204ceece-e150-42aa-bc51-6411f65d4471 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-202-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08667-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.9; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „Swedbank P&C Insurance“ SE AS Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovei individualiai įmonei A.

Z. firmai dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo V. P. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas Swedbank P&C Insurance“ SE AS Lietuvos filialas ieškiniu prašė iš atsakovės IĮ A. Z. firmos priteisti 771,66 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 19 d. buvo aplietas trečiajam asmeniui V. P. (prieš tai byloje dalyvavusiai kaip liudytoja) nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas gyventojų turto draudimu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale (sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų turto draudimo sertifikate nurodyta, kad bute 2016 metais buvo atlikti renovacijos darbai. Buto draudimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Virš aplieto buto yra atsakovei IĮ A. Z. firmai nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 3 d. surašytas sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo aktas Nr. TUK30184, kuriame užfiksuoti buto grindų ir lubų sugadinimai, atsiradę galbūt dėl užliejimo iš aukščiau virš jo esančio buto, akte taip pat nurodyta, kad paskutinė bute daryto remonto data – 2018 m., pateiktose buto foto nuotraukose matyti grindų dangos pakitimai: grindų laminatas nelygus ir pakilęs, ant grindų taip pat matoma išdžiūvusi didelė gelsva dėmė, lubose ties apšvietimo lempute taip pat matoma gelsva dėmė.

Ä®vertinus butui padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovės partneriai 2020 m. balandžio mėnesio kainomis sudarė buto remonto lokalinę sÄ matÄ , kurioje nurodyta remonto darbų kaina 1 144,89 Eur, nusidėvėjimas įvertintas 80,11 Eur, o frančizė 57 Eur, iÅ¡ viso 1 007,38 Eur. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas 2020 m. lapkričio 12 d. iÅ¡mokėjo turtui padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kovas 2021 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę informuodamas apie butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ ir remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi pareikalavo jÄ atlyginti, t. y. per 15 darbo dienų sumokėti 791,28 Eur žalos atlyginimÄ .

Atsakovė 2021 m. gegužės 7 d. pateikė atsakymÄ , kuriuo su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl žalos atlyginimo nesutiko. DNSB (duomenys neskelbtini) namo pirmininkė 2021 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡tu nurodė, kad į 2020 m. lapkričio 17 d. paklausimÄ Nr. TUK30184 dėl įvykio (duomenys neskelbtini), kreipimųsi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų nebuvo gauta, bendros namo inžinerinės įrangos avarijų nebuvo fiksuota. Teismas nustatė, kad atsakovei priklausančiose patalpose remonto darbai vyko nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. spalio 6 d.

4. Teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. IeÅ¡kovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės, tačiau kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos – privalo įrodyti ieÅ¡kovė.

5. Teismas nurodė, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Teismas taip pat nurodė, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

6. Atsakovei argumentuojant, kad įvykis turėjo bÅ«ti pripažintas nedraudžiamuoju, kadangi pagal AB „Swedbank“ Gyventojų turto draudimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 25 d.) nuostatas nuomojamam turtui draudimo apsauga negalėjo bÅ«ti taikoma, teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį ta apimtimi, kuria iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi bÅ«ti suprantama kaip įpareigojanti įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, iÅ¡vardytus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimÄ .

Jei tokių pagrindų nėra, vien tik draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje nustatyti pagrindai nemokėti draudimo iÅ¡mokos neatleidžia žalÄ padariusio asmens nuo prievolės atlyginti draudikui iÅ¡laidas, kurias Å¡is patyrė dėl to, kad, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , atlygino žalÄ nukentėjusiajam. Be to, teismų praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sÄ lygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba.

Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sÄ lygas, draudikui iÅ¡mokėjus nepagrįstai didelę draudimo iÅ¡mokÄ , žalÄ padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas atsakovės kaltę įrodinėjo remdamasis trečiojo asmens V. P. nurodytomis aplinkybėmis apie įvykį, sunaikinto – apgadinto turto apžiÅ«rėjimo aktu, kuris suraÅ¡ytas iÅ¡ V. P. paaiÅ¡kinimų, susiraÅ¡inėjimu su butÄ administruojančios bendrijos pirmininke, kurios raÅ¡te nurodyta, jog įvykio laikotarpiu informacijos apie bendros namo inžinerinės įrangos avarijas ar kitos su ginčo butu susijusios informacijos nebuvo gauta. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietÄ buvusiÄ atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, ieÅ¡kovė nepateikė.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė foto nuotraukų, kurios galėtų patvirtinti nukentėjusio buto bÅ«klę iki įvykio, sudarant draudimo sutartį buto nuotraukų taip pat nereikalaujama, turtas nėra apžiÅ«rimas, o bute jo savininkė nuolat negyvena, atvyko į butÄ po 2 savaičių ir pamatė balÄ prie spintos bei aptaÅ¡kytÄ Å¡viestuvÄ . Užlipusi į virÅ¡ jos buto esantį atsakovės butÄ pasikvietė ten buvusius darbininkus, po kurio laiko atvykusi į butÄ pamatė, kad pabrinkęs parketas ir pranešė draudėjui, kurio atstovai po kelių dienų atvyko į butÄ ir tik tada atstÅ«mus spintÄ pamatė iÅ¡džiÅ«vusiÄ dėmę.

Tačiau į atsakovės butÄ draudiko atstovai nepateko, tikslios trečiojo asmens buto užliejimo židinio vietos nenustatė, o atsakovė tvirtino, kad apie įvykį sužinojo tik maždaug po pusės metų, gavusi laiÅ¡kÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės dėl žalos atlyginimo. Be to, atsakovės bute įrengtos administracinės patalpos, nuolat bÅ«na darbuotojų, bute buvo atliktas remontas, visi įrenginiai ar konstrukcijos, galėję sukelti trečiojo asmens patalpų apipylimÄ buvo tvarkingi. 2019 m. lapkričio 3 d. suraÅ¡ant sunaikinto – apgadinto turto aktÄ , apipiltų patalpų savininkė pati nedalyvavo, o apipylimo priežastis ar vandens dėmės akte nenurodytos.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog dėl nurodyto įvykio buvo imtasi visų reikiamų priemonių užliejimo židiniui nustatyti arba kad avarijos dienÄ ar suraÅ¡ant sunaikinto – apgadinto turto aktÄ ir apžiÅ«rint patalpas buvo bandoma susisiekti su atsakove, ar vėliau siekiama pakartotinai patekti į jai priklausantį butÄ , kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės žalos Å¡altiniui nustatyti. IeÅ¡kovas ikiteismine tvarka nesiaiÅ¡kino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytÄ Å¾alÄ atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį, Å¡alys nepasinaudojo teismo siÅ«lymu atlikti ekspertizę.

Taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovei priklausančiame bute bÅ«tų netinkamai eksploatuojami vandens ar kiti įrenginiai, kurie bÅ«tų galėję tapti žalos priežastimi, juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog remonto darbai atsakovei priklausančiose patalpose buvo atlikti iki ieÅ¡kovo nurodyto įvykio. Teismas pažymėjo, kad pateiktos nuotraukos taip pat neįrodo tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atliktų remonto darbų ir ieÅ¡kovo įrodinėjamos žalos, kadangi jos fiksuoja tik aplink Å¡viestuvÄ esančias rusvas dėmes ir iÅ¡džiÅ«vusiÄ vandens dėmę po spinta.

Byloje pateiktose nuotraukose vandens pratekėjimo šaltinis neužfiksuotas, lubose esantis šviestuvas yra pakankamai nutolęs nuo spintos, trečiasis asmuo paaiškino, kad ant šviestuvo esančias dėmes lengvai nuvalė.

10. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas bÅ«damas profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje asmuo, atstovaujamas profesionalių teisininkų, jokių konkrečių įrodymų, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovei priklausančių patalpų, nepateikė, įvykio aplinkybių tyrimo tinkamai neatliko, o vien aplinkybė, kad atsakovei priklausantis butas yra virÅ¡ aplieto buto, neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės bute.

11. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje patyrė 1 780 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo jų atlyginimÄ atsakovei. Taip pat teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje patyrė 17,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir priteisė jų atlyginimÄ valstybės biudžetui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 12. IeÅ¡kovas „Swedbank P&C Insurance“ SE AS Lietuvos filialas (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ , ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

13. Nurodo, kad 2020 m. spalio 19 d. buvo aplietas ieÅ¡kovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. P. IeÅ¡kovas aplieto buto savininkei iÅ¡mokėjo 1 007,38 Eur draudimo iÅ¡mokÄ taip atlygindamas padarytÄ Å¾alÄ ir regreso tvarka įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų, t. y. atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso tiesiai virÅ¡ nukentėjusio buto esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimų suma sudaro 771,66 Eur, kuri apskaičiuota iÅ¡ remonto darbų sÄ matoje nurodytos tiesioginių statinio statybos iÅ¡laidų sumos (848,28 Eur) atėmus taikytinÄ nusidėvėjimÄ medžiagoms (19,62 Eur) bei besÄ lyginės iÅ¡skaitos sumÄ (57 Eur).

14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ tenka bÅ«tent atsakovei, nes byloje nesiekė nustatyti labiausiai tikėtinos užliejimo židinio buvimo vietos, iÅ¡vadas teismas grindė ne civiliniam procesui taikoma tikėtinumo taisykle ir nepagrįstai nustatė per didelius įrodinėjimo reikalavimus ieÅ¡kovui, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir nepagrįstai sprendė, jog užliejimo židinio buvimo vieta nėra įrodyta.

Pažymi, jog byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog nukentėjęs butas yra antrajame daugiabučio namo aukÅ¡te, o virÅ¡ Å¡io buto yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, taip pat nustatytas buto apliejimo faktas, t. y. nukentėjusio buto nuotraukose matoma lubose ties apÅ¡vietimo lempute esanti gelsva dėmė, mačiusi Å¡lapiÄ dėmę lubose paliudijo ir V. P. 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja. Å i aplinkybė nėra neigiama ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjęs butas buvo aplietas, o tai suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog aplieta buvo iÅ¡ virÅ¡aus.

15. Be to, virš nukentėjusio buto yra bendrojo naudojimo objektai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys visiems butų savininkams (vamzdynai, stogas, bendrosios namo konstrukcijos ir pan.), arba privačios nuosavybės teise priklausantys butai. Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu avarijų bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose nebuvo fiksuota.

16. Mano, kad atsakovės teiginys, jog vanduo galėjo skverbtis iÅ¡ bendrojo naudojimo vamzdyno, yra nepagrįstas, nes ginčo atveju vyko vienkartinis vandens iÅ¡siliejimas. Jei bendrojo naudojimo vamzdynas bÅ«tų buvęs nesandarus, užliejimai bÅ«tų kartojęsi tol, kol Å¡is defektas bÅ«tų paÅ¡alintas. Apie tokių darbų atlikimÄ neabejotinai bÅ«tų žinoma namo bendrijos pirmininkei. Savo teiginio, kad namo perdangos yra karkasinės, todėl drėgmė galėjo prasiskverbti iÅ¡ bet kur: per stogÄ , stogo plėvelę, bendrÄ sias konstrukcijas ar kt., atsakovė taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, nepateikė įrodymų nei kad daugiabučio namo perdangos yra karkasinės, nei kad tarp nukentėjusio buto ir atsakovei priklausančio buto esančioje perdangoje yra įrengti kokie nors vamzdžiai ar kiti vandens Å¡altiniai ar vyksta kondensacija.

Taip pat jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovės kelta versija, kad butas galėjo bÅ«ti aplietas trečiojo asmens nuomininkams netinkamai naudojant buities prietaisus, skalbyklę, Å¡aldytuvÄ . Tokiu atveju neįmanoma, kad lubas bÅ«tų sugadinęs iÅ¡ skalbyklės ant grindų iÅ¡siliejęs vanduo.

17. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog užliejimo židinio vieta nebuvo bendrojo naudojimo objekte. Vadinasi, ji buvo viename iš privačios nuosavybės teise priklausančių butų. Butų, esančių daugiabučiuose namuose, apliejimo atveju visuomet labiausiai tikėtina užliejimo židinio vieta yra tiesiogiai virš nukentėjusio buto esantis butas, ypač kai išsiliejusio vandens kiekis nėra itin didelis, nes nedidelis vandens kiekis negali nukeliauti itin tolimo atstumo.

Taigi vien Å¡i aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog užliejimo židinio vieta buvo bÅ«tent atsakovei priklausančiame bute. Be to, ginčo įvykio metu atsakovei priklausančiame bute buvo atliekami remonto darbai, juos atliko ne atsakovės darbuotojai, todėl tikėtina, kad tiksli vandens iÅ¡siliejimo priežastis galėjo bÅ«ti nežinoma ir pačiai atsakovei, užliejimo židinio vieta galėjo bÅ«ti paslėpta po naujai įrengtomis grindimis. Atsakovės pateiktas 2020 m. spalio 6 d. atliktų darbų aktas įrodo, kad tuo metu dar nebuvo atlikti plytelių dangos įrengimo darbai, todėl atitinkamai tuo metu negalėjo bÅ«ti baigti ir santechnikos įrengimo darbai.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo įvykio metu visi jos buto remonto darbai buvo atlikti ir užbaigti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti tokiÄ aplinkybę, juo labiau, kad pati V. P., davusi priesaikÄ teisme paliudijo po apliejimo nuėjusi į atsakovės butÄ ir mačiusi, kad jame remonto darbai nebuvo visiÅ¡kai baigti, o po įvykio ieÅ¡kovo atstovai nesėkmingai bandė patekti į atsakovės butÄ , iÅ¡ padarytų nuotraukų matyti, kad tuo metu dar nebuvo įrengti lauko durų apvadai, neįrengtas durų skambutis, matomas iÅ¡ atsakovės buto iÅ¡vestas elektros laidas, kuris nebuvo įjungtas į elektros skydinę.

Dėl to nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog ikiteismine tvarka nebuvo bandoma išsiaiškinti užliejimo židinio buvimo vietos.

18. Argumentuoja, kad tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iÅ¡ atsakovo buto, jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tiksliÄ buto užliejimo židinio vietÄ ir avarijos priežastis. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ byloje.

19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti kaip liudytoja apklaustos nukentėjusio buto savininkės parodymais, ypač, kai byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių jais abejoti. Liudytojo parodymai yra tinkama ir CPK leistina įrodinėjimo priemonė, kuri neturėtų būti paneigiama ar atmetama remiantis vien deklaratyviomis abejonėmis. Liudytoja parodė, kad paskutinis nukentėjusio buto remontas buvo atliktas 2018 metais, jis buvo naujai suremontuotas ir paruoštas nuomoti, iki ginčo įvykio buto lubos ir grindų danga nebuvo apgadinta, o nuotraukose buvo pažymėtos lubų ir grindų sugadinimo vietos, šviestuvas įrengtas tiesiai virš sugadintų grindų vietos.

20. Atsakovė individuali įmonė A. Z. firma atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

21. Argumentuoja, kad įvykis nebuvo draudžiamasis, draudėja nuslėpė nuo draudiko esminę informacijÄ , jog butas bus nuomojamas ir draudikas nebuvo prisiėmęs tokios draudimo rizikos, todėl buvo pagrindas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ esmės mažinti arba iÅ¡ viso nemokėti. Draudėja pati yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ , nes vykdydama komercinę buto nuomos veiklÄ tinkamai jo neprižiÅ«rėjo, o iÅ¡ ieÅ¡kinio ir prie jo pridėtų priedų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad žala buvo padaryta nurodytu laiku ir kad jÄ padarė bÅ«tent atsakovė.

Draudikas rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie nepagrindžia ir patikimai neįrodo realių nuostolių dydžio. Vien tai, kad bendrija nefiksavo pastato inžinerinių sistemų avarijų, savaime nereiÅ¡kia, kad neaiÅ¡kios kilmės skystis ant ieÅ¡kinyje nurodomo buto grindų atsirado bÅ«tent iÅ¡ atsakovės buto. Draudikas nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai sureguliuodamas žalÄ bei iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ ir esant daugybei abejonių dėl žalos priežasties, įvykio laiko, priežastinio ryÅ¡io ir kitų aplinkybių bei nebesant galimybės objektyviai įvertinti įvykio aplinkybių, nes apie tariamÄ Ä¯vykį praneÅ¡ta praėjus tik daugiau kaip pusei metų, ieÅ¡kovas turi prisiimti finansinę naÅ¡tÄ dėl savo kliento interesų draudimo ir žalos sureguliavimo aplinkybių, nes reguliuodamas žalÄ nesielgė rÅ«pestingai.

22. Pažymi, jog apeliantas neginčija, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias subrogacijos sÄ lygas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Todėl draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir nenustatė per didelių įrodinėjimo reikalavimų ieÅ¡kovui, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ .

23. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių (Taisyklės) Nr. 002 (2018 m. gegužės 25 d. redakcija) nuostatas jeigu numatoma draudžiamÄ gyventojo nekilnojamÄ jį turtÄ naudoti komerciniais tikslais – nuomos paslaugų teikimui, apie tokiÄ aplinkybę Draudėjas privalo informuoti DraudikÄ prieÅ¡ draudimo sutarties sudarymÄ , o jÄ sudarius – nedelsiant, nes tokia aplinkybė neiÅ¡vengiamai didina rizikÄ , dėl kurios draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos arba jÄ iÅ¡ esmės sumažinti.

Be to, Taisyklėse aiÅ¡kiai nurodyta, kad draudiminė apsauga netaikoma TurtÄ naudojant komercinei veiklai – turtÄ naudojant nuomos paslaugoms. Pagal Å¡ias nuostatas gyventojo buto nuoma yra priskiriama komercinei veiklai, kuri pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu ir tokiam tikslui (turto naudojimas komercijai, nuomos paslaugoms ir pan.) pagal Taisykles objektai nedraudžiami. 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu V. P. nurodė, jog ji bute nuolatos negyveno ir butÄ nuomojo, o apie Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu.

Å i aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį draudėjas neatskleidė esminių aplinkybių apie ketinamÄ vykdyti nuomos veiklÄ draudžiamame objekte, o draudikas neturėdamas Å¡ios esminės informacijos tokios rizikos neapsiėmė drausti. Todėl įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju ir draudikas neįgijo subrogacijos teisės.

24. Draudikas turėjo rÅ«pestingai iÅ¡nagrinėti žalos sureguliavimo bylÄ , tačiau to nepadarė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas iÅ¡ esmės tik nukentėjusio buto savininkės, kuri draudimo sutarties sudarymo metu neatskleidė esminių aplinkybių, paaiÅ¡kinimais, kurie neįrodo, kad dėl žalos kalta bÅ«tent atsakovė. IeÅ¡kovui žalos administravimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Smart claims“, suraÅ¡ydama 2022 m. lapkričio 3 d. apžiÅ«ros aktÄ , neapsilankė atsakovės bute nei draudiminio įvykio metu, nei vėliau.

Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas ikiteismine tvarka nesiaiÅ¡kino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytÄ Å¾alÄ atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį, nepateikė informacijos, ar tuo metu name nevyko kiti darbai, kurie galėtų bÅ«ti susiję su įvykusia avarija bute. Apeliantas ydingai interpretuoja pirmos instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, t. y. apeliantas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neva konstatavo, jog yra nustatytas buto užliejimo iÅ¡ atsakovės buto faktas.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kyla ginčas dėl už padarytÄ Å¾alÄ atsakingo asmens, ir laikė neįrodyta, kad butas užlietas bÅ«tent ir atsakovės buto.

25. Teigia, kad joks vandens nutekėjimas atsakovės bute neįvyko, nes priešingu atveju būtų atsiradę ir likę vandens poveikio patalpoms požymių. Be to, atsakovės bute nėra prietaisų (šaldytuvo, skalbyklės), kurie yra potencialūs vandens ir įvairių skysčių atsiradimo šaltiniai. Šie prietaisai yra būtent toje vietoje, kur buvo aptikta išdžiūvusi po spinta skysčio dėmė su galbūt sugadinta grindų danga. Būtent ieškovas ir neįvertino, jog tarp nukentėjusio buto nuomininkų veiklos ir žalos yra priežastinis ryšys.

26. Byloje taip pat nenustatyta skysčio kilmė bei nepateikta lubų užliejimo vandeniu įrodymų. Lubų aptaÅ¡kymo dėmės ir lubų užliejimo vandeniu poveikio pasekmės yra skirtingos priežasties ir pobÅ«džio. Lubų Å¡viestuvÄ galėjo aptaÅ¡kyti nuomininkai atidarydami putojantį gėrimÄ , imdami iÅ¡ Å¡aldytuvo kokį nors skystÄ maisto produktÄ , o buto savininkė patvirtino, kad dėmės nusivalė, tačiau ieÅ¡kovas paskaičiavo, kad neva reikia suremontuoti didelį plotÄ buto patalpos lubų.

Jeigu per lubas bÅ«tų skverbęsis vanduo, tai jis bÅ«tų neabejotinai bėgęs per visus Å¡viestuvus ir žalos mastas bÅ«tų daug didesnis, o tokių aplinkybių nefiksuota. Dėmė po spinta taip pat galėjo bÅ«ti palikta nuomininkų, trečiasis asmuo patvirtino, kad dėmė iÅ¡sivalė, tačiau draudikas nutarė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už visų grindų pakeitimÄ , nors buvo savininkė patvirtino, kad nei dažė lubas, nei keitė grindis. Akivaizdu, kad draudikas nesiėmė veiksmų nustatyti realiÄ Å¾alÄ ir jos dydžio neįrodė.

27. Pažymi, kad nei ieÅ¡kovas, nei jam žalos administravimo paslaugas teikianti įmonė, nei trečiasis asmuo nei įvykio dienÄ , nei per protingÄ terminÄ po įvykio nesikreipė ir nepareiÅ¡kė noro patekti į atsakovės patalpas. Žala buvo fiksuojama ir reguliuojama neinformavimo atsakovės, vienaÅ¡aliÅ¡kai, o tai neabejotinai kelia didelių abejonių Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo nurodytų aplinkybių tikrumu ir reikalavimo pagrįstumu. IeÅ¡kovas turėjo visas galimybes bei pareigÄ tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes.

Trečiasis asmuo, kuriam priklauso nukentėjęs butas, paaiÅ¡kino, kad bent jau jai nebuvo problemų patekti į atsakovės patalpas, tačiau ji nereiÅ¡kė atsakovei jokių pretenzijų dėl tariamo buto užliejimo, o aplinkybės apie jos bendravimÄ su nenustatytais asmenimis (darbininkais), byloje neįrodytos. Mano, kad jeigu bÅ«tų butas užlietas, tai bet kuris rÅ«pestingas asmuo bÅ«tų siekęs iÅ¡siaiÅ¡kinti savininkÄ ir su juo nedelsiant bÅ«tų susisiekęs.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, fiksuojančių avarijos faktÄ , užliejimo Å¡altinį, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad vien deklaratyvÅ«s teiginiai, nesant įrodymų apie fakto konstatavimÄ , negali patvirtinti žalos kilimo (Å¡altinio) vietos. Argumentuoja, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai apeliaciniu skundu reikalauja atleisti jį nuo įrodinėjimo pareigos. Teismas k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 29.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

31. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.

33. Nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. P. pranešus, jog 2020 m. spalio 19 d. buvo aplietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas gyventojų turto draudimu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale (sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovas nustatė, kad įvykio metu buvo sugadintos trečiajam asmeniui priklausančio buto lubos ir grindų danga, t. y. laminuota grindų danga nelygi ir pakilusi nuo drėgmės, taip pat matoma išdžiūvusi didelė gelsva dėmė, lubose aplink apšvietimo lemputę susidariusi gelsva dėmė.

IeÅ¡kovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju, 2020 m. lapkričio 3 d. surašė sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiÅ«rėjimo aktÄ Nr. TUK30184, kuriame užfiksavo buto grindų ir lubų sugadinimus, atsiradusius galbÅ«t dėl užliejimo iÅ¡ aukščiau virÅ¡ jo esančio buto, sudarė buto remonto lokalinę sÄ matÄ 2020 m. balandžio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta remonto darbų kaina 1 144,89 Eur, nusidėvėjimas įvertintas 80,11 Eur, o frančizė 57 Eur, iÅ¡ viso 1 007,38 Eur.

Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas 2020 m. lapkričio 12 d. iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui turtui padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kovas 2021 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę informuodamas apie padarytÄ Å¾alÄ ir remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi pareikalavo 791,28 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2021 m. gegužės 7 d. pateikė atsakymÄ , kuriuo su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl žalos atlyginimo nesutiko.

34. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

Todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ .

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogacijÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kilus klausimui, ar draudikas turi subrogacijos teisę, jei jis draudėjui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , atlygindamas trečiojo asmens faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ , tačiau toks įvykis pagal draudimo sutartį gali bÅ«ti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog įvykio, dėl kurio kilo žala, pripažinimas nedraudžiamuoju yra pagrindas netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalÄ padariusiam asmeniui, nes nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikÅ¡mingi draudimo santykiuose, bet ne sprendžiant dėl reikalavimo teisės, perėjusios draudikui.

Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimÄ , nepasikeičia santykių, iÅ¡ kurių Å¡ios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalÄ padariusio asmens gynybos nuo reiÅ¡kiamų reikalavimų atlyginti žalÄ pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobÅ«dis, nei taikytina jai teisė. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sudarytų pagrindÄ taikyti asmeniui atsakomybę net tuo atveju, kai pagal deliktinį ar sutartinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas jis neturėtų atsakyti žalÄ patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).

Nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų kasacinis teismas laikosi ir naujausioje praktikoje, kurioje konstatuota, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikÅ¡minga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau ji nėra reikÅ¡minga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galbÅ«t atsakingam už žalÄ asmeniui pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

 Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad spręsdamas dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar byloje įvykęs įvykis pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sÄ lygas (draudimo taisykles) gali bÅ«ti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Dėl to atsakovės argumentai, susiję su įvykio pripažinimu draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, pripažintini nepagrįstais ir konstatuotina, kad atsakovė nuo ieÅ¡kovo (draudiko) pareikÅ¡to reikalavimo gali gintis tais pačiais argumentais, kokiais ji panaudotų gindamasi ir nuo draudėjos V.

P. tiesiogiai pareikšto reikalavimo.

36. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , taikė per didelius įrodinėjimo standartus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė be kaltės atsiranda tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trÅ«kumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

37. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Užpylimas gali įvykti dėl virÅ¡uje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

BÅ«tent Å¡iÄ ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigÄ pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog vandens pratekėjimo Å¡altinis į apdraustÄ trečiojo asmens butÄ buvo bÅ«tent iÅ¡ atsakovei priklausančio buto. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.

38. Nagrinėjamoje byloje pateiktos trečiajam asmeniui priklausančio buto foto nuotraukos sudaro pagrindÄ tikėtinai iÅ¡vadai, kad butas galėjo bÅ«ti aplietas vandeniu iÅ¡ virÅ¡aus, t. y. aplink Å¡viestuvÄ (apÅ¡vietimo lemputę) lubose matoma geltona dėmė ir vandens (skysčio) lašų žymės ant Å¡viestuvo bei maždaug po Å¡iuo Å¡viestuvu esančiame nedideliame grindų plote ir po Å¡alia esančia spinta matomos iÅ¡džiÅ«vusio vandens (skysčio) žymės. Å ias aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiÅ«rėjimo aktas Nr. TUK30184, foto nuotraukos), kaip liudytoja apklaustos buto savininkės (vėliau į bylÄ Ä¯trauktos trečiuoju asmeniu) parodymai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje kilo ginčas ne dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto užliejimo fakto, bet dėl užliejimo židinio buvimo būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ir dėl atsakovės civilinės atsakomybės už užliejimo padarinius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir atsakovės argumentams, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovei priklausantis butas yra virš aplieto buto, savaime, nesant byloje kitų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad užliejimo židinys buvo būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o vien tik ieškovo spėjimo ir prielaidų šiai aplinkybei pagrįsti nepakanka.

39. Byloje yra 2021 m. rugsėjo 29 d. namÄ administruojančios bendrijos DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad į ieÅ¡kovo 2020 m. lapkričio 17 d. paklausimÄ Nr. TUK30184 dėl įvykio (duomenys neskelbtini), kreipimųsi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų nebuvo gauta, bendros namo inžinerinės įrangos avarijų nebuvo fiksuota. Taigi, namo administratorė neturi jokios informacijos apie 2020 m. spalio 19 d. įvykusį įvykį, minėtu laikotarpiu name nebuvo užfiksuota jokių bendrojo naudojimo objektų ir / ar įrangos gedimų / avarijų, nebuvo gauta jokių namo gyventojų / butų savininkų ar naudotojų praneÅ¡imų dėl namo bendrojo naudojimo objektų ir / ar įrangos gedimų / avarijų.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu name bÅ«tų atliekami kokie nors bendrojo naudojimo objektų ir / ar įrangos remonto darbai. Apeliantas, argumentuodamas, kad už žalÄ atsakinga atsakovė, remiasi Å¡iuo namo bendrijos pirmininkės atsakymu teigdamas, kad nesant duomenų dėl bendrojo naudojimo objektų gedimų, avarijų, logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad vanduo prasiskverbė iÅ¡ privačios nuosavybės objekto – virÅ¡ užlieto buto esančio atsakovei priklausančio buto. IeÅ¡kovas taip pat savo reikalavimÄ grindžia 2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiÅ«rėjimo aktu Nr. TUK30184, foto nuotraukomis ir kaip liudytoja apklaustos draudėjos buto savininkės V.

P. parodymais. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. posėdyje ji parodė, kad bute nuolat negyvena, vasaros laikotarpiu užsiima trumpalaike buto nuoma, į butÄ nuvyksta tik kartÄ per mėnesį pasiimti komunalinių paslaugų tiekėjų sÄ skaitų, o kai butas nėra naudojamas vandens įvadus iÅ¡jungia. Liudytoja negalėjo nurodyti tikslios dienos, kada butas buvo aplietas, parodė, kad nuvykusi į butÄ ant grindų pamatė balÄ , kiek laiko buvo vanduo, nežino, aplink lempÄ pamatė geltonÄ dėmę, todėl nutarė, kad butas buvo aplietas iÅ¡ virÅ¡aus.

Nuėjusi į virÅ¡ jos buto esantį butÄ rado jame remontÄ atliekančius darbininkus, į buto vidų nėjo, kokie konkretÅ«s remonto darbai ten buvo atliekami, nežino, bet susiję su grindimis, su darbininkais kalbėjo tarpdury, kadangi jos bute vandens buvo nedaug, jį iÅ¡Å¡luostė, aptaÅ¡kytÄ lempÄ nuvalė, manė, kad vanduo iÅ¡džius ir pretenzijų niekam nereiÅ¡kė. Po kelių dienų nuvykusi į savo butÄ pamatė, kad laminuotos grindų dangos lentelių kraÅ¡tai iÅ¡sipÅ«tė nuo drėgmės, todėl kreipėsi į draudimo bendrovę ir pranešė apie įvykį.

Draudimo bendrovės atstovai dar po kelių dienų atvyko apžiÅ«rėti jos buto, bet ji pati dirbo, dalyvauti negalėjo, todėl su draudimo atstovais bendravo jos motina. ApžiÅ«rint butÄ buvo atitraukta spinta ir pastebėta, kad po ja yra didesnė vandens dėmė.

40. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ užliejimo faktÄ iÅ¡ aukščiau esančio buto turi įrodyti patalpos savininkas, Å¡iuo atveju – jo reikalavimÄ perėmęs draudikas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų įrodymų apie tai, jog trečiajam asmeniui priklausančio buto, esančio namo antrame aukÅ¡te, užliejimas įvyko iÅ¡ atsakovės buto, esančio namo trečiame aukÅ¡te, be nukentėjusio buto savininkės V. P., kuri pati įvykio nematė, kada tiksliai ir kaip jis įvyko, nežino, byloje nėra. 2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiÅ«rėjimo akte Nr. TUK30184 apraÅ¡yti tik bute matomi lubų ir grindų sugadinimai, atsiradę „galimai po užliejimo iÅ¡ virÅ¡utinio buto“.

Pažymėtina, jog pats draudikas (ieÅ¡kovui žalos administravimo paslaugas teikęs atstovas), tyręs draudimo įvykio aplinkybes Å¡iame akte pažymėjo, jog apžiÅ«ros metu į virÅ¡uje esantį butÄ nepateko, o ieÅ¡kovo atstovas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. posėdyje nurodė, kad nors ir turi galimybę gauti duomenis apie nekilnojamojo turto savininkÄ , jo tiriant įvykį nesiaiÅ¡kino, nes tokios pareigos neturi, be to, kad galėtų gauti duomenis apie nekilnojamojo turto savininkÄ , tam turi turėti pagrįstÄ pagrindÄ ;

Å¡iuo atveju duomenimis apie virÅ¡utinio buto savininkÄ pasidomėjo tik tam, kad žinotų, kam iÅ¡siųsti pretenzijÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ie ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl žalos kaltininko, kadangi tiriant įvykį pats draudikas nemanė turintis pakankamÄ pagrindÄ pasidomėti virÅ¡ aplieto buto esančio buto savininku ir kartu su juo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. Kaip minėta, namÄ administruojanti bendrija jokių duomenų apie šį įvykį taip pat neturi.

Be to, nors 2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiÅ«rėjimo akte Nr. TUK30184 nurodyta, kad apžiÅ«rint butÄ dalyvavo jo savininkė, ji pati pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad apžiÅ«ros metu dirbo ir apžiÅ«rint butÄ dalyvavo jos motina, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir apžiÅ«ros akte esantis ne buto savininkės, o jos motinos paraÅ¡as. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žalos administravimo procedÅ«ra nebuvo atlikta itin kruopščiai siekiant nustatyti kilusios žalos priežastį ir aplinkybes ir Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad draudikas dėjo visas protingas pastangas iÅ¡tirti įvykį.

Tai reiškia, jog konkrečios patalpos, iš kurių buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, nustatytos nebuvo.

41. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių nustatyti, iÅ¡ kur konkrečiai į draudėjos butÄ pratekėjo vanduo. Žalos tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti žalos Å¡altinio, ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas aktas suraÅ¡ytas tik iÅ¡ draudėjos žodžių. IeÅ¡kovas nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų betarpiÅ¡kai patikrintas atsakovei priklausantis butas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, profesionalus verslininkas, veikiantis draudimo srityje, kuris turėjo visas sÄ lygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisės gynimÄ teisme.

43. Ä®vertinęs byloje surinktus, iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės atsakomybės sÄ lygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jos kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, t. y. neįrodė aplinkybės, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas aplietas iÅ¡ atsakovei priklausančio buto. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žalÄ sukėlęs įvykis buvo atsakovės bute, todėl, nenustačius Å¡ios aplinkybės, kad bÅ«tent atsakovė yra atsakingas subjektas, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo. BÅ«tent tai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

44. Atsižvelgdamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai).

45. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančiÄ medžiagÄ ir vertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo pagrįstų teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), juo labiau, kad Å¡ios iÅ¡vados padarytos tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

46. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Vien ieÅ¡kovo subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo prieÅ¡ingoms, nei pirmosios instancijos teismo, iÅ¡vadoms.

Teismo sprendimas yra iÅ¡samiai motyvuotas ir priimtas iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, taip pat ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 49. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos.

50. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas rengiant atsliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ patyrė 1 560 Eur iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡laidos pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovės individualios įmonės A. Z. firmos naudai 1 560 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo. Teisėja Irma Čuchraj