203ea512-598b-4cd9-a75e-e109e8f77a05 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4197-512/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00559-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., VÄ® „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo A. P. mama S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2021-11-04 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas atnaujino pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui atsiradusiam po jo motinos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminÄ pratęsė trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo dokumentų po mamos mirties sutvarkymo. Notarų biure jam buvo pasakyta, kad niekas nesikreipė ir nesitvarkė paveldėjimo dokumentų po tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)), todėl jis negali įgyvendinti paveldėjimo teisės pilna apimtimi. Po mamos mirties paveldimÄ turtÄ sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastarojo didžioji dalis buvo mirusios mamos paveldėta, tačiau dalis 2002 metais nupirkta, t.y.

įgyta mamai ir tėčiui esant santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl minėto turto dalis įgyta santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl į dalį įgytos dalies sklypo turėjo bÅ«ti paveldėta po tėvo mirties. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas S. P. įpėdinis, negali kitokia tvarka gauti įrodymų, kad S. P. po savo sutuoktinio S. P. mirties priėmė palikimÄ , todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P. priėmė palikimÄ po sutuoktinio S. P. mirties faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. P. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui.

Kiti suinteresuoti asmenys nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog po S. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kimų nepateikta. 2021-12-02 liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis testamentu, priėmėm palikimÄ po mamos S. P. mirties. Po S. P. mirties paveldimÄ turtÄ sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalis sklypo buvo mirusios paveldėta, tačiau dalis 2002 metais nupirkta, t. y.

įgyta S.P. ir S. P. esant santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl minėto turto dalis įgyta santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir 1/2 dalis įgyto sklypo turėjo bÅ«ti paveldėta S. P. po sutuoktinio mirties. Nei vienas iÅ¡ įstatyminių paveldėtojų po S. P. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tiek galiojusiame SÅ K, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. PareiÅ¡kėjas yra mirusios S. P. sÅ«nus. S.P. per įstatyme įtvirtintÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai valdyti po vyro mirties jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę. Tai, jog S. P. pradėjo faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , juo rÅ«pinosi ir jį iÅ¡laikė patvirtina ne tik pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (pažyma apie sumokėtus žemės mokesčius ir kt.) (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog S. P. priėmė po sutuoktinio S. P. mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po jo mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius