2021-05-12 Nr. AB-10527-3-61-3-03310-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-395-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas. Pareiškėjas taip prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. NN-679 (toliau – ir Nutarimas), kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu, iš Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriaus jis buvo perkeltas atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 sektorių.

Nors Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas perkeliamas į kitus pataisos namus siekiant palengvinti jo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, tačiau naujoje pataisos įstaigoje kalinimo sąlygos tapo blogesnės, taip pat buvo pažeista BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė paskirtą bausmę atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkeliant pareiškėją į kitus pataisos namus, buvo pažeistas principas non reformatio in peius (nepabloginti padėties).

Pažymėjo, kad, atvykus į Pravieniškių PN-AK, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje vykdytos socialinės reabilitacijos priemonės (dalyvavimas projekte „Žalioji oazė“, dalyvavimas profesinio mokymo programoje apdailininko specialybei įgyti, buvo numatyta pareiškėją įdarbinti katilinėje kūrenimo sezono metu) buvo nutrauktos, nuteistųjų priežiūra Pravieniškių PN-AK buvo vykdoma paviršutiniškai, pareiškėjui nebuvo suteikta atskira miegamoji vieta (skirta dviaukštė lova), patalpose buvo parazitų (jie nenaikinami), o pastatai, kuriuose pareiškėjas buvo apgyvendintas, neįregistruoti.

Pažymėjo, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta nuo 2019 m. birželio 27 d. įsigaliojusi nauja BVK 69 straipsnio redakcija, nes naujai reglamentuota įstatymo nuostata galėjo būti pritaikyta tik tiems nuteistiesiems, kurių apkaltinamieji nuosprendžiai įsigaliojo nuo 2019 m. birželio 27 d. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad perkeliant jį į kitus pataisos namus nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo perkeltas į kitus pataisos namus dėl rašomų skundų, šią aplinkybę jam ne kartą patvirtino pareigūnai. Pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, jam nebuvo duodami vaistai, o reabilitacijos plano pakeitimai atlikti be pareiškėjo žinios.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. liepos 26 d. Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, jam ir toliau buvo taikomas Kybartų PN sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Pažymėjo, kad patalpas nuteistieji valo patys, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Jeigu nuteistieji gerai atliktų pareigas (tinkamai jas valytų ir vėdintų), parazitų jose neatsirastų. Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pareiškėjo argumentai dėl neregistruotų pastatų yra nepagrįsti. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos tvarkingos dviaukštės lovos, be to, teisės aktai nedraudžia naudoti dviaukščių lovų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos namų veikimo / neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

5. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojo BVK 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo numatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jei to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą. Naujoje įstatymo redakcijoje neliko nuostatos, kad nuteistasis visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Kalėjimų departamentas 2019 m. rugpjūčio 8 d. gavo Marijampolės PN parengtą ir su Pravieniškių PN-AK suderintą nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių. Nutarimas atitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamiems reikalavimams, buvo motyvuotas bei paremtas galiojančiais teisės aktais. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Pareiškėjui buvo taikomos tos įstatymo normos, kurios galiojo priimant sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo. Pareiškėjas neskundė Nutarimo Kalėjimų departamentui, todėl darytina išvada, kad jis pripažino Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki kreipimosi į teismą dienos su skundais dėl laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas taip pat neįvardija priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, jog pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. NN-679 pareiškėją perkėlus iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus atlikti bausmę į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, kuriame, pareiškėjo teigimu, jo kalinimo sąlygos buvo pablogintos.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad, vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2 papunkčiu ir atsižvelgiant į Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planą, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. NN-679 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, siekiant palengvinti jo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą.

10. Teismas, įvertinęs BVK 69 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.), 69 straipsnio 5 dalį, padarė išvadą, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojusi BVK 69 straipsnio redakcija nenumato, kad nuteistasis visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Teismas nurodė, kad nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Aprašas, kurio 3.2 punkte nustatyta, jog, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga. Pagal Aprašo 12 punktą, nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Teismas pabrėžė, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitą pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimą yra organizacinė priemonė, taikoma siekiant užtikrinti pataisos įstaigų tikslų įgyvendinimą. Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktą diskrecijos teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą.

11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą buvo atliktas kompetentingų subjektų ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių, kurias numato BVK 69 straipsnis, Aprašo 3.2 papunktis, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl jo, kaip nuteistojo, teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento Nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą neskundė, jis nėra panaikintas, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas pabrėžė, kad principo non reformatio in peius pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti iš naujo skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento Nutarimu nebuvo pakeista pareiškėjo materialinė padėtis, Nutarimas nebuvo apskųstas, todėl šis principas nėra aktualus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių atvyko 2019 m. rugpjūčio 12 d. Nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. (kreipimosi į teismą diena) pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN-AK 5 būrio 1 gyvenamąją patalpą.

14. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nustatyta, jog gyvenamosios patalpos aprūpinamos metalinėmis lovomis. Teisės aktai nereglamentuoja, jog nuteistųjų lovos turi būti vieno aukšto. Jeigu pareiškėjo lova buvo nepatogi, techniškai netvarkinga (sulūžusi, nepatogi ar kt.), pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl lovos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos lovos grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl juos atmetė.

15. Teismas pabrėžė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo –pardavimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Teismas nenustatė, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas patalpose pastebėjo kenkėjus, jis galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo metu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

16. Teismas vadovavosi BVK 136 straipsniu, 137 straipsnio 4 dalimi, 1371 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir nustatė, kad pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 2016 m. liepos 26 d., pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai, socialinės reabilitacijos priemonės buvo įgyvendintos iki pat pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių duomenų apie socialinės reabilitacijos priemonių taikymą pareiškėjui Pravieniškių PN-AK. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad nuo pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN-AK (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) praėjo tik 36 dienos, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad per šį laikotarpį pareiškėjui dėl neįgyvendintų socialinės reabilitacijos priemonių galėjo kilti kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas neteikė skundų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pasisakydamas apie neregistruotus Pravieniškių PN-AK pastatus, tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą, ir padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

18. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK dėl rašomų skundų. Teismas nenustatė, kad pareigūnai ar kitas personalas būtų priešiškai nusistatę prieš pareiškėją, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų apie blogą jo sveikatos būklę, dėl ko pareiškėjas negalėtų tęsti bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl minėtų aplinkybių atmetė kaip nepagrįstus.

19. Kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

21. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl, pagal CK 6.271 straipsnį, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir įpareigoti Regionų apygardos administracinį teismą bylą nagrinėti iš naujo arba pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad Kalėjimų departamentas negali būti atsakovu, todėl visą atsakomybę perkėlė Pravieniškių PN-AK. Atsakovu atstovu turėjo būti Kalėjimų departamentas.

22.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti pareiškėją įrodymus apie kalinimo sąlygas.

22.3. Ši byla turėjo būti nagrinėjama ne dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, o dėl to, kad Kalėjimų departamentas meluoja, kad nežinojo, jog yra tokios kalinimo sąlygos.

23. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jog būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

25. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamento nuomone, teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjas neskundė Nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą, jis nėra panaikintas, todėl konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. NN-679 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių tęsti bausmės atlikimą, bei iš to, kad Pravieniškių PN-AK kalinimo sąlygos buvo pablogintos, t. y. buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo atstovų ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos atsiradimo fakto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad byla turėjo būti nagrinėjama ne dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, o dėl to, kad Kalėjimų departamentas meluoja, jog nežinojo, jog yra tokios kalinimo sąlygos.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad byla turėjo būti nagrinėjama ne dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, o dėl to, kad Kalėjimų departamentas meluoja, jog nežinojo, jog yra tokios kalinimo sąlygos, pažymėtina, kad byla išnagrinėta pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką ir pagrindą pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. NN-679 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ bei iš to, kad, perkėlus pareiškėją atlikti bausmę į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, jo kalinimo sąlygos buvo pablogintos.

31. Paminėtina, kad ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių tęsti bausmės atlikimą, Kalėjimų departamentas priėmė 2019 m. rugpjūčio 7 d., vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 punktu, tokio perkėlimo faktiniu pagrindu nurodydamas siekį palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, taip pat užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą.

32. Nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos BVK 69 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal to paties BVK straipsnio 5 dalį, Kalėjimų departamento direktorius turi teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jis nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. birželio 23 d.), kuriame buvo reglamentuota nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka, buvo nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti ir tuo atveju, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą (3.2 p.).

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama paminėtas BVK ir Aprašo nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvadų, kad, pagal Nutarimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, būtinybė apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą buvo pakankamas pagrindas nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, perkelti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo turėjo Kalėjimų departamento direktorius, tokio perkėlimo terminas nebuvo ribojamas.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis minėto teisinio reguliavimo ir pateiktų išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad Kalėjimų departamento direktorius turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą priimti Nutarimą perkelti pareiškėją iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių tęsti bausmės atlikimą.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų dėl Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. NN-679 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą buvo atliktas kompetentingų subjektų ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reguliavimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius