2045bc87-e833-4ae7-9e4a-e00ab66ce776 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-12020-475/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06355-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Virginija Simanavičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. K..

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Jz. S., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ priėmė jo sutuoktinė A. S., mirusi (duomenys neskelbtini) d. PareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatytais terminais kreipėsi į notarų biurÄ dėl savo mamos A. S. turto paveldėjimo, tačiau notarų biure paaiÅ¡kėjo, kad A. S. po sutuoktinio Jz.

S. mirties nesusitvarkė jo turto paveldėjimo dokumentų. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nors A. S. į notarÄ dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji sutuoktinio palikimÄ priėmė faktiniu valdymu. Po Jz. S. mirties įpėdiniai dėl jo palikimo į notarÄ nesikreipė. Tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėti visÄ mirusios mamos A. S. turtÄ , kurį sudaro ir iÅ¡ jos sutuoktinio paveldėtas turtas, yra reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

S. po sutuoktinio Jz. S. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . Kitos galimybės nustatyti palikimo priėmimo faktÄ bei sutvarkyti paveldėto turto dokumentacijÄ nėra. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkinamas. Byloje nustatyta, kad Jz. S., miręs (duomenys neskelbtini)d., buvo pareiÅ¡kėjo J. S. tėvas. Jz. S. mirė bÅ«damas santuokoje su A. S., gimusia (duomenys neskelbtini) d., vaikai – I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) d., ir pareiÅ¡kėjas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d.

Jz. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1993 m. kovo 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2004 m. gegužės 24 d. sodininkų bendrijos pažymos, 2004 m. lapkričio 3 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu, 2005 m. rugsėjo 29 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypus (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ , kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Mirus palikėjui Jz. S., jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl jo palikimo į notarÄ niekas nesikreipė. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad bÅ«tent jo motina A. S. rÅ«pinosi gyvenamuoju namu, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jai ir jos sutuoktiniui Jz. S., mokėjo visus mokesčius, susijusius su Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, tvarkė sutuoktinio dokumentus nuotraukas ir kitus daiktus. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu bÅ«du ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų iÅ¡dėstytų pareiÅ¡kime nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo mama A. S., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo palikėjo Jz. S. sutuoktinė ir jo įpėdinė pagal įstatymÄ .

Teismo vertinimu, į bylÄ pareiÅ¡kėjo pateikta sodininkų bendrijos „Dobilas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad skolos bendrijai nėra, patvirtina, kad A. S. po sutuoktinio mirties faktiÅ¡kai valdė ir sutuoktiniui priklausiusiÄ Å¾emės sklypo ir namo dalį mokėdama mokesčius už visÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjo pateikti mokėjimai buvo atlikti praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties, todėl teismo nėra vertinami. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo motina A.

S. po sutuoktinio Jz. S. mirties faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , bei elgėsi kaip Å¡io turto savininkė: mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo namÄ ir žemės sklypÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina po savo sutuoktinio A. S. mirties per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė mirusio palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikÅ¡mę, siekiant įteisinti po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) d. likusio turto paveldėjimÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo J.

S. mama A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)d., po savo sutuoktinio Jz. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Virginija Simanavičienė