2022-03-23 Nr. AB-6780-3-64-3-02918-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-306-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02918-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. yra suimtas ir laikomas Šiaulių TI. Nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas kamerose Nr. 7, 32, 94 ir 15, kurių plotas – iki 22 kv. m, kamerose buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų. Kamerose yra gultai (vieno ar dviejų aukštų), užimantys apie 7 kv. m. grindų ploto, stalas, užimantis 1 kv. m grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis apie 2,5 kv. m grindų ploto. Kamerose nuolat jaučiamas nemalonus sanitarinio mazgo (tualeto) kvapas. Pareiškėjas teigė, kad tokios laikymo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat ne visą laiką buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas, neturėjo galimybės laisvai judėti. Tokios laikymo sąlygos neatitinka teisės aktuose numatytų sveikatos saugos laikymo sąlygų reikalavimų ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriuje reikalavimo, pagal kurį turi būti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m plotas vienam asmeniui.

3. Pareiškėjas teigė, kad kamerose bloga ventiliacija, kamerose esantys išoriniai langai yra nesandarūs, per juos nuolat pučia oras, kamerose yra drėgna, langai aprasoję, todėl drabužiai ir patalynė yra drėgni. Kamerose esamas mikroklimatas tiesiogiai priklauso nuo lauke esamų oro parametrų (jei lauke drėgna – kamerose drėgna, jei šalta – kamerose šalta). Tokios kamerose esančios sąlygos pažeidžia teisės aktais nustatytas higienos normas ir tiesiogiai neigiamai veikia pareiškėjo sveikatą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad kiekvienoje kameroje yra atskiras sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros patalpos yra atskirtas tik sienele, ne visose kamerose sanitariniuose mazguose yra durys, dažniausiai yra atitverta tik užuolaida, todėl kiti asmenys gali stebėti ar iš dalies stebėti kaip jis naudojosi tualetu, tai pareiškėją labai trikdė ir pažeidė privatumą. Dėl naudojimosi tualetu kamerose nuolat jaučiamas nemalonus kvapas. Kamerose sanitariniam mazgui (tualetui) esant atskirtam nuo bendros patalpos tik iš dalies, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo aspektu yra pažeidžiamos jo teisės į privatumą.

5. Nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui ne kartą teko susidurti su egzistuojančia subkultūra, kadangi, pareiškėjo nuomone, dėl sveikatos būklės jis buvo priskirtas nuskriaustųjų kastai, todėl jo atžvilgiu prasidėjo fizinis ir psichologinis smurtas – kamerose esantys asmenys jį ignoruodavo, apstumdydavo, nurodydavo atlikti visus kameros valymo ir priežiūros darbus. Nors jis prieštaraudavo ir mėgino priešintis, ne kartą sakė apie tai Šiaulių TI administracijai, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio, administracija nesiėmė jokių priemonių sustabdyti jo žeminimą ir engimą. Pareiškėjui būnant 32 kameroje, mėgino paprieštarauti kitiems kameroje esantiems asmenims dėl jo išnaudojimo tvarkant kamerą, tačiau dėl to 2020 m. lapkričio 16 d. apie 16 valandą kitų asmenų buvo sumuštas, patyrė fizinį smurtą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas vidinis tyrimas. Esama situacija dėl kriminalinės subkultūros tiesiogiai kelia grėsmę ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei. Nors Šiaulių TI administracijai apie kriminalinę subkultūrą žinoma, tačiau realiai nevykdoma jokia Šiaulių TI esančių suimtųjų, nuteistųjų programa ir/ar priemonės, skirtos kriminalinės subkultūros įtakai mažinti ir jai pašalinti.

6. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, psichologinį ir fizinį smurtą, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės tiek su Šiaulių TI administracija, tiek ir su kitais asmenimis. Atsirado nemiga, baime bendrauti, dėl pablogėjusios vidinės (psichologinės) sveikatos būklės kreipėsi į gydytojus. Pareiškėjo nuomone, kalinimas nurodytomis sąlygomis pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir prilygsta asmens baudimui ir kankinimui, viršija įprastus kalinimo nulemtus suvaržymus. Teigė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašė iš atsakovo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 6 000 Eur.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. kamerose Nr. 21, 92, 44, 7, 107, 94 ir 32, visose kamerose vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, teisės aktai nenumato iš bendro kameros ploto atimti baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto. Kadangi teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas nebuvo pažeistas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

9. Atsakovas dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nurodė, kad visos TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kuri yra aukštesnė nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kamerose Nr. 7, 92 ir 94 sanitarinių mazgų įėjimai atskirti durimis, o kitų kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, nepermatoma, spalvota storo polietileno užuolaida. Atsakovo vertinimu, toks įrengimas visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi nei pareigūnai, nei kiti kameroje esantys asmenys negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su kamerų įrengimu ir higienos normų reikalavimais, atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Įrengti kitokio vėdinimo nėra galimybės dėl pastato ypatumų, kadangi tai susiję su patalpų rekonstrukcijomis ir kapitaliniais darbais. Pažymėjo, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, tačiau minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažeidimų dėl kamerų vėdinimo, pelėsių, drėgmės nenustatė. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius resursus. Iki pareiškėjo laikymo remonto darbai buvo atlikti kamerose Nr. 32, 44, 94 ir 107.

11. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su Šiaulių TI neva egzistuojančia subkultūra bei 2020 m. lapkričio 16 d. incidento kameroje, paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti, neobjektyvūs, nedetalizuoti, jis nenurodė, kada ir kam pranešė apie jo galbūt išnaudojimą. Nagrinėjant pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie sumušimą gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (Šiaulių TI ir Panevėžio pataisos namų veiklos teritorija) gautas Šiaulių TI užregistruotas Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialisto V.

J. 2020 m. lapkričio 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 16.40 val., Šiaulių TI gyvenamojoje kameroje Nr. 32 kalėjęs suimtasis M. Š. pastebėtas su kūno sužalojimais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Šiaulių TI bendrosios praktikos slaugytojos V. M. 4 surašytoje 2020 m. lapkričio 17 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75/135 nurodyta, kad suimtajam M. Š. užfiksuoti kūno sužalojimai: dešinės rankos alkūnės pabrozdinimas, dešinės ausies brėžtinė žaizda, dešinės akies muštinės žaizdos su pabrozdinimais.

Tikslinant aplinkybes, buvo apklaustas M. Š., taip pat kartu kameroje Nr. 32 kalėjęs asmuo. M. Š. parodė, kad dėl patirtų kūno sužalojimų jam joks gydymas neskirtas, į gydymo įstaigą konvojuotas nebuvo, dėl patirtų kūno sužalojimų konflikto metu su R. T. jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako ir prašo jokio tyrimo nepradėti, kadangi mano, jog už smurto naudojimą R. T. bus nubaustas drausmine tvarka. Informacijos tikslinimo metu 2020 m. lapkričio 25 d. buvo gauta Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus pažyma dėl mikroklimato kameroje Nr. 32, kurioje nurodyta, kad iki įkeliant į kamerą Nr. 32 suimtąjį R.

T., mikroklimatas kameroje buvo geras, tarp suimtųjų santykiai draugiški. Pokalbių metu su suimtuoju R. T., iš minėto suimtojo jautėsi nerimas, neaiškus ir sunkiai suprantamas minčių dėstymas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo patirti sužalojimai visiškai nesusiję su tariamu skirstymu į kastas, tai patvirtina ne tik paties pareiškėjo, bet ir kito kameroje buvusio liudytojo parodymai, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo nurodytų tiriant minėtą įvykį, o toks pareiškėjo aplinkybių vėlesnis interpretavimas gali būti susijęs su siekiu gauti turtinės naudos.

12. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę įrodymų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tenkinti skundą nėra jokio pagrindo.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. kamerose Nr. 7, 21, 32, 44, 92, 94, 107, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 18,76 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Teismas sprendė, kad vienam asmeniui tenkanti ploto norma nebuvo pažeista, t. y. atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas nurodė, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, taip pat sukelia papildomus nepatogumus.

15. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kamerose buvo šalta, drėgna, bloga ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, dėl sveikatos sutrikimų buvo skriaudžiamas kitų kalinių, dėl izoliatoriuje egzistuojančių subkultūrų 2020 m. lapkričio 16 d. kitų kalinių buvo sumuštas, taip pat buvo kitų pažeidimų, nurodė, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

16. Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 62-33 nurodyta, kad 2019 metais 65 kamerose ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (sumontuotos pertvaros sanitariniuose mazguose, įrengti sėdimi tualetai, nuo sienų ir lubų nuvalytas pelėsis, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išklijuotos plytelės ant sienų ar grindų, perkabintos pakabos, įrengtos spintelės kitoms higienos priemonėms, atlikti kiti statybos bei remonto darbai), santechnikos, elektros darbai (įrengti nauji sanitariniai mazgai, klozetai, kriauklės, pakabintos naujos užuolaidos, nauji vamzdžiai sumontuoti, išvedžiota elektros instaliacija, pakeisti seni elektros prietaisai naujais ir pan.), atlikti kiti darbai.

17. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akto Nr. PA-1855 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d.) matyti, kad kameroje Nr. 92 per lubas gausiai teka vanduo, o tai galbūt didina nelaimingų atsitikimų riziką, kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) matyti, kad kameroje Nr. 44 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nedega dvi iš keturių šviestuvo lempos, kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

18. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

19. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl sanitarinių mazgų įrengimo.

20. Dėl subkultūrų ir incidento gyvenamojoje kameroje teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos ir dėl to jį kiti asmenys ignoruodavo bei išnaudojo, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, be to, visiškai nedetalizuota, kada ir kam jis pranešė apie galimą išnaudojimą. Nagrinėjant pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie sumušimą gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Panevėžio pataisos namų veiklos teritorija) gautas Šiaulių TI užregistruotas Saugumo valdymo skyriaus specialisto V.

J. 2020 m. lapkričio 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 16.40 val., Šiaulių TI gyvenamojoje kameroje Nr. 32 kalėjęs suimtasis M. Š. pastebėtas su kūno sužalojimais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos Šiaulių TI bendrosios praktikos slaugytojos V. M. surašytoje 2020 m. lapkričio 17 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75/135 nurodyta, kad suimtajam M. Š. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: dešinės rankos alkūnės pabrozdinimas, dešinės ausies brėžtinė žaizda, dešinės akies muštinės žaizdos su pabrozdinimais.

M. Š. paaiškino, kad minėtą dieną kameroje Nr. 32, kartu buvęs asmuo pradėjo konfliktuoti su pareigūnais, laipioti ant grotuotų kameros durų, reikalauti, kad būtų nuvestas pas Resocializacijos skyriaus pareigūną. Tuo metu M. Š. bandė jį nuraminti, jog jis negadintų kameros turto, tačiau pastarasis sudavė ranka jam 4-5 smūgius į galvos sritį. Pareigūnai, atidarę kameros duris, po perspėjimo panaudojo agresyvaus asmens atžvilgiu ašarines dujas bei jį apramino. M. Š. buvo nuvestas pas įstaigos medicinos darbuotoją, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba bei užfiksuoti kūno sužalojimai.

M. Š. dėl šių patirtų kūno sužalojimų konflikto metu niekam jokių pretenzijų neturėjo, pareiškimą rašyti atsisakė ir prašė jokio tyrimo nepradėti, kadangi, pareiškėjo nuomone, už smurto naudojimą kaltasis asmuo bus nubaustas drausmine tvarka.

21. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išreikšta nuomone, kad pareiškėjo M. Š. patirti kūno sužalojimai nėra tiesiogiai susiję su tariamu skirstymu į kastas, tai patvirtina Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kiti paminėti duomenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl šių pažeidimų atmetė.

22. Teismas taip pat nenustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

23. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

24. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

25. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei nustatytas teisės aktuose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam kitokias kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 26. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas teigia, kad patiria psichologinį smurtą, spaudimą, Šiaulių TI į kameras talpina neprognozuojamus asmenis, nepagrįstai neigia subkultūrą. Pareiškėjas kreipėsi į gydytojus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 7 d., nors Šiaulių TI administracija tai neigia, jam buvo paskirti vaistai. Nurodo, kad yra neįgalus, tačiau jokio gydymo negauna, patiria tik psichologinį smurtą iš esančių kastų ir pažeminimą, kadangi jis priklauso žemesnei kastai.

28. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose patyrė nepatogumų dėl esančių blakių, kurios jį naktimis kandžiojo, dėl to jis blogai miegojo. Kamerose buvo pelėsis, o kamera Nr. 92 buvo užlieta, visą tai turėjo įtakos jo sveikatos būklei. Teigia, kad jis yra pažeidžiamas ir ligotas labiau, nei buvo laisvėje.

29. Pareiškėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, dalį kamerų užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, todėl nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Kameroje, kurios plotas buvo 18,80 kv. m, buvo 6 asmenys, baldai užėmė 9,80 kv. m. Prašo jo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Šiuo atveju teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, trukmę bei intensyvumą ir konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjas tik bendrais teiginiais nurodo, kad įstaigoje yra subkultūra, patyrė psichologinį smurtą, negavo gydymo, sukandžiojo blakės, taip pat dėl pelėsio, nuo lubų lašančio vandens ir minimalaus ploto kamerose neužtikrinimo.

32. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas nesusiejo nurodytų aplinkybių su konkrečiais jo teisių pažeidimais. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. priežastinis ryšys ir neturtinė žala. Abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė negalima.

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino aplinkybes dėl sanitarinio mazgo įrengimo, subkultūrų bei incidento gyvenamojoje kameroje, dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams, dėl blakių ir tekančio vandens per lubas, pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė ir nepagrindė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kamerose jį sukandžiojo blakės, tačiau skunde pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nebuvo nurodęs, todėl ji, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neturėtų būti vertinama.

35. Atsakovo nuomone, įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, atsižvelgiant į jų trukmę ir į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tiek teisės aktais, tiek teismų praktika, tiek teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teisingo žalos atlyginimo koncepcija, remiasi įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, o bylos šalių pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., atlyginimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų higienos normos reikalavimų, t. y. kameroje Nr. 92 per lubas gausiai teka vanduo, tai galbūt didina nelaimingų atsitikimų riziką, kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), o kameroje Nr. 44 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nedega dvi iš keturių šviestuvo lempos, kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), nenustatęs kitų pažeidimų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Šiaulių TI egzistuoja subkultūra, jis yra neįgalus, bet negauna jokio gydymo, kamerose patyrė nepatogumų dėl jose esančių blakių, kamera Nr. 92 buvo užlieta, veisėsi pelėsis, be to, kameroje, kurios plotas 18,80 kv. m, buvo laikomi 6 asmenys, baldai ir sanitarinis mazgas užėmė 9,80 kv. m, todėl nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Dėl nurodytų aplinkybių prašo priteisti jam iš atsakovo 6 000 Eur neturtinę žalą.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų kamerose Nr. 7, 32, 94 ir 15, t. y. vienam asmeniui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, kamerose buvo bloga ventiliacija, blogas kvapas, šalta, drėgna, netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas ir dėl to neužtikrintas jo privatumas, egzistuoja subkultūra, dėl to jis buvo žeminamas, taip pat sumuštas.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 21, 92, 44, 7, 107, 94 ir 32, pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 15, taigi nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu yra aktualios pareiškėjo kalinimo sąlygos Šiaulių TI kamerose Nr. 7, 32 ir 94, kadangi dėl kalinimo sąlygų kamerose Nr. 21, 92, 44 ir 107 pareiškėjas jokių reikalavimų skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė.

43. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Šiaulių TI kameros Nr. 7 plotas yra 21,98 kv. m, ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje buvo laikomi 3–6 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 7,32 kv. m ploto; kameros Nr. 32 plotas yra 20,91 kv. m, kameroje buvo laikomi 4–5 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 4,18 kv. m iki 5,22 kv. m ploto, ir kameros Nr. 94 plotas yra 18,76 kv. m, joje buvo laikomi 1–5 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 18,76 kv. m ploto.

44. Pažymėtina, kad jokie imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-265-624/2022 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-265-624/2022).

45. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vienam asmeniui tenkanti minimali teisės aktuose nustatyta ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamą plotą). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nepagrįsti.

46. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde mini kamerą, kurios plotas yra 18,80 kv. m ploto, kurioje, jo teigimu, buvo laikomi 6 asmenys, tačiau konkrečiai nenurodo kameros numerio, todėl nėra galimybės patikrinti pareiškėjo teiginius. Artimiausias pareiškėjo nurodytam kameros plotui yra kameros Nr. 94 plotas (18,76 kv. m), kurioje, kaip minėta, daugiausiai buvo laikomi 5 asmenys. Byloje duomenų, kad šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys, nėra, atsakovas nurodė, kad šioje kameroje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomi daugiausiai 5 asmenys, netikėti Šiaulių TI pateiktais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo, o pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų jokiais kitais įrodymais nepaneigė. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu taip pat nepagrįsti.

47. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitariniai mazgai kamerose Nr. 7 ir 32 atitverti mūro sienomis, o kameroje Nr. 94 – OSB plokšte, kuri yra 1,80 m aukščio, įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas nepermatoma užuolaida arba įrengtos durys. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks sanitarinių mazgų įrengimas užtikrina asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo privatumo pažeidimo.

48. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra neįgalus ir negauna jokio gydymo, taip pat kamerose buvo blakių, veisėsi pelėsis, o kamera Nr. 92 buvo užlieta, dėl to jis patyrė nepatogumus, tačiau šių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Kaip jau buvo minėta, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.), todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nevertinami.

50. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kiek tai susiję su, pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI esančia subkultūra bei jo sumušimu kameroje 2020 m. lapkričio 16 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, kadangi nebuvo gautas pareiškėjo skundas, o pareiškėjas buvo sumuštas ne dėl, jo teigimu, Šiaulių TI egzistuojančios subkultūros.

51. Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021 ir kt.).

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde be aptartų argumentų, nenurodė jokių kitų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ar įrodymų bei aplinkybių vertinimu.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą, kiek tai susiję su higienos normų kamerose Nr. 44 ir Nr. 92 neužtikrinimu, t. y. kameroje Nr. 92 per lubas gausiai teka vanduo, galbūt didina nelaimingų atsitikimų riziką, kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), o kameroje Nr. 44 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nedega dvi iš keturių šviestuvo lempos, kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Tačiau, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas pažeidimus teigė patyręs kamerose Nr. 7, 32, 94 ir 15, be to, nesiskundė dėl netinkamo apšvietimo kamerose, netvarkingų apšvietimo įrengimų, išimtų langų stiklų bei per lubas tekančio vandens, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju yra visiškai neaktualūs, atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nustatė ir pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą dėl minėtų higienos reikalavimų neužtikrinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliacinį skundą šioje byloje padavė pareiškėjas, šiuo atveju pakeičiant šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, būtų pažeistas non reformatio in peus (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principas, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė