Legislator Case Law & Legislation
203ad56f-c03e-496e-bc67-7e18103e04fd AI generated

203ad56f-c03e-496e-bc67-7e18103e04fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 203ad56f-c03e-496e-bc67-7e18103e04fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-8578-580/2015Proceso Nr. 3-61-3-02391-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui J. V. (J. V.),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundÄ atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sÄ jungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

Legislator headnote

AI generated

203ad56f-c03e-496e-bc67-7e18103e04fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Profesinių sÄ jungų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad profesinių sÄ jungų ir jų narių teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka gina valstybiniai valdžios ir valdymo organai, teismai bei kiti teisėsaugos organai. Profesinių sÄ jungų įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti suderinęs su profesinės sÄ jungos organais. Darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalis numato, kad socialinė partnerystė vystoma naudojantis informavimo ir konsultavimo procedÅ«romis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-8578-580/2015Proceso Nr. 3-61-3-02391-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui J. V. (J. V.),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundÄ atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sÄ jungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

M. dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus VPK) prašė panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M..PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015-02-06 Vilniaus VPK Imuniteto skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M.

J. 2015-02-04 raÅ¡te pateiktos informacijos apie Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriausias prokuroras M. J. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2011-10-1 pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas), 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas).

Minėtas ikiteisminis tyrimas tęsiasi daugiau nei trejus metus, 2012-10-22 jį pavesta atlikti vyresniajai tyrėjai A. M.. Prokuroro 2014-12-19 rašte Nr. 2S-(202)-73743 nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai ir konstatuota, kad daugiau nei metus nėra atliekami būtini veiksmai ikiteisminiam tyrimui užbaigti, ikiteisminis tyrimas atliekamas nepakankamai kvalifikuotai ir intensyviai, nesiėmus priemonių tyrimo intensyvumui užtikrinti, dalis nusikalstamu veikų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, gali likti neišaiškintos.Vilniaus VPK Imuniteto skyrius 2015-04-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-56 konstatavo, kad vyresniosios tyrėjos A.

M. veiksmai pasireiÅ¡kė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, ir Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punkto, 7.3 punkto, 7.5 punkto reikalavimų netinkamu vykdymu. Tokie A. M. veiksmai vertintini, kaip savarankiÅ¡kas tarnybinis nusižengimas, pasireiÅ¡kęs nerÅ«pestingu tarnybinių pareigų vykdymu, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda. A. M. yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos narė, todėl 2015-04-07 Vilniaus VPK vadovaudamasis kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sÄ jungÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ .

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga 2015-04-20 raÅ¡tu Nr. 01-01-68 atsisakė duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ . PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sÄ jungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiÅ¡kiančio žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos ar susivienijimo nariais, reiÅ¡kia garantijas profesinės sÄ jungos nariams iÅ¡vengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, kuriÄ 1994-06-23 ratifikavo Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalÄ , įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, arba veiklos profesinėse sÄ jungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sÄ lygas.

Byloje nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudÄ ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sÄ jungoje, profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ nepagrįstai suvaržytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trÅ«kumus, padarytus pažeidimus. Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo.

Taigi statutinių santykių pobÅ«dis lemia ypatingÄ drausmės ir drausminės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nams didesnius reikalavimus. Vidaus reikalų įstaigos vadovybė turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvienÄ pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrukdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų vieÅ¡ajam interesui.

Profesinei sÄ jungai yra žinoma Å¡i teismų praktika, todėl sÄ moningai nemotyvuotas nesutikimas, prieÅ¡taraujantis teisės normoms bei aprobuotai teismų praktikai vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo argumentus. Atsakovas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga prašė skundÄ atmesti. Pažymėjo, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės aktų nuostatas nesutikimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo yra teisėtas, o pareiÅ¡kėjo skunde nurodyta teismine praktika nepagrįstai susiaurintos vidaus reikalų sistemoje veikiančių profesinių sÄ jungų teisės. Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta profesinių sÄ jungų veiklos laisvė ir veiklos tikslas – kurti ir veikti savarankiÅ¡kai, ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog profesinės sÄ jungos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį profesinės sÄ jungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta profesinės sÄ jungos teisė reikalauti iÅ¡ darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sÄ jungų narių teises.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad profesinių sÄ jungų ir jų narių teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka gina valstybiniai valdžios ir valdymo organai, teismai bei kiti teisėsaugos organai. Profesinių sÄ jungų įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti suderinęs su profesinės sÄ jungos organais. Darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalis numato, kad socialinė partnerystė vystoma naudojantis informavimo ir konsultavimo procedÅ«romis.

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta socialinė garantija – nebÅ«ti nubaustam be iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos sutikimo. Ä®statymas nenumato įpareigojimo vertinti siÅ«lomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narystės ar veiklos profesinėje sÄ jungoje aspektu. SistemiÅ¡kai vertinant teisės aktų visumÄ , akivaizdu, kad profesinės sÄ jungos veikla pagrįsta įvairiu darbdavio veiksmų ir sprendimų vertinimo spektru, t. y. darbdavio priimamų teisės aktų teisėtumo vertinimas, darbo įstatymo laikymosi kontrolė, socialinių garantijų įgyvendinimo užtikrinimas, tame tarpe ir tarnybinių nuobaudų pagrįstumas.

Kadangi minėtame Vidaus tarnybos statute Å¡i teisė suteikta, pasinaudojimas ja negali bÅ«ti įvardintas kaip kompetencijos virÅ¡ijimas ar piktnaudžiavimas teise.Profesinės sÄ jungos taryba, nagrinėdama Vilniaus VPK praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas galimai nepagrįstai siekia nubausti minėtÄ pareigÅ«nę, kuri yra Profesinės sÄ jungos narė, ir pateikė motyvuotÄ atsakymÄ . Profesinės sÄ jungos taryba nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų iÅ¡nagrinėdama tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertindama įvykio aplinkybes bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindÄ ir priežastis.

Tarnybinės nuobaudos paskyrimas įtakoja jos nario ekonominę situacijÄ ir karjeros galimybes – esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai pareigÅ«nas netenka teisės bÅ«ti paskatintas, įgyti aukÅ¡tesnę kvalifikacinę kategorijÄ , dalyvauti atrankose į aukÅ¡tesnes pareigas ir t.t., todėl skiriant tarnybinę nuobaudÄ bÅ«tina griežtai laikytis privalomų procedÅ«rų, vengti bet kokios diskriminacijos ar subjektyvumo, tarnybinę nuobaudÄ skirti tik pagrįstai, visiÅ¡kai įrodžius pareigÅ«no kaltę ir jo neteisėtus veiksmus.Darbdavys neturėjo teisės siÅ«lyti taikyti tarnybinę atsakomybę, nes nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinti A.

M. veiksmai, jos kaltė. Tai prieÅ¡tarauja Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka) tikslams. Tik įsigilinus į tarnybinės nuobaudos pagrįstumÄ , galima įvertinti visas aplinkybes bei Profesinės sÄ jungos tarybos nesutikimo pagrįstumÄ .Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu, neatvykimo priežastys nenurodytos.Skundas tenkintinas.Ginčo teisiniai santykiai susiklostė tarnybinių nuobaudų skyrimo pagal Vidaus tarnybos statutÄ srityje, susijusioje su profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo iÅ¡ankstiniu sutikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Vilniaus VPK Imuniteto skyrius 2015-04-07 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-15-56 pasiÅ«lė Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. už tarnybinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kusį Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatų nesilaikymu, Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto ir Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punkto, 7.3 punkto, 7.5 punkto reikalavimų netinkamu vykdymu skirti tarnybinę nuobaudÄ (b. l. 8-15).

Atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo įvertinti A. M. veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų naudojimas) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-10-11, o nuo 2012-10-22 perduotas A. M.. Tarnybinis patikrinimas atliktas pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M.

J. 2015-02-04 raÅ¡tÄ su priedais bei atsižvelgiant į prokuroro M. J. 2015-04-03 nutarimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ A. M.. Tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinti byloje atlikti procesiniai veiksmai, gautas A. M. paaiÅ¡kinimas, tyrimo metu pareigÅ«nė apklausta dar kartÄ .  Vilniaus apskrities VPK 2015-04-07 raÅ¡tu Nr. 10-S-91458 kreipėsi į Profesinę sÄ jungÄ praÅ¡ydamas duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ A. M. bei pateikė Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ (b. l. 7).

Profesinės sÄ jungos 2015-04-17 tarybos posėdyje (b. l. 24-25) buvo svarstytas klausimas dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nei A. M.. Posėdžio metu buvo aptarti klausimai dėl pareigÅ«nės atliekamo ikiteisminio tyrimo, kai per 2 m. 4 mėn. byloje atlikti tik 9 procesiniai veiksmai ir nevykdyti prokuroro nurodymai. Pažymėta, kad neatsižvelgta į tai, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m., neįvertinti pareigÅ«nės paaiÅ¡kinimai, kad iki medžiagos perdavimo nebuvo imtasi skubių veiksmų, siekiant iÅ¡saugoti informacijÄ , nesurinkti svarbÅ«s įrodymai, neįvertintas pareigÅ«nės darbo krÅ«vis.

Profesinė sÄ junga 2015-04-20 raÅ¡tu Nr. 01-01-68 priėmė sprendimÄ neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nei A. M.. Profesinė sÄ junga pažymėjo, kad, jos nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl telefoninio sukčiavimo buvo pradėtas dar 2011 m., o A. M. pavesta tęsti tyrimÄ tik po metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. PareigÅ«nės paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad prieÅ¡ perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagÄ nebuvo imtasi skubių veiksmų, siekiant iÅ¡saugoti elektroniniais ryÅ¡iais gaunamos informacijos, nesurinkti svarbÅ«s duomenys.

Nebuvo įvertintas pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinime nurodytas darbo krÅ«vis (b. l. 6).Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statutas bei Profesinių sÄ jungų įstatymas. Kiekvieno asmens, tame tarpe ir pareigÅ«no teisė steigti ir stoti į profesines sÄ jungas, tiek kaip savarankiÅ¡ka laisvė, tiek kaip laisvės jungtis į asociacijas dalis, laiduojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Pagal Konstitucijos 50 straipsnį, profesinės sÄ jungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiÅ¡kai.

Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sÄ jungos turi lygias teises. Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ ir mokymÄ si vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigÅ«nų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sÄ jungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybÄ vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas.

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pareigÅ«nai įstatymų bei Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sÄ jungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį profesinių sÄ jungų nariams negali bÅ«ti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, iÅ¡skyrus iÅ¡rinkimÄ Ä¯ renkamus organus ir privalomuosius atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindus.

Skiriant tarnybines nuobaudas, iÅ¡skyrus tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 3 dalį pareigÅ«nui, iÅ¡rinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sÄ jungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (iÅ¡skyrus tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos) reikalingas iÅ¡ankstinis tos profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalys numato, kad darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo, iÅ¡rinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sÄ jungos atstovaujamÄ jį ir (arba) valdymo organÄ laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo iÅ¡ankstinio sutikimo.

Å io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-3646-11 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, aiÅ¡kinant jÄ nurodyto adresato (profesinių sÄ jungų narių) garantijų taikymo aspektu, reiÅ¡kia, kad iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas yra reikalingas, jeigu tarnybinė nuobauda yra skiriama (yra siekiama paskirti) profesinės sÄ jungos nariui.

Tai rodo, jog Vidaus tarnybos statutas praplečia adresatų ratÄ apimdamas bet kurį profesinės sÄ jungos narį, o ne tik tÄ , kuris yra iÅ¡rinktas į profesinės sÄ jungos atstovaujamÄ jį ir (arba) valdymo organÄ . A. M. nuo 2013-04-11 yra profesinės sÄ jungos narė (b. l. 35). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004-04-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ profesinė sÄ junga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimÄ patraukti pareigÅ«nÄ drausminėn atsakomybėn varžyti policijos komisariato galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigÅ«nų netinkamÄ elgesį.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Atsakovas atsiliepime teigia, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta socialinė garantija – nebÅ«ti nubaustam be iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos sutikimo, vertintina sistemiÅ¡kai ir atsižvelgiant į profesinės sÄ jungos veiklos spektrÄ apima ir tarnybinių nuobaudų pagrįstumo patikrinimÄ iÅ¡ankstinio sutikimo davimo procedÅ«ros metu.

Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų aukščiau paminėtos teisminės praktikos keitimÄ nesant tam bÅ«tinų pagrindų. Profesinių sÄ jungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Å¡io ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sÄ jungos įstatais (statutu). Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 straipsnis pažymi, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalÄ , įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, arba veiklos profesinėse sÄ jungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sÄ lygas.

Taigi iÅ¡ Å¡is tarptautinis teisės aktas numato apsaugÄ , susijusiÄ tik su nediskriminavimo dėl veiklos profesinėje sÄ jungoje, tuo laiduodamas profesinės sÄ jungos veiklos galimybę Aptariamos socialinės garantijos paskirtis yra ne iÅ¡skirtinių sÄ lygų profesinės sÄ jungos nariams sudarymas, įvedant papildomÄ apsaugÄ dėl jų baudimo už tarnybinėje veikloje padarytus nusižengimus teisėtumÄ skirtingai nei kitų analogiÅ¡kas pareigas užimančių asmenų patikrintų ir profesinės sÄ jungos, tačiau socialine garantija siekiama sudaryti tinkamas sÄ lygas profesinėms sÄ jungoms veikti, kuo yra užtikrinamas visuomeninis interesas turėti veiksmingÄ bei nepriklausomÄ darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo institucijÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-441/2005 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiÅ¡kia garantijas profesinės sÄ jungos nariams iÅ¡vengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Jeigu A. M. bÅ«tų paskirta tarnybinė nuobauda, jos teisėtumas galėtų bÅ«ti tikrinamas teismo procese įvertinant visas Profesinės sÄ jungos nurodomas aplinkybes, nuobaudos atitikimÄ Vidaus tarnybos statutui, Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkai bei kitiems teisės aktams. Tuo remiantis konstatuojama, kad spręsdama iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ A. M. davimo klausimÄ Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga negalėjo vertinti siekiamos skirti nuobaudos pagrįstumo.

Profesinės sÄ jungos atsisakyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad tarnybinė nuobauda A. M. gali bÅ«ti skiriama įvertinus tai, kad ji yra profesinės sÄ jungos narė. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ A. M. yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turi bÅ«ti panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos 2015-04-20 atsisakymÄ duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. Nr. 01-01-68.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Â Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                               Jūra Marija Strumskienė