204bf3cd-e695-4d63-9bc1-d7cd6267b2bc · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-348-491/2016Proceso Nr. 4-14-3-00021-2016-4Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.11.; 3.26.1.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 11 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs J. G. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,NUSTATĖ:Skundžiamu nutarimu J.

G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 5 d. 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams.Nuobaudos jam skirtos už tai, kad jis 2015-12-30, 1005 val., (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote organizavo medžioklę pagal medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2015-12-29, ir pats medžiojo su lygiavamzdžiu 16 kalibro medžiokliniu Å¡autuvu Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje – L.

M. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jis kartu su kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais medžioti neturėjo teisės, kadangi Å¡iame sklype medžioti buvo draudžiama, medžioklės lapas Å¡ioje teritorijoje negaliojo (teisės medžioti nesuteikė), tokiu bÅ«du jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. reikalavimus.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 85 str. 5 d. nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties arba taikyti ATPK 301 str. nuostatas.

Pažeidėjas neginčija savo kaltės, kaip jis nurodo, dėl galbÅ«t padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Cituodamas skundžiamÄ nutarimÄ tvirtina, jog jis priimtas neįsigilinus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas neteisingai įvertinus. Vardindamas Taisyklių punktus, kuriuos jis pažeidė, nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kurios redakcijos jie yra, kadangi Taisyklės buvo ne kartÄ keičiamos. Tvirtina, kad jam be pagrindo inkriminuotas Taisyklių 24.2 p. pažeidimas, nes dėl jo teisena buvo nutraukta.

Cituodamas Taisyklių 16.2 p., tvirtina, kad medžioklės metu naudotas medžioklės lapas Nr. 76 iÅ¡raÅ¡ytas prieÅ¡ dienÄ negalėjo bÅ«ti negaliojantis, kadangi jame taip pat buvo nurodyti visi bÅ«tini Taisyklių 19.1 – 19.4 punktuose numatyti duomenys. Pažymi, kad minimas medžioklės lapas galiojo (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (12575 ha plote), iÅ¡skyrus plotus, numatytus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 str. 2 d.

Tvirtina, kad pripažinus šį dokumentÄ negaliojančiu, bÅ«tų bÅ«tina pripažinti neteisėtÄ ir tÄ dienÄ vykusiÄ medžioklę. Cituodamas liudytojo S. L. parodymus, jis neginčija, jog medžioklė vyko ant dviejų žemės sklypų sankirtos, kai viename iÅ¡ jų buvo draudžiama medžioti, tačiau pažymi, kad Å¡ie abu žemės sklypai yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote. Tvirtina, kad nors Medžioklės įstatymo 7 str. 4 d. numato, jog žemės sklypai, kuriuose jų savininkai, vadovaudamiesi Å¡io Ä®statymo 13 str. 2 d. uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose laikinai medžioti draudžiama, visgi surasti ir sumedžioti iÅ¡ kitų medžioklės plotų atklydusius sužeistus gyvÅ«nus, leidžiama.

Cituodamas Taisyklių 60 p., numatantį, kad atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, ginklus iÅ¡siimti iÅ¡ dėklų medžiotojai turi teisę, nesvarbu ar tam tikrame sklype leidžiama vykdyti medžioklę ar medžioti laikinai uždrausta, taip pat Taisyklių 62 p., apibrėžiantį, jog ginklas gali bÅ«ti neÅ¡iojamas ar vežiojamas tik medžioklės plotų vienete, be Å¡ovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, pagal technines galimybes – perlaužtas, tvirtina, kad su iÅ¡ dėklo iÅ¡imtu, tačiau neužtaisytu ginklu per minėtus sklypus jis galėjo eiti ir važiuoti.Pažeidėjas apeliaciniame skunde kritikuoja įrodymų rinkimo bÅ«dÄ , apeliuodamas į leistinumo bei liečiamumo principus.

Teigia, jog ATPK protokole nėra nurodyta, kuo grindžiama jo kaltė, kadangi minimo protokolo suraÅ¡ymo metu jokie fotografavimai, filmavimai ir GPS matavimai atlikti nebuvo, jie nėra prijungti prie protokolo. Mano, jog techniniais prietaisais užfiksuoti duomenys turėjo bÅ«ti apraÅ¡yti protokole, be to jame turėjo atsispindėti ir pačių prietaisų charakteristikos (pavadinimai, metrologinės patikros), todėl nesant Å¡iems duomenims, kelia klausimÄ dėl aplinkybių atitikimo, duomenų rinkimo teisėtumo bei patikimumo.Papildomai apeliantas skunde nurodo, jog teismas nesivadovavo 2002-09-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės Å«kio ministrų įsakymu Nr. 487/361 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų patvirtinimo“ 7.5. punktu.

Tvirtina, kad komisija turėjo jiems (medžiotojams) atsiųsti žemėlapius ar planus, kuriuose bÅ«tų pažymėti plotai ir teritorijos, kuriuose yra laikinai uždrausta medžioti. Taip pat mano, jog patys Å¡ių žemių sklypų savininkai privalėjo veikti aktyviai – pažymėti savo valdomų žemių plotų ribas. Todėl mano, kad Å¡iuo atveju, tiek komisija, tiek žemės savininkai, tiek medžiotojai yra vienodai kalti dėl įvykusio nesusipratimo. Pažymi, jog jie patys (medžiotojai) buvo iniciatyvÅ«s, nes siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti medžioklės plotų ribas, todėl mano, jog tai įrodo, kad jokių pažeidimų jie nesiekė daryti.Galiausiai, cituodamas skundžiamÄ nutarimÄ tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavęs, jog jis nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, kad prieÅ¡ 9 m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nenustatęs sunkinančių, tačiau nustatęs dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, netaikė jam ATPK 301 str. nuostatų.

PraÅ¡o sumažinti jam skirtÄ baudÄ bei netaikyti teisės medžioti atėmimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė – direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, K. M. praÅ¡o palikti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Cituodama Mežioklės įstatymo 7 p. pažymi, jog medžioklės plotai ir teritorijos, kuriose medžioklė draudžiama yra : kapinės, urbanizuotos teritorijos, valstybiniai rezervatai ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitos teritorijos, kuriose Å¡iÄ veiklÄ draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai.

L. M., vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 13 str., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijÄ su raÅ¡ytiniu sprendimu uždrausti medžioti savo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tokį draudimÄ komisijos (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ir LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas ir medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini).Taip pat pažymi, jog nors L.

M. žemės sklypas ir yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, tačiau minėtame žemės sklype medžioti buvo draudžiama ir jame galioja draudimai nustatyti medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype negaliojo, o ten organizuoti medžioklę ir medžioti Pažeidėjas neturėjo teisės. Žemės sklype, kuriame medžioti yra draudžiama, nors medžiotojų klubo nariams iÅ¡ tiesų galima bÅ«ti su iÅ¡imtu ginklu ir organizuoti medžioklę, tačiau tik tuo atveju, jie yra gauta žemės sklypo savininkei iÅ¡duota LR AM Utenos RAAD – o iÅ¡vada dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo ir turint (duomenys neskelbtini) RAAD – o iÅ¡duotÄ medžioklės lapÄ Å¡iai teritorijai.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Medžioklės įstatymo 7 str. 5 d. medžiojamųjų gyvÅ«nų gausa Å¡io straipsnio 2 ir 4 d. nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pagal Medžiojamųjų gyvÅ«nų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos apraÅ¡o 14 p. iÅ¡vadai gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys reguliuoti populiacijos gausÄ , atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti praÅ¡ymÄ , be kita ko nurodydami duomenis, susijusius su populiacijos gausa, rÅ«Å¡imi, teritorijoje, kurioje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis ir kt.

Tuo tarpu L. M. su tokiu praÅ¡ymu nesikreipė, todėl atitinkamai nei iÅ¡vada, nei medžioklės lapai (duomenys neskelbtini) RAAD – o ir nebuvo iÅ¡duoti. Be viso to, atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymėta, jog Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti uždavinys yra parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektÄ , pateikti patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintÄ dokumentÄ pateikti savivaldybės administracijai, aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui.

Komisija pažymi teritorijas, kuriose medžioti uždrausta įstatymais ar kitais teisės aktais arba kuriose medžioti uždraudė žemės sklypų savininkai (7.5 punktas). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuostatų 7.5 punkto 7 papunktis numato, kad komisija privalo pateikti medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų žemėlapius su pažymėtomis uždraustomis medžioti teritorijomis tik sudarant medžioklės plotų vienetÄ , o ne esant jau sudarytam medžioklės plotų vienetui ir kiekvienu atveju atsiradus žemės sklypų savininkų draudimams medžioti.

Medžioklės įstatymo 8 str. 2 d. reglamentuoja kada medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos yra keičiamos, todėl atsiliepime daroma išvada, kad Komisijos veikla yra susijusi su medžioklės plotų vienetų sudarymu bei jų ribų pakeitimu savivaldybės teritorijoje. Įvertinus tai apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog tie atvejai, kai yra gaunami žemės sklypų savininkų sprendimai draudžiantys medžioti jų žemės sklypuose, kai yra jau išduotas medžioklės įstatymo 10 str. nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui, nelaikoma medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo procedūros pradžia, medžioklės įstatymo 8 str. 2 d. prasme.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo Pažeidėjas prašo :

1) nustatyti ar pagrįstai jis pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo;

2) patikrinti jam inkriminuotų Taisyklių atitinkamų punktų aktualumÄ ir galiojimÄ pažeidimo padarymo momentui;

3) išsiaiškinti ar nėra pažeistas dvigubo baudimo principas dėl Taisyklių 24.2 p.;

4) nustatyti ar Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ buvo galiojantis;

5) įvertinti aplinkybes, susijusias su jo teise būti medžioklės plotuose su iš dėklo išimtu, tačiau neužtaisytu ginklu;

6) įvertinti ar faktiniai duomenys buvo renkami leistinu bei teisėtu būdu;

7) taikant ATPK 301 str. skirti jam Å¡velnesnes nuobaudas. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 d. numato atsakomybę už :

1) asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo) buvimÄ medžioklės plotuose su į dėklÄ neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui iÅ¡duotame medžioklės lape nėra įraÅ¡o apie šį medžiotojÄ ir gyvÅ«nas nesumedžiotas, arba 2) medžiojimÄ teritorijose, kuriose Å¡is asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvÅ«nas nesumedžiotas. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė, kad apeliantas buvo medžioklės vadovu, organizavo medžioklę ir pats medžiojo teritorijoje (L.

M. žemės sklype), kuriame medžioti nebuvo galima dėl to, kad sklypo savininkė buvo laikinai uždraudusi jame medžioti. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės įpareigoja medžioklės vadovÄ organizuoti medžioklę taip, kad nebÅ«tų medžiojama tokioje teritorijoje, ir pripažino, kad esant neaiÅ¡kumų dėl tikslių žemės sklypo ribų, jis turėjo pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių nustatyti tikslias sklypo ribas (kreiptis į žemės sklypo savininkÄ , žemėtvarkos specialistus ir panaÅ¡iai), o nesant galimybės to padaryti privalėjo pasirinkti kitÄ medžioklės plotÄ .

To nepadaręs jis pasielgė nerūpestingai ir taip pažeidė Taisyklių 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. reikalavimus. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Byloje esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad Pažeidėjas ne tik organizavo medžioklę klubui priklausančiuose medžioklės plotuose, į kuriuos patenka ir L. M. žemės sklypas, jai vadovavo, pats išrikiavo medžiotojus, kurių dalis buvo plote, kuriame įvykio metu medžioti buvo draudžiama – tai patvirtinantys įrodymai labai aiškiai nurodyti skundžiame nutarime, jie motyvuotai aptarti, Pažeidėjo kaltė dėl to nekelia jokių abejonių.

Todėl jo skundo argumentai, kad dėl draudžiamame plote vykdytos medžioklės, nesant draudžiančių riboženklių, kalti tiek žemės sklypo savininkė, tiek Komisija, tiek medžiotojų klubas yra tiesiog neįtikinami. Teismas nustatė, kad apeliantui klubo vadovas aiÅ¡kiai nurodė plotÄ , kuriame buvo draudžiama medžioti, todėl neabejotina, kad Pažeidėjas, kuris medžioja ne pirmus metus, yra patyręs medžiotojas, skiriamas medžioklės vadovu, visus klubui priklausančius plotus privalo žinoti ir be atskirų specialių žymėjimų, kuriais neva tai turi pasirÅ«pinti sklypo savininkas ar kitas asmuo, ar institucija.

Kita vertus, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai akcentavo pirmos instancijos teismas, žinodamas, jog į klubo medžioklės plotus patenka plotai, kuriuose medžioti yra uždrausta, jis privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad tokie plotai bÅ«tų identifikuoti ir juose nebÅ«tų medžiojama. Pažeidėjas skunde užsimena, kad teismas nutarime nenurodė konkrečios ATPK straipsnio, Taisyklių punktų, kuriuos jis pažeidė, redakcijos. IÅ¡ tiesų, pagal ATPK 8 str. 1 d. asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje.

Kadangi pažeidimas padarytas 2015-12-30, o skundžiamas nutarimas priimtas 2016-05-06, tiek ATPK 85 str. 5 d., tiek Pažeidėjui inkriminuotų Taisyklių 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. redakcijos nesikeitė, todėl bÅ«tinai nurodyti konkrečiÄ Ä¯statymo ar poįstatyminio akto redakcijÄ ar iÅ¡samiau analizuoti jų galiojimÄ laike teismas neturėjo pareigos. Pažymėtina, kad ir pats Pažeidėjas apeliaciniame skunde iÅ¡samiau Å¡io argumento taip pat neanalizavo ir konkrečių pažeidimų nenurodė.

Pažeidėjas tvirtina, kad jis galimai antrÄ kartÄ , todėl nepagrįstai, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 24.2 p. pažeidimÄ . Čia numatyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapÄ iÅ¡duodantis medžioklės plotų naudotojas. Medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. IÅ¡ teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad Pažeidėjui iÅ¡ tiesų buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 str. 1 d. dėl to, kad 2015-12-30, apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, vykstant medžioklei varant pagal medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2015 m. gruodžio 29 d., jam vadovaujant medžiotojas V.

P. varymo metu sumedžiojo antrametį ragus numetusį stirnos patinÄ , apie tai informavo jį kaip medžioklės vadovÄ , kuris sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ Ä¯rašė į medžioklės lapÄ , bet nedelsdamas nesurašė nustatytos formos akto (2 priedo), kaip to reikalauja Taisyklių 28 p. 4 d., toliau tęsė medžioklę, taip pažeidė Taisyklių 24.2 p. ir 28 p. reikalavimus. Dėl Å¡io pažeidimo administracinio teisės pažeidimo byla 2016-05-06 teismo nutarimu buvo nutraukta, nutarimas įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nubaustas už medžioklės organizavimÄ medžioklės plotuose, kuriuose medžioti buvo laikinai uždrausta.

Už Å¡iuos veiksmus, kurie taip pat patenka į medžioklės organizavimo pagal galiojančias Taisykles sampratÄ , Pažeidėjas anksčiau nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl Å¡iuo atveju dvigubo baudžiamumo draudimas nebuvo pažeistas. Pažeidėjas skunde apeliuoja į tai, kad Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ buvo galiojantis (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, iÅ¡skyrus plotus, numatytus Medžioklės įstatymo 7 str. 2 d.

IÅ¡ 2015-12-29 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė medžioklės lapÄ Pažeidėjui organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. Medžioklės lape yra padaryti įraÅ¡ai apie 2015-12-30 medžioklę (11 - 12 b. l.) – tai reiÅ¡kia, kad Å¡is medžioklės lapas visumoje medžioklės metu buvo galiojantis.

Savaime suprantama, jis nesuteikė teisės medžioti L. M. žemės sklype ir jame negaliojo – tai visiÅ¡kai pagrįstai nutarime akcentavo pirmos instancijos teismas. Tokia iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad medžioklės lapas buvo iÅ¡duotas visam medžioklės vienetui, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog jis galioja ir ten, kur medžioklė yra laikinai uždrausta, todėl Å¡is Pažeidėjo skundo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Anksčiau minėta, kad pagal ATPK 85 str. 5 d. baudžiama ir už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo) buvimÄ medžioklės plotuose su į dėklÄ neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui iÅ¡duotame medžioklės lape nėra įraÅ¡o apie šį medžiotojÄ ir gyvÅ«nas nesumedžiotas.

Tačiau, toks pažeidimas apeliantui Å¡ioje byloje nebuvo inkriminuotas, todėl dėl jo iÅ¡samiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad faktiniai duomenys byloje galimai buvo renkami neleistinais bei neteisėtais bÅ«dais, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti prietaisai, jų numeriai, sertifikatai ir kt., taip pat atmetami. Viena vertus, Pažeidėjas nubaustas už organizavimÄ ir dalyvavimÄ medžioklėje, kuri buvo organizuota pažeidžiant Taisyklėse numatytÄ tvarkÄ .

Plotas, kuriame medžioklė buvo uždrausta, buvo labai aiÅ¡kus, ir Pažeidėjas jį neabejotinai žinojo – tai apeliantas iÅ¡ esmės pripažino. Kaip medžioklės vadovas leisdamas medžioti tokiame plote jis neabejotinai pažeidė Taisyklių 58.2.1 p. reikalavimÄ . Todėl lieka neaiÅ¡ku, kokių dar čia reikia prietaisų, jų sertifikatų ar jų numerių tam, kad bÅ«tų tinkamai jam suformuluotas kaltinimas. Kita vertus, ne tik iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau ir iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucijos atstovai, tiesiogiai aiÅ¡kindamiesi pažeidimo aplinkybes, jokių techninių priemonių nenaudojo.

Atvirkščiai, iš (duomenys neskelbtini) regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto S. L. parengtos Medžioklės varant schemos matyti, jog ji buvo rengiama remiantis liudytojų D. R., V. P., M. I., A. B., ir paties Pažeidėjo parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šių liudytojų parodymai yra nepatikimi, todėl manyti, jog parengta pareigūno schema nėra leistina ar parengta neteisėtai, nėra jokio pagrindo. Jokių abejonių nekyla ir dėl VĮ „Registrų centras“ oficialiai išduotos tiek medžiotojų klubui, tiek specialistams, kadastro žemėlapio ištraukos (24-25, 27 b. l.).

Pažymėtina, kad pats Pažeidėjas, savo paraÅ¡u patvirtinęs Varominės medžioklės, vykusios medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke 2015-12-30 schemÄ , jokių pastabų dėl jos taip pat neturėjo. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra jokių abejonių, kad apeliantas pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole jam nurodytus Taisyklių punktus ir padarė ATPK pažeidimÄ , numatytÄ 85 str. 5 d. Pažeidėjas taip pat praÅ¡o taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirtas nuobaudas jam suÅ¡velninti.

Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama. Teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas Pažeidėjui, įvertino tai, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra senatvės pensininkas, atsižvelgė, kad dėl padaryto pažeidimo jis nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Teismas pažymėjo, kad jo elgesys nebuvo rÅ«pestingas, o 2006-12-15 jam jau buvo skirta administracinė nuobauda už Taisyklių pažeidimus, todėl netaikė ATPK 301 str. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas apeliantui taikyti ATPK 301 str. ir skirti jam Å¡velnesnes ATPK 85 str. 5 d. numatytas nuobaudas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Pažeidėjas pažeidimÄ padarė ne tyčia, o dėl savo nerÅ«pestingumo, todėl tai nebuvo piktybiÅ¡kas pažeidimas. Kita vertus, prieÅ¡ deÅ¡imtmetį gauta administracinė nuobauda nesuponuoja iÅ¡vados, jog Pažeidėjas nuolatos nesilaiko Taisyklių reikalavimų, ar kad jas dažnai pažeidinėja.

Pažeidėjas yra pensininkas, turi ilgametę medžiotojo patirtį ir yra gerbiamas medžioklės klubo narys. Vis tik bÅ«tina pažymėti, kad kiekvienu atveju administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, ir Å¡iuo atveju apeliantui pats procesas neabejotinai buvo pakankamai efektyvi pamokanti priemonė, todėl administracinėms nuobaudoms keliami tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti ir paskyrus Å¡velnesnes nuobaudas, nei minimali jų riba, numatyta ATPK 85 str. 5 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p.,NUTARĖ:Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimÄ pakeisti.

J. G., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 301 str. 1 d., už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 85 str. 5 d., paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 200 eurų, o teisės medžioti atėmimo terminÄ sutrumpinti iki 6 mėnesių.Kita nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis neskundžiama.Teisėjas                                                                                                            Valdas Meidus