Legislator Case Law & Legislation
2041e148-dc0c-4033-aa57-4e34739c4f06 AI generated

2041e148-dc0c-4033-aa57-4e34739c4f06 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2041e148-dc0c-4033-aa57-4e34739c4f06
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovei vienÄ komplektÄ raktų nuo buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovė kompensuoja raktų komplekto pagaminimo iÅ¡laidas; nustatyti atsakovui 25 Eur baudÄ už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad D. V. (toliau tekste - IeÅ¡kovė) nuo 2020-11-23 priklauso 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - butas).

Legislator headnote

AI generated

2041e148-dc0c-4033-aa57-4e34739c4f06 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama patikslintÄ ieÅ¡kinį, siekė apginti savo nuosavybės teisę, įgyjant teisę patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ , t. y. praÅ¡ant teismo įpareigoti kitÄ buto bendraturtį, kuris gyvena minėtame bute, perduoti ieÅ¡kovei buto raktų komplektÄ . Ginčo tarp Å¡alių, kad ieÅ¡kovė nėra įleidžiama į butÄ , nes neturi raktų, nekyla.

Keywords

AI generated
pecuniary dispute repayment of capital contributions investment transaction monetary compensation repayment of loan investment loan
AI generated
89925311-ad71-4d1c-b323-997b9e8b619d
L., L. L., jų atstovei advokato padėjėjai Jolantai Perkauskienei, atsakovui P. J., atsakovo atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, tretiesiems asmenims K. L., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei, M. V., vertėjai Danutei Kontarienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.) ieÅ¡kinį atsakovams P. J., A. J., tretiesiems asmenims K. L., M. V. ir Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė :
a4d03ce5-10bc-4893-ac1f-6212b327f00d
ieÅ¡kovė I. J. ieÅ¡kiniu (el. b. medž. 1-5 l.) praÅ¡o pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai (toliau – Butas), asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir K. J. Å . miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimė vaikai A. J. ir G. J.. Å iaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta Å¡alių santuoka, tačiau iÅ¡tuoka civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota tik (duomenys neskelbtini).
2d442d2a-b846-4293-9ea4-7d5c0d6f6fba
ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti be pagrindo įgytÄ 7 447 Eur sumÄ , tai yra ieÅ¡kovės investuotas lėšas į atsakovui priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad su atsakovu kartu gyventi pradėjo 2006 m. kaip faktiniai sutuoktiniai. Vėliau, ieÅ¡kovei pastojus, Å¡alys nusprendė įsigyti atskirÄ butÄ Å¡eimai ir taip pagerinti gyvenimo sÄ lygas. 2008 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovo vardu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
78a64c66-7b39-49c1-b336-84d22bd616ca
jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių ir jų norėjo. Atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo argumentus ir aiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nėra pagrindo konstatuoti jos veiksmuose tiesioginės tyčios buvimo. ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, o ne dėl nerÅ«pestingumo (nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
f04c9089-8906-4ca7-a728-2d8fa5a44082
Court orders eviction of cohabiting adult from shared apartment due to abuse and child protection concerns.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. V. ir jos atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovui V. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. T., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo V. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovei vienÄ komplektÄ raktų nuo buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovė kompensuoja raktų komplekto pagaminimo iÅ¡laidas; nustatyti atsakovui 25 Eur baudÄ už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad D. V. (toliau tekste - IeÅ¡kovė) nuo 2020-11-23 priklauso 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - butas).

Kita Buto dalis priklauso V. A. (toliau tekste - atsakovas). Nepaisant praÅ¡ymų, nuo Buto dalies įsigijimo ir nuosavybės teisės įregistravimo 2020-11-24, atsakovas nesudarė ieÅ¡kovei galimybės pateikti į ButÄ . IeÅ¡kovė, nenorėdama gadinti jam priklausančio turto ir laužti buto durų ar imtis panaÅ¡ių veiksmų, bandė ginÄÄ spręsti taikiai, 2021-01-11 per advokatÄ pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl bendrosios nuosavybės objekto (t. y. buto) naudojimo ir paprašė per 14 dienų geruoju sudaryti sÄ lygas pateikti į ButÄ bei pasidaryti Buto raktų dublikatÄ .

Pretenzija atsakovui buvo įteikta 2021-01-12, tačiau pastarasis į jÄ niekaip nereagavo.

2. Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atidalyti butÄ , priteisiant ieÅ¡kovei 7 050,00 Eur piniginę kompensacijÄ . Nurodo, kad ginčo butas yra vieno kambario, buto gyvenamas plotas 13,30 kv. m., bendras plotas 17,80 kv. m. Butas pritaikytas tik vienos Å¡eimos gyvenimui, todėl nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ neįmanoma; kita vertus, pertvarkyti butÄ Ä¯ du butus, dėl buto mažo ploto, taip pat neįmanoma. Tikslu iÅ¡spręsti buto bendraturčių konfliktÄ , praÅ¡o atidalyti ieÅ¡kovę iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į butÄ , priteisiant ieÅ¡kovei 7 050,00 Eur kompensacijÄ , nes pagal vieÅ¡ai prieinamus VÄ® „Registrų centras“ duomenis buto vertė sudaro 14 100 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad nupirko ½ buto dalį, jo neapžiÅ«rėjusi, tik apėjusi namÄ lauke, nes pasiÅ«lė įsigyti už gerÄ kainÄ . Investavo savo turėtas lėšas. Jos sutuoktinis siÅ«lė atsakovui iÅ¡sipirkti buto dalį už 12 000,00 Eur.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad palaiko ieÅ¡kinį, ginant nuosavybės teisę, kuri neginčijama Å¡ioje byloje. Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, nes siÅ«loma prieÅ¡ieÅ¡kiniu kompensacija netenkina, be to atsakovas nepateikė duomenų, kad turės galimybę kompensacijÄ sumokėti ieÅ¡kovei, net ir jÄ iÅ¡dėstant 24 mėnesiams. Nėra byloje duomenų pateikta apie 4 000 Eur skolos realų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovo naudai, nėra duomenų apie įsidarbinimo galimybes taip pat nėra teikta duomenų apie vykdomus antstolių iÅ¡ieÅ¡kojimus. Å iai dienai atsakovo gaunamos 180 Eur pajamos nesuteiks galimybės iÅ¡mokėti priteistÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovės naudai. Pagrindo abejoti turto vertinimo eksperto iÅ¡vados teisingumu nėra. Ekspertas pasisakė, kad vertinamas butas yra tvarkingas bei aukÅ¡tesnės kategorijos, nes jame įrengtas san. mazgas bute. Prašė skirti baudÄ už teismo įpareigojimų pateikti atitinkamus įrodymus nevykdymÄ .

5. Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. paaiÅ¡kino, kad jo gaunamos pajamos Å¡iai dienai yra 179 Eur soc. paÅ¡alpa. Jis ketina pradėti dirbti, nes ilgÄ laikÄ gydėsi po autoavarijos, o prieÅ¡ tai du metus vyko teismai su broliu. Jis net prisiregistravęs darbo biržoje, dirbdavo laikinus darbus prekyboje. Jis kito bÅ«sto, kur galėtų gyventi, jam iÅ¡mokant kompensacijÄ atidalijant bÅ«stÄ , neturi. Tai vienintelis turtas. Å iai dienai nėra pradėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl priteistų 4 000 Eur sumos jam, bet atstovas teisininkas žadėjo padėti pradėti vykdymo procesÄ . Nebeturi vykdomų antstolių bylų. Buvo iÅ¡ieÅ¡komos smulkios baudos už važiavimus be bilieto.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio patenkinimas neiÅ¡spręstų bendraturčių problemos, o tik užprogramuotų ginčus, nes neaiÅ¡ku, kÄ veiktų bendraturtė, turėdama vieno kambario buto raktus, kaip praÅ¡o ieÅ¡kiniu. Kadangi buto ½ dalis yra vienintelis atsakovo bÅ«stas, bÅ«tų sÄ Å¾ininga ir teisinga atidalinti turtÄ , jį paliekant atsakovui, o kompensacijÄ priteisti ieÅ¡kovei, kadangi ieÅ¡kovė turi kur gyventi ir tai nėra jai vienintelis bÅ«stas.

V. A. naudai priteista kompensacija ir jo turtinė padėtis neleistų įsigyti kito bÅ«sto, todėl atsakovui tektų atsidurti gatvėje. Turto vertinimo ekspertizė turėtų bÅ«ti vertintina kritiÅ¡kai, nes lyginamiesiems pavyzdžiams buvo pasirinkti brangiausi butai, nors ekspertas nepatvirtino, kad butas yra aukščiausio lygio įrengimo. Tokio pobÅ«džio pasirinkimas yra be svarių argumentų. Siekiant įvertinti ½ buto dalį ir iÅ¡vesti koeficientÄ , vadovavosi vienu pavyzdžiu, kas taip pat vertintina kritiÅ¡kai.

Protinga kompensacija bÅ«tų, paimant teismui VÄ® Registrų centro vertę, „Untu“ tinklapio preliminarų vertinimÄ ir teismo eksperto nustatytÄ vertę, iÅ¡vedant vidurkį su eksperto skaičiuotu 0,78 koeficientu. Kadangi byla paprasta, procesiniai dokumentai nesudėtingi, bÅ«tina mažinti ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys atmestinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

7. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, po ½ dalį priklauso vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 17,80 kv. m. Atsakovui ½ buto dalis atiteko pagal 2018-12-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , o ieÅ¡kovė ½ buto dalį įsigijo 2020-11-23 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), už buto dalį sumokėjusi 6 250,00 Eur (el. b. l. 64-72).

8. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama patikslintÄ ieÅ¡kinį, siekė apginti savo nuosavybės teisę, įgyjant teisę patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ , t. y. praÅ¡ant teismo įpareigoti kitÄ buto bendraturtį, kuris gyvena minėtame bute, perduoti ieÅ¡kovei buto raktų komplektÄ . Ginčo tarp Å¡alių, kad ieÅ¡kovė nėra įleidžiama į butÄ , nes neturi raktų, nekyla.

9. Atsakovui pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei kompensacijÄ , nesant galimybės vieno kambario buto naudoti bendrai ar jį atidalinti natÅ«ra, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės su tokiu reikalavimu sutiko, neneigė nesant galimybės atidalinti turtÄ natÅ«ra, tačiau byloje kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo dydžio ir objektyvios atsakovo galimybės įvykdyti sprendimÄ .

10. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek ieÅ¡kovei teikiant ieÅ¡kinį dėl buto raktų perdavimo, tiek atsakovui pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo, tarp bendraturčių akivaizdžiai kyla ginčas dėl turto valdymo, juolab kad ir taikos sutartis teismo procese nebuvo pasiekta, suderinta. Kaip teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, buto raktų perdavimas nepažįstamam asmeniui – ieÅ¡kovei, yra neįmanomas, nes visiÅ¡kai neaiÅ¡kios bÅ«tų to pasekmės, svetimam asmeniui disponuojant buto, kuriame yra atsakovo daiktai, dokumentai, raktais, dalimi. Buto dalies įsigijimas buvo staigus ir netikėtas atsakovui.

11. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iÅ¡ bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dų yra iÅ¡plėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natÅ«ra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo bÅ«du, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (iÅ¡imtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais.

13. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami Å¡alių ginÄÄ dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iÅ¡ bendraturčių siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuriÄ Ä¯gyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Ä®statymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje.

Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ ar atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų Å¡alių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei Å¡alių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«du pripažinti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant kompensacijÄ , tačiau toks teismo sprendimas turi bÅ«ti teisiÅ¡kai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

14. Ä®vertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ , kad ginčas kyla tarp vieno kambario buto, kurio naudingas plotas yra 17.80 kv. m., o gyvenamasis plotas yra 13.30 kv. m., bendrasavininkių, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio tenkinimas dėl buto raktų jai perdavimo, bendraturčių ginčų neiÅ¡spręs, o tik tikėtina sukels papildomus nepatogumus ir ginčus, naudojantis nekilnojamuoju turtu - vieno kambario butu, atsakovui, gyvenančiam bute, perdavus buto raktus kitai bendrasavininkei. Juolab, kad ir naudojimasis dviejų svetimų bendraturčių vieno kambario butu bÅ«tų problematiÅ¡kas, kas taip pat pasisakytina ir apie naudojimosi butu tvarkos nustatymo objektyviÄ galimybę.

15. Teismo vertinimu, Å¡ių faktinių aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad racionalus bendraturčių ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das yra turto atidalijimas. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ ir padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-21/2009).

16. Nurodytų Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1, 2 dalies normų bei jų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas sprendžia, kad abiejų Å¡alių interesus atitiktų vieno kambario buto atidalijimas vienam bendraturčiui, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensacijÄ , juolab kad nė viena iÅ¡ Å¡alių ir nepalaikė reikalavimo dėl turto atidalijimo natÅ«ra (CPK 12, 178, 265 straipsniai).

17. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų, taip pat pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų 2021-11-29 teismo posėdžio metu, esminio prieÅ¡taravimo dėl turto atidalijimo, priteisiant kompensacijÄ , nereiÅ¡kė, tačiau kompensacija turi bÅ«ti teisinga ir atitikti buto dalies rinkos vertę. Teismo vertinimu, remiantis atidalintino turto – vieno kambario buto - savybėmis, nėra objektyvios galimybės atidalinti turtÄ natÅ«ra, ko neginčija ir ieÅ¡kovė, todėl taikytinas subsidiarus atidalijimo bÅ«das – piniginė kompensacija.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23punktas).

19. Taigi atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės siekiama iÅ¡spręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius, o nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nesprendus alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, ginčas iÅ¡ esmės liktų neiÅ¡spręstas ir tikslas atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių pasiektas nebÅ«tų. Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensacijÄ pinigais 20.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo bÅ«do priteisiant kompensacijÄ pinigais taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Tais atvejais, kai atidalijama ne natÅ«ra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensacijÄ , turi bÅ«ti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

22. Turto rinkos vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

23. IeÅ¡kovei atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ginčijant atsakovo nurodytÄ iÅ¡mokėtinos kompensacijos už turto dalį dydį, atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ paskirti turto vertės nustatymo teismo ekspertizę, tačiau su pateikta turto vertinimo ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada dėl ½ buto dalies rinkos vertės -12 500,00 Eur nesutinka.

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Atsakovo atstovas paprašęs apklausti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertÄ K. K., siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl kaip lyginamieji pavyzdžiai buvo parinkti pačių brangiausių butų pardavimų sandorių pavyzdžiai (ekspertizės aktas psl. 25, 1 lentelė, paryÅ¡kinti objektai). Teismo posėdžio metu ekspertas iÅ¡samiai ir motyvuotai paaiÅ¡kinimo, kad, visų pirma, buvo paimti butų kaip objektų esančių toje pačioje gatvėje (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriai artimiausi buto apžiÅ«ros laikui, t. y. 2021 m. birželio 4 dienai – du butų sandoriai 2021 m. kovo mėnesio ir vienas 2021 m. gegužės mėnesio bei įvertinta, jog ekspertizės objektas – butas yra pakankamai gerai įrengtas bei turi sanitarinį mazgÄ bute, kas yra neįprasta bendrabučio tipo namams, juose esantiems butams bei daro butÄ patrauklesniu ir vertingesniu.

Eksperto vertinimu, lyginamieji pavyzdžiai buvo parinkti tinkamai, remiantis vertinimo metodika. Jeigu buto vertė bÅ«tų nustatinėjama posėdžio dienai, objekto kaina bÅ«tų dar didesnė, ekspertui nurodant, kad www.aruodas lt kainos svyruoja nuo 39 000 - 47 000 Eur už tokio tipo butÄ , kadangi visiems žinomas nekilnojamojo turto kainų nuolatinis augimas.

26. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrÄ dienÄ , vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turto vertinimo akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.Nagrinėjamu atveju turto vertintojas – į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas K. K. iÅ¡samiai nurodė, kad turtas vertintas naudojant lyginamÄ jį metodÄ , nes žinoma informacija apie panaÅ¡aus turto pardavimo kainas. VertinimÄ turto vertintojas atliko lyginamuoju metodu, sprendė, jog lyginamieji objektai sÄ lyginai panašūs. Vertintojas lyginamiems objektams pasirinko tris sandorius iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės, jo nuomone, labiausiai panaÅ¡ius į vertinamÄ objektÄ .

27. Teismui, susipažinus su turto vertinimo ekspertizės iÅ¡vada, nekyla abejonių dėl iÅ¡vados pagrįstumo, iÅ¡samumo ar joje galimai esančių esminių prieÅ¡taravimų. Abejoti ekspertizės aktÄ parengusio eksperto kvalifikacija teismas taip pat neturi pagrindo. Ekspertas iÅ¡samiai ir detaliai paaiÅ¡kino ekspertizės atlikimo metodikÄ . Dar daugiau, ekspertizės akto 30-31 puslapiuose yra iÅ¡samiai aptartas turto rinkos vertės skaičiavimas, įvertinus, jog vertinimo objektas yra ½ buto dalis, todėl taikytinas atitinkamas koeficientas, kurio skaičiavimas yra pagrįstas analize.

28. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

29. Ä®vertinus iÅ¡samų ekspertizės aktÄ ir iÅ¡klausius eksperto paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados tikslumo ir objektyvumo teismui nekyla. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Jokie konkretÅ«s įrodymai dėl netinkamo vertinimo metodologijos parinkimo, atsakovo atstovo nepateikti.

30. Kita vertus, atsakovo atstovo argumentai, kad esant abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados teisingumo, reiktų iÅ¡vesti aritmetinį vidurkį iÅ¡ kitų jo pateiktų turto vertės įrodymų, t. y. VÄ® Registrų centras pateikto masinio vertinimo duomenų, svetainės „Untu“ pateiktos preliminarios kainos bei ekspertizės akte nustatytos vertės, pritaikius 0,78 ekspertizės akte nurodytÄ koeficientÄ , teismo vertintina kritiÅ¡kai, įvertinus siÅ«lomus kitus įrodymus turto vertei nustatyti.

31. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo bÅ«das, kai per nustatytÄ laikÄ , taikant bendrÄ metodologijÄ ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupė (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Be to, vieÅ¡ame registre pateikti duomenys atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne realios vertės nustatančiÄ funkcijÄ . Todėl darytina iÅ¡vada ir pritartina ieÅ¡kovei, jog sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, esant kitiems įrodymams dėl turto vertės, negalima sureikÅ¡minti VÄ® Registrų centras nurodomos masinio vertinimo turto vertės.

32. Dar daugiau, internetinės svetainės www.untu.lt. pateiktas preliminarus turto vertinimas nėra patikimas turto rinkos vertės nustatymo Å¡altinis, kadangi minėta bendrovė nėra įtraukta į turinčių teisę teikti turto vertinimo paslaugas įmonių sÄ raÅ¡Ä , o turto vertinimo paslauga yra tik konsultacinio pobÅ«džio informacija apie turto rinkos kainas (el. b. l.172-173).

33. Pažymėtina, kad teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant.

Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo.

34. Teismui, vertinant priteistinos kompensacijos, atidalijant butÄ , dydį atsakovo atstovo argumentai, kad ekspertizės aktu neatsakyta, kokia turto vertė teismo nutarties priėmimo dienai, nėra aktualÅ«s ir pagrįsti, kadangi teismų praktikoje pasisakyta, jog kompensacija turi bÅ«ti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Vadinasi, ekspertizės atlikimo momentas yra tinkamas kriterijus rinkos vertei pagrįsti, juolab kad bendrosios dalinės nuosavybės momento pabaiga yra teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas.

Teismo nutarties skirti teismo ekspertizę klausime naudojama frazė „šiai dienai“, teismo eksperto buvo įvertinta tinkamai, konstatavus rinkos vertės nustatymÄ buto vertinimo dienai, kas buvo atlikta 2021 m. birželio 4 d. Å iais motyvais kvestionuojamas teismo ekspertizės iÅ¡vados objektyvumas nepaneigtas ir laikytinas tinkamu įrodymu rinkos vertei pagrįsti. IeÅ¡kovė eksperto iÅ¡vados teisingumo, objektyvumo nekvestionavo ir neginčijo. Dėl priteistinos kompensacijos ieÅ¡kovei vykdymo iÅ¡dėstymo 35.

Atsakovas, teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡o iÅ¡dėstyti teismo sprendimo dėl kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovei, atidalijant turtÄ , vykdymÄ 24 mėnesiams. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas Å¡iai dienai turi finansinių sunkumų, kadangi gaunamos pajamos per mėnesį Å¡iai dienai sudaro 179,00 Eur - socialinė paÅ¡alpa. Neįgalumo iÅ¡mokų negauna (Neįgaliojimo pažymėjimo pateikto į bylÄ galiojimas iki 2021-04-22). Kadangi keletÄ mėnesių gydėsi iÅ¡ po sunkios auto avarijos, neturėjo galimybės dirbti.

Å iuo metu intensyviai ieÅ¡ko darbo ir mano, kad teismo sprendimÄ dėl kompensacijos priteisimo galės įvykdyti, pradėjus aktyviÄ darbinę veiklÄ . Dar daugiau, jis turi reikalavimo teisę į G. A. dėl teismo sprendimu priteistos skolos, kuri dar nėra iÅ¡ieÅ¡kota.IeÅ¡kovė su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ nesutinka. Nurodo, kad sprendimas ir jo savalaikis vykdymas taip pat reikalingi užtikrinti ir ieÅ¡kovės teisėtus interesus. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad iÅ¡dėsčius sprendimo vykdymÄ , gaunant 179,00 Eur mėnesio pajamas, jam pavyks įvykdyti teismo sprendimÄ .

36. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

37. AiÅ¡kindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (iÅ¡dėstymo) klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (iÅ¡dėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

38. Sprendžiant dėl atsakovo pastarojo praÅ¡ymo pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad tiek su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikti duomenys apie atsakovo socialinę, turtinę padėtį ir Å¡iai dienai gaunamas pajamas – socialinę iÅ¡mokÄ , tiek paties atsakovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad Å¡iuo metu gaunamas pajamas sudaro 179,00 Eur socialinė paÅ¡alpa, leidžia teigti, kad sprendimo priėmimo dienai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kas sÄ lygoja sprendimo įvykdymo jo neiÅ¡dėsčius negalimumÄ , iÅ¡skyrus siekiamo iÅ¡saugoti vienintelio bÅ«sto dalies realizavimÄ .

39. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ , aktualÅ«s tampa ir kitos pusės (iÅ¡ieÅ¡kotojo) teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad buto dalį iÅ¡ nepažįstamo asmens įsigijo, norėdama investuoti turimas pinigines lėšas, gavusi patrauklų pasiÅ«lymÄ dėl įsigyjamo turto pardavimo kainos. Jokių duomenų apie ieÅ¡kovės sunkiÄ turtinę padėtį bei priteistų piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo skubaus įvykdymo aktualumÄ nėra teikta ir apie sprendimo realizavimo laiko aktualumÄ detalių paaiÅ¡kinimų posėdžio metu taip pat pačios ieÅ¡kovės nenurodyta.

40. Ä®vertinus tiek praÅ¡omo taikyti instituto iÅ¡imtinį pobÅ«dį, tiek tai, kad byloje atsakovas teismo posėdžio metu teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kad ir turėdamas bedarbio statusÄ nuo 2018-01-09 dirbo terminuotus darbus prekybos srityje, kÄ sutrukdė sveikatos bÅ«klė po autoįvykio, bei turi norÄ vėl pradėti darbinę veiklÄ , kad galėtų atsiskaityti su bendraturte, sprendžia, kad sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas 24 mėnesių terminui, nepažeis skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojos interesų pusiausvyros bei atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.), juolab kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kas sÄ lygoja galimybę susirasti darbÄ ir įvykdyti teismo sprendimÄ per iÅ¡dėstytÄ laikotarpį.

Dar daugiau, Å¡io instituto taikymas suteikia galimybę užtikrinti teisę į vienintelio turimo bÅ«sto iÅ¡saugojimÄ atsakovui, kas ieÅ¡kovei, kaip turto dalies įgijėjai, investuotojai, nėra aktualu. Teismas, iÅ¡dėstydamas sprendimo įvykdymÄ praÅ¡omam 24 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgia ir į tai, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek jo atstovas paaiÅ¡kino, kad bus dedamos pastangos atgauti atsakovo naudai priteistÄ skolÄ iÅ¡ G. A. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Kita vertus, atsakovui disponuojant nekilnojamojo turto dalimi, bei nevykdant sprendimu iÅ¡dėstytos skolos (kompensacijos) mokėjimo, ieÅ¡kovė turės galimybę pradėti priverstinį vykdymÄ atsakovo atžvilgiu, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bÅ«sto dalį, atsakovui prisiimant teisines pasekmes dėl realių pastangų įvykdyti teismo sprendimÄ ignoravimÄ ir sprendimo nevykdymÄ .

41. Byloje nepateikta duomenų apie atsakovo turimÄ kitÄ kilnojamÄ jį/nekilnojamÄ jį turtÄ , gaunamas pajamas, remiantis iÅ¡dėstytu, įvertinus Å¡alių turtinę padėtį, vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniais teismas sprendžia, jog sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas nagrinėjamu atveju atitiks Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, teisingumo principus, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo tenkinamas, iÅ¡dėstant iÅ¡ atsakovo V. A. ieÅ¡kovei D. V. priteistos 12500,00 Eur sumos sumokėjimÄ periodinėmis 520,83 Eur įmokomis per 24 mėnesius, jas mokant iki kiekvieno mėnesio trisdeÅ¡imtos dienos, pradedant mokėti kitÄ mėnesį po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant – 520,91 Eur.

42. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikÅ¡mius ir (arba) neturinčius teisinės reikÅ¡mės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl iÅ¡samiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės gynimo – įpareigoti perduoti buto raktų komplektÄ - atmetus, jos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

44. Atsakovas patyrė 260,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 160,00 Eur už teismo ekspertizės atlikimÄ ir 100,00 eur už teismo eksperto iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį apklausai. Duomenų apie patirtas atsakovo iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pateikta į bylÄ nėra, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

45. BendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobÅ«dį – skatina asmenis ieÅ¡koti alternatyvaus ginčo sprendimo bÅ«do ir šį rinktis.

46. Kadangi žyminio mokesčio sumokėjimas už prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui buvo atidėtas 2021-03-16 teismo nutartimi, prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo iÅ¡ esmės tenkinus, kurio neturtinis pobÅ«dis lėmė 75,00 Eur žyminis mokesčio sumokėjimÄ , 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės D. V. valstybės naudai (CPK 93 str. 96 straipsnis).

47. Vertindamas atsakovo patirtų 260,00 Eur ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos ekspertizės atlikimui apmokėti ir ekspertui teismo posėdyje apklausti yra susijusios su kompensacijos dydžio įrodinėjimu ir pagrindimu byloje, teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį. Kadangi teismo ekspertizės iÅ¡vada dėl priteistinos kompensacijos dydžio nurodė gerokai didesnę ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos sumÄ , negu nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimuose, tai teismas sprendžia, kad ekspertizės iÅ¡vada daugiau patvirtino ieÅ¡kovės procesinę pozicijÄ ir neatitiko-paneigė atsakovo argumentus. Atsižvelgdamas į tai (t. y. į priežastis, dėl kurių Å¡ios iÅ¡laidos susidarė), teismas nekonstatuoja pagrindo atsakovui atlyginti jo patirtų 260,00 Eur iÅ¡laidų už teismo ekspertizės atlikimÄ ir eksperto apklausÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies priteistinos kompensacijos dalyje, ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos 160,00 Eur (2012-05-12 DOK-90133) ekspertizės iÅ¡laidų daliai padengti priteistinos iÅ¡ atsakovo, konstatuojant, kad tokias iÅ¡laidas sÄ lygojo prieÅ¡ieÅ¡kinyje formuluojamas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, kurį teismas tenkino iÅ¡ dalies atsakovo ne naudai.

49. Valstybei nepriteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes Å¡ių iÅ¡laidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Dėl baudos skyrimo 50. ieÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o paskirti atsakovui V. A. baudÄ , remiantis CPK 103, 106 straipsnio nuostatomis, už įpareigojimo pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei informacijÄ apie vykdomas vykdomÄ sias bylas nevykdymo.Proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų bÅ«tinų priemonių tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , taip pat ir užkirsdamas keliÄ procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis).

Atitinkamai ir pačios Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas lemia ir teismo nuobaudų, iÅ¡vardytų CPK 103 straipsnyje, skyrimÄ , kurių taikymo tikslas – skatinti Å¡alis kuo operatyviau atlikti procesinius veiksmus ar jiems pagal įstatymÄ (pagal teismo nutartis, sprendimus) tenkančias procesines pareigas.

Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). Nustatęs, kad asmuo pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , ir tokius veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimÄ jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas gali paskirti asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

51. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jog atsakovas, atstovaujamas atstovo advokato padėjėjo, buvo įsipareigojęs pateikti ieÅ¡kovės praÅ¡omus duomenis, patvirtinančius aktualiÄ turtinę padėtį bei neužbaigtas vykdomÄ sias bylas, tačiau tokių duomenų nepateikė, sprendžia, kad toks procesinis veikimas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės neužvilkino ir byla buvo iÅ¡nagrinėta, neatidedant jos nagrinėjimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad duomenys dėl turtinės padėties yra iÅ¡likę nepakitę, todėl jų neteikė, o Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad buto areÅ¡tas antstolių yra panaikintas, vadinasi, jokių vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nebėra vykdoma.

52. Teismo vertinimu, teisinio ir objektyvaus pagrindo paskirti baudÄ , remiantis CPK 106 straipsniu, atsakovui nėra. PraÅ¡omų pateikti įrodymų nepateikimas ieÅ¡kovės atstovo buvo įvertintas, teikiant paaiÅ¡kinus teismo posėdžio metu bei praÅ¡ant atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl turto atidalijimo ir kompensacijos vykdymo iÅ¡dėstymo. Kiekvienas ieÅ¡kovas turi teisę įrodinėti teisę sukuriančius faktus, o atsakovas teisę paneigiančius faktus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 500,00 Eur (dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ už ieÅ¡kovės D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) atidalijamÄ 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo D. V. visas butas nuosavybės teise atitenka atsakovui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) IÅ¡dėstyti iÅ¡ atsakovo V.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 12 500,00 Eur sumos sumokėjimÄ periodinėmis 520,83 Eur (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt eurų 83 ct) įmokomis per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius, jas mokant iki kiekvieno mėnesio trisdeÅ¡imtos dienos, pradedant mokėti kitÄ mėnesį po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant – 520,91 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 91 ct). Priteisti ieÅ¡kovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) 160,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Lipeikienė