20421748-c84c-4dfd-9a1f-eacf0d10d832 · Vilniaus apygardos teismas

                       Civilinė byla Nr. 2S-1906-450/2016                   Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30957-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1.1.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUN U T A R T I S2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neiÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ paskutinio buto atmestas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G. M. pareiÅ¡kimÄ neiÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ paskutinio bÅ«sto, suinteresuoti asmenys J. M., iÅ¡ieÅ¡kotoja N. S., antstolis V. Č., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas G.

M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė neiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ vienintelio skolininko bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0116/13/00214. PraÅ¡yme nurodė, kad remiantis CPK 663 str. 4 d. negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, jis yra vedęs ir santuokoje susilaukęs trijų vaikų, kurie gyvena kartu, tokiu bÅ«du realizavus jam asmeninės nuosavybės teisėje ½ paskutinio buto, bÅ«tų atimta galimybė vaikams turėti tinkamÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , sveikai augti, mokytis, vystytis ir tobulėti, bÅ«tų sutrikdyta jų normali socialinė raida, nes paskutinis butas, kaip Å«kinis objektas, negali bÅ«ti fiziÅ¡kai padalintas tokiomis proporcijomis, kurios užtikrintų tinkamas vaikų gyvenimo sÄ lygas.

Finansinės galimybės įsigyti kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo J. M. neturi, kaip ir jokio kito nekilnojamojo turto, todėl nukreipus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paskutinio buto dalį bÅ«tų akivaizdžiai pažeisti vaikų interesai. Be to, pats skolininkas nėra piktybiÅ¡kai skolos iÅ¡ieÅ¡kotojai nemokantis asmuo. Atvirkščiai, pagal turimas finansines galimybes reguliariai iÅ¡ savo gaunamų darbinės veiklos pajamų įstatymo nustatyta tvarka skolos dalį iÅ¡ieÅ¡kotojai dengia, yra galimybė keistis skolininko gaunamam darbo užmokesčiui didėjimo linkme, kurios iÅ¡ esmės gali apsaugoti iÅ¡ieÅ¡kotojos turtinius interesus ir nenukreipiant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ paskutinio buto.Suinteresuotas asmuo antstolis V.

Č. nurodė, kad skolininkas neturi jokio kito turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto dalies yra teisėtas. Be to, vykdomajame rašte nurodytos skolos atsiradimo pagrindas nėra sumos, kurios buvo nesumokėtos už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, todėl skolininkas negali vadovautis CPK 663 str. 4 d., prašydamas neišieškoti skolos iš areštuoto buto.Suinteresuotas asmuo J. M. nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jų gyvenamas bÅ«stas buvo padalintas į dvi idealiÄ sias dalis, nesuformuojant dviejų atskirų gyvenamųjų erdvių ir nenustatant naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos, nes pasiÅ«lytÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos variantÄ teismas atmetė, t. y., nebuvo aptartos ir nustatytos aiÅ¡kios sÄ lygos kaip vienoje iÅ¡ Å¡ių erdvių galėtų gyventi jų 5 asmenų Å¡eima, ne tik užtikrinant galimybę jai naudotis bÅ«tiniausiais patogumais (virtuve, vonia, WC) bei atskiriant vandens ir elektros energijos apskaitos kontrolę, bet ir užtikrinant skirtingos lyties vaikų gyvenimui, mokymuisi ir raidai bÅ«tinas sÄ lygas.

Bandymas parduoti ½ dalį buto, neapibrėžus Å¡ių sÄ lygų, yra neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas ne tik jų Å¡eimos, bet ir galimo pirkėjo atžvilgiu, kuris prieÅ¡ sudarant pirkimo sandorį negali bÅ«ti supažindintas su tuo, kokį tiksliai turtÄ jis įgyja. Tokioje situacijoje sudaromos sÄ lygos galimiems piktnaudžiavimams, kai dalį nekilnojamojo turto siekiama parduoti už nepagrįstai žemÄ kainÄ ribotam suinteresuotų asmenų ratui, užsiimančių prekyba nekilnojamuoju turtu.

Vėliau, naujasis dalies buto Å¡eimininkas, veikdamas jau kaip teisėtas patalpų savininkas, galėtų bandyti sudaryti neįmanomas gyvenimo sÄ lygas jų Å¡eimai, versdamas tokiu bÅ«du parduoti ir likusiÄ patalpų dalį. Taip pat rasti pirkėjÄ Â½Â idealiajai buto daliai, kuris sutiktų sumokėti realiÄ kainÄ , atitinkamai proporcingÄ viso bÅ«sto vertei, praktiÅ¡kai neįmanoma.Suinteresuotas asmuo N. S. nurodė, kad per daugiau nei 10 m. vykstantį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ yra iÅ¡ieÅ¡kota tik 1 265,13 Eur ir Å¡iuo metu iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį yra atskaitoma po 55 Eur.

Skolininko banko sÄ skaitos yra tuščios. GeranoriÅ¡kai skolos skolininkas niekada nemokėjo ir nemoka, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko ½ dalį buto. Tik Å¡is turtas gali užtikrinti realų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o vaikų teisė turėti bÅ«stÄ negali panaikinti skolininko pareigos mokėti skolÄ , o iÅ¡ieÅ¡kotojai negali bÅ«ti perkeliama atsakomybė dėl gyvenamosios vietos skolininko vaikams užtikrinimo. IÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas ir varžytinės yra paskelbtos tik dėl ½ dalies buto, todėl net ir realizavus skolininkui priklausantį turtÄ , jo Å¡eimai liktų apie 43,24 kv. m. ploto gyvenamasis plotas, kuris yra pakankamas bÅ«tiniausiems vaikų poreikiams užtikrinti.

Be to, vaikų seneliai turi 4 kambarių butÄ Vilniuje, kuriame galėtų apsigyventi pvz. pilnametystės sulaukę skolininko vaikai. Kadangi Å¡ioje vykdymo proceso stadijoje sprendžiama ne dėl skolininko Å¡eimos iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, ir netgi ne viso buto pardavimo iÅ¡ varžytinių, tačiau tik dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko buto dalies, todėl net ir pardavus dalį buto iÅ¡ varžytinių, skolininkas su visa Å¡eima nebus iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, o liks gyventi tame pačiame bute.

Taigi vaikų teisė į bÅ«stÄ niekaip nebus pažeista ar suvaržyta.Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tėvams dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės aprÅ«pinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju bÅ«stu, Å¡i pareiga kiltų Skyriui - suteikiant vaikams laikinÄ apgyvendinimÄ laikinuose globos namuose iki kol tėvai galės užtikrinti savo vaikams gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .     II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo G.

M. praÅ¡ymÄ atmetė.Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-5567-36/2004 ir priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino ieÅ¡kovo S. R. S. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieÅ¡kovo naudai 85 000 Lt dydžio skolÄ , 1195 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2004 m. gegužės 3 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir 3 986 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å io sprendimo pagrindu iÅ¡ieÅ¡kotojui 2005 m. gegužės 3 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. MinėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas 2013 m. sausio 24 d. perdavė vykdyti antstoliui V. Č.. Antstolis užvedė vykdomÄ jÄ byla Nr. 0116/13/00214 ir 2013 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti; 2013 m. sausio 24 d. taip pat buvo areÅ¡tuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris areÅ¡to metu nebuvo įkainotas.

Minėtas butas yra įkeistas sutartine hipoteka. 2013 m. gegužės 27 d. mirė iÅ¡ieÅ¡kotojas, todėl 2013 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju vykdomojoje byloje buvo pripažinta N. S.. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-19553-101/2014 dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. IÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ civilinę bylÄ , teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino iÅ¡ieÅ¡kotojos pareiÅ¡kimÄ ir konstatavo, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso:

½ dalis buto ir ½ dalis visų suinteresuoto asmens sutuoktinės J. M. gaunamų darbinės ir (ar) intelektinės veiklos pajamų, dividendų, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitų iÅ¡mokų. Antstolis, siekiant turtÄ parduoti maksimaliai skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui palankiausiomis kainomis, 2015 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymÄ paskirti ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę. IÅ¡ byloje esančių mokėjimo nurodymų nustatyta, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. vasario 26 d.

į antstolio sÄ skaitÄ pagal vykdomÄ jÄ byla Nr. 0116/13/00214 pervedė iÅ¡ viso 677,86 Eur.Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo skolos susidarymo pagrindas nėra sumos dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas. CPK 663 str. 4 d. yra aiÅ¡kiai įvardinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ paskutinio bÅ«sto gali bÅ«ti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma skola susidarė nesumokėjus už su Å¡iuo bÅ«stu susijusias paslaugas. Prievolės atsiradimo specifinis pagrindas - nemokėjimas už su bÅ«stu susijusias paslaugas - yra esminis skirtumas nuo kitais pagrindais atsiradusių prievolių, dėl kurių neįvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ paskutinio bÅ«sto yra galimas.

BÅ«tent su nemokėjimu už komunalines ir kitas su paskutiniu bÅ«stu susijusias paslaugas įstatymų leidėjas sieja draudimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡io bÅ«sto. Teismas Å¡ios normos sÄ vokÄ ,,kitokias paslaugas“ neturi teisės aiÅ¡kinti iÅ¡plėstai, Å¡iai kategorijai priskiriant ir įsipareigojimus, kildinamus iÅ¡ mokestinių teisinių santykių ar laisva valia prisiimtų sutartinių (laidavimo) įsipareigojimų. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino LAT 2014-03-03 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-71/2014, ,,Å¡i sÄ voka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai.“ Dėl to teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo skola, atsiradusi iÅ¡ laisva valia prisiimtų sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos iÅ¡tekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 str. 4 d. nustatytos skolos prigimties, ir konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo (skolininko) praÅ¡ymas neatitinka CPK 663 str. 4 d. numatytų reikalavimų ir vien dėl to negali bÅ«ti tenkinamas.Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neieÅ¡kojo bÅ«dų kaip iÅ¡vengti skolos didėjimo, o pasyviai leido jai didėti.

Net turėdamas darbÄ , gaudamas darbo užmokestį, pareiÅ¡kėjas nemažino skolos. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui ar jos sutuoktinei bÅ«tų nustatytas nedarbingumas, kad jie bÅ«tų socialiai remtini ar, kad jų vaikai bÅ«tų neįgalÅ«s, todėl teismas konstatavo, kad ilgÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas savo pasyviu elgesiu nesistengia dengti skolos. Atsižvelgiant į tai, uždraudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paskutiniojo bÅ«sto iÅ¡ esmės pažeistų pareiÅ¡kėjo kreditorės interesus, prieÅ¡tarautų teisėtų lÅ«kesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio galimybių nėra. Net ir pardavus pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ Â½ dalį buto, pareiÅ¡kėjo Å¡eima neliktų be gyvenamojo bÅ«sto ir galėtų likti gyventi kitoje ½ dalyje buto ar iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ . Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir nenustatęs CPK 663 str. 4 d. nurodytų sÄ lygų, kurios leistų taikyti Å¡io straipsnio normas, kad priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas nebÅ«tų vykdomas iÅ¡ G.

M. priklausančio ½ buto dalies, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .                                   III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas G. M. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti ir nutraukti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ vienintelio skolininko bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0116/13/00214; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar CPK 663 str. 4 d. pirmasis sakinys dalyje „iÅ¡ieÅ¡kant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas“, neprieÅ¡tarauja LR Konstituciniam teisinės valstybės principui ir civilinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti CPK 163 str. 7 p. tvarka.AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas aktyviai vykdomas nuo 2005 m. kelių skirtingų antstolių, todėl teismo iÅ¡vada apie skolininko pasyvumÄ , leidžiant skolai didėti, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Visos iÅ¡skaitos, kurios buvo daromos iÅ¡ apelianto atlyginimo, buvo maksimalaus dydžio, kurį leidžia įstatymai, todėl argumentas, kad apeliantas darbo užmokesčio sÄ skaita skolos nemažino taip pat yra neįrodytas. Apeliantas savo iniciatyva siÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai skolos grÄ Å¾inimo klausimus spręsti taikiai bei realų mechanizmÄ , leidusį sumažinti skolos dydį, tačiau nurodytos sÄ lygos iÅ¡ieÅ¡kotojos netekino.

Be to, teismui buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys faktÄ , kad apelianto blogai materialinei padėčiai atsirasti yra ir objektyvios sÄ lygos, kurioms jis jokios įtakos daryti negali, t. y. dokumentai apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvusiai darbovietei.2) Pratęsus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ paskutinio apelianto buto, jam yra akivaizdžiai suvaržomos galimybės įgyvendinti savo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, įstatymines pareigas, o bÅ«tent: užtikrinti nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo ir socialinės raidos sÄ lygas, rÅ«pintis vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.3) 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė tik idealiÄ jÄ apeliantui priklausančiÄ Â½ buto dalį, kas reiÅ¡kia, kad konkrečiomis buto patalpų ribomis minėta dalis nebuvo apibrėžta, t. y. atskiras turto vienetas nėra suformuotas, kas daro negalimÄ tokio turto realizavimÄ varžytynių bÅ«du.

Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kokia apelianto paskutinio buto dalis liktų tolimesniam gyvenimui po ½ idealiosios dalies buto realizavimo, todėl teismo teiginys, kad apeliantui liktų ½ buto dalis, kuri užtikrintų ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , yra paremtas tik paties teismo prielaida.4) Teismas rėmėsi tokiomis LAT nutartimis, kurios buvo priimtos civilinėse bylose, kur ratio decidendi buvo visiÅ¡kai nepanaÅ¡ios į nagrinėjamÄ ginÄÄ , todėl skundžiamoje nutartyje įvardintos LAT nutartys negalėjo bÅ«ti tinkamu antriniu teisės Å¡altiniu ginčui spręsti.

Be to, vertindamas LAT pozicijÄ dėl CPK 663 str. 4 d. taikymo, pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kokį pagrindinį Å¡ios procesinės teisės normos taikymo aspektÄ yra pabrėžęs LAT - CPK 663 str. 4 d. nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinę gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Visos vėlesnės LAT nutartys (2009-05-19 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2014-03-03 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-71/2014) tik įtvirtino bÅ«tinybę vertinti socialinį aspektÄ tokio pobÅ«džio ginčuose.

5) Nagrinėjamu atveju nustatytos iÅ¡ esmės visos bÅ«tinosios sÄ lygos CPK 663 str. 4 d. taikymui apelianto atžvilgiu, o bÅ«tent:

1) skolininkui yra pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, būtino jam ir jo šeimos nariams gyventi, areštas;

2) apeliantas turi nepilnamečių vaikų;

3) apeliantas yra padavęs teismui praÅ¡ymÄ nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į butÄ , bÅ«tinÄ jam ir jo Å¡eimos nariams gyventi;

4) skola iÅ¡ieÅ¡kotojai yra nepadengta dėl apelianto sunkios materialinės padėties. Todėl Å¡ių faktinių aplinkybių, darančių jo praÅ¡ymÄ teismui socialiai reikÅ¡mingÄ , teismas, priimdamas nutartį, apeiti negalėjo. Tačiau teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ , dominuojančiam socialiniam aspektui, t. y. poreikiui ginti nepilnamečio vaiko interesus, dėmesio iÅ¡ esmės neskyrė, prioritetu pasirinkdamas iÅ¡ieÅ¡kotojos, kaip kreditorės, turtinių interesų gynybÄ , taip nukrypdamas tiek nuo LAT formuojamos praktikos, tiek ir nuo įstatymo leidėjo valios.6) Draudimas apelianto atžvilgiu taikyti CPK 663 str. 4 d. buvo nustatytas pagal atskirÄ prievolės rūšį ir jos atsiradimo teisinius pagrindus.

Ä®tvirtinus tik tokias CPK 663 str. 4 d. taikymo sÄ lygas, tektų pripažinti, kad apelianto, kaip skolininko, turinčio finansinius įsipareigojimus iÅ¡ laisva valia atsiradusių prievolių prisiėmimo, nepilnamečio vaiko interesai turėti tinkamas gyvenimo sÄ lygas yra visiÅ¡kai neginami arba ginami nevienodai nei to skolininko, kuris turi skolinių įsipareigojimų dėl laisva valia nemokamų komunalinių mokesčių, nepilnamečio vaiko interesai. Tačiau toks konstatavimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja konstituciniams teisinės valstybės bei visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ , o pačiÄ bylÄ stabdyti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotoja N. S. su juo nesutiko, prašė skundÄ ir praÅ¡ymus kreiptis į Konstitucinė TeismÄ bei stabdyti bylÄ atmesti, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai:1) Per 11 m. laikotarpį iÅ¡ skolininko buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik apie 1500 Eur, t. y. niekinga suma, palyginus su visa vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡koma suma.

Tokiu bÅ«du ir toliau vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik iÅ¡ skolininko pajamų, skolÄ iÅ¡ieÅ¡kotoja atgautų po maždaug 25 m. GeranoriÅ¡kai skolininkas skolos niekada nemokėjo ir Å¡iuo metu nemoka, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai buvo nukreiptas į skolininko nekilnojamÄ jį turtÄ .2) Vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotojai iÅ¡ tikrųjų buvo pateiktas pasiÅ«lymas dėl skolos sumokėjimo, tačiau pagal pasiÅ«lyme skolininko iÅ¡dėstytas sÄ lygas, tam tikra skolos dalis (pažymėtina, kad net ne visa skolos suma) turėjo bÅ«ti sumokėta tik tada, kai bÅ«tų panaikinti visi skolininko turtui taikomi areÅ¡tai, tačiau jokios skolos sumokėjimo užtikrinimo priemonės ar įrodymai nebuvo pateikti.

3) Bankroto byla skolininko darbovietei iÅ¡kelta tik 2015 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad darbovietės bankrotas lėmė blogÄ skolininko turtinę padėtį jau nuo 2005 metų, t. y. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pradžios.4) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , varžytynių dalykas gali bÅ«ti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006 bei 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad idealioji buto dalis negali bÅ«ti varžytinių objektu. Be to, skolininkas pats nesiėmė jokių veiksmų nustatyti naudojimosi padalintu butu tvarkÄ , nors tokiÄ pareigÄ turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-542/2007). IÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas ir varžytinės yra paskelbtos tik dėl ½ dalies buto, todėl net ir realizavus skolininkui priklausantį turtÄ , jo Å¡eimai liktų apie 43,24 kv. m. gyvenamasis bÅ«stas.

Skolininkas turi ir po turto pardavimo iÅ¡ varžytinių turės visas galimybes kreiptis į teismÄ ir reikalauti nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .

5) IÅ¡ieÅ¡kotojai negali bÅ«ti perkeliama atsakomybė dėl gyvenamosios vietos skolininko vaikams užtikrinimo, pačiam skolininkui neapgalvotai skolinantis tokias pinigų sumas, kurių jis vėliau neįstengia (arba tiesiog nenori) grÄ Å¾inti. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko nekilnojamojo turto negali bÅ«ti stabdomas vadovaujantis iÅ¡imtinai jo nepilnamečio vaiko interesais.6) LAT yra suformavęs CPK 663 str. 4 d. taikymo praktikÄ , kuria pirmosios instancijos teismas vadovavosi, o skolininko pamÄ stymai ir teisės normų bei teismų praktikos interpretavimas palankiu sau bÅ«du nepaneigia teismo iÅ¡vadų teisėtumo.

AiÅ¡kinant CPK 663 str. 4 d. plečiamai, nei viena skola negalėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paskutinio skolininko bÅ«sto. Toks aiÅ¡kinimas yra niekuo nepagrįstas ir sunkiai suvokiamas. BÅ«tent toks CPK 663 str. 4 d. aiÅ¡kinimas pažeistų konstitucinius teisinės valstybės ir visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus, todėl kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl CPK 663 str. 4 d. prieÅ¡taravimo LR Konstitucijos 29 str. yra visiÅ¡kai netikslingas. Tokiu bÅ«du skolininkas tiesiog siekia vilkinti procesÄ .

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. su juo nesutiko, prašė skundÄ atmesti ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai:1) Nagrinėjamu atveju skolininko skolos susidarymo pagrindas nėra sumos dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas. G. M. skola atsiradusi iÅ¡ laisva valia prisiimtų sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos iÅ¡tekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 str. 4 d. nustatytos skolos prigimties, todėl jo praÅ¡ymas neatitinka CPK 663 str. 4 d. numatytų reikalavimų ir negali bÅ«ti tenkinamas.2) Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas trunka jau daugiau negu 10 m., per šį laikotarpį iÅ¡ G.

M. buvo iÅ¡ieÅ¡kota 1265,13 Eur; Å¡iuo metu iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį vidutiniÅ¡kai atskaitoma po 55 Eur. AreÅ¡tuotose skolininko banko sÄ skaitose lėšų nėra, geranoriÅ¡kai skolos skolininkas nedengia. Skolininkas neturi jokio kito turto iÅ¡ kurio gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į jam priklausančiÄ Â½ dalį buto, nes tik Å¡is turtas gali užtikrinti realų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .3) Vaikų teisė turėti bÅ«stÄ negali panaikinti skolininko pareigos mokėti skolÄ .

IÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas tik į ½ dalį buto, todėl realizavus buto dalį, Å¡eimai liktų apie 43,24 kv. m. gyvenamasis plotas, kuris manytina, yra pakankamas bÅ«tiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Pablogėjusios Å¡eimos gyvenimo sÄ lygos bus sÄ lygotos iÅ¡imtinai paties skolininko neatsakingumo prisiimant finansinius įsipareigojimus, kurių vėliau neįstengia (arba vengia) vykdyti. Suinteresuotas asmuo J. M. bei iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo G.

M. atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas, remdamasis CPK 663 str. 4 d., kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Pirmosios instancijos teismas nenustatė CPK 663 str. 4 d. nurodytų sÄ lygų, kurios leistų taikyti Å¡io straipsnio normas, kad priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas nebÅ«tų vykdomas iÅ¡ G. M. priklausančio ½ buto dalies. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės yra visos bÅ«tinos sÄ lygos CPK 663 str. 4 d. taikymui: jam yra pritaikyta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonė – paskutinio bÅ«sto areÅ¡tas; jis turi nepilnamečių vaikų; yra padavęs teismui praÅ¡ymÄ nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į butÄ ; skola iÅ¡ieÅ¡kotojai yra nepadengta dėl jo sunkios materialinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat atskirÄ jį skundÄ bei atsiliepimus į jį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ties nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į paskutinį gyvenamÄ jį jo bÅ«stÄ yra pagrįstas ir turi bÅ«ti tenkinamas.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, 2004 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-5567-36/2004 ir priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino ieÅ¡kovo S. R.

S. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieÅ¡kovo naudai 85 000 Lt skolÄ , 1195 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir 3 986 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; 2005 m. gegužės 3 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. MinėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas 2013 m. sausio 24 d. pateikė vykdyti antstoliui V. Č., kuris užvedė vykdomÄ jÄ byla Nr. 0116/13/00214 ir 2013 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti; 2013 m. sausio 24 d. areÅ¡tavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris areÅ¡to metu nebuvo įkainotas. 2013 m. gegužės 27 d. mirė iÅ¡ieÅ¡kotojas, todėl 2013 m. lapkričio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju vykdomojoje byloje buvo pripažinta N. S.. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-19553-101/2014 dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. IÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ civilinę bylÄ , teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino iÅ¡ieÅ¡kotojos pareiÅ¡kimÄ ir konstatavo, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis buto ir ½ dalis visų suinteresuoto asmens sutuoktinės J.

M. gaunamų darbinės ir (ar) intelektinės veiklos pajamų, dividendų, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitų iÅ¡mokų. Antstolis, siekiant turtÄ parduoti maksimaliai skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui palankiausiomis kainomis, 2015 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymÄ paskirti ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiÅ¡kia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedÅ«ros teisėtumÄ .LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma suma virÅ¡ija 2030 Eur (CPK 663 str. 3 d.). CPK 663 str. 4 d. reglamentuoja apribojimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ paskutinio fizinio asmens bÅ«sto ir Å¡io apribojimo taikymo sÄ lygas. Teismas skolininko ar jo Å¡eimos narių praÅ¡ymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas iÅ¡ieÅ¡kant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areÅ¡tuotas, gali nustatyti, kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, bÅ«tinų Å¡iems asmenims gyventi.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-218/2009, 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-71/2014 pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad CPK 663 str. 4 d. nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinę gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , t. y. įtvirtino bÅ«tinybę vertinti socialinį aspektÄ tokio pobÅ«džio ginčuose.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas yra ne jų aiÅ¡kinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „ If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).Viena vertus, apeliantas pats remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, suformuluotais bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad minėtose bylose Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 663 str. 4 d. normÄ , yra konstatavęs, kad Å¡ios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ apsaugoti, tačiau Kasacinis teismas tiek pirmosios instancijos teismo minimose, tiek ir apelianto minimose bylose pažymėjo, kad minėta norma taikytina tik esant tokioms sÄ lygoms:

1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas;

2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas;

3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų;

4) skolininkas ar jo Å¡eimos nariai yra padavę apylinkės teismui praÅ¡ymÄ nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į butÄ , gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalį, bÅ«tinus Å¡iems asmenims gyventi;

5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti skolininkui teisę praÅ¡yti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ apribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintÄ , pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota dėl CPK 663 str. 4 d. taikymo skundžiamoje nutartyje, o atskirojo skundo argumentai dėl nukrypimo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , o pačiÄ bylÄ stabdyti, nurodydamas, kad draudimas apelianto atžvilgiu taikyti CPK 663 str. 4 d. buvo nustatytas pagal atskirÄ prievolės rūšį ir jos atsiradimo teisinius pagrindus, kas prieÅ¡tarauja konstituciniams teisinės valstybės bei visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar Å¡alys pateikė teismui praÅ¡ymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. J. v. Klaipėdos m. 1-asis notarų biuras, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-373/2010).

Kaip teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, apelianto skolos susidarymo pagrindas nėra sumos dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o jo skola yra atsiradusi iš laisva valia prisiimtų sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, t. y. neatitinka CPK 663 str. 4 d. nustatytos skolos prigimties. Apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-71/2014 kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 663 str. 4 d. numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.

Teismai sÄ vokos ,,kitokias paslaugas“ neturi teisės aiÅ¡kinti iÅ¡plėstai, nes Å¡i sÄ voka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai. Prievolės atsiradimo specifinis pagrindas - nemokėjimas už su bÅ«stu susijusias paslaugas - yra esminis skirtumas nuo kitais pagrindais atsiradusių prievolių, dėl kurių neįvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ paskutinio bÅ«sto yra galimas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintÄ bei remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nekyla bÅ«tinybė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nes apeliacinėje byloje nebuvo pateikta argumentų, kodėl CPK 663 str. 4 d. norma prieÅ¡tarauja Konstitucijai, o buvo keliamas tik Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas konkrečioje byloje. Apelianto argumentai, kad pagal CPK 663 str. 4 d. yra galimas ir jo skolos, priteistos už paskolos sutarties nevykdymÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukimas iÅ¡ paskutinio bÅ«sto, nes Å¡ioje normoje nėra fiksuojamas draudimas Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinti plečiamai ir kitų skolininko prievolių atžvilgiu, yra niekuo nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, prievolės pagal paskolos sutartį vykdymas nėra ir negali bÅ«ti niekaip susietas su paslaugomis už bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir jų apmokėjimu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas aukščiau minėtose nutartyse ne kartÄ aiÅ¡kino ir taikė CPK 663 str. 4 d. nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos konstituciniams teisinės valstybės bei visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams.Dėl bÅ«tinųjų sÄ lygų CPK 663 str. 4 d. taikymui. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės yra visos bÅ«tinos sÄ lygos CPK 663 str. 4 d. taikymui: jam yra pritaikyta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonė – paskutinio bÅ«sto areÅ¡tas; jis turi nepilnamečių vaikų; yra padavęs teismui praÅ¡ymÄ nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į butÄ ; skola iÅ¡ieÅ¡kotojai yra nepadengta dėl jo sunkios materialinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais argumentais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. į antstolio sÄ skaitÄ pagal vykdomÄ jÄ byla Nr. 0116/13/00214 pervedė iÅ¡ viso 1265,13 Eur, o iÅ¡ jo darbo užmokesčio kas mėnesį iÅ¡skaitoma ir pervedama apie 55 Eur. Å ie duomenys leidžia atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentus, kad jis ieÅ¡kojo bÅ«dų kaip iÅ¡vengti skolos didėjimo, mažino skolos sumÄ darbo užmokesčio sÄ skaita ar, kad jo blogai materialinei padėčiai atsirasti buvo objektyvios sÄ lygos.

Pažymėtina, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas trunka 11 metų, per kuriuos buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik nežymi skolos dalis, ir nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad siÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai skolos grÄ Å¾inimo klausimus spręsti taikiai, tačiau, pasak iÅ¡ieÅ¡kotojos, praÅ¡ydamas panaikinti visus jo turtui taikomus areÅ¡tus, nenurodė jokios skolos sumokėjimo užtikrinimo priemonės ir nepateikė jokių skolos užtikrinimo įrodymų. Apelianto argumentai apie tai, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių ir iÅ¡naudojo visas galimybes pagerinti savo materialinę padėtį, o skola iÅ¡ieÅ¡kotojai yra nepadengta dėl jo sunkios materialinės padėties, nepriklausančio nuo jo valios, kelia pagrįstų abejonių dar ir todėl, kad skolininko darbovietei bankroto byla buvo iÅ¡kelta tik 2015 m. gruodžio 17 d., kai tuo tarpu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vyksta nuo 2005 m., duomenų, kad apeliantui ar jo sutuoktinei bÅ«tų nustatytas nedarbingumas, kad jie bÅ«tų socialiai remtini ar, kad jų vaikai bÅ«tų neįgalÅ«s, nenustatė nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, jų nepateikė ir pats apeliantas.Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , kad jis iÅ¡naudojo visus įmanomus bÅ«dus, siekdamas pagerinti materialinę padėtį, o jo blogai materialiniai padėčiai atsirasti yra objektyvios priežastys.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių realių duomenų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius dėl galimo jo darbo užmokesčio didėjimo, kaip, nenukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimo į jo paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Å¡iuo metu, jis ateityje ketina atlyginti susidariusį įsiskolinimÄ ir kaip garantuoja, kad jis toliau nedidės.KritiÅ¡kai vertintini ir apelianto argumentai, kad pratęsus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ paskutinio bÅ«sto, jam yra akivaizdžiai suvaržomos galimybės įgyvendinti savo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, įstatymines pareigas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas (skolininkas), deklaruodamas vaikų interesų svarbÄ negali ignoruoti iÅ¡ieÅ¡kotojos teisėtų interesų. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p., vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Ä®statymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nebÅ«tinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ turėjimu, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pažymėdamas, kad net ir pardavus pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ Â½ dalį buto, jo Å¡eima neliktų be gyvenamojo bÅ«sto ir galėtų likti gyventi kitoje ½ dalyje buto ar iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ , taip sudarant galimybę pareiÅ¡kėjui sumažinti turimus įsipareigojimus kreditorei, tačiau tuo pačiu, atsižvelgus į proporcingumo principÄ , nepažeisdamas ir iÅ¡ieÅ¡kotojos teisėtų lÅ«kesčių, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtos prioritetinių vaiko interesų principų atžvilgiu.Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė tik idealiÄ jÄ apeliantui priklausančiÄ Â½ buto dalį, kas reiÅ¡kia, kad konkrečiomis buto patalpų ribomis minėta dalis nebuvo apibrėžta, t. y. atskiras turto vienetas nėra suformuotas, kas daro negalimÄ tokio turto realizavimÄ varžytynių bÅ«du.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuotu asmeniu S. S., kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , varžytynių dalykas gali bÅ«ti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007), o net ir realizavus skolininkui priklausančiÄ turto dalį, jis turi teisę kreiptis į teismÄ , reikalaudamas nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , bei vadovavosi kasacinio teismo praktika, įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                       Asta Radzevičienė