieÅ¡kovo sÄ skaita).
Pagal bendrÄ jį teisÄs principÄ , niekas iÅ¡ savo neteisÄtų veiksmų negali gauti naudos, todÄl, vadovaudamasis CK 6.249 str. 2 d., atsakovo neteisÄtais veiksmais gautÄ naudÄ ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti jo patirtais nuostoliais. Ketvirta, atsakovÄs neteisÄtus veiksmus (t. y. neiÅ¡sikÄlimÄ iÅ¡ patalpų po panaudos sutarties pasibaigimo) ir ieÅ¡kovo nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. MinÄta, jog atsakovas gavo ekonominÄs naudos (t. y. ieÅ¡kovo sÄ skaita sutaupÄ nepatirdamas nuomos kaÅ¡tų) bÅ«tent dÄl savo neteisÄtų veiksmų (t. y. nepaklusdamos teisÄtiems ieÅ¡kovo reikalavimams atlaisvinti be jokio teisinio pagrindo valdomÄ ir naudojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; nevykdydamos įstatyme įtvirtintos pareigos netrukdyti ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisių).
IeÅ¡kovo patirti nuostoliai (atsakovo neteisÄtai gauta nauda) turi bÅ«ti laikomi tiesioginiu ir vieninteliu atsakovo neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) rezultatu (CK 6.248 str.). TodÄl egzistuoja tiek faktinis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. visi neteisÄti sÄ jungos veiksmai yra ekvivalentinÄ ieÅ¡kovo patirtų nuostolių priežastis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys (t. y. protingi ir apdairÅ«s asmenys galÄjo numatyti, jog dÄl neteisÄto valdymo ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra gaunama ekonominÄ nauda ieÅ¡kovo sÄ skaita, todÄl ieÅ¡kovo patirti nuostoliai nÄra pernelyg nutolÄ nuo atsakovo neteisÄtų veiksmų).
Kadangi pastatas ilgÄ laikÄ buvo neprižiÅ«rimas, Kauno m. savivaldybÄs administracijos filialas Centro seniÅ«nija, 2015-12-03 raÅ¡tu praneÅ¡Ä bankui, kad pastatas apleistas, nuo jo gali nukristi tinkas, susidÄvÄjusi stogo danga, pastato stogas ir centrinis fasadas kelia grÄsmÄ gyventojų saugumui. Bankas, įvertinÄs informacijÄ apie pastato bÅ«klÄ, bei teisÄs aktų reikalavimus pastato priežiÅ«rai, savo lÄÅ¡omis atliko bÅ«tinus pastato remonto darbus. Už pastato remontÄ bankas sumokÄjo 6998,64 Eur.
Å i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovÄs, kuri pagal CK 6.636 str. reikalavimus privalÄjo atlikti pastato remontÄ . AtsakovÄ pastatu naudojasi nuo 1992 m. kovo mÄn. CK 6.251 str. yra įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kurio esmÄ yra ta, jog padaryti nuostoliai privalo bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. PagrindinÄ civilinÄs atsakomybÄs funkcija yra kompensacinÄ - ja siekiama satisfakcijos, t. y. kompensuoti nukentÄjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .
Taigi, Å¡iuo atveju neiÅ¡sikeldama iÅ¡ patalpų, kuriomis nebeturÄjo teisÄs naudotis ir neatlikdama pastato remonto, atsakovÄ padarÄ ieÅ¡kovui nuostolius, sudaranÄius 10344,06 Eur sumÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , vadovaujantis CK 6.37 str. , 6.210 str., 6.249 str., VÄ® Turto bankas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikÄ ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytus argumentus.AtsakovÄ pateiktame teismui atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, mano, kad ieÅ¡kinys yra neteisÄtas ir nepagrįstas.
GinÄo pastatas (duomenys neskelbtini) perduotas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai neatlygintinai ir neribotam laikui naudotis teisÄs aktų pagrindu:
1) LR VyriausybÄs 1992 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 241p., 2) Kauno m. mero 1992 m. gruodžio 31d. potvarkiu Nr. 2301, 3)1993 m. rugsÄjo 22 d. Negyvenamosios patalpos perdavimo aktu. Pažymi, kad pastatas perduotas naudotis neribotam laikotarpiui, t. y. neterminuotai. Visi Å¡ie trys teisiniai aktai galioja iki Å¡iol, nÄra nuginÄyti ir nebuvo ginÄijami, todÄl negalima teigti, jog Lietuvos esperantininkių sÄ junga Å¡iuo pastatu naudojasi neteisÄtai ir pažeidžia ieÅ¡kovo teises. AplinkybÄ, jog nÄra sudaryta panaudos sutartis, nekeiÄia teisinÄs situacijos.
PažymÄtina, jog pastatas perduotas sÄ jungai naudotis 1992-1993 metais, kuomet galiojo ankstesnÄs redakcijos Civilinis kodeksas, kuris kitaip reglamentavo panaudos teisinius santykius, negu yra reglamentuojama dabar pagal Å¡iuo metu galiojantį Civilinį kodeksÄ . Tuo metu iÅ¡ viso nebuvo ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Ta aplinkybÄ, jog Å¡iuo metu yra pasikeitÄs teisinis reglamentavimas, nedaro ankstesnių teisinių veiksmų neteisÄtais ir negaliojanÄiais, o taip pat  neįpareigoja Lietuvos Esperantininkų sÄ jungos visus teisinius santykius iÅ¡ naujo įforminti pagal Å¡iuo metu galiojanÄius įstatymus.
Be to, ne Lietuvos esperantininkų sÄ jungos pareiga buvo pasirÅ«pinti, kad bÅ«tų sudaryta panaudos sutartis, sÄ junga ir Å¡iuo metu neturi tokios pareigos. Tuo turÄjo ir turi pasirÅ«pinti tuometinis ir dabartinis pastato savininkas. 1992-1993 m. nebuvo praktikos sudarinÄti panaudos sutartis. Å ie santykiai buvo įforminami administraciniais aktais, kas ir buvo faktiÅ¡kai padaryta. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso komentare (p. 36 ) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad raÅ¡ytiniu laikomas toks sandoris, kurį sudarydami asmenys iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ , t. y. suraÅ¡ydami vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ arba pasikeisdami laiÅ¡kais, telegramomis ir pan.
TodÄl teiginys, jog panaudos teisiniai santykiai galÄjo atsirasti tik pasiraÅ¡ant panaudos sutartį, yra nepagrįstas. Kadangi pastatas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai buvo perduotas neribotam laikui, todÄl Å¡iuo metu reglamentavime atsiradusi taisyklÄ, jog valstybÄs turtÄ panaudos pagrindais galima perduoti tik 10 metų, nÄra taikytina Å¡iam atvejui, nes perduodant pastatÄ tokios taisyklÄs nebuvo. Be to, Å¡iuo atveju yra ne mažiau svarbi ne tik formalioji pusÄ, bet ir tai, koks pastatas ir kam buvo perduotas.
MinÄtame VyriausybÄs potvarkyje yra raÅ¡oma, jog pastatas yra perduodamas âsiekiant sudaryti Lietuvos esperantininkų sÄ jungai tinkamas darbo sÄ lygas ir atsižvelgiant į tai, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra glaudžiai susijÄs su esperantininkų sÄ jÅ«džio istorijaâ. Tai suponuoja pareigÄ vertinti ne tik formaliÄ jÄ teisinÄ pusÄ, bet ir esminius dalykus, t. y. pastato istorijÄ , jo ryšį su esperantininkių sÄ jÅ«džio istorija ir pastato naudojimo optimaliausiÄ variantÄ .
Svarbu vadovautis ne tik formaliomis teisinÄmis taisyklÄmis, bet ir protingumo, teisingumo, tikslingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, t. y. ne tik formaliais, bet ir vertybiniais kriterijais. Å is pastatas nÄra eilinis pastatas, o glaudžiai susijÄs su esperantininkų sÄ jÅ«džio Lietuvoje ir visame pasaulyje istorija. IeÅ¡kinyje teigiama, jog finansų ministerija savo 2016 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu pasiÅ«lÄ sÄ jungai kreiptis į Turto bankÄ dÄl Å¡io pastato panaudos pratÄsimo, bet sÄ junga dÄl to nesikreipÄ.
Tai yra netiesa. Visų pirma, minÄtame Finansų ministerijos raÅ¡te nebuvo nurodytas terminas, iki kurio reikia kreiptis dÄl panaudos pratÄsimo, todÄl sÄ junga rinko medžiagÄ ir visus reikalingus dokumentus Å¡iam klausimui iÅ¡sprÄsti. Yra įsitikinÄ, kad pastatas iki Å¡iol nebuvo pakartotinai perduotas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai tik dÄl to, kad po 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei visas procedÅ«ras teko pradÄti iÅ¡ naujo ir neužteko laiko visiems Å¡iems dalykams užbaigti.
Antra vertus, Finansų ministerijos pozicija buvo geranoriÅ¡ka ir palanki panaudos pratÄsimui, todÄl jai pavaldžios VÄ® Turto bankas pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra keistas ir nesuprantamas. IeÅ¡kinyje yra teigiama, jog Lietuvos esperantininkų sÄ junga neatitinka LR VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1890 âDÄl valstybÄs turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ nustatytų kriterijų ir todÄl su ja nÄra teisinio pagrindo panaudos sutarÄiai sudaryti.
Tai yra netiesa. Tokia iÅ¡vada yra padaryta absoliuÄiai neįsigilinus į Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veiklos esmÄ ir prasmÄ, nesuprantant Å¡ių dalykų. IÅ¡ tikrųjų Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veikla atitinka net tris nurodyto apraÅ¡o nustatytus kriterijus: 2.1.7 Žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas; 2.1.10 SavanoriÅ¡kos veiklos plÄtojimas; 2.2.1. PilietiÅ¡kumo, patriotiÅ¡kumo ugdymas. Lietuvos esperantininkų sÄ junga kelia kalbų lygiateisiÅ¡kumo tarptautiniu lygmeniu klausimus, lygiateisio ir demokratiÅ¡ko tarptautinio bendravimo nediskriminuojant dÄl kalbos problemas.
Lietuvos esperantininkų sÄ junga labai produktyviai dirba garsindama Lietuvos vardÄ užsienyje, platindama Lietuvos kultÅ«ros pasiekimus užsienio Å¡alyse, ugdo savo narių pasididžiavimÄ savo Å¡alimi ir pan. Visa Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veikla yra vykdoma savanorystÄs visuomeniniais pagrindais. Lietuvos esperantininkų sÄ junga yra pilietinÄ organizacija, jos veikla teikia naudÄ visuomenei ir visiÅ¡kai atitinka įstatymo reikalavimams gauti valstybÄs turtÄ panaudos pagrindais. IeÅ¡kovo teiginys, jog jis turi teisÄ iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisÄto valdymo, jog Lietuvos esperantininkų sÄ junga naudojasi Å¡iuo turtu be jokio teisinio pagrindo, kad ieÅ¡kovo teisÄs yra pažeistos, neturi jokio teisinio pagrindimo ir į tai neturÄtų bÅ«ti atsižvelgta.
Tai, kad ieÅ¡kovas VÄ® Turto bankas savo raÅ¡tais pareikalavo, kad Lietuvos esperantininkų sÄ junga atlaisvintų patalpas, nereiÅ¡kia, jog toks reikalavimas yra teisÄtas ir pagrįstas, besÄ lygiÅ¡kai vykdytinas. Toks reikalavimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas ir visais atvejais Å¡is ginÄas turi bÅ«ti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Negali bÅ«ti nÄ kalbos apie tai, kad sÄ junga turi atlyginti mistinius ieÅ¡kovo nuostolius, t. y. sumas, kurias ieÅ¡kovas galÄtų gauti iÅ¡nuomojÄs šį pastatÄ .
Kaip minÄta, sÄ junga pastatu naudojasi teisÄtai ir kol neįrodyta prieÅ¡ingai, jokie nuomos mokesÄiai negali bÅ«ti skaiÄiuojami. TeoriÅ¡kai nuomos mokesÄiai galÄtų bÅ«ti skaiÄiuojami tik nuo tos datos, nuo kurios teismas hipotetiÅ¡kai pripažintų, jog sÄ junga pastatu naudojasi neteisÄtai. DÄl žalos atlyginimo ieÅ¡kovui už kai kuriuos pastato remonto darbus: pastato bÅ«kle privalo rÅ«pintis ne tik pastato naudotojas, bet ir savininkas, todÄl toks reikalavimas taip pat nepagrįstas.
Žala pastatui buvo atsiradusi dÄl nenumatytų aplinkybių (įvyko vandentiekio sistemos avarija ir kt.). Lietuvos esperantininkų sÄ junga skubiai atlikti bÅ«tinÄ remontÄ neturÄjo galimybių. TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, jog pastatas ilgÄ laikÄ nebuvo prižiÅ«rimas ir kad sÄ junga juo nesirÅ«pina. Kauno m. savivaldybÄs administracijos filialo Centro seniÅ«nija ne vienÄ kartÄ ieÅ¡kojo dirbtinių priežasÄių priversti iÅ¡ Å¡io pastato iÅ¡sikelti, nes yra suinteresuota šį pastatÄ perduoti atitinkamai verslo grupei.AtsakovÄs atstovas papildomai teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, t. y. sutinka padengti pusÄ sumos panaudotos pastato remontui daugiau kaip tris tÅ«kstanÄius.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovo atstovas klaidina teismÄ sakydamas, kad atsakovÄ neteisÄtai naudojasi patalpomis. 1992 metais buvo kitokia patalpų suteikimo tvarka ir sutartys nebuvo sudaromos. AplinkybÄ, kad įstatymai pasikeitÄ  nesudaro pagrindo teigti kad patalpomis naudojamasis neteisÄtai. Dokumentuose nurodyta formuluotÄ priima į savo balansÄ , leidžia atsakovei turtÄ užsiregistruoti ir savo vardu. Turto bankas nepagrįstai teigia, kad sÄ junga neatitinka įstatyme nurodytų reikalavimų. Buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kuriuose nurodyta, kad esperantininkų sÄ junga atitinka keliamus reikalavimus, panaudos sutarÄiai sudaryti.
Patalpos yra istoriÅ¡kai susijusios su esperantininkų sÄ junga, todÄl jos turi priklausyti Å¡iai sÄ jungai. Visi dokumentai įrodantys visuomeninÄ sÄ jungos veiklÄ pateikti. Nori paminÄti, kad tai aktyviausiai veikianti visuomeninÄ organizacija, organizavusi tarptautinius renginius, iÅ¡leidusi daug knygų. 2017-09-13 d. Lietuvos Å vietimo ir mokslo ministerija raÅ¡tu nurodÄ, kad tarpininkauja, kad pastatas pagal panaudos sutartį bÅ«tų perduotas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.NagrinÄjamoje byloje ginÄo objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. vieÅ¡osios nuosavybÄs objektas, kuris įstatymų leidÄjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vieÅ¡osios teisÄs aktuose nustatyta tvarka.
Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisÄs normos, Civilinio kodekso (toliau â CK) nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį valstybÄs turtas turi bÅ«ti valdomas ir naudojamas teisÄtai. ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ bei sÄ lygas, valstybÄs ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje reglamentuoja ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
ValstybÄs (savivaldybÄs) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybÄs turto tvarkymo vieÅ¡osios teisÄs principu â sandoriai dÄl valstybÄs turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisÄs aktų, reglamentuojanÄių disponavimÄ valstybÄs ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais â ir yra imperatyvus.IÅ¡ bylos medžiagos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 10-11). 1992 m. gruodžio 31 d.
Kauno miesto mero potvarkio Nr. 2301 pagrindu buvo nusprÄsta ginÄo patalpas, esanÄias (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos esperantininkų sÄ jungai neatlygintinai naudotis (b. l. 13). 1993 m. rugsÄjo 22 d. negyvenamosios patalpos perdavimo akto Nr. 241, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. kovo 18 d. potvarkio Nr. 241 p. matyti kad patalpos buvo perduotos naudoti Lietuvos esperantininkų sÄ jungai (b. l. 12-14).IÅ¡ byloje esanÄio VÄ® Turto banko 2016-07-01 raÅ¡to Nr. SK4-678, matyti, kad atsakovÄ buvo įpareigota per tris mÄnesius atlaisvinti patalpas ir grÄ Å¾inti Turto bankui (b. l. 25). 2016-10-20 raÅ¡tu Nr. 15.1-21 SK4-10189 pakartotinai informuota apie tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atlaisvinti Turto banko patikÄjimo teise valdomÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad negrÄ Å¾inus pastato iki 2016 m. spalio 1 d. bus skaiÄiuojamas mokestis už naudojimÄ si patalpomis (b. l. 24.).
Byloje tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad atsakovÄ yra oficialiai veiklÄ vykdanti, įregistruota sÄ junga, bei Å¡ias aplinkybes byloje patvirtina pateikti įvairÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų iÅ¡raÅ¡as (b. l. 43), Lietuvos esperantininkų sÄ jungos įstatai (b. l. 44-46), pažyma apie Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veiklÄ (b. l. 47-51). Nors atsakovÄ nesutiko su ieÅ¡kiniu, taÄiau teismui nebuvo pateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ toliau teisÄtai turi teisÄ naudotis valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄiomis patalpomis.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ , neturi pagrindo sutikti su atsakovÄs pozicija, kad ji ginÄo patalpas Å¡iuo metu naudoja turÄdama teisinį pagrindÄ , t. y. nenuginÄytÄ Lietuvos Respublikos Kauno miesto mero 1992-12-31 potvarkį, bei 1992-03-10 potvarkį. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra pagrįstas ir įrodytas. Vien tai, kad atsakovÄ atitinka įstatyme keliamus reikalavimus sudaranÄius galimybÄ jai panaudos pagrindais gauti nekilnojamojo turto objektÄ , kuris nuosavybÄs teise priklauso valstybei, nesuteikia jai iÅ¡skirtinių teisių ir ieÅ¡kovÄ neturi pareigos tokiÄ sutartį su ja sudaryti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016-12-22 raÅ¡to Nr. 27.27-02)-5K-1622081)-6K-168597, buvo iÅ¡nagrinÄta atsakovÄs raÅ¡te pateikta informacija dÄl galimybÄs sudaryti ginÄo patalpų panaudos sutartį ir nurodyta, kad ne mažiau, nei atitiktis įstatymo reikalavimams suteikiantiems teisÄ sudaryti sutartį dÄl panaudos sutarties sudarymo, yra svarbios asociacijos finansinÄs galimybÄs rÅ«pintis naudojamų ir panauda praÅ¡omu perduoti turtu.
RaÅ¡te nurodyta, kad ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato imperatyviÄ pareigÄ valstybÄs turto panaudos gavÄjui panaudoti savo lÄÅ¡as gauto panaudai nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui atlikti, o panaudos davÄjui nustato teisÄ nutraukti valstybÄs turto panaudos sutartį, jeigu panaudos gavÄjas nevykdo minÄtų įsipareigojimų.IÅ¡ byloje esanÄio 2015-12-03 Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Centro seniÅ«nijos raÅ¡to Nr. 04-2-729, adresuoto VÄ® Turto bankui, matyti, kad informuojama, kad statinys yra ilgÄ laikÄ nenaudojamas, apleistas, pastato ÄerpinÄ danga visiÅ¡kai susidÄvÄjusi, Äerpių duženos sukritÄ Ä¯ latakus, jie nuo svorio stipriai iÅ¡linkÄ, pastato centrinio fasado tinkas nuo pavirÅ¡iaus aptrupÄjÄs dideliais plotais, dalis atÅ¡okusi ir gali kristi, fasadas kelia grÄsmÄ aplinkinių saugumui.
Teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovas patvirtino, kad pastato niekada neremontavo iÅ¡ pradžių dÄl to, kad nereikÄjo, o vÄliau neturÄjo tam lÄšų. PaaiÅ¡kino, kad sÄ junga pragyvena tik iÅ¡ nario mokesÄio ir kitokios paramos. BÅ«tent Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovÄ neturi galimybÄs valstybÄs turto naudoti racionaliai, daryti einamÄ jį, o reikalui esant ir kapitalinį pastato remontÄ .Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausanÄiu turtu tvarka ir bÅ«dai yra numatyti ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kuris nustato esminius valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, bei turi virÅ¡enybÄ prieÅ¡ CK nuostatas, reglamentuojanÄias iÅ¡ panaudos sutarties atsirandanÄius santykius.Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisÄ iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisÄto valdymo.
CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad ginÄo patalpos nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, VÄ® Turto bankas jas valdo patikÄjimo teise, o atsakovÄ jomis naudojasi neturÄdama teisinio pagrindo. AtsakovÄ, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, neįrodÄ, kad ginÄo patalpomis naudojasi teisÄtai ir jos elgesys atitinka teisÄs aktų reikalavimus.IeÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tenkintinas pilnai.
Teismas sutinka su ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytais argumentais, kad bet kuriai civilinÄs atsakomybÄs rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ bei priežastinį neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 straipsnis - 6.249 straipsnis).
Teismas sutinka kad visos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti yra: atsakovÄs neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovÄ be jokio teisinio pagrindo ir be ieÅ¡kovo sutikimo toliau naudojasi ieÅ¡kovÄs patikÄjimo teise valdomu pastatu. IeÅ¡kovÄ ne kartÄ raÅ¡tu informavo ir reikalavo atsakovÄ, atlaisvinti patalpas ir jas grÄ Å¾inti, taÄiau atsakovÄ visus ieÅ¡kovÄs reikalavimus ignoravo. SÄ junga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidÄ ieÅ¡kovo teises, o tai leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ esant civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygai â neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
AtsakovÄs veiksmuose yra nustatyta tyÄia, kadangi sÄ junga sÄ moningai ir suprasdama savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisÄto ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sikelti iÅ¡ pastato. AtsakovÄ be jokio teisinio pagrindo užimdama nekilnojamÄ jį turtÄ Â sudaro prielaidas ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
SÄ jungai nustatytu terminu negrÄ Å¾inus pastato, VÄ® Turto bankas patyrÄ nuostolius.Teismas sutinka su ieÅ¡kovÄs patirtų nuostolių paskaiÄiavimu, kadangi jis atliktas teisÄs aktų nustatyta tvarka ( b. l. 73-75). VÄ® Turto banko pateikta teismui nekilnojamojo turto nuomos vertinimo ataskaita patvirtina, kad ginÄo pastato nuomos rinkos vertÄ per mÄnesį sudarytų 557,57 Eur (b. l. 27). IeÅ¡kovÄ 2016-10-01 raÅ¡tu informavo atsakovÄ, jog neiÅ¡sikÄlus iÅ¡ patalpų bus pradÄti skaiÄiuoti mokesÄiai.
AtsakovÄ nereagavo, teisinio pagrindo naudoti ginÄo patalpas neįgijo. Taigi valstybÄs įmonÄs âTurto bankasâ negautos pajamos už ginÄo objekto neteisÄtÄ naudojimÄ nuo 2016-10-01 iki 2017-04-01 (6 mÄn.), 3345,42 Eur sumoje yra pagrįstos.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dÄl atlikto remonto įrodytas ir pagrįstas prie ieÅ¡kinio pridÄtais raÅ¡ytiniais įrodymais: PVM sÄ skaita âfaktÅ«ra, pažyma apie atliktus statybos ir remonto darbus, lokaline sÄ mata (b. l. 28-30). AtsakovÄ Å¡ioje dalyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.
Sutiko su ieÅ¡kovÄs argumentais iÅ¡dÄstytais ieÅ¡kinyje bei iÅ¡sakytais teismo posÄdžio metu jog pastato remontas buvo bÅ«tinas, taÄiau nurodÄ, kad pareiga padengti pastato remonto kaÅ¡tus turi bÅ«ti paskirstyta po lygiai, t. y. pusÄ turi apmokÄti pastato savininkas, kitÄ pusÄ - Lietuvos esperantininkų sÄ junga. AtsakovÄ Å¡ios savo pozicijos nepagrindÄ, apsiribodama tik deklaratyviais pasisakymais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad už pastato remontÄ ieÅ¡kovÄ sumokÄjo 6998,64 Eur.
Teismas sutinka su ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytu argumentu, jog atsakovÄ naudodamasi pastatu nuo 1992 m. ir nemokÄdama jokio nuomos mokesÄio, vadovaujantis CK 6.636 straipsnio reikalavimais privalÄjo atlikti pastato remontÄ , o Å¡iuo atveju privalo atlyginti už naudojamo turto remontÄ .Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktus ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius įrodymus, o taip pat atsakovÄs pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pilnai įrodytas ir tenkintinas, atsakovÄ iÅ¡keldintina iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausanÄiu turtu, priteisiant ieÅ¡kovÄs naudai: 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui.CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas, privalo mokÄti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todÄl iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovÄs naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 11 punktu, 88 straipsniu, 96 straipsniu, ieÅ¡kovei esant atleistai nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo valstybei, iÅ¡ atsakovÄs valstybÄs naudai priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos â 351,00 Eur žyminio mokesÄio (41,00 Eur už neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡keldinimo bei 310,00 Eur už turtinį reikalavimÄ dÄl nuostolių priteisimo), 4,41 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims.
Žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei atsakovÄ turi sumokÄti į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas   n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡keldinti atsakovÄ Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ , juridinio asmens kodas 191729221, iÅ¡ pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausanÄiu turtu.Priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191729221, ieÅ¡kovÄs valstybÄs įmonÄs âTurto bankasâ, juridinio asmens kodas 112021042, naudai 10344,06 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 06 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo priteistos sumos (10344,06 Eur) už laikotarpį nuo civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2017-04-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191729221, bylinÄjimosi iÅ¡laidas: 351,00 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) žyminio mokesÄio, 4,41 Eur (keturis eurus 41 ct) iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, valstybÄs naudai.
Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas sumokÄti į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja                                                                                                                   ŽivilÄ JanaviÄienÄ