2038e43b-e6cc-4b5d-8a90-c07ce8e59387 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-82-805/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05891-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;1.1.7.2.5;1.1.8.1;1.2.14.2.2;2.1.15.1.2;2.1.16.1.9;2.3.6.4(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.Prienai        Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams J. S. ir S. K.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A.

J. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, mokosi PetraÅ¡iÅ«nų profesinio rengimo centre mÅ«rininko specialybės, neteistas, S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB “Kauno tiltai” plento darbininku, neteistas,kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis J. S. 2016 m. vasario 4 d. apie 18.30 val., bendrai veikdamas su S. K., atėjo į A. J. B. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir metaliniu strypu, rastu vietoje, sulaužius Å«kinio pastato durų užraktÄ , įsibrovė į pastato vidų, iÅ¡ kurio pagrobė 200 eurų vertės du verÅ¡elius, tuo nukentėjusiajai A. J. B. padarė 200 eurų turtinę žalÄ .Kaltinamasis S. K. 2016 m. vasario 4 d. apie 18.30 val., bendrai veikdamas su J. S., atėjo į A. J. B. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir vietoje rastu metaliniu strypu sulaužius Å«kinio pastato durų užraktÄ , įsibrovė į pastato vidų, iÅ¡ kurio pagrobė du 200 eurų vertės verÅ¡elius, tuo nukentėjusiajai A.

J. B. padarė 200 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016 m. vasario 4 d. vakare, apie 18 val., jam paskambino K. ir pasakė, kad yra verÅ¡iukai, kurių jis nori. Su tokiu pasiÅ«lymu sutiko, traukiniu atvyko link (duomenys neskelbtini) kaimo, stotelėje palaukė iki atvyks K.. Abu nuvažiavo į nukentėjusios sodybÄ , su strypu, kurį rado vietoje, iÅ¡laužė spynÄ ir paėmė du verÅ¡elius, kuriuos parsivežė namo. Jis pats nukentėjusios nepažinojo, apie jÄ pasakė draugas K..

Žinojo, kad verÅ¡eliai svetimi. VerÅ¡elius, pariÅ¡tus virvėmis, apie 7 kilometrus pėsčiomis parsivedė į namus (duomenys neskelbtini) kaime ir uždarė tvarte. Parodė, kad Å¡iuos verÅ¡elius ketino pats auginti. Atvykę pareigÅ«nai verÅ¡elius rado tvarte. VerÅ¡eliai nukentėjusiajai grÄ Å¾inti, juos po 5 dienų su arkliu nuvežė nukentėjusiosios sÅ«nui. Nežino ar nukentėjusioji buvo namie kai iÅ¡sivedė verÅ¡elius. Sutiktų atlyginti ieÅ¡kinį nukentėjusiajai. VerÅ¡iukai buvo apie vienerių metų, vienas galėjo sverti apie 200 kg., kokia jų vertė nežino.

Parodė, jog buvo blaivus, nurodė, kad ir daugiau gyvulių buvo tvarte, pavogtus gyvuliu norėjo auginti, vėliau su K. bÅ«tų taręsis dėl naudos.Kaltinamasis S. K. kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad jo kaimynas R. G. eidavo Å¡erti B. gyvulių, kadangi ji jau dvi savaitės dėl iÅ¡tikusio insulto gulėjo ligoninėje. Nukentėjusios sÅ«nus tuose namuose negyveno, gyvuliais rÅ«pinosi G.. Atėjęs G. papasakojo kokių gyvulių pas nukentėjusiÄ jÄ yra. Viskas įvyko 2016 m. vasario 4 d vakare, tamsiu paros metu.

Tvartas buvo užrakintas, su strypu iÅ¡traukė „prabajų“. Kadangi jis anksčiau gyveno su S. seserimi, todėl žinojo, kad S. norėtų verÅ¡iukus auginti. TÄ patį vakarÄ parvedus į jo namus verÅ¡elius liko pas S., pašėrė verÅ¡ius, o kitÄ dienÄ apie pietus atvyko policija. Atvykus pareigÅ«nams iÅ¡ karto norėjo sugrÄ Å¾inti verÅ¡elius, bet, nesant nukentėjusios sÅ«naus, laukė iki jis atvažiuos. Apie atlygį su S. nekalbėjo, nes S. sesuo yra jo dviejų vaikų motina.

Su nukentėjusiÄ ja bendravo telefonu jai sugrįžus iÅ¡ ligoninės, norėjo tuos verÅ¡elius nupirkti, bet, kadangi G. užkėlė kainÄ , nesusitarė ir verÅ¡elius grÄ Å¾ino. NeprieÅ¡tarauja nukentėjusiajai atlyginti žalÄ , tačiau iÅ¡ karto tokių pinigų pagal esamÄ turtinę padėtį sumokėti negalėtų.Nukentėjusiosios A. J. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta (b.l.17-20), kad nuo 2016 m. sausio 28 d. ji gulėjo Kauno ligoninėje, kadangi iÅ¡tiko insultas su paralyžiumi.

Ligoninėje pragulėjo du mėnesius. Kol ji gulėjo ligoninėje jos sÅ«nus D. A. prašė R. G. prižiÅ«rėti gyvulius. Tiksliai neprisimena kada jai paskambino sÅ«nus ir pranešė, kad iÅ¡ tvarto pavogti du verÅ¡iukai ir trys Å¾Ä sys. Ji pati apžiÅ«rėti negalėjo, nes sirgo. Vieno verÅ¡iuko vertė 100 eurų, tačiau verÅ¡iukai 2016 m. vasario 12 d. buvo grÄ Å¾inti jos sÅ«nui D. A., dėl jų civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Dėl dingusių Å¾Ä sų tvirtai teigti, kad jos buvo pavogtos tuo metu, negali, galbÅ«t jų gerai neprižiÅ«rėjo R.

G. ir jos pabėgo, dėl to pretenzijų neturi. Nukentėjusioji A. J. B. teismo posėdyje parodė, kad verÅ¡iukai buvo mėsiniai. Nuo Å¡.m. sausio 29 d. dėl iÅ¡tikusio insulto ji gulėjo Kaune ligoninėje, kurioje iÅ¡buvo du mėnesius, pastoviai vartoja vaistus, gydytojai liepė nesinervuoti. PaaiÅ¡kino, kad iki sausio 29 d. buvo sveika, viena gyveno, augino gyvulius. Å iuo metu gyvena pas sÅ«nų Kaune, į kaimÄ dėl prastos sveikatos bÅ«klės grįžti neketina. Å iuo metu gyvulių neturi, juos iÅ¡sipardavė, iÅ¡dovanojo.

Nurodė, kad kaltinamieji Å¡iandien atsiprašė. Teigia, kad vaistai nekompensuojami, pati juos perka, dėl įvykusios ligos juda tik invalido vežimėlio pagalba. Civilinio ieÅ¡kinio nemažina, nori, kad kaltinamieji sumokėtų praÅ¡omÄ neturtinei žalai atlyginti sumÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau tekste – BPK) 218 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 273 straipsniais teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimÄ , kaltais visiÅ¡kai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras.

Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamųjų kaltę. Be kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei paaiÅ¡kinimų, duotų teisiamajame posėdyje, J. S. ir S. K. kaltę patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojo D. A. apklausos apklausos protokole (b.l.26) pažymėta, kad 2016 m. sausio 28 d. jo motinÄ A. J. B. paguldžius į ligoninę gyvulius (duomenys neskelbtini) kaime prižiÅ«rėjo R.

G., apie įvykį motinai pranešė jis. 2016 m. vasario 11 d. S. K. ir J. S. atvedė jo motinai priklausiusius verÅ¡elius, jie pasirašė grÄ Å¾inimo lapelį.Liudytojo R. G. parodymais jis nukentėjusiosios, kuri guli ligoninėje, žodiniu pavedimu, prižiÅ«rėjo A. J. B. gyvulius. 2016 m. vasario 5 d. apie 9.20 val. atėjęs Å¡erti gyvulių pastebėjo iÅ¡plėštas tvarto duris, užėjęs vidun pasigedo trijų Å¾Ä sų ir dviejų verÅ¡iukų, apie tai pranešė nukentėjusiajai (b.l.30-31).Liudytojos V.

A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu užfiksuotais parodymais (b.l.35-36) matyti, kad atvykus į įvykio vietÄ buvo rastas R. G., kuris paaiÅ¡kino, kad prižiÅ«ri A. J. B. gyvulius, nes ji guli ligoninėje, rado sugadintÄ Å«kinio pastato durų užraktÄ , iÅ¡ tvarto buvo pagrobti du verÅ¡iai ir trys Å¾Ä sys. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ pastebėta, kad iÅ¡luptas durų užraktas, lauke rasti dviejų verÅ¡ių kanopų įspaudai bei dviejų žmonių pėdų įspaudai. Å iais įspaudais pareigÅ«nai M. ir B. nuėjo apie 7 kilometrus iki sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje gyvena N..

Kol pareigÅ«nai ėjo pėsčiomis, ji aplinkkeliu važiavo tarnybiniu automobiliu. Su pareigÅ«nais susitiko N. sodyboje gyvenantis J. S., kuris prisipažino, kad iÅ¡ A. J. B. sodybos pavogė du verÅ¡ius. ApžiÅ«rėjus Å«kinį pastatÄ viduje rasti pririÅ¡ti du verÅ¡eliai. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b.l.40-41) parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas kad (duomenys neskelbtini) kaime iÅ¡ A. B. sodybos Å«kinio pastato pagrobta du verÅ¡iai ir trys Å¾Ä sys. Trise atvyko į A. J. B. sodybÄ , matėsi sulaužytas Å«kinio pastato užraktas ir pagal tenai buvusio vyriÅ¡kio R.

G., kuris prižiÅ«rėjo gyvulius paaiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ tvarto buvo pagrobti du verÅ¡iai bei trys Å¾Ä sys. Ä®vykio vietoje buvo pastebėti verÅ¡iukų kanopų įspaudai, o greta dviejų žmonių pėdų įspaudai. Å iais įspaudais jie nuėjo iki, kaip paaiÅ¡kėjo, N. sodybos. Sodyboje buvo rastas J. S., kuris prisipažino, kad iÅ¡ A. J. B. sodybos kartu su S. K. pagrobė du verÅ¡iukus. Tvarte rasti pagrobti du verÅ¡eliai, daugiau jokių gyvulių tvarte nebuvo, nei Å¾Ä sų, nei galimų jų likučių nerasta.2016 m. vasario 5 d.

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, išlaužus tvarto duris pagrobti nukentėjusiajai A. J. B., kuri yra ligoninėje, priklausę du veršeliai (b.l.3).2016 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota A. J. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. atluptas ūkinio pastato durų užraktas, prie ūkinio pastato ir nuo jo per laukus matomi dviejų veršių kanopų ir dviejų žmonių batų pėdų įspaudai, kuriais atsekta iki N. sodybos, esančios to paties rajono (duomenys neskelbtini) kaime, tvarte rasti ir nufotografuoti du pagrobti veršeliai (b.l.4-13).

Du verÅ¡eliai, apžiÅ«rėti įvykio vietos apžiÅ«ros metu, 2016 m. vasario 11 d. grÄ Å¾inti A. J. B. sÅ«nui D. A. (b.l.28).Nukentėjusioji A. J. B. dėl vagystės pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l.22).Pirmiau aptarti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , metaliniu strypu sugadinę Å«kinio pastato durų užraktÄ , įsibrovė į tvartÄ ir pagrobė nukentėjusiajai A.

J. B. priklausiusius du verÅ¡elius, kurių kiekvieno vertė po 100 eurų. Kaltinamieji, turėdami vieningÄ tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikė bendromis pastangomis prieÅ¡ turto savininkės valiÄ , be Å¡ios leidimo ir žinios. Kaltinamųjų veiksmai padaryti tiesiogine tyčia S. K., kaip nukentėjusiosios kaimynui, žinant, kad A. J. B. yra gydymo įstaigoje, o nukentėjusiosios gyvulius prižiÅ«ri papraÅ¡ytas svetimas asmuo, pasikvietė J. S. ir Å«kinio pastato sugadinę durų užraktÄ pagrobė du verÅ¡elius, kuriuos parsivedė į tvartÄ .

Kad J. S. norėjo verÅ¡elius auginti pats, o dėl atlygio už tai su S. K. neva tai bÅ«tų sutaręs vėliau, neÅ¡alina kaltinamųjų atsakomybės, svetimas turtas buvo paimtas be turto savininko sutikimo, pasinaudojant palankiai susiklosčiusia situacija pagrobti kitam asmeniui priklausiusius daiktus. Kad kaltinamieji nebuvo sutarę kokios bÅ«tent vertės turtÄ nori pagrobti ir, kad po nusikalstamos veikos padarymo verÅ¡elius sugrÄ Å¾ino nukentėjusiosios sÅ«nui, reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neturi.

Veika baigta, ji tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra svetimo turto pagobimas įsibrovus į patalpÄ . Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.22). Nurodė, kad kaltinamieji jos kaimynai, nepaisant to, kad verÅ¡eliai sugrÄ Å¾inti ir ji turtinės žalos nepraÅ¡o, teigia, kad kaltinamieji padarė jai moralinę žalÄ dėl to, kad sužinoję, jog iÅ¡tiko nelaimė – insultas, pasinaudojo bejėgiÅ¡kumu ir apvogė, kas rodo visiÅ¡kÄ sÄ Å¾inės nebuvimÄ , nesupratingumÄ ir jos nuvertinimÄ .

Gyvuliai Å¡iuo metu iÅ¡parduoti, padovanoti, kadangi dėl prastos sveikatos bÅ«klės kaime daugiau viena gyventi negali. Nukentėjusioji jokių kitų įrodymų neturtinės žalos dydžiui pagrįsti neturi ir pateikti teismui negali. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) neturtine žala laiko ne tik asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , bet ir „kita, teismo įvertintÄ pinigais“.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo instituto paskirtis taip pat apima ir teisingÄ neigiamų iÅ¡gyvenimų, patirto dvasinio bei emocinio sukrėtimo, atsiradusių nepatogumų ir kt kompensavimÄ , o tikslas – socialinio teisingumo atkÅ«rimas ... ir už praradimus. Neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dus, atvejus bei jos dydžio nustatymo kriterijus reguliuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Vienu iÅ¡ pagrindinių kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, laikomos yra nukentėjusiajam sukeltos pasekmės. CK 6.291 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginama tik protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus atitinkančio dydžio neturtinė žala.Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas sprendžia, kad garbaus amžiaus nukentėjusiajai, nusikaltimo padarymo metu buvusiai gydymo įstaigoje, dėl prarastų gyvulių buvo sukeltos neigiamos pasekmės – nemalonūs emociniai išgyvenimai, nervinė įtampa. Vienok, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji į ligoninę buvo patalpinta gerokai anksčiau nei, kad buvo padaryta vagystė, todėl, teismo manymu, nukentėjusiajai nepateikus ieškinio dydį pagrindžiančių įrodymų, vagystė vienareikšmiškai insulto dingstimi nebuvo.

Kaip pripažino pati nukentėjusioji iki tol ji buvo sveika, stipri, viena gyveno kaime ir tvarkėsi Å«kyje, o po ligos, suprastėjus sveikatai, iÅ¡sikėlė gyventi pas sÅ«nų. Taigi, akivaizdu, kad prieÅ¡ tai įvykusios ligos padariniai sukėlė nukentėjusiajai tokias pasekmes. Teismas sutinka su A. J. B. argumentais, kad J. S. ir S. K., kaip kaimynų, veiksmai netoleruotini nei teisės, nei moralės požiÅ«riu, kad dėl gyvulių praradimo ji pergyveno ir jaudinosi. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad verÅ¡eliai kaltinamųjų sugrÄ Å¾inti, o vėliau pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ su nukentėjusiosios žinia perleisti tretiesiems asmenims, duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad emociniai nepatogumai buvo laikino pobÅ«džio.

Jokių duomenų, kad bÅ«tent tokie kaltinamųjų veiksmai A. J. B. sukėlė ilgalaikio pobÅ«džio neigiamus liekamuosius reiÅ¡kinius byloje nėra pateikta. Vaistai, kuriuos, kaip paaiÅ¡kino pati nukentėjusioji, ji vartoja, nekompensuotini, kas taip pat paneigia nurodytas aplinkybes dėl praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra, kad žalos dydis faktinėje situacijoje netaptų nepakeliama naÅ¡ta nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

Ä®vertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į Å¡alies ekonominę situacijÄ , žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 150 eurų. Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina 150 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.275 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), Å¡iai daliai tenkinamas civilinis ieÅ¡kinys, o likusioje dalyje atmestinas.

             Bausmė - valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamieji J. S. ir S. K. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei (BK 11 str. 4 d.), civiliniam ieÅ¡kiniui neprieÅ¡tarauja, nukentėjusiosios atsiprašė. J. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas tvarka, psichiatro - narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas, yra jauno ir darbingo mažiaus, Å¡eimos nesukÅ«ręs, mokosi, seniÅ«nija nusiskundimų juo neturi. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. K. praeityje neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. K. dirba ir gauna pastovias pajamas, paties teigimu, prisideda prie dviejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, seniÅ«nijos charakterizuojamas patenkinamai, psichiatro - narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas. Esant aukščiau aptartų duomenų visetui, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis - nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant jį prevenciÅ¡kai pataisyti, kad daugiau nenusikalstų, laikytųsi įstatymų, - pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims bus pasiekti paskyrus prokuroro siÅ«lomÄ laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus bei draudimus (BK 48 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, kai kaltinamasis kaltę pripažįsta, baudžiamoji byla baigiama iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnis ir jam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 119 straipsnis). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kardomojo kalinimo laikas (BK 65 – 66 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir tęsti mokymÄ si arba dirbti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, J. S. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir tęsti mokymÄ si arba dirbti.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, S. K. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 65 - 66 straipsnį į J. S. bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 6 d. įskaitytinai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi iÅ¡aiÅ¡kinti J. S. ir S. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti solidariai iÅ¡ J. S. ir S. K. A. J. B. 150 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti J. S. ir S. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .        Teisėja                                                                                                                              Loreta Radzevičienė