2018-02-21 Nr. AB-3698-3-61-3-01590-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-261-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01590-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. M. A. kreipėsi į tesimą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 19 d. raštą Nr. (1.15)S-66307 (toliau – ir 2015 m. spalio 19 d. raštas); 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. PE_SP5-40 „Dėl N. M. A. našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – ir 2015 m. spalio 22 d. sprendimas); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. kovo 1 d. raštą Nr. (6.5)-I-1219 “Dėl 2015 m. lapkričio 24 d. skundo ir 2016 m. sausio 25 d. papildomo skundo“ (toliau – ir 2016 m. kovo 1 d. sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. PE_SP3-7536 buvo jai nutrauktas 21 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos (toliau – ir našlių pensija) mokėjimas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., kadangi pensija paskirta neteisėtai – 3 093,96 Eur našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės. 2015 m. spalio 19 d. raštu buvo pranešta pareiškėjai, kad nėra pagrindo taikyti trijų metų senatį socialinio draudimo išmokų permokėtų sumų išieškojimui, o 2015 m. spalio 22 d. sprendimu buvo nuspręsta iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta nustatyta permoka. VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo, nustačiusi, kad permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, senaties terminas nebuvo praleistas, o pareiškėjos materialinė padėtis nelaikytina sunkia.

3. Pareiškėja skunde nesutiko su atsakovų pateiktu jos kaltės vertinimu bei sprendimu išskaičiuoti susidariusią permoką iš mokamos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija). Paaiškino, kad jos santuokos nutraukimas buvo formalus – su buvusiu sutuoktiniu pareiškėja toliau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, o jam mirus, palaidojo. Parašyti prašymą dėl našlės pensijos patarė VSDFV darbuotoja, o pareiškėja nežinojo, kad tokią teisę prarado. Tokį viešojo administravimo subjekto veikimą pareiškėja vertino kaip administravimo principo pažeidimą, lėmusį permokos atsiradimą dėl institucijos kaltės. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 44 straipsnio 3 dalimi, permokos dydis iš pensijos gavėjo negali būti išskaitomas.

4. Pareiškėja pabrėžė, jog permokos išieškojimas sukeltų jai neproporcingas pasekmes, kadangi jos pensija yra 203,98 Eur dydžio, o sveikatos būklė bloga – pareiškėja yra neįgali, daug lėšų išleidžia vaistams ir slaugos priemonėms. Nuo našlės pensijos paskyrimo praėjo 17 metų. Atsakovai atsisakė taikyti senatį permokos išieškojimui, motyvuodami teisinio pagrindo tam nebuvimu. Pareiškėja teigė, jog yra teisinis pagrindas taikyti senatį pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „neapsiribojant kokiu nors terminu“ negali paneigti ieškinio senaties termino taikymo galimybės, nes, priešingu atveju, asmenys savo teises dėl permokų išieškojimo ginantys teisme turėtų daugiau teisių nei asmenys, iš kurių išieškoma įgaliotos institucijos sprendimu. Pagal VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą, VSDFV direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

5. VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendime valstybės paramos sąvoką vartoja siaurąja prasme, nepagrįstai tapatindama ją su socialine parama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – ir Paramos įstatymas). Taip buvo padaryta klaidinga išvada dėl pareiškėjos turtinės padėties. VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kad valstybės parama yra ne tik socialinė pašalpa, bet ir senatvės pensija. Tokiu būdu yra visos sąlygos atsakovams atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, nes ją išieškoti netikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu.

6. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7. VSDFV Kauno skyrius paaiškino, kad nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. paskyrė pareiškėjai našlių pensiją. Teikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, pareiškėja pasirašė pasižadėjimą, patvirtinantį, kad su mirusiuoju santuoka nutraukta nebuvo ir nurodė, žinanti, kad naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas. Tokias pačias aplinkybes pareiškėja nurodė ir 1999 m. spalio 7 d. pateikdama naują prašymą dėl našlių pensijos skyrimo. Teikdama šiuos prašymus pareiškėja buvo 55–56 metų amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo netinkamai informuota apie pasekmes ar nesuprato savo veiksmų emės. Atsakovas pažymėjo, kad duomenys apie santuokos nutraukimą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą buvo įrašyti tik 2015 m. liepos 24 d.

8. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), dokumentus išdavęs (pateikęs) asmuo atsako už jų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai pateiktų (išduotų) dokumentų. Pareiga būti sąžiningais ir rūpestingais įtvirtinta ir VSDĮ 15 straipsnyje. Todėl VSDFV Kauno skyrius sprendė, jog pensijos permoka už minėtą laikotarpį susidarė dėl pareiškėjos kaltės. Vadovaujantis VSDĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo priimtas sprendimas išieškoti neteisėtai išmokėtą sumą iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos, išskaitant po 20 proc. kas mėnesį. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. ši išskaita sumažinta iki 10 proc.

9. Atsakovas VSDFV atsiliepime prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui.

10. VSDFV pabrėžė, kad klausimas, ar pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie santuokos nutraukimą, nekilo, nes šią aplinkybę 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašyme ji pati patvirtino. VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visus asmenų teikiamus dokumentus ir duomenis. VSDFV Kauno skyrius, skirdamas pareiškėjai našlių pensiją ir pratęsdamas jos mokėjimą, neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu, pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. Našlių pensijos skyrimo pareiškėjai metu nebuvo sudaryta duomenų teikimo sutartis tarp Gyventojų registro tvarkytojo ir VSDFV, todėl nebuvo galimybės patikrinti Gyventojų registro duomenų apie pareiškėjos šeimyninę padėtį.

11. VSDFV rėmėsi VSDĮ 36 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kada netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – ir CK) nustatytas senaties terminas. Vadovaujantis šia teisės norma VSDFV teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

12. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su jos turtinės padėties vertinimu, atsakovas pažymėjo, kad VSDĮ suteikta teisė atsisakyti nustatytos permokos išieškojimo dėl sunkios fizinio asmens finansinės padėties – nustačius, kad asmeniui reikalinga valstybės parama. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje yra išskirtos dvi valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos dalys – privalomas (valstybinis) socialinis draudimas bei socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų. Šio įstatymo 5 straipsnyje paaiškinta, kad valstybinio socialinio draudimo lėšomis aprūpinami Lietuvos gyventojai, visiškai arba iš dalies netekę pajamų, susijusių su darbu, jeigu jie dirba arba turi įstatymų numatytą draudimo (darbo) stažą, o 7 straipsnyje nustatyta, kad socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų taikomi, kai vykdant demografinę, gynybinę, ekonominę ir kitokią politiką būtina garantuoti arba pagerinti kai kurių gyventojų grupių aprūpinimą. Pagal Pensijų įstatymą senatvės pensija skiriama, įvertinant asmens mokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Taigi, VSDFV nuomone, pareiškėjos gaunama senatvės pensija nėra ir negali būti laikoma valstybės parama. VSDFV nustatė, kad pareiškėjai socialinė pašalpa nėra mokama, o pareiškėjos gaunama senatvės pensijos suma (atskaičius našlių pensijos permokos sumą) viršija valstybės remiamų pajamų dydį. Siekdama užtikrinti taikomos poveikio priemonės proporcingumą, VSDFV įpareigojo VSDFV Kauno skyrių sumažinti našlių pensijos permokos išskaitos iš pareiškėjai mokamos senatvės pensijos dydį nuo 20 iki 10 procentų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos N. M. A. skundą tenkino – panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. spalio 19 d. raštą, 2015 m. spalio 22 d. sprendimą ir VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendimą.

14. Teismas nurodė, jog VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, tarp jų ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

15. Teismas pabrėžė, jog skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovų pateiktu jos kaltės vertinimu. Viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja, jog nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui.

16. Teismas sutiko, jog pareiškėja, būdama apdairi, turėjo suprasti pasirašomo prašymo skirti našlės pensiją bei pasižadėjimo prasmę. Kita vertus, VSDFV Kauno skyrius, nustatęs pareiškėjos kaltę, turėjo pareigą įvertinti ir permokos išieškojimo tikslingumą, tačiau 2015 m. spalio 22 d. sprendime tokio vertinimo nepateikė. Teismas akcentavo, jog VSDĮ 36 straipsnio 4 dalyje pateiktas detalus sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, vertinant asmens ekonominę bei socialinę padėtį (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą). Minėtoje teisės normoje nėra reikalaujama atitikti sąlygas paramai gauti, detaliai reglamentuojamas Paramos įstatymo antrame skirsnyje. Todėl teismas darė išvadą, jog VSDFV, spręsdama dėl pensijos permokos išieškojimo tikslingumo, privalo detaliai įvertinti nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos pateiktus dokumentus, patvirtinančius jos sveikatos būklę, neapsiribojant Paramos įstatyme numatytais piniginės socialinės paramos suteikimo pagrindais bei kriterijais. Teismas sprendė, kad analizuojamu atveju atsakovai netinkamai vykdė šią savo pareigą.

17. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, jog atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, teisingumo, teisinio saugumo bei aiškumo, teisėtų lūkesčių principus, galimybės asmeniui gintis ieškinio senatimi negali paneigti tai, jog įstatymų leidėjas numatė, jog tam tikrais atvejais permokos gali būti išieškomos įgaliotos institucijos sprendimu nesikreipiant į teismą. Tai lemia, jog asmuo, VSDFV priimant sprendimą dėl socialinio draudimo išmokos permokos išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų, turi turėti galimybę išsakyti savo argumentus, tame tarpe ir dėl ieškinio senaties taikymo, o institucija privalo šiuos argumentus motyvuotai įvertinti, taip užtikrindama asmens teisę į tinkamą procedūrą (pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-708-822/2016).

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą aiškino kaip užkertančią kelią taikyti senaties terminą. Tačiau LVAT laikosi pozicijos, kad vertinant galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus, ar konkrečiu atveju nebuvo pagrindo suabejoti dėl pateiktų duomenų / informacijos teisingumo ir išsamumo, kas duotų pagrindą išvadai, jog turėjo būti pasinaudota teisės aktais suteikta teise tikrinti duomenis, kurių pagrindu skiriamos socialinio draudimo išmokos (VSDĮ 36 straipsnio 1 dalis), pareikalauti papildomos informacijos. Be to, proporcingumo požiūriu būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsiaiškinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas.

19. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai našlių pensija buvo paskirta 1998 metais, o veiksmų susigrąžinti nepagrįstai išmokėtos našlių pensijos permoką buvo imtasi 2015 metais, t. y. praėjus 17 metų. Teismas akcentavo, kad nurodytas laiko tarpas laikytinas itin ilgu, todėl, vadovaujantis gero administravimo ir proporcingumo principais bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintu atsakomybės už priimtus sprendimus principu, VSDFV Kauno skyrius, kaip socialinio draudimo išmokas administruojanti institucija, 17 metų mokėdama pareiškėjai našlių pensiją, turėjo patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti šios pensijos mokėjimą neteisėtu. Teismo įsitikinimu, atsakovų sprendimas išskaičiuoti susidariusią našlių pensijos permoką laikytinas visos naštos perkėlimu pareiškėjai. Teismas darė išvadą, jog atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, neatliko objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. spalio 19 d. raštą, 2015 m. spalio 22 d. sprendimą ir VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendimą panaikino kaip priimtus pažeidžiant pagrindines procedūras.

III. 20. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

21. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja apgaulės būdu siekė įgyti teisę į našlių pensiją už mirusį vyrą, nors jo mirties momentu pareiškėja nebuvo šio asmens sutuoktine, t. y. faktiškai neatitiko tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 33, 34 straipsniuose nustatytų sąlygų.

22. Pats teismas pripažino, kad pareiškėja, būdama apdairi, turėjo suprasti pasirašomo prašymo skirti našlės pensiją bei pasižadėjimo prasmę. Tai patvirtina, kad našlių pensijos permoka pareiškėjai atsirado ne dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų. Permokos išieškojimas iš kalto asmens negali būti traktuojamas kaip jam žalos padarymas. Priešingai, našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės ir turi būti atlyginta, o aplinkybė, kad našlių pensijos permoka nustatyta tik po 17 metų, neturi lemiamos reikšmės. VSDFV Kauno skyrius negalėjo patikrinti pareiškėjos šeimyninės padėties, nes duomenys apie pareiškėjos ir jos vyro santuokos nutraukimą į Gyventojų registrą įrašyti tik 2015 m.

23. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog visos naštos perkėlimas pareiškėjai neatitinka socialinio teisingumo bei proporcingumo principų. Akcentuoja, jog teismas sprendime neįvertino aplinkybės, kad VSDFV įpareigojo VSDFV Kauno skyrių sumažinti našlių pensijos permokos išskaitos iš pareiškėjos dydį nuo 20 iki 10 procentų.

24. Pareiškėja N. M. A. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl pensijos permokos susidarymo dalis kaltės tenka atsakovams.

26. Priskaičiuotos permokos išieškojimas sukeltų pareiškėjai neproporcingai didelę naštą, nes jos pensija labai maža, sveikatos būklė bloga – pareiškėja yra neįgali, onkologinis ligonis, patiria daug išlaidų vaistams ir slaugos priemonėms, todėl socialiniu ir ekonominiu požiūriu išieškojimas būtų netikslingas.

27. Atsakovas VSDFV atsiliepime palaiko atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinio skundo reikalavimą.

28. VSDFV pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas. Dėl nesąžiningų pareiškėjos veiksmų per 1998 m. rugpjūčio 3 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3 093,96 Eur žala. Todėl išieškojimo veiksmais yra atstatomas socialinis teisingumas – į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą išskaitymo būdu bus susigrąžinta tokia suma, kokią dėl savo kaltų veiksmų nepagrįstai įgijo pareiškėja, o proporcingumo principas šiuo atveju nėra pažeidžiamas, nes siekiant nesukelti pareiškėjai pernelyg didelės naštos, atliekamų išskaitų dydis, įvertinus pareiškėjos ekonominę (socialinę) padėtį, buvo sumažintas iki 10 procentų senatvės pensijos, gaunamos kiekvieną mėnesį.

29. VSDFV Kauno skyrius, sužinojęs apie savo teisės pažeidimą, t. y. kai duomenų tikslinimo metu 2015 m. liepos 24 d. buvo rastas pareiškėjos ištuokos registravimo akto įrašas Nr. 1354 (būtent tada ir prasidėjo ieškinio senaties terminas dėl susidariusios permokos išieškojimo), priėmė 2015 m. spalio 22 d sprendimą. VSDFV Kauno skyrius savo reikalavimą atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą pateikė per tris mėnesius nuo sužinojimo apie Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą dienos, t. y. nepraėjus CK nustatytam senaties terminui.

30. Pagal Nuostatų 63 punktą, VSDFV teritoriniai skyriai neprivalo, o turi teisę tikrinti išduotų dokumentų pagrįstumą, ir ja pasinaudoja, jei asmens pateikti dokumentai kelia abejonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. VSDFV Kauno skyrius 1998 m. lapkričio 23 d. sprendimu nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. paskyrė pareiškėjai N. M. A. našlių pensiją. Našlių pensija paskirta pareiškėjai pateikus prašymus (1998 m. lapkričio 12 d., 1999 m. spalio 7 d.) mirus (1994 m. gegužės 4 d.) pareiškėjos sutuoktiniui B. R. A..

32. VSDFV Kauno skyrius 2015 m. liepos 31 d. sprendimu nusprendė nutraukti N. M. A. 21 Eur našlių pensijos mokėjimą nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., nes pensija paskirta neteisėtai.

33. VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu konstatavo, kad susidarė 3 093,96 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka. Permoka susidarė dėl išmokos gavėjos – N. M. A., kaltės, todėl kad išmokos gavėja, pateikdama prašymus skirti našlių pensiją, jo neinformavo, kad 1968 m. rugpjūčio 31 d. su B. R. A. sudaryta santuoka buvo nutraukta 1983 m. spalio 4 d.

34. VSDFV 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

35. VSDFV Kauno skyrius 2015 m. spalio 19 d. raštu informavo, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir taikyti senaties terminą valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokai ir permoką skaičiuoti tik už tris metus.

36. VSDFV Kauno skyrius 2015 m. spalio 22 d. sprendimu nusprendė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iš N. M. A. gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 proc. kiekvieną mėnesį iki Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir Fondas) bus atlyginta nustatyta 3 093,96 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

37. VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendimu Kauno skyriui pavedė pakeisti 2015 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas našlių pensijos išskaitos dydis, sumažinant kas mėnesį išieškomos našlių pensijos permokos išskaitos dydį nuo 20 proc. iki 10 proc.

38. VSDFV Kauno skyrius 2016 m. kovo 3 d. sprendimu nusprendė nuo 2016 m. balandžio 1 d. iš N. M. A. gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 10 proc. kiekvieną mėnesį iki Fondui bus atlyginta nustatyta likusi 2 834,07 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka.

39. VSDFV 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėja kartu su 1998 m. lapkričio 22 d. prašymu skirti našlės pensiją pateikė mirties liudijimą ir santuokos liudijimą. Pareiškėja, pasirašydama pasižadėjimą, patvirtino, kad „santuoka nutraukta nebuvo“. Pareiškėjai pensija paskirta kaip našlei, kuri per 5 metus nuo sutuoktinio mirties buvo pripažinta invalide. 1999 m. spalio 7 d. pareiškėjai pateikus naujus dokumentus dėl invalidumo nustatymo, 1999 m. lapkričio 17 d. sprendimu neterminuotai pratęstas paskirtos našlių pensijos mokėjimas. Pareiškėja, pakartotinai kreipdamasi dėl našlių pensijos mokėjimo, patvirtino, kad „miręs asmuo iki jo mirties buvo sutuoktinis“. VSDFV Kauno skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu, pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu, todėl netikrino dokumentų teisingumo, pateikti dokumentai nekėlė abejonių.

40. VSDFV Kauno skyrius, nustatęs keletą neteisėto našlių pensijos paskyrimo atvejų dėl šių pensijų gavėjų kaltės, siekdamas išvengti pensijų permokų, nusprendė patikrinti visų mokamų našlių pensijų paskyrimo teisėtumą. Patikrinus pareiškėjos našlių pensijos byloje ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Registras) esančius duomenis, buvo nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjos santuoką su B. R. A. Registre nėra, todėl duomenys buvo tikslinami. Duomenų tikslinimo metu 2015 m. liepos 24 d. buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra duomenys ne tik apie santuokos įregistravimą, bet ir apie ištuokos įregistravimą. Skiriant našlės pensiją, pareiškėjai VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų buvo suteikta teisinga bendro pobūdžio informacija. VSDFV pažymėjo, kad pareiškėja nors ir kreipėsi du kartus dėl savo pensijos perskaičiavimo pasikeitus aplinkybėms, o VSDFV Kauno skyrius nenustatė jokių neatitikimų, nesudaro pagrindo pareiškėjos argumentus laikyti pagrįstais. VSDFV teritoriniai skyriai neprivalo, o turi teisę tikrinti išduotų dokumentų pagrįstumą ir ja pasinaudoja, jei asmens pateikti dokumentai kelia abejonių.

41. VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendime pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius, priimdamas sprendimą dėl našlių pensijos skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Sprendimo dėl pensijos skyrimo metu nebuvo gaunami Registro duomenys apie asmenų sudarytas ir nutrauktas santuokas, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos santuokos nutraukimą. Šie duomenys į Registrą įrašyti tik 2015 m. rugpjūčio 4 d. Todėl našlių pensijos permokos susidarymą nulėmė ne įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas, o tik pareiškėjos nesąžiningumas. VSDFV 2016 m. kovo 1 d. sprendime pažymėjo, kad negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas taikyti senatį, būtent trijų metų senaties terminas įtvirtintas CK. Pagal CK 1.1 straipsnį teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Pagal CK 1.134 straipsnį ieškinio senatis netaikoma kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.

V. 42. Našlių pensija pareiškėjai paskirta remiantis 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 451 straipsniu (Našlių pensijos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinius), kurio 1 dalyje (1997 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. VIII-188 redakcija (nuo 1997 m. liepos 1 d.) (Žin., 1997, Nr. 38-924) nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo našlių pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį skiriama, jei mirusysis buvo įgijęs minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą invalidumo pensijai (28 ir 52 str.) arba gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją.

43. Sprendimai dėl paskirtos našlės pensijos mokėjimo nutraukimo ir pensijos permokos išieškojimo iš pareiškėjos priimti remiantis 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 normomis.

44. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

45. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

46. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1844 redakcija (nuo 2012 m. liepos 1 d.) (Žin., 2012, Nr. 6-180) nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama minėtas teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (37 punktas).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (38 punktas). Vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 ir 30 str.), tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (39 punktas).

VI. 49. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja administraciniu sprendimu buvo įgijusi teises valstybinio socialinio draudimo srityje, būtent pareiškėjai buvo paskirta našlės pensiją, kuri pareiškėjai mokėta 17 metų.

50. Po 17 metų institucija, paskyrusi pareiškėjai našlės pensiją, administraciniu sprendimu konstatavo, kad pensija pareiškėjai buvo mokama nepagrįstai, todėl priėmė sprendimą dėl pensijos mokėjimo nutraukimo ir permokos už visą laikotarpį išieškojimo administraciniu sprendimu iš pareiškėjos gaunamų kitų valstybinio socialinio draudimo išmokų. Taigi faktiškai institucija panaikino savo ankščiau priimtą administracinį sprendimą, kurio pagrindu pareiškėja buvo įgijusi teises valstybinio socialinio draudimo srityje.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėja iš esmės to neginčija, kad minėtas pareiškėjai palankus administracinis sprendimas dėl pensijos skyrimo buvo priimtas dėl pareiškėjos kaltės, būtent dėl to, kad pareiškėja nepateikė visų dokumentų, nurodė iš dalies klaidingus faktus. Taigi pareiškėja savo veiksmais prisidėjo prie jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo.

52. Institucija, prieš priimdama administracinį sprendimą, privalėjo atidžiai įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, bei surinkti kitus faktinius duomenis, turėjusius užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, sprendimas buvo priimtas vertinant vien dėl sprendimo besikreipiančio asmens dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Registre. Institucija, gavusi duomenis iš Registro, sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas prieš 17 metų buvo priimtas nepagrįstai. Taigi tai, kad institucija nusprendė panaikinti savo priimtą sprendimą, lėmė taip pat minėta priežastis (Registro įsteigimas ir duomenų jame kaupimas), taigi priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu, veiklos pagrindais. Jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo.

53. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu.

54. Nėra abejonių, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai gauti, šios pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.

55. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad administracinio sprendimo panaikinimas ir įgytų teisių už praėjusį laikotarpį panaikinimas praėjus labai ilgam laiko tarpui – 17 metų, yra neproporcinga priemonė. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga dėl to, kad visa administracinio sprendimo panaikinimo našta negali būti perkelta pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo institucijos veiklos ypatumų, institucijos taikytos administracinės praktikos. Be to, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas), sveikatos būklę, amžių. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas, turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamus sprendimus.

56. Minėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalį, nustatančią Fondo valdybos teritorinių skyrių teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu, pabrėžė būtinumą kiekvienu atveju vertinti ir proporcingumo aspektą.

57. Atsakovo priimtų administracinių sprendimų bei teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad atsakovas nevertino, ar jo priimami sprendimai, kuriais nagrinėjamu atveju yra panaikinami ankstesni tos pačios institucijos sprendimai ir paneigiamos asmeniui minėtais sprendimais suteiktos teisės, yra proporcinga priemonė asmeniui. Taigi atsakovas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, dėl to neteisingai taikė ir aiškino įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus.

58. Pastebėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektų veikla remiantis teisinės valstybės principu neturėtų būti suprantama kaip prielaida, leidžianti besąlygiškai naikinti visus neteisėtus administracinius sprendimus, kurie buvo priimti prieš ilgą laiką, kurių pagrindu asmuo įgijo tam tikras teises. Toks teisinės valstybės principo taikymas būtų nesuderinamas su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius