203da4e2-ffcf-4738-a2b6-3bdeb7ada4b0 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-5467-780/2019 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00371-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.7; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.6.5; 3.4.1.7 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Justinui Borevičiui, atsakovei A. P. ir jos atstovei advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo pagal ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ ieÅ¡kinį atsakovei A.

P.. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti atsakovės A. P. 2013 m. birželio 17 d. darbo sutarties Nr. 819 nutraukimÄ pagal ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ 2019 m. gegužės 2 d. sprendimÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo“ teisėtu. IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 3, b. l. 1-8) ir teismo posėdyje atstovo nurodytais argumentais. Atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo dėl per 12 mėnesių laikotarpį padarytų dviejų darbo drausmės pažeidimų.

Pirmuoju pažeidimu ieÅ¡kovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė parengė įsakymÄ dėl atostogų E. D. suteikimo, tačiau jame nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datÄ , t. y. 2019 m. balandžio 17 d., taip pat įrašė direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo numerį, tokiais savo veiksmais pažeisdama personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punktÄ , t. y. jos kompetencijai priskirtus dokumentus pildė neteisingai ir neatsakingai. Antruoju darbo drausmės pažeidimu ieÅ¡kovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė ligoninės direktoriui žodžiu pranešė, kad neranda buvusio ligoninės darbuotojo E.V. darbo sutarties ir jo asmens bylos, t. y. neiÅ¡saugojo darbuotojo asmens bylos.

Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktÄ , 1.4 punktÄ , Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 7.2-7.3 punktus. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė užėmė personalo inspektorės pareigas, o personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punkte numatyta, kad ji atsako už teisingÄ dokumentų pildymÄ . Pirmasis darbo drausmės pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. iÅ¡ ligoninės sekretoriato pasiėmė dokumentų valdymo sistemoje užregistruotÄ 2019 m. balandžio 12 d.

E. D. praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo ir 2019 m. balandžio 18 d. savo nuožiÅ«ra, prieÅ¡ tai jo nesuderinusi su ligoninės direktorium, atgaline data parengė 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus įsakymÄ dėl atostogų E. D. suteikimo, savavaliÅ¡kai suteikė jam numerį LLA-37 ir įsakymÄ Ä¯kėlė į DVS sistemÄ , o darbuotojo praÅ¡yme atliko įraÅ¡us apie jo iÅ¡leidimÄ atostogoms ir nurodė kiek atostogų dienų ir nuo kada suteikta, nurodė kokio įsakymo pagrindu atostogos suteiktos, nors įsakymo direktorius vėliau nepasirašė.

IeÅ¡kovė pažymi, kad DVS sistema pati suteikia elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytam dokumentui registracijos numerį, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė pati įrašė įsakymo numerį. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė pirmiausia turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar E. D. praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo direktoriaus bus tenkinamas, ar tam nėra kliūčių ir tik tuomet paruoÅ¡ti įsakymo projektÄ , įkelti jį į sistemÄ ir praneÅ¡ti vadovui apie priskyrimÄ jį pasiraÅ¡yti. Negana to, ligoninės direktoriui minėto įsakymo nepasiraÅ¡ius, atsakovė pati jį iÅ¡trynė iÅ¡ DVS sistemos, todėl Å¡iuo metu toks įsakymas dėl E. D. atostogų apskritai neegzistuoja, tačiau užregistruotame jo praÅ¡yme dėl atostogų suteikimo užpildyta visa neegzistuojančio įsakymo informacija.

Ligoninės direktorius V. Å . po ilgo nedarbingumo į darbÄ grįžo tik 2019 m. balandžio 17 d., o nepraneÅ¡usi apie Å¡io darbuotojo atostogų praÅ¡ymÄ direktoriui atsakovė veikė vienaÅ¡aliÅ¡kai, pati nusprendė, kad praÅ¡ymas bus tenkinamas ir atostogos bus suteikiamos, todėl akivaizdžiai virÅ¡ijo savo darbinę kompetencijÄ . Atsakovė taip pat nesidomėjo ar toks praÅ¡ymas apskritai gali bÅ«ti tenkinamas, ar jis neprieÅ¡tarauja Darbo kodekso nuostatoms, nors darbuotojas E. D. dar nebuvo iÅ¡dirbęs pusės metų, kad galėtų gauti atostogas.

Todėl atsakovė iÅ¡ viso neturėjo rengti įsakymo dėl atostogų. Nors E. D. praÅ¡yme dėl atostogų suteikimo buvo direktoriaus pareigas ėjusio K. M. viza „įsakymui“, tačiau 2019 m. balandžio 17 d. po nedarbingumo laikotarpio į darbÄ jau buvo grįžęs ligoninės direktorius V. Å ., o atsakovė Å¡io klausimo su direktoriumi neaptarė ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad atostogos E. D. bus suteiktos. Nors ieÅ¡kovės atstovas pripažįsta, kad joks ligoninės vidaus teisės aktas neįpareigojo atsakovės antrÄ kartÄ gauti direktoriaus vizÄ ant E. D. atostogų praÅ¡ymo, tačiau teigia, kad atsakovė turėjo tÄ padaryti vadovaudamasi bendrais darbo, sÄ Å¾iningumo ir lojalumo principais, o ne parengti įsakymÄ be direktoriaus žinios ir tikėtis, kad jis įsakymÄ pasiraÅ¡ys.

IeÅ¡kovė teigia, kad buvo nustatytas pirmasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas, nes ji aplaidžiai vykdo jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir DVS registruoja neteisingÄ bei su atsakingais ligoninės asmenimis nesuderintÄ informacijÄ , todėl pagrįstai įspėjo atsakovę, jog už padarytÄ antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ per dvylikos mėnesių laikotarpį, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo remiantis Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatomis. Dėl antrojo atsakovės darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė nurodė, kad pagal personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktÄ atsakovė privalo formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas, o pagal 4.1 punktÄ - atsako už darbuotojų asmens bylų formavimÄ , pildymo teisingumÄ ir saugumÄ bei už patikėtos informacijos iÅ¡saugojimÄ .

Tačiau 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė direktoriui pranešė, kad neranda buvusio darbuotojo E. V. darbo sutarties ir jo asmens bylos. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovei buvo įteiktas reikalavimas raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kur yra E. V. darbo sutartis ir asmens byla, juos pateikti, o jei jie neiÅ¡saugoti, nurodyti neiÅ¡saugojimo priežastis. 2019 m. gegužės 2 d. buvo gautas atsakovės pasiaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodė, kad E. V. asmens bylos ir darbo sutarties niekur nerado, papildomai pažymėjo, kad į jos kabinetÄ galima patekti raktÄ pasiėmus priėmime, o asmens dokumentų kabinete nėra galimybės užrakinti.

IeÅ¡kovė teigia, kad kaip ir pirmojo darbo pareigų pažeidimo atveju, atsakovė neigė savo kaltę dėl darbuotojo asmens bylos dingimo, nenurodė jokių aplinkybių kada ir kam Å¡i byla ir darbo sutartis galėjo bÅ«ti perduota, nesiėmė jokių veiksmų bylai atkurti, tačiau ėmė reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ tvarka darbovietėje bei kaltinti kitus asmenis paėmus jos nuožiÅ«roje buvusius dokumentus. E. V. byla buvo atkurta ne atsakovės, o paties E. V. pastangomis, nes jis paskutinę savo darbo dienÄ - 2019 m. sausio 14 d., buvo pasidaręs savo darbo sutarties bei kitų asmens byloje esančių dokumentų skaitmeninę kopijÄ ir iÅ¡sisiuntęs iÅ¡ ligoninės buhalterės elektroninio paÅ¡to į savo elektroninį paÅ¡tÄ , o vėl grįžęs dirbti - 2019 m. gegužės 14 d. - ligoninei pateikė savo turimÄ nusiskanuotÄ 16 lapų failÄ , kurio pagrindu ir buvo atkurta jo asmens byla.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė nepadarė jokių iÅ¡vadų gavusi 2019 m. balandžio 26 d. įspėjimÄ dėl aplaidžiai vykdomų darbo funkcijų ir savo elgesio keisti bei atsakomybės prisiimti neketina, todėl tai buvo vienas iÅ¡ pagrindų, lėmęs Ligoninės sprendimÄ atleisti atsakovę iÅ¡ darbo dėl antrojo padaryto darbo pareigų pažeidimo per 12 mėnesių. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad nesikreipdama į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovÄ dėl sutikimo atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė nepažeidė atleidimo procedÅ«ros, nes nežinojo, kad atsakovė yra darbo tarybos narė.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad ligoninės direktorius priėmė įsakymus dėl Darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo ir inicijavo rinkimų organizavimÄ , tačiau ieÅ¡kovei nėra žinoma, ar rinkimai įvyko, nėra žinoma kas iÅ¡rinkti darbo tarybos nariais, o pati atsakovė tik atsiliepime į ieÅ¡kinį pirmÄ kartÄ nurodė, kad yra darbo tarybos narė. Nors darbo tarybos pirmininku save laikantis M. G. teigė, kad rinkimai vyko ir atsakovė buvo iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ bei joje iÅ¡rinkta sekretore, taip pat nurodė, kad darbo taryba buvo susirinkusi į vienÄ posėdį dėl atlyginimų svarstymo, tačiau nėra jokių dokumentų apie įvykusius rinkimus ir iÅ¡rinktus narius, taip pat nėra darbo tarybos pirmame posėdyje nurodyto kaip priimto jos darbo reglamento, nėra antro posėdžio protokolo, nors už dokumentų saugojimÄ atsako pati Darbo taryba.

Todėl ieÅ¡kovė teigia, kad nėra pagrindo teigti, jog Darbo taryba ligoninėje egzistavo. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės požiÅ«ris ir bet kokios kaltės neigimas rodo, kad ji nelikusi keistis ir bÅ«ti lojali darbdaviui. Be to, ji ir 2018 metų liepos mėnesį buvo parengusi su ligoninės direktoriumi nesuderintÄ Ä¯sakymÄ dėl komandiruotės patarėjui K. M. suteikimo, todėl ne pirmÄ kartÄ veikdama direktoriui už nugaros yra praradusi darbdavio pasitikėjimÄ ir negalėtų toliau dirbti, net jeigu jos atleidimas ir bÅ«tų pripažintas neteisėtu.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o negrÄ Å¾inti atsakovės į darbÄ DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu net ir atmetus ieÅ¡kinį. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 3, b. l. 98-106) ir teismo posėdyje nurodytais argumentais. Personalo inspektore ji dirba nuo 2013-06-17 ir jokių nuobaudų niekada nėra turėjusi. Atsakovė nurodo, kad E. D. 2019-04-12 praÅ¡ymÄ ji iÅ¡ ligoninės sekretoriato pasiėmė 2019-04-17 ir jis sekretorės I.

L. jau buvo užregistruotas DVS sistemoje, o ant jo buvo tuo metu direktoriaus pareigas ėjusio K. M. viza „įsakymui“, kas reiÅ¡kia, jog minėtas praÅ¡ymas jau buvo suderintas ir patvirtintas asmens, ėjusio tuo metu direktoriaus pareigas. Todėl Å¡io praÅ¡ymo pagrindu ji parengė įsakymo, suteikiančio E. D. atostogas, projektÄ ir įkėlė į DVS sistemÄ , kad direktorius turėtų galimybę įsakymo projektÄ pasiraÅ¡yti. Pagal nusistovėjusiÄ faktinę tvarkÄ ji bÅ«tų nevykdžiusi savo darbinių pareigų, jeigu, esant užregistruotam ir direktoriaus pareigas ėjusio asmens patvirtintam praÅ¡ymui, ji nebÅ«tų rengusi įsakymo projekto ir jo nebÅ«tų įkėlusi į DVS sistemÄ .

Todėl ji elgėsi ne savo nuožiÅ«ra ar savavaliÅ¡kai, bet tik tinkamai vykdė savo darbines pareigas. Atsakovė nurodo, kad ligoninėje niekada nebuvo praktikos eiti pas direktorių dėl kiekvieno vizuoto praÅ¡ymo ir klausti, ar reikalinga parengti įsakymo projektÄ , kadangi ant praÅ¡ymo uždėta viza ir reikÅ¡davo, jog yra reikalinga parengti įsakymo projektÄ . Direktorius V. Å . taip pat niekada neprašė jam pateikti jį pavadavusių ir laikinai direktoriaus pareigas ėjusių asmenų patvirtintų praÅ¡ymų grįžus jam į darbÄ .

Be to, direktorius turi visas prieigas prie DVS sistemos ir bet kada turi galimybę pasižiÅ«rėti visus registruotus ir direktoriaus pareigas laikinai ėjusio asmens patvirtintus praÅ¡ymus, todėl 2019-04-17 grįžęs į darbÄ jis turėjo visas galimybes pamatyti E. D. praÅ¡ymÄ ir nesutikdamas tokio praÅ¡ymo tenkinti dar 2019-04-17 turėjo visas galimybes nurodyti atsakovei įsakymo projekto nerengti, kÄ ji ir bÅ«tų padariusi. Tačiau direktorius to nepadarė, todėl vykdydama savo darbines funkcijas ji kaip įprastai parengė įsakymo projektÄ ir įkėlė į DVS sistemÄ direktoriui pasiraÅ¡yti.

Atsakovė neatsimena kodėl įsakymo projekto data E. D. atostogų praÅ¡ymo antroje dalyje nurodyta 2019-04-17, o pats įsakymo projektas į DVS sistemÄ buvo įkeltas 2019-04-18, tačiau tikėtina, kad įsakymo projektÄ ji pradėjo rengti 2019-04-17, bet pabaigė ir įkėlė į DVS sistemÄ 2019-04-18. Pačiam įsakymo projektui nei ji, nei sistema nesuteikė numerio, taip pat nebuvo ant įsakymo ir datos, nes Å¡ie duomenys suteikiami kai įsakymo projektÄ pasiraÅ¡o direktorius ir kai atsakingas asmuo jį užregistruoja DVS.

Parengusi įsakymo projektÄ , E. D. praÅ¡yme ji užpildė informacijÄ , kuriÄ privalo pildyti personalo skyrius, ir nurodė bÅ«simo direktoriaus įsakymo datÄ â€“ 2019-04-17, ir numerį – sekantį pagal eilę po paskutinio įregistruoto DVS sistemoje. Å iÄ informacija iÅ¡ anksto užpildė tam, kad žinotų, jog Å¡iam praÅ¡ymui paruošė įsakymo projektÄ ir galėtų lengvai sekti Å¡io įsakymo projekto judėjimÄ DVS sistemoje. Atsakovė teigia, kad įsakymo projekto datos bei numerio pažymėjimas E. D. praÅ¡yme negalėjo turėti jokios įtakos ar reikÅ¡mės, kadangi tik pasiraÅ¡ius direktoriui, įsakymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo įgyja teisinę galiÄ .

Å iuo atveju įsakymo projekto dėl E. D. atostogų direktorius nepasirašė ir darbuotojas nebuvo iÅ¡leistas atostogų, darbo užmokestis už kasmetines atostogas nebuvo iÅ¡mokėtas. Atsakovė teigia, kad jÄ galima kaltinti tik tuo, kad per stropiai vykdė savo darbines pareigas, t. y. tik paruoÅ¡usi įsakymo projektÄ iÅ¡ karto E. D. praÅ¡ymo antroje dalyje užpildė informacijÄ apie bÅ«simÄ Ä¯sakymÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neturi jokios reikÅ¡mės ir įtakos nei įsakymo projekto turiniui, nei E. D. praÅ¡ymo tenkinimui ar netenkinimui, dėl ko tai negali bÅ«ti laikoma darbo pareigų pažeidimu.

Atsakovė nesutinka, kad ji neprivalėjo ruošti įsakymo dėl atostogų suteikimo, nes E. D. nėra išdirbęs DK nustatyto laiko, po kurio jam priklauso atostogos. Pagal DK nuostatas nėra draudžiama darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl atostogų suteikimo, nors darbuotojas dar nėra išdirbęs DK nustatyto laiko. Atsižvelgiant į tai, kad E. D. prašymas buvo vizuotas direktoriaus pareigas ėjusio K. M., atsakovė pagrįstai manė, jog darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl atostogų suteikimo.

Tai ne tik nėra draudžiama pagal DK, bet ir buvo praktikuojama ligoninėje. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės kaltinimu, neva ji savavaliÅ¡kai iÅ¡trynė iÅ¡ DVS sistemos jos rengto 2019-04-17 įsakymo dėl atostogų suteikimo E. D. projektÄ , nes tÄ padarė paties direktoriaus V. Å . nurodymu, o ne savo nuožiÅ«ra. Atsakovė pažymi, kad kilusios pasekmės iÅ¡ darbo pareigų pažeidimo yra vienas iÅ¡ vertinamųjų kriterijų sprendžiant dėl atleidimo proporcingumo padarytam darbo drausmės pažeidimui, o Å¡iuo atveju jokių pasekmių darbdaviui dėl jos parengto, bet direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo nekilo.

Dėl antrojo ieÅ¡kovo nurodyto darbo pareigų pažeidimo atsakovė nurodo, kad 2019- 04-29 E. V. kreipėsi į jÄ dėl jo darbo sutarties kopijos, nurodydamas, kad nėra jos iÅ¡saugojęs. Ji nei praÅ¡omos darbo sutarties nei visos E. V. asmens bylos savo kabinete nerado. SekančiÄ dienÄ â€“ 2019-04-30, ligoninės direktorius V. Å . paklausė kodėl ji nepateikė praÅ¡omos E. V. darbo sutarties, o sužinojęs, kad ji jos neranda, paprašė pasiaiÅ¡kinti. PasiaiÅ¡kinimÄ ji pateikė 2019-05-02 ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo atleista už antrÄ padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ .

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad visiems darbovietėje žinoma, jog į jos darbo kabinetÄ gali įeiti bet kuris asmuo, pasiėmęs priėmime raktÄ , ir pasiimti bet kuriÄ bylÄ , kadangi ir pačiame kabinete nėra galimybės užrakinti darbo bylų. Tokios darbo sÄ lygos direktoriui buvo žinomos nuo jos darbo pradžios, bet Å¡is klausimas niekada nebuvo sprendžiamas, nes tokio incidento niekada nebuvo. Kadangi darbovietėje nebuvo sudarytos tinkamos personalo dokumentų saugojimo sÄ lygos, atsakovė savo pareigos saugoti dokumentus tinkamai negalėjo vykdyti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, kas yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl jos padaryto pažeidimo sunkumo.

Be to, atsakovė atkreipia dėmesį į keistas dokumentų dingimo aplinkybes, nes po jos atleidimo iÅ¡ darbo E. V. asmens byla atsirado, o ieÅ¡kovo nurodomos jos atsiradimo aplinkybės yra nelogiÅ¡kos. Jeigu praÅ¡ydamas savo darbo sutarties E. V. 2019-04-29 teigė, jog jos nėra iÅ¡saugojęs, tai jos atsiradimas vėliau, ieÅ¡kovės nurodomomis aplinkybėmis, neva jis pats geranoriÅ¡kai ligoninei pateikė dar iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo pasidarytas savo asmens bylos kopijas, yra mįslingas. Jeigu E. V. iÅ¡ tiesų turi savo darbo sutarties kopijÄ , kuriÄ jo teigimu pasidarė 2019-01-14 iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, tai jo kreipimasis 2019-04-29 dėl tos pačios darbo sutarties kopijos iÅ¡davimo, sÄ moningai ir neteisingai nurodant, kad jis neva nėra jos iÅ¡saugojęs, reiÅ¡kia, jog tai buvo padaryta vieninteliu tikslu - sudaryti galimybes fiksuoti atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ , iÅ¡ anksto žinant, kad E. V. darbo byla nebus rasta.

Antrojo pažeidimo fiksavimo aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pasinaudojant tuo, kad įmonėje nebuvo sudarytos tinkamos personalo dokumentų saugojimo sÄ lygos, buvo sÄ moningai sudarytos sÄ lygos fiksuoti jos antrÄ darbo pareigų pažeidimÄ . Atsakovė teigia, kad ji nepadarė pirmojo darbo drausmės pažeidimo, o antras buvo padarytas dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo jos valios, be to, jokia žala dėl ieÅ¡kovės nurodytų darbo drausmės pažeidimų nekilo, ji niekada nebuvo turėjusi jokių nuobaudų, todėl ji nesutinka, jog per paskutinius 12 mėnesių padarė du darbo drausmės pažeidimus, o net ir laikant, jog pažeidimai buvo padaryti, darbo ginčų komisija teisingai savo sprendime pažymėjo, jog darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ja yra neadekvatus ir neproporcingas padarytam pažeidimui, dėl ko jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas.

Atsakovė nurodo ir dar vienÄ savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jos atleidimÄ pripažinti neteisėtu, nes ji buvo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos narė ir sekretorė, o prieÅ¡ atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė negavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo ir taip pažeidė DK 168 straipsnio 3 dalyje numatytÄ imperatyviÄ normÄ .

Å ios aplinkybės darbo ginčų komisijoje ji nenurodė, nes manė, kad kitų argumentų pakanka jos atleidimo neteisėtumui konstatuoti. Atsakovė patvirtino, kad ji rengė pirmÄ direktoriaus įsakymÄ dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo, o vėlesnius įsakymus rengė ligoninės juristas E. V.. Taip pat patvirtino, kad ligoninėje vyko darbo tarybos rinkimai, kuriuos organizavo A. T., ir bÅ«tent ji pirmajame iÅ¡rinktos darbo tarybos posėdyje perdavė darbo tarybai visus su rikimais susijusius dokumentus.

Vėliau Å¡iuos dokumentus atsakovė perdavė ligoninės archyvui, bet Å¡is nenorėjo priimti, todėl arba archyvas, arba ji perdavė juos A. T.. Atsakovė tiksliai nepamena kas Å¡iuos dokumentus perdavė A. T.. Ligoninės direktorius V. Å . žinojo apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir jos narius, nes prieÅ¡ pirmÄ jį posėdį darė spaudimÄ ir atsakovės prašė, kad darbo taryba jos pirmininku iÅ¡sirinktų bÅ«tent gydytojÄ M. G.. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginį, kad darbo taryba neegzistavo arba direktorius nežinojo, kad ji iÅ¡rinkta.

Atsakovę tenkina darbo ginčų komisijos sprendimas grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , todėl ji norėtų grįžti į darbÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta: 2013-06-17 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 819 tarp VieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ir A. P., kuria A. P. buvo priimta dirbti personalo inspektore 1 etato darbo krÅ«viu; nuo 2019-03-15 jai nustatytas 1 230 Eur per mėnesį darbo užmokestis (t. 1, b. l. 33-42); VieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ Personalo inspektorės pareiginių nuostatų 1.3 punktas numato, kad personalo inspektorė atlieka darbuotojų apskaitÄ , kokybiÅ¡kai ir laiku įformina įsakymus dėl darbuotojų priėmimo į darbÄ , atleidimo iÅ¡ darbo, perkėlimo į kitus padalinius, kitus personalo skyriaus dokumentus, 2.8 punktas numato, kad personalo inspektorė turi formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas, 4.1.1 punktas numato, kad personalo inspektorė atsako už teisingÄ dokumentų pildymÄ , 4.1.2 punktas numato, kad personalo inspektorė atsako už darbuotojų asmens bylų formavimÄ , pildymo teisingumÄ ir saugumÄ (t. 1, b. l. 23-24); 2019-04-12 praÅ¡ymu „Dėl atostogų suteikimo“ E. D. paprašė suteikti jam kasmetines atostogas, ant Å¡io praÅ¡ymo yra pasiraÅ¡yta rezoliucija „Įsakymui“ (t. 1, b. l. 22); 2019-04-12 E. D. praÅ¡ymas „Dėl atostogų suteikimo“ VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) įregistruotas 2019-04-17 I.

L. (t. 3, b. l. 10-11); 2019-04-23 VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktorius pateikė reikalavimÄ A. P. raÅ¡tu paaiÅ¡kinti E. D. praÅ¡ymo Nr. LLR-258 suteikti atostogas gavimo ir užregistravimo aplinkybes (t. 1, b. l. 25); 2019-04-24 A. P. raÅ¡tu pateikė VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriui pasiaiÅ¡kinimÄ dėl E. D. praÅ¡ymo suteikti atostogas gavimo ir įsakymo dėl atostogų jam suteikimo parengimo (t. 1, b. l. 9); VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ 2019-04-26 įspėjime Nr. LLS-137 A.

P. nurodė, kad: 2019-04-18 ji savo nuožiÅ«ra parengė 2019-04-17 direktoriaus įsakymÄ Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo ir jį įkėlė į DVS sistemÄ , prieÅ¡ tai jo nesuderinusi su direktoriumi, todėl akivaizdžiai virÅ¡ijo savo darbinę kompetencijÄ (įspėjimo 8 punktas); įsakymÄ dėl atostogų suteikimo parengė 2019-04-18, tačiau jame nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datÄ , t. y. 2019-04-17, bei įrašė direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo numerį, t. y. dokumentus pildė neteisingai ir neatsakingai (įspėjimo 9 punktas), todėl įspėjo, kad už antrÄ padarytÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. už aplaidų jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir neteisingos bei su atsakingais ligoninės asmenimis nesuderintos informacijos juose registravimÄ per dvylikos mėnesių laikotarpį, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo remiantis LR darbo kodekso 58 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 10-11); 2019-04-30 VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktorius pateikė reikalavimÄ A.

P. raÅ¡tu paaiÅ¡kinti kur yra E. V. darbo sutartis ir asmens byla ir juos pateikti arba nurodyti neiÅ¡saugojimo priežastis (t. 1, b. l. 12); 2019-05-02 A. P. raÅ¡tu pateikė VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriui pasiaiÅ¡kinimÄ dėl E. V. bylos (t. 1, b. l. 13); VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ 2019-05-02 sprendimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, vadovaudamasi Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalimi, nutraukė nuo 2019-05-02 tarp VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ ir A. P. 2013-06-17 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 819 dėl to, kad prarasdama (neiÅ¡saugodama) E. V. darbo sutarties ir asmens bylos A.

P. per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrÄ darbo pareigų (savo tiesioginių darbo funkcijų) pažeidimÄ (t. 1, b. l. 17-18); VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2019-05-02 įsakymu Nr. LLP-91 „Dėl A. P. atleidimo iÅ¡ darbo“ A. P. 2019-05-02 atleista iÅ¡ einamų personalo inspektorės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo) (t. 1, b. l. 16);

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2019-05-06 įsakymu Nr. LLP-92 „Dėl 2019-05-02 įsakymo dėl A. P. atleidimo iÅ¡ darbo klaidos iÅ¡taisymo“ buvo iÅ¡taisyta 2019-05-02 įsakymo Nr. LLP-91 „Dėl A. P. atleidimo iÅ¡ darbo“ klaida ir antroji iÅ¡taisomo įsakymo pastraipa iÅ¡dėstyta taip: „atleidžiu A. P. 2019-05-02 iÅ¡ einamų personalo inspektorės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , darbo sutarties nutrukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas“ (t. 1, b. l. 19);

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2019-05-14 įsakymu Nr. LLP-104 „Dėl E. V. darbo sutarties atnaujinimo“ buvo atnaujinta VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ juristo E. V. darbo sutartis Nr. 942 ir, atsižvelgiant į tai, kad personalo skyriuje ji nerandama, personalo inspektorei įsakyta sudaryti naujÄ darbo sutartį su E. V., paliekant darbo sutartyje Nr. 942 nurodytas sÄ lygas (t. 3, b. l. 29); 2019-05-14 VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ sudarė darbo sutartį Nr. 981 su E. V. vadovaujantis VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2019-05-14 įsakymu Nr. LLP-104 „Dėl E. V. darbo sutarties atnaujinimo“ ir tęsiant darbo santykius pagal E. V. darbo sutartį Nr. 942, kuri sukurta 2017-12-01 (t. 3, b. l. 51-54); 2019 m. liepos 10 d.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau - darbo ginčų komisija) sprendimu Nr. DGKS-4099 darbo byloje Nr. APS-112-9659/2019 darbuotojos A. P. atleidimas iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ pripažintas neteisėtu, ji grÄ Å¾inta į darbÄ ir iÅ¡ ligoninės iÅ¡ieÅ¡kotas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (t. 2, b. l. 98-104); 2019 m. liepos 10 d. darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo, nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 203 Eur, yra įvykdyta (t. 3, b. l. 141).

Byloje taip pat nustatyta, kad: VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. V-79 „Dėl Darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ buvo sudaryta darbo tarybos rinkimų komisija iÅ¡ trijų narių (t. 1, b. l. 70). VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2018-01-08 įsakymu Nr. LLV-4 buvo patvirtintas „Darbo tarybos rinkimų tvarkos apraÅ¡as“ ir sudaryta darbo tarybos rinkimų komisija iÅ¡ Å¡eÅ¡ių narių, kuri įpareigota per nustatytÄ terminÄ pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimÄ , skyrių vedėjai įpareigoti su Å¡iuo įsakymu tiesiogiai supažindinti sau pavaldžius darbuotojus, o kompiuterinių tinklų specialistas įpareigotas šį įsakymÄ paskelbti svetainėje www.lazdijuligoninė.lt (t. 1, b. l. 71-73, 74);

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus 2018-01-11 įsakymu Nr. LLV-6 „Dėl Darbo tarybos rinkimų komisijos sudėties tikslinimo“ buvo pakeista viena komisijos narė (t. 1, b. l. 75); VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos primininkas M. G. raÅ¡tu patvirtina, kad A. P. VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo taryboje atliko sekretorės funkcijas nuo 2018-04-18 ir pateikė darbo tarybos posėdžio 2018-04-18 protokolÄ Nr. 1 (t. 1, b. l. 78); 2018-04-18 vykusiame VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos posėdyje jos pirmininku buvo iÅ¡rinktas M.

G., o sekretore - A. P., taip pat darbo tarybos rinkimų komisijos atstovė A. T. perdavė darbo tarybai visus dokumentus, susijusius su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuletenius (t. 1, b. l. 79); Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos pirmininkas M. G. 2018-05-22 elektroniniu paÅ¡tu pranešė apie darbo tarybos sudarymÄ ir jos pirmininkÄ (t. 3, b. l. 111-112).

Dėl bylos dalyko ir nagrinėjimo ribų Teisme nagrinėjant tarp Å¡alių kilusį darbo ginÄÄ dėl teisės pirmiausiai pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas dėl Å¡io ginčo niekaip nesaisto teismo, nes jis nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). DK 229 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui terminui, jeigu nė viena Å¡alis jo metu nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme.

Tuo tarpu pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). AiÅ¡kindamas nurodytas DK normas kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos nagrinėjimo teisme dalykas yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris, iÅ¡nagrinėtas privaloma iÅ¡ankstine nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, yra pagal teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį perkeltas nagrinėti į teismÄ , o nustatant darbo ginčo esmę ir bylos nagrinėjimo dalykÄ atsižvelgtina į ginčo nagrinėjimÄ inicijavusio asmens praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai, Å¡ios sprendimÄ , darbo ginčo Å¡alies, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Todėl priimdamas sprendimÄ teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, buvimÄ arba nebuvimÄ , nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, o sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl bylos nagrinėjimo teisme dalyko ir ribų, atsakovės atleidimo teisėtumas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas Å¡alių nurodytas aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo nurodytos ir tirtos darbo ginčų komisijoje, ar buvo iÅ¡vieÅ¡intos tik nagrinėjant bylÄ teisme. Todėl priimant sprendimÄ privalu įvertinti ne tik ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, bet ir atsakovės reikalavimus, kurie buvo pareikÅ¡ti darbo ginčų komisijai, taip pat jos naujai nurodytÄ aplinkybę, kad ji buvo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos narė, o ieÅ¡kovė jÄ atleisdama negavo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus (toliau - VDI), kuriam priklausančioje teritorijoje yra, vadovo sutikimo.

Dėl DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimo atleidžiant atsakovę Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė atleido atsakovę iÅ¡ darbo be VDI sutikimo, nes ieÅ¡kovė pripažįsta, kad tokio sutikimo negavo ir dėl jo nesikreipė, todėl Å¡i aplinkybė papildomai neįrodinėtina ir teismas pripažįsta jÄ nustatyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1, 2 dalys). DK 168 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, ir Å¡eÅ¡is mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia <...> be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Pagal DK 165 straipsnio 2 dalį darbuotojų atstovais laikomi profesinė sÄ junga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. IeÅ¡kovės atstovas pripažįsta, kad DK 168 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi norma, tačiau teigia, kad VDI sutikimo negavimas neturi įtakos atsakovės atleidimo teisėtumui, nes darbo taryba VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninėje“ neegzistavo ir direktorius nežinojo apie jos iÅ¡rinkimÄ ir jos narius, o pati atsakovė nenurodė, kad ji turi Å¡iÄ papildomÄ garantijÄ . Tačiau Å¡iuo atveju teismas pripažįsta, kad DK III dalies II skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas darbo tarybų rinkimų reguliavimas ir byloje esanti įrodymų visuma paneigia ieÅ¡kovės argumentus ir patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo žinoti apie VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninėje“ iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, ar atleidžiama atsakovė nėra darbo tarybos narė.

Todėl Å¡ių aplinkybių nežinojimu ieÅ¡kovė negali pasiteisinti dėl imperatyvios DK normos nesilaikymo vykdant atsakovės atleidimo procedÅ«rÄ . Atmetant ieÅ¡kovės argumentus, kad ji nepažeidė DK 168 straipsnio 3 dalies reikalavimo atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo, pirmiausia pabrėžtina, kad pagal DK 169 straipsnio 1 dalį, VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninėje“ privalo turėti darbo tarybÄ , nes ligoninėje dirba daugiau kaip dvideÅ¡imt darbuotojų ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad pas jÄ veikia profesinė sÄ junga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, kas leistų ieÅ¡kovei nesudaryti darbo tarybos (DK 169 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 171 straipsnio 1 dalį, darbo tarybos pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kuriÄ Ä¯sakymu sudaro darbdavys. Pagal DK 171 straipsnio 6 dalį, darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu; darbdavys privalo sudaryti sÄ lygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laikÄ jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį. Pagal DK 171 straipsnio 8 dalies 8 punktÄ , pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir suraÅ¡o darbo tarybos rinkimų protokolÄ , kuriame, be kitų duomenų, turi bÅ«ti nurodytas kandidatų, iÅ¡rinktų į darbo tarybÄ , sÄ raÅ¡as.

Pagal DK 171 straipsnio 9 dalį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatai turi bÅ«ti vieÅ¡ai paskelbti, o protokolo kopija įteikta darbdaviui. Toks DK įtvirtintas darbo tarybų sudarymo reguliavimas savaime eliminuoja galimybę, kad darbdavys gali nežinoti, jog pas jį veikia darbo taryba, nes tai yra ne tik privalomas darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantis kolegialus organas, kurio negali nebÅ«ti, bet ir pats darbdavys yra įstatymo įpareigojamas organizuoti jo sudarymÄ (iÅ¡rinkimÄ ).

Pažymėtina, kad darbo tarybos rinkimus organizuoja ne darbuotojų, o paties darbdavio sudaryta rinkimų komisija, kuri rinkimų rezultatus fiksuojantį dokumentÄ â€“ rinkimų protokolÄ , privalo įteikti darbdaviui. Kitaip tariant, darbdavio įsakymus ir DK imperatyvius reikalavimus vykdantys darbdaviui atsakingi jo darbuotojai, nepriklausomai nuo darbdavio (vadovo) valios, privalo jį informuoti apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir jos narius. Taigi, vykdant įstatymo reikalavimus darbdavys negali neturėti darbo tarybos rinkimų protokolo ir negali nežinoti kokie darbuotojai yra iÅ¡rinkti į darbo tarybÄ .

Pabrėžtina, kad visos aptariamos DK normos dėl darbo tarybos sudarymo yra imperatyvios ir už jų įgyvendinimÄ atsako bÅ«tent darbdavys, todėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pateikiami argumentai, kad po darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo direktorius negavo jokių duomenų apie Å¡ios komisijos darbo rezultatus, apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir jos narius, teismo vertinami tik kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už DK 168 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymÄ atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo arba kaip paties darbdavio aplaidumas, neįgyvendinant imperatyvių DK reikalavimų, kurie įpareigoja jį žinoti Å¡ias aplinkybes.

Bet kuriuo atveju tai nėra svarbi priežastis, atleidžianti ieÅ¡kovę laikytis imperatyvios DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos ir gauti VDI sutikimÄ kai atleidžiamas VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos narys. IeÅ¡kovė neneigia, kad direktoriaus įsakymais buvo sudaryta darbo tarybos rinkimų komisija ir byloje yra tai patvirtinantys trys įsakymai: 2017-12-29 įsakymas Nr. V-79; 2018-01-08 įsakymas Nr. LLV-4 ir 2018-01-11 įsakymas, kuriais tokia komisija buvo sudaryta. Liudytoju apklaustas VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ darbo tarybos pirmininkas M.

G. patvirtino, kad darbo tarybos rinkimai ligoninėje vyko, jis pats gavo balsavimo biuletenį su pretendentų pavardėmis ir balsavo, jis buvo iÅ¡rinktas į darbo tarybÄ , o vėliau pati darbo taryba iÅ¡rinko jį primininku, o A. P. sekretore. M. G. patvirtino, kad rinkimų organizavimu užsiėmė A. T. ir S. A., kurie vaikščiojo per skyrius ir aiÅ¡kino darbuotojams apie rinkimus. Taip pat patvirtino, kad apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ jis pranešė VDI, patvirtino, kad 2018-05-22 praneÅ¡ime yra jo paraÅ¡as.

Liudytojas patvirtino ir tai, kad darbo tarybos pirmojo posėdžio - 2018-04-18 - protokolÄ jis pasirašė po Å¡io posėdžio, patvirtino, kad jame nurodyta informacija yra teisinga, patvirtno, kad darbo taryba buvo susirinkusi į dar vienÄ posėdį 2018 metais dėl atlyginimų svarstymo, bet nieko nesprendė. M. G. nepamena, ar per pirmÄ jÄ posėdį kas nors iÅ¡ rinkimų komisijos perdavė rinkimų dokumentus, tačiau vėliau pas A. P. buvo papkė su kažkokiais rinkimų dokumentais. Atsakydamas į advokatės raÅ¡tÄ jis A.

P. buvusiame kabinete rado pirmojo 2018-04-18 darbo tarybos posėdžio protokolÄ , bet kitų dokumentų nerado. Liudytoju apklaustas VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ juristas E. V. patvirtino, kad jis rengė direktoriaus įsakymÄ dėl darbo tarybos rinkimų komisijos nario pakeitimo, patvirtino, kad iÅ¡ darbuotojų kalbų žino, jog rinkimai į darbo tarybÄ vyko, nors jis juose nedalyvavo. Nors liudytoja apklausta VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ laikinai direktoriaus pareigas einanti A. T. nurodė, kad nežino, ar ligoninėje veikė darbo taryba, nežino, kad ji buvo paskirta rinkimų komisijos nare ir neatsimena, ar organizavo darbo tarybos rinkimus, ar perdavė iÅ¡rinktai darbo tarybai rinkimo dokumentus, tačiau teismas tokius parodymus vertina kaip nepatikimus ir akivaizdžiai subjektyviai palankius darbdaviui, kuriam ji atstovauja, nes juos visiÅ¡kai paneigia nurodyti kitų liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai, sutampantys su atsakovės paaiÅ¡kinimais apie darbo tarybos egzistavimÄ ir patvirtinanrtys, kad A.

T. buvo darbo tarybos rinkimų komisijos narė ir pati perdavė darbo tarybai su rinkimais susijusius dokumentus pirmame darbo tarybos posėdyje. Nepaisant to, kad į byla nebuvo pateiktas darbo tarybos rinkimų protokolas, kuris bÅ«tų pirminis ir tiesioginis įrodymas, kad atsakovė buvo iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ , tačiau iÅ¡ kitų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad darbo taryba VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninėje“ buvo iÅ¡rinkta ir egzistuoja, o atsakovė buvo jos narė. IeÅ¡kovės keliamos abejonės dėl rinkimų dokumentų trÅ«kumo nėra kliÅ«tis konstatuoti darbo tarybos egzistavimÄ .

Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota ir teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

Kasacinis teismas ne kartÄ pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Todėl darbo tarybos rinkimų protokolo nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, jog darbo taryba pas ieÅ¡kovę neegzistuoja, kai tÄ patvirtina visuma kitų įrodymų.

Pažymėtina, kad darbo tarybos rinkimų faktÄ , jos iÅ¡rinkimo ir sudėties aplinkybes galima įrodyti apklausiant daugybę liudytojų, kurie dalyvavo rinkimuose ir buvo iÅ¡rinkti į darbo tarybÄ , tačiau bylos aplinkybių įrodytumas priklauso ne nuo įrodymų kiekio, o nuo jų pakankamumo tam tikroms iÅ¡vadoms pagrįsti. Todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais bei trumpais CPK apibrėžtais darbo bylų nagrinėjimo terminais teismas nekvietė į bylÄ daugiau liudytojų.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad darbo tarybos rinkimus inicijavo ir rinkimų komisijÄ sudarė pats ieÅ¡kovės direktorius, kuris žinojo apie tokiÄ savo pareigÄ . Kad rinkimai faktiÅ¡kai vyko patvirtina ne tik atsakovė, bet ir liudytojų M. G. ir E. V. parodymai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Pirmojo 2018-04-18 darbo tarybos posėdžio protokolas ir jos pirmininku iÅ¡rinkto M. G. praneÅ¡imas VDI apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir jos pirmininkÄ visiÅ¡kai sutampa su atsakovės paaiÅ¡kinimais ir nurodytų liudytojų parodymais, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti tiek atsakove, tiek liudytojais M.

G. ir E. V.. Tuo tarpu ieÅ¡kovės abejonės, ar darbo taryba buvo iÅ¡rinkta ir egzistavo, yra ne tik paneigtos nurodytais įrodymais, bet ir visiÅ¡kai neįtikinamos. IeÅ¡kovė neįrodė, kodėl direktoriui pavaldÅ«s ir jo paties paskirti darbo tarybos rinkimų komisijos nariai bÅ«tų nevykdę jo įsakymų organizuoti rinkimus, kodėl jie bÅ«tų nevykdę įstatymo reikalavimo rinkimų protokolo kopijÄ Ä¯teikti jam, kaip tai numato įstatymas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodymas, jog darbo tarybos rinkimų komisija nėra pateikusi darbdaviui rinkimų protokolo kopijos, kad apie įsakymÄ dėl rinkimų komisijos sudarymo nebuvo paskelbta internetinėje ligoninės svetainėje, nors tai buvo nurodyta paties direktoriaus įsakyme, dar nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tiesų taip ir buvo, nes darbdaviui, pažeidusiam darbo tarybos nario atleidimo procedÅ«rÄ , naudinga nepateikti dokumentų, patvirtinančių, kad jis žinojo apie veikiančiÄ darbo tarybÄ ir jos narę atleido be VDI sutikimo.

VisiÅ¡kai nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas yra ir ieÅ¡kovės argumentas, kad į bylÄ pateiktas 2018-04-18 pirmojo darbo tarybos posėdžio protokolas galimai suraÅ¡ytas atgaline data, jau kilus Å¡iam darbo ginčui. Tokius svarstymus paneigia VDI pateiktas jos turimas darbo tarybos pirmininko M. G. praneÅ¡imas apie darbo tarybos iÅ¡rinkimÄ , kuris VDI buvo gautas ir užregistruotas dar 2018-05-22. Be to, pats darbo tarybos pirmininkas M. G. teisme patvirtino, kad pirmojo darbo tarybos posėdžio protokolÄ pasirašė iÅ¡ karto po posėdžio - 2018 metų balandžio mėnesį, o VDI apie tai pranešė 2018-05-22.

Tai tik patvirtina, kad darbo taryba buvo iÅ¡rinkta ir apie jÄ iÅ¡ karto buvo praneÅ¡ta VDI. Teismas pripažįsta įrodytu ne tik darbo tarybos egzistavimÄ , bet ir tai, kad atsakovė buvo jos narė. Pirmojo 2018-04-18 darbo tarybos posėdžio protokolas patvirtina, kad atsakovė A. P. buvo iÅ¡rinkta darbo tarybos sekretore. DK 173 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posėdyje visų darbo tarybos narių balsų dauguma iÅ¡ savo narių iÅ¡sirenka darbo tarybos pirmininkÄ ir sekretorių, todėl nepaisant to, kad į bylÄ nei viena Å¡alis nepateikė darbo tarybos rinkimų protokolo, atsakovės narystė darbo taryboje abejonių nekelia, nes ji nebÅ«tų buvusi iÅ¡rinkta jos sekretore, jeigu nebÅ«tų iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ .

Jos iÅ¡rinkimÄ Ä¯ darbo tarybÄ patvirtina ir darbo tarybos pirmininkas M. G.. Atmestinas ir ieÅ¡kovės argumentas, kad jos kaltę dėl DK 168 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo Å¡alina pačios atsakovės nepraneÅ¡imas ieÅ¡kovei, jog ji buvo darbo tarybos narė. Visų pirma, pagal DK 168 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi imperatyviÄ pareigÄ gauti VDI sutikimÄ atleisti darbuotojÄ , kuris yra darbo tarybos narys, todėl darbdavys privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ketinamas atleisti darbuotojas nepriklauso darbo tarybai.

Kaip minėta, Å¡iÄ informacijÄ ieÅ¡kovė privalo turėti pagal įstatymÄ , nes darbo tarybos rinkimų komisija privalėjo perduoti rinkimų protokolÄ su duomenimis apie iÅ¡rinktus darbo tarybos narius. Todėl jeigu ieÅ¡kovė teigia, kad tokio protokolo neturi, tai tik ji pati, o ne atsakovė, yra atsakinga už tai, kad neiÅ¡sireikalavo jai pagal įstatymÄ priklausančios žinoti informacijos iÅ¡ sau pavaldžių darbuotojų, kuriuos pati ieÅ¡kovė paskyrė organizuoti darbo tarybos rinkimus.

Antra, atsakovė neturėjo nei progos nurodyti darbdaviui, kad ji yra darbo tarybos narė, nei turėjo pagrindÄ manyti, kad ji tikrai bus atleista ir Å¡iÄ informacijÄ bÅ«tina priminti ieÅ¡kovei. Nei viename iÅ¡ dviejų atsakovei pateiktų reikalavimų pasiaiÅ¡kinti dėl darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė neprašė, kad atsakovė nurodytų, ar ji nepriklauso darbo tarybai, nors po pirmojo konstatuoto darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė įspėjo atsakovę, kad už antrÄ pažeidimÄ gali atleisti iÅ¡ darbo.

Todėl reikalaudama atsakovės pasiaiÅ¡kinti dėl antrojo darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė neabejotinai žinojo, kad egzistuoja atsakovės atleidimo galimybė ir turėjo ne tik reikalauti pasiaiÅ¡kinti dėl konkrečių darbo pareigų pažeidimo aplinkybių, bet ir galėto bei turėjo papraÅ¡yti nurodyti galimam atsakovės atleidimui svarbiÄ aplinkybę – ar ji nėra darbo tarybos narė, jeigu tokių duomenų ieÅ¡kovė neturėjo, kaip ji teigia. Tuo tarpu teikdama pasiaiÅ¡kinimus darbdaviui, juo labiau pirmÄ jį savo paaiÅ¡kinimÄ , atsakovė nežinojo, kad ji bus atleista iÅ¡ darbo, todėl neturėjo pagrindo nurodyti ieÅ¡kovei, kad yra darbo tarybos narė ir turi papildomas garantijas atleidimo atveju.

Netgi antrajame reikalavime pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovė nenurodė atsakovei ketinanti jÄ atleisti, nors ieÅ¡kovė žinojo apie tokiÄ savo teisę ir tokiÄ galimybę. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės įspėjimas atsakovei po pirmojo nustatyto atsakovės darbo pareigų pažeidimo reiÅ¡kė tik tai, kad atsakovė gali bÅ«ti atleista, o ne tai, kad ji neabejotinai bus atleista, jeigu padarys antrÄ jį tokį pat pažeidimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė neturėjo pagrindo manyti, jog pasiaiÅ¡kinant dėl antrojo galimo jos darbo pareigų pažeidimo jai jau neiÅ¡vengiamai gresia atleidimas.

Juk po atsakovės antrojo paaiÅ¡kinimo ieÅ¡kovė galėjo nuspręsti ne tik neatleisti už antrÄ darbo pareigų pažeidimÄ , bet ir iÅ¡ viso nekonstatuoti jokio pažeidimo. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo savo paaiÅ¡kinimuose nurodyti daugiau informacijos nei darbdavio pateiktais klausimais. Be to, atsakovė buvo atleista tÄ pačiÄ dienÄ kai pateikė antrÄ jį savo pasiaiÅ¡kinimÄ ir neturėjo galimybės po jo pateikimo nurodyti darbdaviui apie savo narystę darbo taryboje, o pats darbdavys, po antrojo atsakovės pasiaiÅ¡kinimo nusprendęs jÄ atleisti, net nebandė aiÅ¡kintis, ar nėra papildomų reikalavimų, kuriuos privalo įvykdyti prieÅ¡ atleisdamas atsakovę.

Å iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovė žinojo, kad atleis atsakovę ir ieÅ¡kovei nebuvo jokių kliūčių po antrojo atsakovės pasiaiÅ¡kinimo gavimo papildomai pas jÄ paklausti, arba pasitikrinti VDI, ar atsakovė nėra darbo tarybos narė, ir kreiptis į VDI dėl sutikimo. Tuo tarpu atsakovė, raÅ¡ydama antrÄ jį pasiaiÅ¡kinimÄ nebuvo praÅ¡oma nurodyti ar ji nėra darbo tarybos narė ir nežinojo, kad darbdavys jÄ ketina atleisti, todėl ir nenurodė, kad ji yra darbo tarybos narė. Taigi, ne atsakovė, o ieÅ¡kovė yra atsakinga dėl to, kad neiÅ¡siaiÅ¡kino, jog atleidžiant atsakovę buvo reikalinga gauti VDI sutikimÄ .

Aptartas pažeidimas dėl VDI sutikimo negavimo yra esminis ir grubus atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimas ir negali bÅ«ti laikomas tik formaliu, neturinčiu įtakos atsakovės atleidimo teisėtumui. Tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ paties DK 168 straipsnio turinio ir jame įtvirtino reguliavimo svarbos. DK 168 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo praÅ¡ymu turi teisę pateikti savo nuomonę. <...>Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotÄ praÅ¡ymÄ , apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamÄ jį organÄ ir patį darbuotojÄ , dėl kurio pateiktas praÅ¡ymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminÄ darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti.

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinančiais asmenimis negali bÅ«ti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. DK 168 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimÄ atsisakyti duoti sutikimÄ nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per trisdeÅ¡imt dienų.

Teismo sprendimo dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimÄ Ä¯siteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vienÄ mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Taigi, DK 168 straipsnis numato ne tik darbo tarybos nario garantijas ir apsaugÄ bei darbdavio pareigÄ gauti VDI sutikimÄ atleisti tokį darbuotojÄ , bet ir suteikia abiem darbo sutarties Å¡alims teisę teismo tvarka ginčyti bet kokį VDI sprendimÄ , o taip pat draudžia atleisti darbuotojÄ kol toks ginčas vyksta.

Todėl praleidimas visos DK 168 straipsnyje numatytos privalomos atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros negali bÅ«ti laikomas tik formaliu atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimu, nes iÅ¡ darbuotojo atimama galimybė bÅ«ti iÅ¡klaustam VDI teritorinio skyriaus vadovo, prieÅ¡ jam priimant sprendimÄ , o taip pat atimama galimybė kreiptis į teismÄ , jeigu darbuotojas nesutinka su VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimu. Be to, iÅ¡ darbuotojo atimama galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises dar nenutraukus su juo darbo sutarties ir iÅ¡vengti ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės padarytas DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra esminis, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti atsakovės A. P. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Dėl bÅ«tinų sÄ lygų atleidžiant iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali bÅ«ti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiÅ¡kinti ir darbdavys per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos darbuotojÄ Ä¯spėjo apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 4 dalis). SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu darbdavys gali nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu tik tada kai:

1) darbuotojas padaro du darbo pareigų pažeidimus;

2) pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiÅ¡kinti ir darbdavys per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos darbuotojÄ Ä¯spėjo apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ kuriuos;

3) antrasis pažeidimas padarytas per paskutinius dvylika mėnesių;

4) antrasis darbo pareigų pažeidimas yra toks pat;

4) atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga pažeidimų visumai priemonė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbdaviui pasirinkus darbo sutarties nutraukimÄ dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo, turi bÅ«ti įrodytos visos tokiam sutarties nutraukimui bÅ«tinos sÄ lygos ir laikomasi įstatyme nustatytų procedÅ«rų bei atsižvelgiant į DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019). Taigi, nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, darbo sutarties nutraukimas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu negalimas, todėl laikytinas neteisėtu.

Dėl pirmojo atsakovės darbo pareigų pažeidimo Vertinant pirmosios iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ teismas pripažįsta, kad atsakovė nepadarė tokio pirmojo darbo pareigų pažeidimo, kurį nustatė ir dėl kurio atsakovę įspėjo ieÅ¡kovė, todėl Å¡iuo atveju nėra ir dviejų pažeidimų visumos, kuriÄ bÅ«tina nustatyti atleidžiant iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėdama pirmÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ , susijusį su vieno dokumento neteisingu ir neatsakingu pildymu, ieÅ¡kovė painioja ir nepagrįstai remiasi dar ir kito dokumento užpildymo aplinkybėmis.

Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad iÅ¡ 2019-04-26 įspėjimo Nr. LLS-137 atsakovei A. P. matyti, jog pirmuoju jos darbo pareigų pažeidimu ieÅ¡kovė nustatė tai, kad 2019-04-18 A. P. savo nuožiÅ«ra parengė 2019-04-17 direktoriaus įsakymÄ Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo ir jį įkėlė į DVS sistemÄ , prieÅ¡ tai jo nesuderinusi su direktoriumi, taip akivaizdžiai virÅ¡ijo savo darbinę kompetencijÄ (įspėjimo 8 punktas), o taip pat įsakyme nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datÄ , bei įrašė direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo numerį, t. y. dokumentus pildė neteisingai ir neatsakingai (įspėjimo 9 punktas).

Taigi, įspėjime atsakovei, kuris ir yra pirmÄ jį jos darbo pareigų pažeidimÄ nustatantis ir apibrėžiantis dokumentas, ieÅ¡kovė pati nustatė, jog atsakovė neteisingai, neatsakingai ir savavaliÅ¡kai parengė ir pildė tik vienÄ dokumentÄ - 2019-04-17 direktoriaus įsakymÄ Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo. Å iame įspėjime atsakovė nėra kaltinama neteisingai pildžiusi jokį kitÄ dokumentÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kinyje pirmÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ ieÅ¡kovė tapatina ne tik su nurodytu įsakymu, bet dar ir su ir kito dokumento - 2019 m. balandžio 12 d.

E. D. praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo, neteisingu užpildymu, kadangi pirmuoju darbo pareigų pažeidimu laiko ir tai, kad atsakovė E. D. praÅ¡yme atliko įraÅ¡us apie jo iÅ¡leidimÄ atostogoms, nurodė kiek atostogų dienų ir nuo kada suteikta, nurodė kokio direktoriaus įsakymo pagrindu atostogos suteiktos, nors įsakymo direktorius vėliau nepasirašė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konstatuodama pirmÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ ieÅ¡kovė minėtame įspėjime aiÅ¡kiai apibrėžė ir atsakovę įspėjo dėl savavaliÅ¡ko ir neteisingo bei neatsakingo vieno konkretaus dokumento pildymo, pirmasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas negali bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinamas ir vertinamas remiantis ieÅ¡kovės argumentais dar ir dėl kito dokumento pildymo aplinkybių, dėl kurių atsakovė nebuvo įspėta.

Todėl nustatant, ar buvo padarytas pirmasis ieÅ¡kovės nurodomas atsakovės darbo pareigų pažeidimas teismas vertina tik 2019-04-17 direktoriaus įsakymo Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo parengimo aplinkybes, bet ne paties E. D. 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡yme dėl atostogų suteikimo nurodytų duomenų pildymo aplinkybes. Norint konstatuoti atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ parengiant ir pildant 2019-04-17 direktoriaus įsakymÄ Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo bÅ«tina nustatyti kokias konkrečias darbo teisės normas atsakovė pažeidė.

Čia svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovės atstovas parengiamajame teismo posėdyje pripažino, jog VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ neturi direktoriaus patvirtintos dokumentų rengimo ir pildymo DVS sistemoje tvarkos ir tokio darbdavio vidaus teisės akto į bylÄ nepateikė. Todėl minėtame 2019-04-26 įspėjime atsakovei A. P. nurodytas jos pažeidimas – ji parengtame 2019-04-17 direktoriaus įsakyme Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datÄ , nėra pagrįstas jokio konkretaus darbo teisės akto pažeidimu.

IeÅ¡kovės nurodomas atsakovės neva pažeistas personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punktas nereguliuoja dokumentų rengimo ir pildymo tvarkos ir iÅ¡ viso nenumato jokios pareigos atsakovei elgtis vienu ar kitu bÅ«du, nes apibrėžia tik atsakovės atsakomybę už teisingÄ dokumentų pildymÄ . Remiantis Å¡iuo personalo inspektorės pareiginių nuostatų punktu atsakovė iÅ¡ tiesų yra atsakinga už teisingÄ dokumentų pildymÄ , tačiau koks dokumentų pildymas turi bÅ«ti laikomas teisingu ieÅ¡kovė neįrodė, nes neturi pasitvirtinusi formalios dokumentų rengimo ir įtraukimo į DVS sistemÄ tvarkos, su kuria bÅ«tų supažindinta atsakovė.

IeÅ¡kovė neįvardija kokiu teisiniu reguliavimu remiantis įsakymo parengimo ir jo įkėlimo į DVS sistemÄ data privalo bÅ«ti vienoda, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė kokiÄ nors konkrečiÄ darbo teisės normÄ , reguliuojančiÄ dokumentų pildymo tvarkÄ ligoninėje, su kuria atsakovė bÅ«tų supažindinta ir kuri įpareigotų dokumentus į DVS sistemÄ Ä¯kelti tik tÄ pačiÄ dienÄ kai jie yra parengiami. Be to, ieÅ¡kovė nepagrindė savo argumentų ir dėl to, kuo vienos dienos skirtumas tarp dokumento parengimo ir jo įkėlimo į DVS sistemÄ yra žalingas darbdaviui ar pačiam E. D., dėl kurio įsakymas ir buvo parengtas, kad tokius atsakovės veiksmus reikėtų laikyti darbo pareigų pažeidimu.

Å iuo atveju svarbu vertinti ir paties E. D. praÅ¡ymo turinį bei teisinių padarinių, kuriuos galėjo sukurti atsakovės parengtas ir ligoninės direktoriaus pasiraÅ¡ytas įsakymas, atsiradimo laikÄ . Savo praÅ¡yme E. D. prašė suteikti jam atostogas nuo 2019-04-23, todėl nėra jokios reikÅ¡mės, ar atsakovės parengtas įsakymas dėl atostogų Å¡iam darbuotojui suteikimo bÅ«tų įkeltas į DVS sistemÄ 2019-04-17, ar 2019-04-18. Juk bet kuriuo atveju atsakovė įsakymÄ parengė dar keltÄ dienų prieÅ¡ darbuotojo praÅ¡omų atostogų pradžiÄ , o tai, kad direktorius šį įsakymo projektÄ bÅ«tų pamatęs viena diena anksčiau arba tai, kad bÅ«tų atsiradusi galimybė jį pamatyti DVS sistemoje 2019-04-17, o ne 2019-04-18, neturėjo jokios įtakos E. D. praÅ¡omų atostogų pradžiai, kuri turėjo bÅ«ti 2019-04-23.

Å iuo atveju ieÅ¡kovės priekaiÅ¡tai atsakovei dėl parengto įsakymo datos ir įsakymo įkėlimo į DVS sistemÄ datos neatitikimo viena diena yra ne tik nepagrįsti konkrečių darbo teisės normų nesilaikymu, bet ir pernelyg formalÅ«s, net jeigu ir bÅ«tų teisiÅ¡kai apibrėžtas reikalavimas parengtÄ dokumentÄ Ä¯kelti į DVS sistemÄ tÄ pačiÄ dienÄ , nes tai nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių darbdaviui ar darbuotojui E. D.. IeÅ¡kovės priekaiÅ¡tai, kad atsakovė į nagrinėjamÄ Ä¯sakymÄ Ä¯rašė direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo numerį taip nepagrįsti, nes tiek atsakovė, tiek pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad parengtam įsakymui numerį suteikia ne jo rengėjas, o pati DVS sistema, kai dokumentÄ pasiraÅ¡o direktorius.

Asižvelgiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus matyti, kad įsakymo projekte iÅ¡ viso nereikia nurodyti įsakymo numerio, nes dokumento parengimo metu jis nėra tiksliai žinomas ir galutinai paaiÅ¡kėja tik direktoriui pasiraÅ¡ius įsakymÄ ir įkėlus jį į DVS sistemÄ , kuri ir suteikia numerį. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiÅ¡kinimu, kad jos parengtame įsakyme ji nenurodė jo numerio. Å iuo atveju ieÅ¡kovės kaltinimas atsakovei iÅ¡ anksto suteikus įsakymui bÅ«simÄ jo numerį yra nepagrįstas dėl jau minėto dviejų skirtingų dokumentų pildymo aplinkybių painiojimo ieÅ¡kinyje.

Atsakovė pripažįsta, kad ji iÅ¡ tiesų įrašė bÅ«simÄ Ä¯sakymo numerį, kurį ji pasirinko sekantį pagal eilę, tačiau šį numerį ji nurodė ne pačiame įsakyme dėl atostogų suteikimo E. D., o jo praÅ¡ymo suteikti atostogas dalyje, kuriÄ pildo personalo skyrius. Tačiau kaip minėta, atsakovės pirmÄ jį darbo pareigų pažeidimÄ pati ieÅ¡kovė nustatė tik dėl 2019-04-17 direktoriaus įsakymo dėl atostogų E. D. suteikimo parengimo aplinkybių, bet ne dėl paties E. D. 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymo suteikti atostogas užpildymo aplinkybių.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovė vieno dokumento - E. D. 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo, neteisingÄ užpildymÄ , dėl kurio atsakovės darbo pareigų pažeidimo nenustatė ir jos neįspėjo, nepagrįstai sutapatina su kito dokumento - 2019-04-17 direktoriaus įsakymo dėl atostogų E. D. suteikimo, parengimu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės parengtame įsakyme dėl atostogų E. D. suteikimo buvo nurodytas jo numeris. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad po to kai direktorius nepasirašė nagrinėjamo įsakymo projekto jį iÅ¡ DVS sistemos iÅ¡trynė atsakovė, tačiau pastaroji teigia, kad tai padaryti liepė pats direktorius V.

Å .. Nepateikdama jokių papildomų įrodymų savo teiginiui pagrįsti ir atsakovės neiginiui paneigti ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl atsakovės kaltės negali pateikti nagrinėjamo jos rengto įsakymo, iÅ¡ kurio ir matytųsi, ar jame buvo nurodytas numeris. Todėl teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė buvo nurodžiusi dokumento numerį 2019-04-17 direktoriaus įsakyme dėl atostogų E. D. suteikimo. Esminis ieÅ¡kovės kaltinimas atsakovei pažeidus darbo pareigas rengiant įsakymÄ dėl atostogų E. D. suteikimo yra tai, kad, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė veikė savo nuožiÅ«ra, nesuderinusi įsakymo parengimo su direktoriumi V.

Å ., taip akivaizdžiai virÅ¡ijo savo darbinę kompetencijÄ . Tačiau Å¡ie ieÅ¡kovės priekaiÅ¡tai taip pat yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės, kuri buvo personalo inspektore, pareigÄ parengti įsakymus dėl darbuotojų atostogų apibrėžia ieÅ¡kovės pateikta 2014-12-22 VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus įsakymu Nr. VI-89 patvirtinta „Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarka“ (toliau – Tvarka) (t. 3, b. l. 143-146).

Pagal Tvarkos 26 punktÄ , darbuotojas praÅ¡ymÄ dėl atostogų suderina su tiesioginiu vadovu, pateikia tvirtinti darbdavio atstovui (vyr. gydytojui arba jo pavaduotojui) ir ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 darbo dienas iki numatytos atostogų pradžios pateikia įstaigos raÅ¡tvedei užregistruoti. Tvarkos 27 punktas numato galimybę nesilaikyti 26 punkte numatyto 7 dienų termino. Pagal Tvarkos 31 punktÄ , darbuotojų praÅ¡ymai dėl neplaninių atostogų suteikimo personalo inspektoriui yra pateikiami suderinti, patvirtinti ir įregistruoti nustatyta tvarka, o darbuotojai neplaninių atostogų iÅ¡leidžiami vyr. gydytojo įsakymu.

IÅ¡ nurodyto darbdavio nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad darbuotojo praÅ¡ymas dėl atostogų įstaigos raÅ¡tvedės gali bÅ«ti užregistruojamas tik suderintas su tiesioginiu vadovu ir patvirtintas darbdavio atstovo (vyr. gydytojo arba jo pavaduotojo) (Tvarkos 26 punktas), o personalo inspektorius darbuotojo praÅ¡ymÄ gauna jau suderintÄ , patvirtintÄ ir įregistruotÄ nustatyta tvarka (Tvarkos 31 punktas). Remiantis darbdavio pateikta Tvarka, personalo inspektorius pats neturi nei derinti, nei gauti patvirtinimÄ dėl darbuotojų praÅ¡ymų suteikti atostogas, nes tai yra pačių darbuotojų pareiga.

Todėl tiek ieÅ¡kinio argumentai, tiek įspėjime dėl pirmojo darbo pareigų pažeidimo nurodytas argumentas, kad atsakovė parengė 2019-04-17 direktoriaus įsakymÄ dėl atostogų E. D. suteikimo ir jį įkėlė į DVS sistemÄ , prieÅ¡ tai jo nesuderinusi su direktoriumi ir taip akivaizdžiai virÅ¡ijo savo darbinę kompetencijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes atsakovė tokios pareigos neturi. Atsakovė bÅ«tų pažeidusi aptariamÄ TvarkÄ ir veikusi savo nuožiÅ«ra tik tuo atveju, jeigu įsakymÄ dėl atostogų suteikimo E. D. ji bÅ«tų parengusi pagal įstaigos raÅ¡tvedės neužregistruotÄ darbuotojo praÅ¡ymÄ , kuris nebÅ«tų suderintas ir patvirtintas darbdavio atstovo.

Tačiau byloje nėra ginčo, kad E. D. 2019-04-12 praÅ¡ymas „Dėl atostogų suteikimo“ VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ dokumentų valdymo sistemoje buvo įregistruotas 2019-04-17 I. L., kuri pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus yra sekretorė, o ant Å¡io praÅ¡ymo yra laikinai direktoriaus pareigas ėjusio K. M. pasiraÅ¡yta rezoliucija „Įsakymui“. Todėl teismas konstatuoja, kad tuo metu, kai atsakovė iÅ¡ sekretoriato pasiėmė E. D. 2019-04-12 praÅ¡ymÄ â€žDėl atostogų suteikimo“, Å¡is praÅ¡ymas jau buvo suderintas, patvirtintas ir įregistruotas pagal minėtus Tvarkos 26 ir 31 punktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡ viso nebÅ«tų užregistruotas, jeigu nebÅ«tų pateiktas sekretorei su laikinai direktoriaus pareigas ėjusio K. M. pasiraÅ¡yta rezoliucija. Tokioje situacijoje atsakovei pagal Tvarkos 31 punktÄ kyla tik viena pareiga – parengti įsakymÄ dėl darbuotojo atostogų. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad tokiomis aplinkybėmis parengdama nagrinėjÄ Ä¯sakymÄ ji nepadarė darbo pareigų pažeidimo, o tik vykdė savo pareigas. Visi ieÅ¡kovės argumentai, kad 2019-04-17 į darbÄ po ilgio nedarbingumo laikotarpio jau buvo grįžęs direktorius V.

Å ., o atsakovė savo sprendimo parengti įsakymo projektÄ nederino su juo, todėl neva veikė savo nuožiÅ«ra ir savavaliÅ¡kai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė nenurodo kokiu darbo teisės aktu remiantis atsakovė privalėjo paties darbuotojo jau suderintÄ praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo dar kartÄ suderinti su direktoriumi. Personalo inspektorius privalo vykdyti vadovų nurodymus, duodamus remiantis darbovietėje galiojančiais darbo teisės aktais, todėl atsakovė privalėjo vadovautis laikinai direktoriaus pareigas ėjusio asmens sprendimu suteikti darbuotojui atostogas ir vadovaujantis minėtais Tvarkos reikalavimais parengti tai įgyvendinančio įsakymo projektÄ , o ne kvestionuoti laikinai pareigas ėjusio vadovo sprendimÄ vien dėl to, kad į darbÄ grįžo nuolatinis vadovas.

Jokie darbo teisės aktai nenustato, kad ligoninės direktoriaus nedarbingumo metu laikinai jo pareigas einančio kito vadovo priimti sprendimai turėtų bÅ«ti dar kartÄ tvirtinami į darbÄ sugrįžusio nuolatinio vadovo. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo įsakymo parengimÄ derinti su direktoriumi V. Å ., kai jis jau buvo suderintas su laikinai direktoriaus pareigas ėjusiu kitu vadovu. Å iuo atveju darbdavys nepagrįstai darbo pareigų pažeidimu laiko tai, ko darbuotojas nėra įpareigotas daryti pagal paties darbdavio nustatytÄ tvarkÄ .

Nors galima sutikti su ieÅ¡kove, kad po ilgo nedarbingumo į darbÄ grįžęs direktorius pačiomis pirmosiomis dienomis, per kurias ir įvyko Å¡is įvykis, nežinojo pasikeitusios situacijos darbe ir atsakovė galėjo informuoti direktorių apie jo nedarbingumo metu priimto ir laikinai pareigas ėjusio vadovo patenkintÄ darbuotojo praÅ¡ymÄ suteikti atostogas dar prieÅ¡ rengdama įsakymo projektÄ , tačiau atsakovės darbo pareigų pažeidimu negalima laikyti to, kÄ ji padarė laikydamasi darbovietėje nustatytos tvarkos ir vidaus teisės aktų vien dėl to, kad ji galėjo padaryti daugiau nei jÄ Ä¯pareigoja darbdavio patvirtinti teisės aktai.

Tai liečia ir ieÅ¡kovės argumentus, susijusius su darbdavio teise iÅ¡ viso netenkinti E. D. praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo dėl tos aplinkybės, kad jis nebuvo iÅ¡dirbęs įstatyme nustatytÄ laikÄ , kad jam bÅ«tų privaloma suteikti atostogas ir nebuvo iÅ¡dirbęs tiek laiko, kad jam priklausytų praÅ¡omos trukmės atostogos. Visų pirma, Darbo kodeksas nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti ir dėl palankesnių atostogų sÄ lygų nei numatytos įstatyme, todėl formalÅ«s įstatymo apribojimai savaime nėra kliÅ«tis darbdaviui leisti darbuotojui tai, ko darbdavys neprivalėtų pagal įstatymÄ .

Antra, kaip jau minėta, personalo inspektorius iÅ¡ sekretoriato gauna jau suderintÄ ir patvirtintÄ darbuotojo praÅ¡ymÄ , kuris ir reiÅ¡kia darbuotojo ir darbdavio susitarimÄ konkrečiu atostogų klausimu, todėl atsakovė Å¡iuo atveju nepažeidė jokių darbo teisės aktų rengdama įsakymo projektÄ pagal darbdavio vadovo pareigas ėjusio asmens susitarimÄ su atostogų praÅ¡ančiu darbuotoju, net jeigu pastarajam formaliai ir buvo galima nesuteikti atostogų. Å iuo klausimu reikia atskirti vadovo ir personalo inspektoriaus kompetencijų ribas ir pažymėti, kad sprendimÄ suteikti atostogas priima ne personalo inspektorius, o vadovas.

Todėl Å¡iuo atveju atsakovė E. D. atostogų nenusprendė suteikti, kaip tÄ nepagrįstai teigia ieÅ¡kovė, nes tokį sprendimÄ priėmė laikinai vadovo pareigas ėjęs K. M., o atsakovė tik vykdė jo sprendimÄ ir parengė įsakymo projektÄ , kaip ir turėjo elgtis pagal Tvarkos 31 punktÄ . Galiausiai pažymėtina, kad atsakovė ne tik neatliko jokių savavaliÅ¡kų veiksmų savo nuožiÅ«ra, bet ir nesukėlė bei negalėjo sukelti jokių teisnių padarinių nei darbdaviui, nei darbuotojui, kurio praÅ¡ymas buvo sprendžiamas.

Atsakovė pagal darbdavio patvirtintÄ TvarkÄ parengė tik įsakymo projektÄ , kuris savaime nesukelia jokių padarinių, o sprendimÄ , ar jį pasiraÅ¡yti priėmė direktorius, kuris ir turi teisę priimti galutinį sprendimÄ . Todėl nesutikdamas su laikinai jį pavadavusio darbuotojo K. M. sprendimu suteikti atostogas E. D. ir jo praÅ¡ymo nepatenkinęs, direktorius V. Å . nepagrįstai visÄ atsakomybę dėl jam įtarimų sukėlusio sprendimo suteikti atostogas E. D. perkėlė personalo inspektorei A.

P. ir nepagrįstai nustatė jos darbo pareigų pažeidimÄ , nes ji nėra atsakinga už tai, kad atostogas laikinasis vadovas suteikė darbuotojui, kuriam neprivalėjo jų suteikti. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nustatė pirmÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ , nes A. P. veikė ne savo nuožiÅ«ra ir įsakymÄ , dėl kurio parengimo buvo įspėta kaip dėl darbo pareigų pažeidimo, parengė ne savavaliÅ¡kai, o pagal darbuotojo E. D. su darbdaviu suderintÄ ir įregistruotÄ praÅ¡ymÄ , kaip ir numato minėti Tvarkos 26 ir 31 punktai.

Todėl teismas pripažįsta, kad savo darbo kompetencijos atsakovė nevirÅ¡ijo, o ieÅ¡kovė tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė nepagrįstai ir nepagrindė jos konkrečių darbo teisės aktų pažeidimu. Dėl antrojo atsakovės darbo pareigų pažeidimo Teismas pripažįsta, kad antrÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ ieÅ¡kovė nustatė pagrįstai, nes byloje nėra ginčo, kad ji neiÅ¡saugojo darbuotojo E. V. darbo sutarties ir visos asmens bylos, o pagal VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktÄ ji privalo formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas bei pagal 4.1.2 punktÄ atsako už darbuotojų asmens bylų formavimÄ , pildymo teisingumÄ ir saugumÄ .

Visos atsakovės nurodomos galimos Å¡ių dokumentų dingimo aplinkybės neÅ¡alina jos atsakomybės už dokumentų neiÅ¡saugojimÄ ir nėra įrodytos į bylÄ pateiktais įrodymais. Å iuo atveju svarbu tai, kad minėtų personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punkto ir 4.1.2 punkto pažeidimo pasekmė 2019-05-02 buvo nustatyta, nes E. V. asmens byla buvo dingusi. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovės darbo pareigų pažeidimas objektyviai buvo padarytas ir atsakovė to neneigia. Tuo tarpu atsakovės nurodomos galimos tokio jos pareigų pažeidimo priežastys ir galimai nuo jos valios nepriklausančios dokumentų dingimo aplinkybės yra tik atsakovės prielaidos, kurių nepagrindžia konkretÅ«s ir pakankami įrodymai.

Nei tai, kad ligoninės priėmime buvo antras raktas nuo atsakovės darbo kabineto, nei tai, kad su tuo raktu kažkas kitas turėjo galimybę patekti į jos kabinetÄ ir paimti dokumentus, kurie ir pačiame kabinete nebuvo užrakinti, savaime neturi įtakos atsakovės pareigai atsakyti už dingusiÄ darbuotojo asmens bylÄ , nes tai yra tik hipotetinės prielaidos, bet nėra įrodyta, kad taip ir buvo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. V. asmens byla dingo bÅ«tent dėl atsakovės nurodytų priežasčių, nėra įrodymų, kad kada nors kažkas kitas nežinant atsakovei bÅ«tų patekęs į jos kabinetÄ ir ėmęs dokumentus jai nežinant.

Pažymėtina, kad atsakovė nurodė ir kitas galimas dokumentų neiÅ¡saugojimo aplinkybes, t. y. pripažino, kad E. V. asmens bylÄ buvo pasiėmusi advokatė, kuri anksčiau atstovavo ligoninę. Tai tik patvirtina, kad tikslių dokumentų dingimo aplinkybių nežino ir pati atsakovė. Be to, A. P. neįrodė savo teiginių, kad apie netinkamas ir nepakankamas sÄ lygas dokumentams saugoti ji ne kartÄ buvo nurodžiusi darbdaviui. Atsakovė neįrodė, kad bÅ«tų reikalavusi pakeisti esamÄ tvarkÄ dėl dokumentų saugumo užtikrinimo, o darbdavys į tai neatsižvelgė.

IÅ¡skyrus atsakovės paaiÅ¡kinimus byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad darbdavys nereagavo į atsakovės reikalavimus sudaryti geresnes darbo sÄ lygas, todėl atsakovė neįrodė, kad dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nulėmė ne tik jos, bet ir darbdavio neveikimas. Aplinkybė, kad po atsakovės atleidimo E. V. asmens byla buvo atkurta neturi esminės reikÅ¡mės nustatant ar buvo padarytas atsakovės darbo pareigų pažeidimas, nes tai nekeičia fakto, kad darbuotojo asmens byla buvo dingusi, o atsakovė buvo atsakinga, kad taip nenutiktų.

Dėl ieÅ¡kovės nurodomų darbo pareigų pažeidimų tapatumo Darbo kodekse nepateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sÄ voka ir kitaip neatskleista, kas laikytina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu. Tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i sÄ lyga neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai bÅ«tų identiÅ¡ki, taip pat ir pernelyg plačiai – kad tokiu pačiu pažeidimu nebÅ«tų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas.

Kasacinio teismo vertinimu, „tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio <...>. Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Ar darbo pareigų pažeidimai laikytini tokiais pačiais, gali priklausyti ir nuo darbuotojo atliekamų funkcijų bei pareigų apimties ir įvairovės <...>.

Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per 12 mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys Å¡ios teisės normos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, nutarties 30 punktas). Kasacinis teismas pažymi ir tai, kad įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo tikslas – drausminti darbuotojÄ , informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimÄ darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, nutarties 38 punktas).

Remiantis nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės nurodyti atsakovės darbo pareigų pažeidimai, kuriais remiantis ieÅ¡kovė atleido atsakovę iÅ¡ darbo, nėra tokie patys. Å iuo atveju VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ 2019-05-02 sprendime „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ atsakovės atleidimas motyvuotas tuo, kad ji per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrÄ darbo pareigų (savo tiesioginių darbo funkcijų) pažeidimÄ .

Taigi, iÅ¡ ieÅ¡kovės argumentų matyti, kad abu atsakovės darbo pareigų pažeidimus ji laiko tokiais pat tik dėl to, kad jie abu susiję su tiesioginių darbo funkcijų vykdymu. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomos nuorodos į tÄ patį atsakovės pažeistÄ darbo teisės aktÄ - jos pareigybės nuostatus, taip pat patvirtina, kad darbo pareigų pažeidimus tokiais pat ieÅ¡kovė laiko tik dėl to, kad abiem atvejais atsakovės pažeidė savo pareiginius nuostatus. Tačiau tai neatitinka nurodytų kasacinio teismo kriterijų, kad tokio grupavimo pagrindu neturėtų bÅ«ti bendro pobÅ«džio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kad tai neturėtų bÅ«ti tik bendro pobÅ«džio konstatavimas, jog atliekant darbo funkcijas nesilaikyta teisės aktų nuostatų.

Ieškovės argumentai neatitinka reikalavimo įvertinti ne tik tai, ar padaryti pažeidimai toje pačioje veiklos srityje, bet ir tai, ar netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio. Be to, ieškovė atsakovės darbo pareigų pažeidimų neįvertino jos atliekamų funkcijų bei pareigų apimties ir įvairovės aspektu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad abu atskovės darbo pareigų pzžeidimus ieškovė laiko tokiais pat tik dėl to, kad tai yra tiesioginės atsakovės darbo funkcijos, tačiau ieškovė neįvertino, kad tai skirtingos darbo funkcijos, kurios gali būti skirtingai atliekamos kokybės prasme.

Dokumentus darbuotojas gali pildyti labai gerai ir atsakingai, tačiau juos saugoti gali atsainiai. Ir atvirkščiai, dokumentus galima atsakingai saugoti, bet neteisingai ir aplaidžiai pildyti. Vienos iÅ¡ Å¡ių funkcijų netinkamas vykdymas savaime nedaro tiesioginės įtakos kitos funkcijos vykdymo kokybei, nes joms reikalingos skirtingos asmeninės darbuotojo savybės. Todėl Å¡ių skirtingų funkcijų negalima tapatinti tik dėl to, kad jos abi pavestos vienam žmogui. Tai reiÅ¡kia, kad net ir manydama, jog atsakovė neteisingai parengė ir užpildė E. D. atostogų įsakymÄ ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo vien dėl to manyti, jog atsakovė dar ir neatsakingai saugoja ar gali saugoti dokumentus.

Pažymėtina, kad ir savo 2019-04-26 įspėjime atsakovei dėl pirmojo darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė nurodė, jog įspėja, kad už antrÄ padarytÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. už aplaidų jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir neteisingos bei su atsakingais ligoninės asmenimis nesuderintos informacijos juose registravimÄ per dvylikos mėnesių laikotarpį, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo remiantis LR darbo kodekso 58 straipsnio nuostatomis. Akivaizdu, kad pati ieÅ¡kovė labai aiÅ¡kiai įspėjo atsakovę apie galimÄ atleidimÄ tik už galimÄ pakartotinį aplaidų jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir neteisingos informacijos juose registravimÄ , bet ne už galimÄ dokumentų neiÅ¡saugojimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad įspėjimo metu pati ieÅ¡kovė nelaikė, kad tai yra tokie patys darbo pareigų pažeidimai, kaip teigia dabar. Tik po antrojo darbo pareigų pažeidimo nustatymo ieÅ¡kovė be pagrįstų argumentų Å¡iuos skirtingus darbo pareigų pažeidimus sutapatino. Kadangi ieÅ¡kovė buvo įspėjusi atsakovę, jog ji gali bÅ«ti atleista tik už antrÄ aplaidų jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir neteisingos informacijos juose registravimÄ , ji negalėjo atsakovės atleisti už kitokį darbo pareigų pažeidimÄ - dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , nes atsakovė nebuvo įspėta apie tokiÄ galimybę.

Å iuo atveju darbo pareigų pažeidimo tapatumo klausimui svarbus minėtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl darbdavio įspėjimo tikslo – drausminti darbuotojÄ , informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, taip pa iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl darbuotojo skatinimo tokiu įspėjimu - įvertinti savo veiksmus bei juos atitinkamai koreguoti. Akivaizdu, kad po pirmojo ieÅ¡kovės nurodyto atsakovei jos darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ užkirsti keliÄ galimiems neteisingo dokumentų rengimo ir pildymo atvejams ateityje, kas tiesiogiai nurodyta 2019-04-26 įspėjime, nes neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ateityje dar ir praras dokumentus.

Jokių panaÅ¡ių incidentų dėl dokumentų neiÅ¡saugojimo ieÅ¡kovei su atsakove anksčiau nebuvo kilę, todėl ir nebuvo pagrindo manyti, kad tai gali nutikti. Atitinkamai atsakovė po įspėjimo turėjo pakoreguoti savo darbÄ dokumentų rengimo srityje, kad dėl jų rengimo nekiltų jokių nesusipratimų su darbdaviu ateityje, tačiau neturėjo pagrindo manyti, kad darbdavys yra nepatenkintas ir jos darbu saugant dokumentus ir nurodė pasitaisyti jai dar ir kitoje jos darbo srityje – dokumentų saugojime.

Visos nurodytos aplinkybės dėl atsakovės įspėjimo apie galimÄ jos atleidimÄ , jeigu ji padarytų antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ , patvirtina, kad abu ieÅ¡kovės nurodomi darbo pareigų pažeidimai, kuriais ji grindė atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo, nėra tokie patys ir nerodo darbuotojo sistemingo tokių pačių klaidų kartojimo toje pačioje savo darbo veiklos srityje, kas ir turi sudaryti DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo esmę. Todėl ieÅ¡kovė neturėjo teisėto pagrindo atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, net ir laikydama, kad atsakovė padarė du darbo pareigų pažeidimus, nes Å¡ie pažeidimai nėra tokie patys, o ieÅ¡kovė buvo įspėjusi atsakovės, kad jÄ atleis tik už tokį patį pažeidimÄ - aplaidų jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir neteisingos informacijos juose registravimÄ , bet ne už dokumentų neiÅ¡saugojimÄ .

Dėl antrojo darbo pareigų pažeidimo pakartotinumo Minėtas darbdavio įspėjimo tikslas ir darbuotojui suteikiama galimybė savo darbÄ pakoreguoti ir pasitaisyti glaudžiai susiję ir su abiejų darbo pareigų pažeidimo padarymo laiku bei jų eiliÅ¡kumu. Pažymėtina, kad DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas yra ne du padaryti darbo pareigų pažeidimai per dvylika mėnesių, o antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojas atleidžiamas ne už pirmÄ pažeidimÄ , ir net ne už pažeidimų visumÄ , o už antrÄ darbo pareigų pažeidimÄ , kuris pasikartojo per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui nepakeitus savo elgesio po įspėjimo.

Pirmas darbo pareigų pažeidimas yra ne pagrindas atleisti darbuotojÄ , o tik bÅ«tina sÄ lyga antrÄ jį pažeidimÄ Ä¯vertinti kaip pagrindÄ atleisti iÅ¡ darbo. Todėl atleidžiant iÅ¡ darbo aptariamu pagrindu bÅ«tina nustatyti, ar darbuotojas antrÄ jį darbo pareigų pažeidimÄ padarė nepraėjus dvylikai mėnesių, t. y. ar jis turėjo galimybę po įspėjimo pasitaisyti dėl to savo elgesio, dėl kurio buvo įspėtas. Pažymėtina, kad pačioje DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintoje normoje tiesiogiai nenurodyta nuo kurio momento ar kurio įvykio turi bÅ«ti skaičiuojamas dvylikos mėnesių terminas, per kurį turi bÅ«ti padaromas antrasis darbo pareigų pažeidimas.

Ä®statymas nepaaiÅ¡kina, ar antrasis darbo pareigų pažeidimas turi bÅ«ti padaromas per dvylika mėnesių nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos, ar nuo darbuotojo įspėjimo apie jį dienos. Tačiau Å¡io termino skaičiavimÄ ir įstatymo taikymÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, kuris nurodo, kad sisteminis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tam, kad bÅ«tų taikomas pirmiau nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, antras darbo pareigų pažeidimas turi bÅ«ti padarytas per paskutinius dvylika mėnesių nuo darbuotojo įspėjimo.

Be to, kasacinis teismas pabrėžia, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti tik per nurodytÄ laikotarpį padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, o ne per paskutinius dvylika mėnesių nustatytas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, nutarties 37, 38 punktai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įspėjo atsakovę dėl pirmojo darbo pareigų pažeidimo 2019-04-26, o antrÄ jį pažeidimÄ nustatė po keturių dienų - 2019-04-30, kai paprašė dėl jo pasiaiÅ¡kinti.

Tačiau 2019-05-02 priimdama sprendimÄ atleisti atsakovę iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė taip ir nenustatė, kada buvo padarytas antrasis pažeidimas, t. y. kada atsakovė prarado dokumentus. Byloje ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad antrasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas tikrai buvo padarytas po pirmojo. Atsižvelgiant į labai trumpÄ (vos keturių dienų) laikotarpį po įspėjimo atsakovei įteikimo iki paaiÅ¡kėjimo, kad ligoninėje nėra E. V. asmens bylos, labiau tikėtina, kad atsakovė dokumentus prarado dar iki įspėjimo už pirmÄ jį darbo pareigų pažeidimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neįrodė net tik antrojo nustatyto darbo pareigų pažeidimo tapatumo pirmajam nustatytam, bet ir jų eiliÅ¡kumo, t. y. neįrodė, kad antrasis darbo pareigų pažeidimas, kuris ir turi bÅ«ti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , buvo padarytas po įspėjimo už pirmÄ jį. Tai reiÅ¡kia ir tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nekeičia savo elgesio po įspėjimo už netinkamÄ dokumentų rengimÄ ir jos padarytas darbo pareigų pažeidimas prarandant dokumentus yra pakartotinis.

Dėl pagrindo atleisti atsakovę iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ Apibendrinant visų atleidimui iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimÄ ir jų įrodytumÄ Å¡ioje byloje, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įrodė tik vienÄ atsakovės padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ â€“ E. V. asmens bylos praradimÄ . Tačiau neįrodžius nei kito darbo pareigų pažeidimo, nei ieÅ¡kovės nurodtomų pažeidikmų tapatumo, nei jų padarymo eiliÅ¡kumo, o taip pat ieÅ¡kovei pažeidus imperatyviÄ DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ normÄ ir negavus VDI sutikimo atleisti darbo tarybos narį, atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu yra neteisėtas.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti A. P. 2013 m. birželio 17 d. darbo sutarties Nr. 819 nutraukimÄ pagal ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ 2019 m. gegužės 2 d. sprendimÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo“ teisėtu atmestinas. Dėl darbo ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės Nors Å¡ioje byloje atsakovė nereiÅ¡kė jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, nes jÄ tenkino jai palankus darbo ginčų komisijos sprendimas, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik ieÅ¡kovė, tačiau kaip minėta, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bylos nagrinėjimo teisme dalykas yra ne tik teisme pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, bet ir darbo ginčų komisijoje ginÄÄ inicijavusio asmens praÅ¡ymas bei jo iÅ¡sprendimas darbo ginčų komisijoje.

Todėl atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas turi pasisakyti ir dėl darbo ginčų komisijoje ginÄÄ inicijavusios atsakovės reikalavimų iÅ¡sprendimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs reikalavimus teismo sprendimo suraÅ¡ymui analogiÅ¡ku atveju ir nurodęs, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės ir praÅ¡ymas tenkintas <...>, priėmimo kita ginčo Å¡alis, nesutikdama su nurodytu sprendimu <...> per įstatyme nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kia teisme ieÅ¡kinį dėl to paties darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo <...>, pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad teisi yra praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai padavusi Å¡alis <...>, iÅ¡spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės sprendimo rezoliucinėje dalyje turi iÅ¡dėstyti ne tik iÅ¡vadÄ atmesti ieÅ¡kinį, bet ir teisiosios darbo ginčo Å¡alies patenkinto reikalavimo turinį.

Kasacinis teismas nurodo, kad to nepadarius susidarytų netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi įstatymų nustatyta tvarka, liktų iki galo neiÅ¡spręstas ir ateityje bÅ«tų poreikis papildomai įsikiÅ¡ti kompetentingiems organams, nes neegzistuotų joks priverstinai vykdytinas darbo ginčus nagrinėjančių organų sprendimas, nustatantis Å¡alių materialiÄ sias teises ir pareigas <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta, jog atsakovė iÅ¡ darbo atleista neteisėtai ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu atmeta, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, atsakovei palankus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo teismo sprendimu pripažintinas neteisėtu. Tuo tarpu darbo ginčų komisijai atsakovės pareikÅ¡ti reikalavimai neteisėtais pripažinti atskirai 2019-04-26 įspėjimÄ ir 2019-05-02 ieÅ¡kovės konstatuotÄ antrÄ jį darbo pareigų pažeidimÄ netenkintini kaip pertekliniai ir nepagrįsti.

DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytas įspėjimas po pirmojo darbo pareigų pažeidimo nėra drausminė nuobauda, o yra tik prevencinio pobÅ«džio ir savaime nesukelia jokių pasekmių darbuotojui, todėl toks įspėjimas net nėra laikytinas nagrinėtinu teisme kol darbuotojas neatleistas. Å is įspėjimas pasekmes sukelia tik darbdaviui pasinaudojus galimybe atleisti darbuotojÄ už antrÄ padarytÄ tokį pat pažeidimÄ . Todėl kai pats atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pripažįstamas neteisėtu, atskiras įspėjimo pripažinimas neteisėtu ar antrojo darbo pareigų pažeidimo konstatavimo pripažinimas neteisėtu nesukuria jokių kitų savarankiÅ¡kų teisinių pasekmių.

Be to, teismas Å¡iuo atveju nustatė, kad antrÄ jį darbo pareigų pažeidimÄ atsakovė padarė, nors tai ir nesudaro pagrindo atleisti jÄ iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas taip pat nusprendžia taikyti kitÄ nei darbo ginčų komisijoje prašė atsakovė jos teisių gynimo bÅ«dÄ ir negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , nes ieÅ¡kovė praÅ¡o net ir tuo atveju, jeigu teismas atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažintų neteisėtu, negrÄ Å¾inti atsakovės į darbÄ ligoninėje remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 131-132).

IeÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovės požiÅ«ris ir bet kokios kaltės neigimas rodo, kad ji nelinkusi keistis ir bÅ«ti lojali darbdaviui, todėl atsakovė yra praradusi darbdavio pasitikėjimÄ ir darbdavys negalėtų toliau dirbti su ja. Teismų praktikoje laikoma, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios sÄ lygos, kurias nustatęs darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) priima sprendimÄ negrÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ :

1) darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių; arba 2) grÄ Å¾inus į darbÄ , darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys. Laikoma, kad teismas pagrindinio pažeistų teisių atkÅ«rimo bÅ«do – grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas – negali taikyti nustatęs bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių sÄ lygų, o darbdavio praÅ¡ymas negrÄ Å¾inti darbuotojo į pareigas yra pakankamas pagrindas, kad teismas priimtų sprendimÄ negrÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ ir taikytų DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ alternatyvų jo teisių gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).

Kadangi darbdavys Å¡iuo atveju praÅ¡o negrÄ Å¾inti atsakovės į darbÄ ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti ne pagrindinį atsakovės pažeistų teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ â€“ grÄ Å¾inimÄ Ä¯ darbÄ , o DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ alternatyvų jos teisių gynimo bÅ«dÄ , tai ieÅ¡kovės praÅ¡ymo teismas neturi pagrindo atmesti. Be to, akivaizdu, kad atsakovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inta į darbÄ , kadangi negalėtų pilnavertiÅ¡kai dirbti ir saugiai jaustis, nes darbdavys nurodo ja nepasitikintis ir abejojantis jos lojalumu bei negalintis su ja dirbti.

Esant tokiam darbuotojo ir darbdavio santykiui ir darbdavio požiÅ«riui į darbuotojÄ normalus ir efektyvus darbuotojo darbas bei jo saugumas nėra įmanomas. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas darbuotojo negrÄ Å¾ina į darbÄ , bet priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Nei inicijuodama ginÄÄ darbo ginčų komisijoje, nei nagrinėjant bylÄ teisme atsakovė neprašė priteisti turtinę ar neturinę žalÄ ir neįrodinėjo, kad jÄ patyrė, o žala teismų praktikoje priteisiama tik Å¡alies reikalavimu. Tuo tarpu DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija yra sankcija darbdaviui už neteisėtÄ darbuotojo atleidimÄ , todėl ji priteistina atsakovei kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės iÅ¡spręsdamas individualų ginÄÄ dėl teisės ir pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteisdamas darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi apskaičiuoti ir rezoliucinėje dalyje nurodyti:

1) priteisiamÄ vidutinio darbo užmokesčio sumÄ , apskaičiuotÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai;

2) priteisiamÄ vidutinį darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, Å¡io laikotarpio pradžios dienÄ ir pabaigos momentÄ , darbuotojo savaitės darbo laiko režimÄ (darbo dienų skaičių per savaitę), o konkrečiÄ darbuotojui iÅ¡ieÅ¡kotino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo, sumÄ apskaičiuoja antstolis vykdymo procese. Kasacinis teismas nurodo, kad priteistina suma apskaičiuojama remiantis tuo, koks yra darbuotojo vidutinis darbo dienos užmokestis ir koks yra priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisijai pateiktais duomenimis ir jos priimtu sprendimu, kurio atsakovė neginčijo, nustatyta, kad atsakovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1 230 Eur, o vienos darbo dienos - 58,57 Eur (t. 2, b. l. 38, 98-104). Nuo atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo 2019-05-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2019-11-04 praėjo 129 darbo dienos, atsakovė dirbo pilnu etatu penkių darbo dienų per savaitę darbo režimu, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 7 555,53 Eur (58,57 Eur x 129 darbo dienos) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2019-05-02 iki teismo sprendimo priėmimo 2019-11-04, taip pat priteistina po 58,57 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Kadangi darbo ginčų komisijos sprendimo skubiai vykdytinÄ dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo, nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 203 Eur, ieÅ¡kovė jau yra įvykdžiusi (t. 3, b. l. 141), tai teismo sprendimu priteistina 7 555,53 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ suma mažintina atitinkamai iki 6 325,53 Eur (7 555,53 Eur – 1 230 Eur). Atsakovės darbo sutartis buvo sudaryta 2013-06-17, o nutraukta 2019-05-02, todėl darbo santykiai truko 5 metus 10 mėnesių 15 dienų.

Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, kompensacija už 4 darbo metus sudaro 2 vidutinius mėnesio darbo užmokesčius, t. y. 2 460 Eur (1 230 Eur/mėn. x 2). Tuo tarpu už likusį 1 metų 10 mėnesių 15 dienų darbo laikotarpį, pagal teismų praktikÄ priteistinas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, proporcingai sumažintinas darbo santykių trukmei (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-773/2019). Å iuo atveju kompensacija už nepilnus du metus sudaro 538,13 Eur (1 230 Eur/mėn. x (10,5 mėn. / 24 mėn.)).

Viso atsakovei už 5 metų 10 mėnesių 15 dienų darbo santykių trukmės laikotarpį priteistina 2 998, 13 Eur (2 460 Eur + 538,13 Eur) kompensacija. Remiantis teismų praktika atsakovei priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos nurodytinos neatskaičius mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). DK 218 straipsnio 6 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Kasacinis teismas nurodo, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo teisinis pagrindas ir įsakmiai nurodytas darbo sutarties Å¡iuo pagrindu pasibaigimo (nutraukimo) momentas – darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo įsiteisėjimo diena, todėl jÄ taikydamas konkrečioje byloje darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas, taigi ir teismas, savo priimame sprendime turi nurodyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta tuo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, kad atsakovės darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Ä®statymas numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, tai ieÅ¡kovė neturi teisės gauti savo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės, kurios naudai priimtas sprendimas, o pastaroji turi teisę savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas prisiteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 100 Eur už advokatės padėjėjos teisines paslaugas susipažįstant su byla; 650 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir 250 Eur už atstovavimÄ teisme, kurias patvirtina advokato padėjėjos iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už teisines paslaugas ir banko mokėjimo nurodymas dėl Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimo (t. 3, b. l. 137-140).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė surašė du atsiliepimus (į ieÅ¡kinį ir į patikslintÄ ieÅ¡kinį), rengėsi bylos nagrinėjimui parengiamajame ir teismo posėdžiuose bei atstovavo atsakovę Å¡iuose teismo posėdžiuose, pripažintina, kad 1 000 Eur dydžio atsakovės sumokėtas honoraras advokato padėjėjai už suteiktas teisines paslaugas nevirÅ¡ija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. ir 8.19. punktuose numatyto galimo priteisti maksimalaus dydžio, nes yra žymiai mažesnis nei bÅ«tų galima priteisti maksimalų leistinÄ dydį už tokios apimties teisinių paslaugų suteikimÄ .

Todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra visiškai adekvačios ir priteistinos iš ieškovės. Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra, nes procesiniai dokumentai buvo siųsti elektroninėmis ryšių priemonėmis. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieškovės Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ieškinį atsakovei A. P. dėl atsakovės atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Pripažinti atsakovės A. P. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ neteisėtu. Laikyti darbo sutartį tarp A. P. ir VieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisti atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės VieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ (kodas 165220415) 6 325,53 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 53 ct), neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 4 d., ir po 58,57 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 57 ct), neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Priteisti atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės VieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ (kodas 165220415) 2 998,13 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 13 ct), neatskaičius mokesčių, kompensacijos už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Priteisti atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės VieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ (kodas 165220415) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka