2022-06-29 Nr. AB-17744-3-61-3-00391-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2897-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00391-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S2145345 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimą nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu teigia, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, jam suteiktina papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje dėl persekiojimo politiniais motyvais, nes daug kartų dalyvavo protestuose prieš valdžią, tris kartus buvo suimtas, dėl to jo laisvei, sveikatai ir gyvybei kyla reali individuali grėsmė. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.

5. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo pasakojimas nėra išgalvotas, jo baimė vėl patirti smurtą, prarasti laisvę, sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Atsakovas netinkami įvertino individualią prieglobsčio prašytojui kylančią grėsmę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

6. Atsakovas turėjo pareiškėjui kylančią grėsmę vertinti individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau - ir EPPB) nustatytus reikalavimus priskirti pareiškėją kaip (duomenys neskelbtini) prie padidintos rizikos asmenų grupės.

7. Atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, nors pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas.

8. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laikotarpį. Šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Migracijos departamentas nurodė, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta, kad jam kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

11. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, šiuo metu pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Dėl to buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėta, kad priimdamas sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, atsakovas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausų metu keitė įvykių chronologiją bei savo pasakojimą. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas skirtingai papasakojo istoriją apie tai, kaip (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo metu (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad pareiškėjui nebegresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, t. y. pareiškėjui nekyla rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl jo atžvilgiu nebuvo pagrindo grėsmės vertinti pagal „slankiojančią skalę“. ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs.

14. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

15. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, joje gyveno nuo 2021 m. vasario mėnesio, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad jam tebegresia persekiojimas kilmės šalyje. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad vyksta propaganda, siekiant įtikti tarptautinei bendruomenei. Šiuo atveju labai reikšmingi įrodymai (pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos apie (duomenys neskelbtini).

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo S. M. A. B. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. S2145345 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai tarnybos metu Švendubrės kaime sulaikė 4 asmenis, tarp jų ir pareiškėją, be dokumentų iš Baltarusijos Respublikos pusės neteisėtai kirtusius valstybės sieną į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento 2021 m. rugpjūčio 10 d. atliktos pirminės, taip pat 2021 m. lapkričio 9 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Užsienietis iki išvykimo iš šalies gyveno (duomenys neskelbtini). Jis papasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

19. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu jis papasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Pirminės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas iš karto pabėgo į (duomenys neskelbtini), bet ten taip pat nestabili politinė situacija, todėl pasitaikius progai jis išvyko į Baltarusiją. Baltarusijoje praleido 2-3 mėnesius ir nusprendė vykti į Lietuvą (į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 4 d).

20. Teismas nurodė, kad atsakovas tyrimo metu kruopščiai įvertino pareiškėjo pateiktą prieglobsčio prašymą analizuodamas jo apklausų metu pateiktą informaciją ir iš įvairių šaltinių surinktą kilmės valstybės informaciją. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjo pasakojimas, grindžiamas tariamai jam kylančia persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) baime, neatitinka patikimumo kriterijaus. Pareiškėjas apklausų metu keitė įvykių chronologiją bei savo pasakojimą. Pirminės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu jau nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini).

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra suderinamas su surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė kitokių duomenų, todėl jo teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai teismo atmesti kaip nepagrįsti.

22. Pareiškėjas papildomai teismo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas ir (duomenys neskelbtini) liudijimą (vertėjos išverstą teismo posėdžio metu), kurie iš esmės patvirtina (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad šie įrodymai niekaip nepaneigia atsakovo išvadų apie pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą ir pasikeitusią politinę situaciją kilmės šalyje. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) liudijimas surašytas po pareiškėjo apklausos, nors jis apklausos metu minėjo apie rašytinius dokumentus ir juos rodė apklausą vykdžiusiam atsakovo darbuotojui. Be to, pats liudijimo turinys stokoja konkretumo. Teismo posėdžio metu apžiūrėtos foto nuotraukos taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodomos pagrįstos baimės tikimybės ir nepaneigia atsakovo išvadų, padarytų išsamiai ištyrus surinktų duomenų visumą pareiškėjo individualaus pasakojimo kontekste, sulyginus informaciją su kilmės šalies informacija, išanalizuota tarptautinių organizacijų ar kitų oficialių šaltinių.

23. Skundžiamame Sprendime atsakovas laikė tikėtina, kad 2020 m. išvykstant iš (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą buvo pagrįsta, tačiau po 2021 m. (duomenys neskelbtini), išnyko priežastys, dėl kurių prieglobsčio prašytojas bijojo likti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei aktualią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo individualią situaciją, teismas sprendė, kad šiuo atveju prieglobsčio prašytojo baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą (sulaikymas, įkalinimas, nužudymas), nėra visiškai pagrįsta. Dėl to pagrįstai pareiškėjas pripažintas neatitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

24. Teismo įsitikinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

25. Teismas pritarė atsakovo išvadai nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, nes nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Dėl to pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

26. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Teismo įsitikinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padaręs kokių nors teisės pažeidimų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Dėl to, atsižvelgęs į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, teismas laikė, kad būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 27. Pareiškėjas S. M. A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. (duomenys neskelbtini). Ši kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, kad dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto yra nesaugu. Atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini), nesurinko aktualios informacijos apie (duomenys neskelbtini), nors, kaip kompetentinga institucija, yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Atsakovas net neatliko tyrimo, ar pareiškėjui yra saugu gyventi kilmės šalyje, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamojoje vietoje.

30. Sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, vos siekiantys 2021 metus, kai vyko (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų duomenų galima suprasti, kad (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gali nesulaukti teisinės pagalbos ir neapginti savo teisių kilmės šalyje. Taigi atsakovas, nesurinkdamas aktualių duomenų, netinkamai atliko Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1. punktuose jam nustatytą pareigą surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

31. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai buvo atmestas prašymas suteikti pareiškėjui prieglobstį, neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

32. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

33. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo trūkumų, jis keitėsi apklausų metu, taip pat ir nurodoma įvykių chronologija. Tačiau netgi nevertinant pareiškėjo pasakojimo patikimumo, Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija buvo patvirtinta, kad šiuo metu politinė situacija (duomenys neskelbtini) stabilizavosi, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Priešingai, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Migracijos departamento Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas surinko aktualią, t. y. pareiškėjo prieglobsčio prašymo kontekste reikšmingą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas savo persekiojimą kilmės valstybėje kildino iš esmės tik dėl (duomenys neskelbtini). Be to, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjui negresia persekiojimas iš jo nurodyto persekiotojo. Šiuo atveju Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, kuris atitinka Tvarkos apraše nurodytus reikalavimus.

37. Pažymima, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, vertinama pareiškėjo individuali situacija jo nurodytų prieglobsčio prašymo motyvų kontekste.

38. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija ir nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Dėl to byloje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka tam, kad pareiškėjas būtų tiesiogiai išklausytas.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 41. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

43. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

48. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

49. Prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamoje byloje buvo grindžiamas grėsme būti persekiojamu dėl (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teigia, jog atsakovas nesurinko aktualios informacijos, o teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir byloje esančią kilmės šalies informaciją ir nusprendė dėl jam gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo.

50. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai dėl atsakovo tyrimo trūkumų deklaratyvūs. Įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalias pareiškėjo apklausas, uždavė patikslinančius klausimus ir sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus, paaiškinimus, pasiūlė konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar aplinkybes. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, surinko iš kelių šaltinių kilmės šalies informaciją ir jos kontekste tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina jo pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl (duomenys neskelbtini) buvimo sąlygos.

51. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs teisinį atsakovo surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl individualaus persekiojimo grėsmės iš esmės nėra pagrįsti, o teismo posėdžio metu pateikti papildomi įrodymai (fotonuotraukos ir (duomenys neskelbtini) liudijimas, išverstas teismo posėdžio metu) taip pat nepaneigia atsakovo išvadų dėl pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo. Atsakovas nelaikė pareiškėjo pasakojimo apie jam grėsusį persekiojimą, patirtus smurtinius veiksmus patikimu įrodymu, nes jis turėjo esminių trūkumų: pasakojimas nebuvo nuoseklus, jo metu pateiktos aplinkybės nebuvo suderinamos nei tarpusavyje, nei su turima informacija apie jo kilmės valstybę. Pareiškėjas apklausų metu keitė įvykių chronologiją, kitas pasakojimo detales, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Atsakovo atlikto tyrimo metu pareiškėjas nepateikė kokių nors jo pasakojimą pagrindžiančių aplinkybių, o atsakovo surinkta kilmės šalies informacija leido pripažinti, kad (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtino ir tai, kad (duomenys neskelbtini).

52. Teismas, įvertinęs papildomai teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus, atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) surašytas liudijimas stokojo konkretumo, be to, jis buvo surašytas jau po atsakovo atliktos pareiškėjo apklausos, nors pareiškėjas jau apklausos metu minėjo apie tokį egzistuojantį rašytinį dokumentą ir rodė jį apklausą vykdžiusiam atsakovo darbuotojui. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos, sugretinus jas su kilmės šalies informacija, leido teismui daryti išvadą dėl tikėtino pareiškėjo dalyvavimo (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nelaikė jų pagrindžiančiomis pareiškėjo baimę patirti persekiojimą tikimybės, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Taigi net ir nevertindamas pareiškėjo pasakojimo patikimumo, remdamasis atsakovo surinkta informacija, kad kilmės šalies nebevaldo pareiškėjui tariamai grėsmę kėlusi partija, teismas turėjo pagrindą pripažinti tikėtina išvadą, jog pareiškėjui nebegresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai šiuo atveju konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje.

53. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualiausios ir naujausios kilmės valstybės informacijos apie (duomenys neskelbtini), bendrą saugumo lygį kilmės šalyje ir tinkamą civilių asmenų teisių užtikrinimą, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus pripažįsta nepagrįstais. Migracijos departamento Sprendimo turinys leidžia pripažinti, kad atsakovas iš kelių šaltinių surinko aktualią, t. y. pareiškėjo prieglobsčio prašymo kontekste reikšmingą, kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje iš esmės grindė aplinkybėmis apie (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu tariamai vykdytą persekiojimą, tačiau (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina apie (duomenys neskelbtini). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo ir neįvardija, kokia naujausia informacija galėtų paneigti atsakovo surinktos informacijos bei jos pagrindu padarytos išvados pagrįstumą. Dėl to laikytina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiama atsakovo ir teismo išvada dėl grėsmės pareiškėjui būti persekiojimu nebuvimo (išnykimo).

54. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti jam ir papildomą apsaugą. Dėl to pagrįstai atsakovas ir teismas pripažino, jog pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas pagal surinktą informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyksta veiksmai, dėl kurių šalyje yra beatodairiškas smurtas, vien dėl kurio buvimas teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Dėl to pagrįstai pareiškėjas pripažintas neatitinkančiu ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas nors apklausos metu ir nurodė, kad jo kilmės šalyje trūksta (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde.

56. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su tokiais atsakovo Sprendime ir teismo sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo jokių savarankiškų argumentų, dėl kurių jam nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos būtų pripažintas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui ir turėtų būti sutrumpintas. Be to, pirmosios instancijos teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. S2145345 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė