Legislator Case Law & Legislation
204dc92a-cbb4-40a7-b49d-55f33d29ab4d AI generated

204dc92a-cbb4-40a7-b49d-55f33d29ab4d · Kauno apylinkės teismas

Case Number 204dc92a-cbb4-40a7-b49d-55f33d29ab4d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡keldinti Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ iÅ¡ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausančiu turtu; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, ieÅ¡kovės VÄ® „Turto bankas“ naudai 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, valstybės įmonė Valstybės turto fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. reorganizuota prijungimo bÅ«du prie reorganizavime dalyvavusios valstybės įmonės Turto banko, kuriai perėjo visos reorganizuotos valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisės ir pareigos bei 2014 m. rugsėjo 30 d. patikėjimo teise valdytas valstybės turtas.

Legislator headnote

AI generated

204dc92a-cbb4-40a7-b49d-55f33d29ab4d · Kauno apylinkės teismas: Pirma, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo ir be ieÅ¡kovo sutikimo toliau naudojasi ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomu pastatu. IeÅ¡kovas, ne kartÄ raÅ¡tu informavo atsakovÄ , jog tokiam nekilnojamojo turto neteisėtam valdymui ir naudojimui jis nepritaria bei pareikalavo patalpas atlaisvinti bei jas grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė visus ieÅ¡kovo reikalavimus ignoravo. SÄ junga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidė ieÅ¡kovo teises, o tai suponuoja vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų - neteisėtų veiksmų - buvimÄ (CK 6.246 str. 1 d.).

Keywords

AI generated
banking law banking group bank guarantee claim event european System of Central Banks transmission of bank documents agricultural bank
AI generated
f40b0be7-f3c6-4544-8463-8416995d5ce1
C., A. K., n u s t a t ė :1. PareiÅ¡kėja pateiktu skundu praÅ¡o: panaikinti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ antstolės Eurikos Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymÄ Nr. B001119, kuriuo skolininkas V. B., miręs (duomenys neskelbiami), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ VÄ® Turto bankas; pakeisti antstolės Eurikos Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymÄ Nr. B001120 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), nurodant, kad pradinis skolininkas V.
01f94e82-84ca-4c27-b49d-1a9b50a6a251
Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ 652,99 Eur skolos už Å¡ilumÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 16,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
bf35b37d-c977-4756-aace-e1943141c173
?sprendimasBaudžiamoji byla Nr.
9f1e6128-4297-4d6e-bb3c-54b5d09a7217
Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po jo motinos S.
718864f7-69b9-4dc1-878f-2009719927bd
dėl mirusio jos sutuoktinio M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1146-800/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07385-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.2.; 2.6.17.; 3.2.6.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Rasai Ganienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Valstybės įmonės Turto banko atstovui R. I., atsakovės Lietuvos esperantininkų sÄ jungos atstovui P. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos esperantininkų sÄ jungai dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ pastato ir nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) iÅ¡keldinti Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ iÅ¡ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausančiu turtu;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, ieÅ¡kovės VÄ® „Turto bankas“ naudai 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, valstybės įmonė Valstybės turto fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. reorganizuota prijungimo bÅ«du prie reorganizavime dalyvavusios valstybės įmonės Turto banko, kuriai perėjo visos reorganizuotos valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisės ir pareigos bei 2014 m. rugsėjo 30 d. patikėjimo teise valdytas valstybės turtas.

Iki 2014 m. spalio 1 d. Valstybės turto fondas patikėjimo teise valdė, o nuo 2014 m. spalio 1 d. Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 295,01 kv. m. Pastatas Kauno m. mero 1992-12-31 potvarkiu Nr. 2301 ir LR Vyriausybės 1992-03-10 potvarkiu Nr. 241 p, perduotas neatlygintinai naudotis Lietuvos esperantininkų sÄ jungai. VÄ® Turto bankas 2016-07-01 raÅ¡tu pranešė sÄ jungai, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , pastatas negali bÅ«ti perduotas sÄ jungai naudotis pagal panaudos sutartį ir turi bÅ«ti atlaisvintas iki 2016-10-01.

Kadangi pastatas atlaisvintas nebuvo, bankas 2016-10-20 raÅ¡tu pranešė sÄ jungai, kad jis nuo 2016-10-01 skaičiuos mokestį už naudojimÄ si pastatu, bei teismine tarka sieks iÅ¡keldinti sÄ jungÄ iÅ¡ pastato. 2016-10-31 sÄ junga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministerijÄ praÅ¡ydama sustabdyti jos iÅ¡keldinimo procesÄ ir sudaryti pastato panaudos sutartį 10 metų. Ministerija pasiÅ«lė sÄ jungai kreiptis į bankÄ . Bankas 2016-11-14 pranešė sÄ jungai, kad neturi pagrindo sudaryti panaudos sutartį ir nurodė, kad pastatas sÄ jungos neprižiÅ«rimas, todėl bankas ketina atlikti pastato bÅ«tinÄ remontÄ ir reikalaus iÅ¡ sÄ jungos remonto iÅ¡laidų atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, ir disponavimo juo įstatymo (2014-03-25 įstatymo Nr. XII-802 redakcija) 14 sr. 1 d., nustatyta, kad valstybės turtas gali bÅ«ti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas - teikti naudÄ visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Pagal minėto įstatymo 14 sr. 4 d., valstybės turtas gali bÅ«ti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Kadangi sÄ junga neatitinka LR Vyriausybės 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatytų kriterijų, su ja nėra teisinio pagrindo panaudos sutarčiai sudaryti. Pastato negrÄ Å¾inus, VÄ® Turto bankas priverstas savo teises ginti teismine tvarka. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ savininko teisių gynimo bÅ«dų - negatorinis ieÅ¡kinys, kuriame nurodyta, jog savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas bei, (ii) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiantį į aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymi, jog ginčo objektas yra valstybės nuosavybė, o VÄ® Turto bankas valdo ginčo objektÄ patikėjimo teise.

SÄ junga pastatu naudojasi be sutarties. Galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890) nustatyta tvarka nebuvo priimti sprendimai dėl pastato perdavimo sÄ jungai panaudos pagrindais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad panaudos sutarčių su sÄ junga sudaryta nebuvo, vadinasi, atsakovė iki Å¡iol be teisinio pagrindo naudojasi patalpomis ir pažeidžia VÄ® Turto banko, turinčio teisę valdyti, naudoti ginčo objektÄ bei juo disponuoti patikėjimo teise, teises.

VÄ® Turto bankas raÅ¡tais reikalavo iÅ¡ sÄ jungos grÄ Å¾inti patalpas VÄ® Turto bankui, tačiau atsakovė Å¡ių reikalavimų neįvykdė. SÄ junga, bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir sÄ Å¾ininga civilinių santykių dalyvė turėjo suprasti, kad privalės palikti nekilnojamÄ jį turtÄ ir perduoti jį ieÅ¡kovui, nes prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Mano, jog abi negatorinio ieÅ¡kinio aplinkybės yra įrodytos, todėl vadovaujantis CK 4.98, 4.110 str., praÅ¡o iÅ¡keldinti sÄ jungÄ iÅ¡ patalpų su visu jai priklausančiu turtu. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kyla jos civilinė atsakomybė. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. - 6.249 str.).

Pirma, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo ir be ieÅ¡kovo sutikimo toliau naudojasi ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomu pastatu. IeÅ¡kovas, ne kartÄ raÅ¡tu informavo atsakovÄ , jog tokiam nekilnojamojo turto neteisėtam valdymui ir naudojimui jis nepritaria bei pareikalavo patalpas atlaisvinti bei jas grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė visus ieÅ¡kovo reikalavimus ignoravo. SÄ junga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidė ieÅ¡kovo teises, o tai suponuoja vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų - neteisėtų veiksmų - buvimÄ (CK 6.246 str. 1 d.).

Antra, atsakovės kaltė turi bÅ«ti vertinama kaip tyčia, kadangi SÄ junga sÄ moningai ir suprasdama savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisėto ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sikelti iÅ¡ pastato. Be to, pagal CK 6.248 str. 1 d. atsakovės kaltė turi bÅ«ti preziumuojama. Trečia, dėl atsakovės be jokio teisinio pagrindo užimto nekilnojamojo turto ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. CK 6.249 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Å io straipsnio 2 d. numato, jog jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažįstama nuostoliais. Pažymėtina, jog sÄ junga VÄ® Turto bankui nustatytu terminu pastato negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas nuo 2016-10-01 pradėjo skaičiuoti patiriamus nuostolius (negautas pajamas). SÄ jungai nustatytu terminu negrÄ Å¾inus pastato, VÄ® Turto bankas patyrė nuostolius, atsiradusius dėl to, kad bankas teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo ginčo objekto iÅ¡nuomoti, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsniu, Valstybės ilgalaikio materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso bÅ«du organizavimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524, ir gauti nustatytÄ nuomos mokestį.

VÄ® Turto bankas pateikia teismui nekilnojamojo turto nuomos vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, jog pastato nuomos rinkos vertė per mėnesį sudarytų 557,57 Eur. Taigi VÄ® Turto banko negautos pajamos už ginčo objekto neteisėtÄ naudojimÄ nuo 2016-10-01 iki 2017-04-01 (6 mėn.) yra 3 345,42 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, atsakovas neteisėtai be jokio užmokesčio naudojasi ieÅ¡kovui patikėjimo teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis. Akivaizdu, jog sÄ junga tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai gavo ekonominės naudos - neatlygintinai valdydama ir naudodamasi turtu sutaupė nemokėdama nuomos mokesčio (nepatyrė nuomos kaÅ¡tų ieÅ¡kovo sÄ skaita).

Pagal bendrÄ jį teisės principÄ , niekas iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų negali gauti naudos, todėl, vadovaudamasis CK 6.249 str. 2 d., atsakovo neteisėtais veiksmais gautÄ naudÄ ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti jo patirtais nuostoliais. Ketvirta, atsakovės neteisėtus veiksmus (t. y. neiÅ¡sikėlimÄ iÅ¡ patalpų po panaudos sutarties pasibaigimo) ir ieÅ¡kovo nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Minėta, jog atsakovas gavo ekonominės naudos (t. y. ieÅ¡kovo sÄ skaita sutaupė nepatirdamas nuomos kaÅ¡tų) bÅ«tent dėl savo neteisėtų veiksmų (t. y. nepaklusdamos teisėtiems ieÅ¡kovo reikalavimams atlaisvinti be jokio teisinio pagrindo valdomÄ ir naudojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; nevykdydamos įstatyme įtvirtintos pareigos netrukdyti ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisių).

IeÅ¡kovo patirti nuostoliai (atsakovo neteisėtai gauta nauda) turi bÅ«ti laikomi tiesioginiu ir vieninteliu atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) rezultatu (CK 6.248 str.). Todėl egzistuoja tiek faktinis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. visi neteisėti sÄ jungos veiksmai yra ekvivalentinė ieÅ¡kovo patirtų nuostolių priežastis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys (t. y. protingi ir apdairÅ«s asmenys galėjo numatyti, jog dėl neteisėto valdymo ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra gaunama ekonominė nauda ieÅ¡kovo sÄ skaita, todėl ieÅ¡kovo patirti nuostoliai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų).

Kadangi pastatas ilgÄ laikÄ buvo neprižiÅ«rimas, Kauno m. savivaldybės administracijos filialas Centro seniÅ«nija, 2015-12-03 raÅ¡tu pranešė bankui, kad pastatas apleistas, nuo jo gali nukristi tinkas, susidėvėjusi stogo danga, pastato stogas ir centrinis fasadas kelia grėsmę gyventojų saugumui. Bankas, įvertinęs informacijÄ apie pastato bÅ«klę, bei teisės aktų reikalavimus pastato priežiÅ«rai, savo lėšomis atliko bÅ«tinus pastato remonto darbus. Už pastato remontÄ bankas sumokėjo 6998,64 Eur.

Å i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės, kuri pagal CK 6.636 str. reikalavimus privalėjo atlikti pastato remontÄ . Atsakovė pastatu naudojasi nuo 1992 m. kovo mėn. CK 6.251 str. yra įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra ta, jog padaryti nuostoliai privalo bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė - ja siekiama satisfakcijos, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju neiÅ¡sikeldama iÅ¡ patalpų, kuriomis nebeturėjo teisės naudotis ir neatlikdama pastato remonto, atsakovė padarė ieÅ¡kovui nuostolius, sudarančius 10344,06 Eur sumÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vadovaujantis CK 6.37 str. , 6.210 str., 6.249 str., VÄ® Turto bankas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovė pateiktame teismui atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, mano, kad ieÅ¡kinys yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) perduotas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai neatlygintinai ir neribotam laikui naudotis teisės aktų pagrindu:

1) LR Vyriausybės 1992 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 241p., 2) Kauno m. mero 1992 m. gruodžio 31d. potvarkiu Nr. 2301, 3)1993 m. rugsėjo 22 d. Negyvenamosios patalpos perdavimo aktu. Pažymi, kad pastatas perduotas naudotis neribotam laikotarpiui, t. y. neterminuotai. Visi Å¡ie trys teisiniai aktai galioja iki Å¡iol, nėra nuginčyti ir nebuvo ginčijami, todėl negalima teigti, jog Lietuvos esperantininkių sÄ junga Å¡iuo pastatu naudojasi neteisėtai ir pažeidžia ieÅ¡kovo teises. Aplinkybė, jog nėra sudaryta panaudos sutartis, nekeičia teisinės situacijos.

Pažymėtina, jog pastatas perduotas sÄ jungai naudotis 1992-1993 metais, kuomet galiojo ankstesnės redakcijos Civilinis kodeksas, kuris kitaip reglamentavo panaudos teisinius santykius, negu yra reglamentuojama dabar pagal Å¡iuo metu galiojantį Civilinį kodeksÄ . Tuo metu iÅ¡ viso nebuvo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Ta aplinkybė, jog Å¡iuo metu yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas, nedaro ankstesnių teisinių veiksmų neteisėtais ir negaliojančiais, o taip pat  neįpareigoja Lietuvos Esperantininkų sÄ jungos visus teisinius santykius iÅ¡ naujo įforminti pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus.

Be to, ne Lietuvos esperantininkų sÄ jungos pareiga buvo pasirÅ«pinti, kad bÅ«tų sudaryta panaudos sutartis, sÄ junga ir Å¡iuo metu neturi tokios pareigos. Tuo turėjo ir turi pasirÅ«pinti tuometinis ir dabartinis pastato savininkas. 1992-1993 m. nebuvo praktikos sudarinėti panaudos sutartis. Å ie santykiai buvo įforminami administraciniais aktais, kas ir buvo faktiÅ¡kai padaryta. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso komentare (p. 36 ) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad raÅ¡ytiniu laikomas toks sandoris, kurį sudarydami asmenys iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ , t. y. suraÅ¡ydami vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ arba pasikeisdami laiÅ¡kais, telegramomis ir pan.

Todėl teiginys, jog panaudos teisiniai santykiai galėjo atsirasti tik pasiraÅ¡ant panaudos sutartį, yra nepagrįstas. Kadangi pastatas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai buvo perduotas neribotam laikui, todėl Å¡iuo metu reglamentavime atsiradusi taisyklė, jog valstybės turtÄ panaudos pagrindais galima perduoti tik 10 metų, nėra taikytina Å¡iam atvejui, nes perduodant pastatÄ tokios taisyklės nebuvo. Be to, Å¡iuo atveju yra ne mažiau svarbi ne tik formalioji pusė, bet ir tai, koks pastatas ir kam buvo perduotas.

Minėtame Vyriausybės potvarkyje yra raÅ¡oma, jog pastatas yra perduodamas „siekiant sudaryti Lietuvos esperantininkų sÄ jungai tinkamas darbo sÄ lygas ir atsižvelgiant į tai, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra glaudžiai susijęs su esperantininkų sÄ jÅ«džio istorija“. Tai suponuoja pareigÄ vertinti ne tik formaliÄ jÄ teisinę pusę, bet ir esminius dalykus, t. y. pastato istorijÄ , jo ryšį su esperantininkių sÄ jÅ«džio istorija ir pastato naudojimo optimaliausiÄ variantÄ .

Svarbu vadovautis ne tik formaliomis teisinėmis taisyklėmis, bet ir protingumo, teisingumo, tikslingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, t. y. ne tik formaliais, bet ir vertybiniais kriterijais. Å is pastatas nėra eilinis pastatas, o glaudžiai susijęs su esperantininkų sÄ jÅ«džio Lietuvoje ir visame pasaulyje istorija. IeÅ¡kinyje teigiama, jog finansų ministerija savo 2016 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė sÄ jungai kreiptis į Turto bankÄ dėl Å¡io pastato panaudos pratęsimo, bet sÄ junga dėl to nesikreipė.

Tai yra netiesa. Visų pirma, minėtame Finansų ministerijos raÅ¡te nebuvo nurodytas terminas, iki kurio reikia kreiptis dėl panaudos pratęsimo, todėl sÄ junga rinko medžiagÄ ir visus reikalingus dokumentus Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti. Yra įsitikinę, kad pastatas iki Å¡iol nebuvo pakartotinai perduotas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai tik dėl to, kad po 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei visas procedÅ«ras teko pradėti iÅ¡ naujo ir neužteko laiko visiems Å¡iems dalykams užbaigti.

Antra vertus, Finansų ministerijos pozicija buvo geranoriÅ¡ka ir palanki panaudos pratęsimui, todėl jai pavaldžios VÄ® Turto bankas pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra keistas ir nesuprantamas. IeÅ¡kinyje yra teigiama, jog Lietuvos esperantininkų sÄ junga neatitinka LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatytų kriterijų ir todėl su ja nėra teisinio pagrindo panaudos sutarčiai sudaryti.

Tai yra netiesa. Tokia iÅ¡vada yra padaryta absoliučiai neįsigilinus į Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veiklos esmę ir prasmę, nesuprantant Å¡ių dalykų. IÅ¡ tikrųjų Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veikla atitinka net tris nurodyto apraÅ¡o nustatytus kriterijus: 2.1.7 Žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas; 2.1.10 SavanoriÅ¡kos veiklos plėtojimas; 2.2.1. PilietiÅ¡kumo, patriotiÅ¡kumo ugdymas. Lietuvos esperantininkų sÄ junga kelia kalbų lygiateisiÅ¡kumo tarptautiniu lygmeniu klausimus, lygiateisio ir demokratiÅ¡ko tarptautinio bendravimo nediskriminuojant dėl kalbos problemas.

Lietuvos esperantininkų sÄ junga labai produktyviai dirba garsindama Lietuvos vardÄ užsienyje, platindama Lietuvos kultÅ«ros pasiekimus užsienio Å¡alyse, ugdo savo narių pasididžiavimÄ savo Å¡alimi ir pan. Visa Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veikla yra vykdoma savanorystės visuomeniniais pagrindais. Lietuvos esperantininkų sÄ junga yra pilietinė organizacija, jos veikla teikia naudÄ visuomenei ir visiÅ¡kai atitinka įstatymo reikalavimams gauti valstybės turtÄ panaudos pagrindais. IeÅ¡kovo teiginys, jog jis turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, jog Lietuvos esperantininkų sÄ junga naudojasi Å¡iuo turtu be jokio teisinio pagrindo, kad ieÅ¡kovo teisės yra pažeistos, neturi jokio teisinio pagrindimo ir į tai neturėtų bÅ«ti atsižvelgta.

Tai, kad ieÅ¡kovas VÄ® Turto bankas savo raÅ¡tais pareikalavo, kad Lietuvos esperantininkų sÄ junga atlaisvintų patalpas, nereiÅ¡kia, jog toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, besÄ lygiÅ¡kai vykdytinas. Toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir visais atvejais Å¡is ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Negali bÅ«ti nė kalbos apie tai, kad sÄ junga turi atlyginti mistinius ieÅ¡kovo nuostolius, t. y. sumas, kurias ieÅ¡kovas galėtų gauti iÅ¡nuomojęs šį pastatÄ .

Kaip minėta, sÄ junga pastatu naudojasi teisėtai ir kol neįrodyta prieÅ¡ingai, jokie nuomos mokesčiai negali bÅ«ti skaičiuojami. TeoriÅ¡kai nuomos mokesčiai galėtų bÅ«ti skaičiuojami tik nuo tos datos, nuo kurios teismas hipotetiÅ¡kai pripažintų, jog sÄ junga pastatu naudojasi neteisėtai. Dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovui už kai kuriuos pastato remonto darbus: pastato bÅ«kle privalo rÅ«pintis ne tik pastato naudotojas, bet ir savininkas, todėl toks reikalavimas taip pat nepagrįstas.

Žala pastatui buvo atsiradusi dėl nenumatytų aplinkybių (įvyko vandentiekio sistemos avarija ir kt.). Lietuvos esperantininkų sÄ junga skubiai atlikti bÅ«tinÄ remontÄ neturėjo galimybių. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, jog pastatas ilgÄ laikÄ nebuvo prižiÅ«rimas ir kad sÄ junga juo nesirÅ«pina. Kauno m. savivaldybės administracijos filialo Centro seniÅ«nija ne vienÄ kartÄ ieÅ¡kojo dirbtinių priežasčių priversti iÅ¡ Å¡io pastato iÅ¡sikelti, nes yra suinteresuota šį pastatÄ perduoti atitinkamai verslo grupei.Atsakovės atstovas papildomai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, t. y. sutinka padengti pusę sumos panaudotos pastato remontui daugiau kaip tris tÅ«kstančius.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo atstovas klaidina teismÄ sakydamas, kad atsakovė neteisėtai naudojasi patalpomis. 1992 metais buvo kitokia patalpų suteikimo tvarka ir sutartys nebuvo sudaromos. Aplinkybė, kad įstatymai pasikeitė  nesudaro pagrindo teigti kad patalpomis naudojamasis neteisėtai. Dokumentuose nurodyta formuluotė priima į savo balansÄ , leidžia atsakovei turtÄ užsiregistruoti ir savo vardu. Turto bankas nepagrįstai teigia, kad sÄ junga neatitinka įstatyme nurodytų reikalavimų. Buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kuriuose nurodyta, kad esperantininkų sÄ junga atitinka keliamus reikalavimus, panaudos sutarčiai sudaryti.

Patalpos yra istoriÅ¡kai susijusios su esperantininkų sÄ junga, todėl jos turi priklausyti Å¡iai sÄ jungai. Visi dokumentai įrodantys visuomeninę sÄ jungos veiklÄ pateikti. Nori paminėti, kad tai aktyviausiai veikianti visuomeninė organizacija, organizavusi tarptautinius renginius, iÅ¡leidusi daug knygų. 2017-09-13 d. Lietuvos Å vietimo ir mokslo ministerija raÅ¡tu nurodė, kad tarpininkauja, kad pastatas pagal panaudos sutartį bÅ«tų perduotas Lietuvos esperantininkų sÄ jungai. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. vieÅ¡osios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vieÅ¡osios teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį valstybės turtas turi bÅ«ti valdomas ir naudojamas teisėtai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ bei sÄ lygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.IÅ¡ bylos medžiagos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 10-11). 1992 m. gruodžio 31 d.

Kauno miesto mero potvarkio Nr. 2301 pagrindu buvo nuspręsta ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos esperantininkų sÄ jungai neatlygintinai naudotis (b. l. 13). 1993 m. rugsėjo 22 d. negyvenamosios patalpos perdavimo akto Nr. 241, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 18 d. potvarkio Nr. 241 p. matyti kad patalpos buvo perduotos naudoti Lietuvos esperantininkų sÄ jungai (b. l. 12-14).IÅ¡ byloje esančio VÄ® Turto banko 2016-07-01 raÅ¡to Nr. SK4-678, matyti, kad atsakovė buvo įpareigota per tris mėnesius atlaisvinti patalpas ir grÄ Å¾inti Turto bankui (b. l. 25). 2016-10-20 raÅ¡tu Nr. 15.1-21 SK4-10189 pakartotinai informuota apie tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atlaisvinti Turto banko patikėjimo teise valdomÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad negrÄ Å¾inus pastato iki 2016 m. spalio 1 d. bus skaičiuojamas mokestis už naudojimÄ si patalpomis (b. l. 24.).

Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovė yra oficialiai veiklÄ vykdanti, įregistruota sÄ junga, bei Å¡ias aplinkybes byloje patvirtina pateikti įvairÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų iÅ¡raÅ¡as (b. l. 43), Lietuvos esperantininkų sÄ jungos įstatai (b. l. 44-46), pažyma apie Lietuvos esperantininkų sÄ jungos veiklÄ (b. l. 47-51). Nors atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė toliau teisėtai turi teisę naudotis valstybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ji ginčo patalpas Å¡iuo metu naudoja turėdama teisinį pagrindÄ , t. y. nenuginčytÄ Lietuvos Respublikos Kauno miesto mero 1992-12-31 potvarkį, bei 1992-03-10 potvarkį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra pagrįstas ir įrodytas. Vien tai, kad atsakovė atitinka įstatyme keliamus reikalavimus sudarančius galimybę jai panaudos pagrindais gauti nekilnojamojo turto objektÄ , kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, nesuteikia jai iÅ¡skirtinių teisių ir ieÅ¡kovė neturi pareigos tokiÄ sutartį su ja sudaryti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016-12-22 raÅ¡to Nr. 27.27-02)-5K-1622081)-6K-168597, buvo iÅ¡nagrinėta atsakovės raÅ¡te pateikta informacija dėl galimybės sudaryti ginčo patalpų panaudos sutartį ir nurodyta, kad ne mažiau, nei atitiktis įstatymo reikalavimams suteikiantiems teisė sudaryti sutartį dėl panaudos sutarties sudarymo, yra svarbios asociacijos finansinės galimybės rÅ«pintis naudojamų ir panauda praÅ¡omu perduoti turtu.

RaÅ¡te nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato imperatyviÄ pareigÄ valstybės turto panaudos gavėjui panaudoti savo lėšas gauto panaudai nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui atlikti, o panaudos davėjui nustato teisę nutraukti valstybės turto panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo minėtų įsipareigojimų.IÅ¡ byloje esančio 2015-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniÅ«nijos raÅ¡to Nr. 04-2-729, adresuoto VÄ® Turto bankui, matyti, kad informuojama, kad statinys yra ilgÄ laikÄ nenaudojamas, apleistas, pastato čerpinė danga visiÅ¡kai susidėvėjusi, čerpių duženos sukritę į latakus, jie nuo svorio stipriai iÅ¡linkę, pastato centrinio fasado tinkas nuo pavirÅ¡iaus aptrupėjęs dideliais plotais, dalis atÅ¡okusi ir gali kristi, fasadas kelia grėsmę aplinkinių saugumui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pastato niekada neremontavo iÅ¡ pradžių dėl to, kad nereikėjo, o vėliau neturėjo tam lėšų. PaaiÅ¡kino, kad sÄ junga pragyvena tik iÅ¡ nario mokesčio ir kitokios paramos. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neturi galimybės valstybės turto naudoti racionaliai, daryti einamÄ jį, o reikalui esant ir kapitalinį pastato remontÄ .Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir bÅ«dai yra numatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kuris nustato esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, bei turi virÅ¡enybę prieÅ¡ CK nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡ panaudos sutarties atsirandančius santykius.Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, VĮ Turto bankas jas valdo patikėjimo teise, o atsakovė jomis naudojasi neturėdama teisinio pagrindo. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, neįrodė, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai ir jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tenkintinas pilnai.

Teismas sutinka su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 straipsnis - 6.249 straipsnis).

Teismas sutinka kad visos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti yra: atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo ir be ieÅ¡kovo sutikimo toliau naudojasi ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomu pastatu. IeÅ¡kovė ne kartÄ raÅ¡tu informavo ir reikalavo atsakovę, atlaisvinti patalpas ir jas grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė visus ieÅ¡kovės reikalavimus ignoravo. SÄ junga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidė ieÅ¡kovo teises, o tai leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ esant civilinės atsakomybės sÄ lygai – neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės veiksmuose yra nustatyta tyčia, kadangi sÄ junga sÄ moningai ir suprasdama savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisėto ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sikelti iÅ¡ pastato. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo užimdama nekilnojamÄ jį turtÄ Â sudaro prielaidas ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

SÄ jungai nustatytu terminu negrÄ Å¾inus pastato, VÄ® Turto bankas patyrė nuostolius.Teismas sutinka su ieÅ¡kovės patirtų nuostolių paskaičiavimu, kadangi jis atliktas teisės aktų nustatyta tvarka ( b. l. 73-75). VÄ® Turto banko pateikta teismui nekilnojamojo turto nuomos vertinimo ataskaita patvirtina, kad ginčo pastato nuomos rinkos vertė per mėnesį sudarytų 557,57 Eur (b. l. 27). IeÅ¡kovė 2016-10-01 raÅ¡tu informavo atsakovę, jog neiÅ¡sikėlus iÅ¡ patalpų bus pradėti skaičiuoti mokesčiai.

Atsakovė nereagavo, teisinio pagrindo naudoti ginčo patalpas neįgijo. Taigi valstybės įmonės „Turto bankas“ negautos pajamos už ginčo objekto neteisėtÄ naudojimÄ nuo 2016-10-01 iki 2017-04-01 (6 mėn.), 3345,42 Eur sumoje yra pagrįstos.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl atlikto remonto įrodytas ir pagrįstas prie ieÅ¡kinio pridėtais raÅ¡ytiniais įrodymais: PVM sÄ skaita –faktÅ«ra, pažyma apie atliktus statybos ir remonto darbus, lokaline sÄ mata (b. l. 28-30). Atsakovė Å¡ioje dalyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.

Sutiko su ieÅ¡kovės argumentais iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje bei iÅ¡sakytais teismo posėdžio metu jog pastato remontas buvo bÅ«tinas, tačiau nurodė, kad pareiga padengti pastato remonto kaÅ¡tus turi bÅ«ti paskirstyta po lygiai, t. y. pusę turi apmokėti pastato savininkas, kitÄ pusę - Lietuvos esperantininkų sÄ junga. Atsakovė Å¡ios savo pozicijos nepagrindė, apsiribodama tik deklaratyviais pasisakymais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad už pastato remontÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 6998,64 Eur.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytu argumentu, jog atsakovė naudodamasi pastatu nuo 1992 m. ir nemokėdama jokio nuomos mokesčio, vadovaujantis CK 6.636 straipsnio reikalavimais privalėjo atlikti pastato remontÄ , o Å¡iuo atveju privalo atlyginti už naudojamo turto remontÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktus ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius įrodymus, o taip pat atsakovės pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pilnai įrodytas ir tenkintinas, atsakovė iÅ¡keldintina iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausančiu turtu, priteisiant ieÅ¡kovės naudai: 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui.CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 11 punktu, 88 straipsniu, 96 straipsniu, ieÅ¡kovei esant atleistai nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 351,00 Eur žyminio mokesčio (41,00 Eur už neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo bei 310,00 Eur už turtinį reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo), 4,41 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims.

Žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas   n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡keldinti atsakovę Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ , juridinio asmens kodas 191729221, iÅ¡ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191729221, ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, naudai 10344,06 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 06 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (10344,06 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-04-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos esperantininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191729221, bylinėjimosi iÅ¡laidas: 351,00 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) žyminio mokesčio, 4,41 Eur (keturis eurus 41 ct) iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, valstybės naudai.

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                   Živilė Janavičienė