2022-08-17 Nr. AB-20542-4-09-3-00057-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3654-463/2022

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00057-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio R. N. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu R. N. M., gim. (duomenys neskelbtini) prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 6 d. Teikimo argumentai:

1.1. Užsienietis 2021 m. liepos 7 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ar teisę atvykti patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21S20080 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 7 d. informavo, kad neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio prašymas turi būti pateiktas nedelsiant, todėl Užsieniečio prieglobsčio prašymas nebus nagrinėjamas. Užsienietis buvo supažindintas su jo teisine padėtimi ir jam buvo pasiūlyta savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, tačiau Užsienietis šią galimybę atmetė.

1.2. VSAT 2022 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Užsienietis teismo sprendimų, kuriais buvo ribojama jo judėjimo laisvė, nebuvo apskundęs ir galimai vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio teise pareiškė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 31 d. Užsieniečio prieglobsčio prašymą priėmė nagrinėti.

1.3. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti, dėl to egzistuoja pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę.

II. 2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. liepos 7 d. teikimą tenkino iš dalies, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalimi, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

4. Teismas nustatė, jog URC 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Užsienietis iki 2022 m. liepos 6 d. buvo apgyvendintas URC nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Po šio sprendimo priėmimo 2022 m. gegužės 31 d. buvo priimtas Užsieniečio prieglobsčio prašymas, dėl to Užsieniečio teisinis statusas yra pasikeitęs į prieglobsčio prašytojo.

5. Atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė savo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančio dokumento ir prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, taip pat neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo metu turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį.

6. Teismas pažymėjo, jog nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, būtų pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti su kompetentingų institucijų pareigūnais dėl jo asmens tapatybės ir pilietybės nustatymo, neteikia su tuo susijusios informacijos, kategoriškai nesutinka savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog turėdamas galimybę laisvai judėti ir vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti ir kiltų riziką nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant Užsienietį URC netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Sprendžiant klausimą dėl užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu. Užsieniečiui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo laisvės ribojimai ir Užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę nepagrįstai traktuojamas kaip nebendradarbiavimas.

7.2. Užsieniečio apgyvendinimas nuo jo atvykimo momento yra ne tik de facto (faktinis) sulaikymas, bet ir de jure (formalus) sulaikymas, galimai prieštaraujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apgyvendinimo sąlygų klausimas nėra aktualus ginčui, nes tas sąlygas turi užtikrinti apgyvendinimo įstaiga, tarptautinė teismų praktika paneigia tokias išvadas ir būtent dėl tos priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs eilę nutarčių, kuriose ribojančios asmens teises priemonės adekvatumas ir proporcingumas vertinamas pagal URC sudaromas sąlygas.

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo priimti nagrinėti du apeliaciniai skundai, pateikti Užsieniečio atstovės advokatės Inesos Arbočienės ir advokato Pauliaus Vinklerio. Atsižvelgdama į advokato Pauliaus Vinklerio 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštą, kuriuo advokatas atsisako pateikto apeliacinio skundo, nes byloje pateiktas advokatės Inesos Arbočienės apeliacinis skundas, teisėjų kolegija šioje byloje nagrinės tik Užsieniečio atstovės advokatės Inesos Arbočienės pateiktą apeliacinį skundą (žr. nutarties 7.–7.2. p.).

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą VSAT prašo Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

9.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsižvelgus į Užsieniečio apgyvendinimo trukmę bei į tai, kad nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką Užsienietis geranoriškai bendradarbiavo ir teikė informaciją apie savo asmens tapatybę ir pilietybę (Užsienietis pateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją), be to, jis nėra pažeidęs apgyvendinimo vidaus tvarkos taisyklių, netaikant judėjimo laisvės ribojimų nekiltų pavojus dėl Užsieniečio pasislėpimo.

9.2. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymas, kuriame nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog judėjimo laisvės ribojimai pagrįsti, nes būtina išaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymą grindžiančius motyvus ir Užsienietis nebendradarbiauja.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados ir nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti byloje surinktais duomenimis.

13. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 31 d. priėmė nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą, dėl to Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

16. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

17. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsiliepime į apeliacinį skundą VSAT prašo šį Užsieniečio prašymą tenkinti ir netaikyti judėjimo laisvės ribojimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins pirmosios instancijos teismo skirtų judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 7 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais. Užsienietis yra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės ribojimus grindė poreikiu išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį bei nebendradarbiavimo aplinkybe.

19. Visų pirma, pasisakydama dėl pagrindo riboti Užsieniečio judėjimo laisvę motyvuojant poreikiu išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nurodyta aplinkybė yra įtvirtinta Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir sudaro pagrindą sulaikyti asmenį, tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, yra svarstomas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas ir judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumas, dėl to vien formalus konstatavimas, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas ir Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas siekiant išaiškinti šio prašymo motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti griežtesnę, labiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, nes toks šios nuostatos taikymas galėtų lemti automatinį prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Įstatyme įtvirtintą alternatyvių sulaikymui priemonių sistemą nėra leidžiamas (žr., pvz., 2022 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3366-525/2022; 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-463/2022).

20. Taip pat, pasisakydama dėl pagrindo riboti Užsieniečio judėjimo laisvę motyvuojant nebendradarbiavimo aplinkybe, teisėjų kolegija primena, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022). Nagrinėjamoje byloje atitinkamų duomenų, grindžiančių faktą, jog Užsienietis nebendradarbiauja, nenustatyta. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo VSAT, Užsienietis yra pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiauja nustatant jo asmens tapatybę.

21. Įvertinusi tai, kas nurodyta, taip pat Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju VSAT ir pirmosios instancijos teismo nurodomiems tikslams – sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui – pasiekti nėra būtina riboti vieną pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvę.

22. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų Užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

23. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio R. N. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui R. N. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė