2035e5be-2198-4294-bb94-6bec4e5db74a · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-35-730/2018                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01600-2016-1                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S)   2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4                                                                                                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 4 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių M.

Å ., R. K., G. B. ir J. M. D. ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo J. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms M. Å ., R. K., G. B. ir J. M. D. dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir joms skirti naudotis Å¡iomis gyvenamojo namo patalpomis, 1-1 5,76 kv. m., 1-2 9,12 kv. m., 1-3 9,93 kv. m., 1-4 14,67 kv. m., 1-7 9,99 kv. m., iÅ¡ viso patalpų ploto – 49,47 kv. m., o atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio (duomenys neskelbtini), Å¡iomis patalpomis: 1-5 13,24 kv. m., 1-6 2,87 kv. m., iÅ¡ viso 16.11 kv. m. arba 0,29 kv. m. mažiau nei priklausytų atsakovui pagal nuosavybės teise tenkančio gyvenamojo namo patalpų dalį ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovių motina L. B.. Po motinos mirties pagal įstatymÄ velionės turtÄ paveldėjo keturi vaikai. TurtÄ paveldėjo lygiomis dalimis po ¼ dalį namų valdos, tai yra gyvenamojo namo, Å«kio pastato, žemės sklypo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Naudojimosi patalpomis tvarka nėra nustatyta, gera valia dėl naudojimosi patalpomis tvarkos su atsakovu nesutaria, todėl praÅ¡o teismÄ nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė G. B. dovanojo savo dukrai J. M. D. dalį savo turto, J. M. D. byloje dalyvauja kaip ieÅ¡kovė.     Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio (duomenys neskelbtini) tvarkÄ : atsakovui paskirti naudotis kambariais 1-7, (9,99 kv. m.) ir 1-5 (13,24 kv. m.) ir veranda 1-6, (2,87 kv. m.), iÅ¡ viso patalpų ploto 26,1 kv. m., o ieÅ¡kovėms skirti naudotis Å¡iomis gyvenamojo namo patalpomis – 1-1 (5,76 kv. m.), 1-2 (9,12 kv. m.), 1-3 (9,93 kv. m.), 1-4 (14,67 kv. m.), iÅ¡ viso patalpų ploto 39,48 kv. m., priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovių naudai 1 414,71 EUR kompensacijÄ už atsakovui liekančiÄ didesnę turto dalį.

Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog jam tenka naudotis didesne turto dalimi, minusavus jo iÅ¡laidas namo pagerinimui, sudarančias 1 409,87 EUR, jis sutinka sumokėti ieÅ¡kovėms 1 414,71 EUR kompensacijÄ . Atsakovas taip pat sutinka savo lėšomis įsirengti vandentiekį ir kanalizacijÄ , kurių įrengimas jam atsieitų 629,20 EUR, atskirÄ elektros įvadÄ , bei susiremontuoti apleistus ir neprižiÅ«rėtus kambarius.   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Tauragės apylinkės teismas (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017-08-22 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė ieÅ¡kovėms G.

B., M. Å ., R. K., J. M. D. ir atsakovui J. B. naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarkÄ : ieÅ¡kovėms G. B., M. Å ., R. K., J. M. D. paskyrė naudotis patalpomis, namo iÅ¡planavimo plane pažymėtomis indeksais: 1-1 5,76 kv. m., 1-2 9,12 kv. m., 1-3 9,93 kv. m., 1-4 14,67 kv. m., iÅ¡ viso patalpų ploto 39,48 kv. m.; atsakovui J. B. paskyrė naudotis patalpomis, namo iÅ¡planavimo plane pažymėtomis indeksais: 1-7, 9,99 kv. m., 1-5 13,24 kv. m. ir 1-6, 2,87 kv. m., viso patalpų ploto 26,1 kv. m., likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo J.

B. 3 812,12 EUR piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovių G. B., M. Å ., R. K. ir J. M. D. naudai, priteisė iÅ¡ G. B., M. Å ., R. K., J. M. D. ir J. B. po 4,04 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Tauragės apylinkės teismo (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-09-20 nutartimi iÅ¡taisytas raÅ¡ymo apsirikimas 2017-08-22 sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus ieÅ¡kovių pasiÅ«lytÄ patalpų padalinimo planÄ bei namo planÄ , nustačius ieÅ¡kovių siÅ«lomÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , neadekvačiai bÅ«tų pažeistos atsakovo teisės bei pažeisti interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai.

IeÅ¡kovės teikdamos siÅ«lymÄ neatsižvelgė į tai, kokiu bÅ«du atsakovas galės Å¡ildytis savo patalpas, nesiÅ«lė visoms Å¡alims naudotis patalpa, kurioje yra Å¡ildymo krosnis ar kitų patalpų apÅ¡ildymo variantų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų priimti racionaliausiÄ pasiÅ«lymÄ . Be to, nustatyta, kad ieÅ¡kovių pasiÅ«lytoje naudojimosi tvarkoje atsakovui tenkančioje dalyje nėra vandentiekio ir kanalizacijos, o tai reiÅ¡kia, kad jo dalis yra mažiau vertingesnė, negu ieÅ¡kovėms tenkanti dalis.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog toks ieÅ¡kovių pasiÅ«lymas neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, racionalumo ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes turto dalys bus nelygiavertės, atsakovas negalėtų prieiti prie kamino ir prisijungti prie pečiaus dÅ«mtraukį, jam papildomai reikėtų įsirengti Å¡ildymo įrangÄ , kuri pareikalautų papildomai lėšų, todėl atsakovui paskyrus naudotis minėtas patalpas, jis iÅ¡ karto negalėtų dėl aukščiau paminėtų aplinkybių jomis naudotis.

Kita vertus tenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ nustatyti jo siÅ«lomÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , jam atitektų 9,7 kv. m. daugiau patalpų ploto, kas, kaip teigia ieÅ¡kovės, pažeistų adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijus. Tačiau vertinant Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovui tenkanti naudotis namo dalis bÅ«tų žymiai mažiau vertingesnė, negu ieÅ¡kovėms tenkanti naudotis namo dalis, nes atsakovo dalis nėra taip gerai įrengta, kaip ieÅ¡kovių praÅ¡oma palikti namo dalis, joje nėra vandentiekio ir kanalizacijos, be to atsakovas savo dalyje pastoviai gyveno, kiek sugebėjo ar galėjo Å¡ia namo dalimi ir motinos dalimi rÅ«pinosi, mokėjo už motinos patalpų dalyje esantį vandenį mokesčius.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad palikus jam naudotis Å¡iomis jo valdomomis patalpomis ir sumokėjus ieÅ¡kovėms atitinkamo dydžio kompensacijas už jam tenkančiÄ naudotis didesnę 9,7 kv. m. namo dalį, bÅ«tų iÅ¡laikyti adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, racionalumo ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijai. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kuris pareiÅ¡kęs norÄ mokėti kompensacijÄ , daugiau įrodymų apie namo rinkos kainÄ nepateikė, padarė iÅ¡vadÄ , kad namo rinkos vertė yra nustatyta ieÅ¡kovių paskaičiavimais atliktais pagal vertintojo aktÄ , nes paskaičiavimai realiau atitinka namo rinkos vertę.

Pagal ieÅ¡kovių paskaičiavimus namo rinkos vertė yra 25 760 EUR. Teismas, vertindamas priteistinos kompensacijos dydį, neatsižvelgia į atsakovo nurodytas aplinkybės dėl to, kad jis pagerino namÄ , tai yra sudėjo langus, įvedė motinos pusėje vandentiekį, atliko elektrifikacijos darbus, bei vykdė kitus namo pagerinimo darbus, nes Å¡iuos darbus jis vykdė dar esant motinai gyvai ir nepateikė įrodymų, kad jis už pagerinimo darbus mokėjo pinigines lėšas, ar kažkas tuos darbus vykdė nemokamai.

Dėl to kompensacija iÅ¡mokėtina ieÅ¡kovėms solidariai apskaičiuojama taip: namo bendras plotas 65,58 kv. m., todėl atsižvelgiant į viso namo įkainojimÄ vieno kv. metro kaina laikytina 392,80 EUR, kiekvienam pradiniam paveldėtojui tenka po ¼ paveldėto turto, t.y. po 16,395 kv. m.. Kadangi atsakovui tenka naudotis 9,705 kv. m. didesniu plotu, atsakovas už jam tenkantį didesnį patalpų plotÄ turėtų ieÅ¡kovėms iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , kuriÄ sudaro 3 812,12 EUR arba po 953,03 EUR kiekvienai ieÅ¡kovei atskirai.

Teismo posėdžio metu, teismas ne kartÄ kreipėsi į Å¡alių atstovus dėl to ar jie nepageidautų vietoje naudojimosi tvarkos nustatymo, spręsti klausimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo, tačiau Å¡alių atstovai prašė tik nustatyti namo naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ planÄ . Proporcingai atmestai ir patenkintai ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio daliai, priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė M.

Å . praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2017-08-22 sprendimÄ pakeisti ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimo plane indeksu 1A1m(p) patalpÄ , žymimÄ indeksu 1-7 9,99 kv. m. paskirti naudotis ieÅ¡kovėms; atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-6 2,87 kv. m., ir 1-5 13,24 kv. m., netenkinti atsakovo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvuodamas, nustatė atsakovo praÅ¡omÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ .

Tokiu bÅ«du apribojo ieÅ¡kovės teisę naudotis jai priklausančiu turtu, tai yra, sumažėjo ieÅ¡kovei tenkanti turto dalis nuo 16,37 kv. m. iki 13,16 kv. m. Teismas priteisdamas kompensacijÄ ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo už jam tenkančiÄ naudotis didesnę turto dalį, priverstinai įpareigojo ieÅ¡kovę parduoti atsakovui pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , bei priteisdamas kompensacijÄ ieÅ¡kovėms, iÅ¡ esmės pažeidė materialines bei procesines teisės normas, kadangi išėjo iÅ¡ reikalavimo ribų, nes atsakovas neprašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybėsAtsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai: Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ atsakovui paskirti naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-7 ir priteisti iÅ¡ atsakovo visų ieÅ¡kovių naudai 3 812,12 EUR kompensacijÄ pakankamai iÅ¡samiai motyvavo.Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad ji privalo parduoti atsakovui 3,21 kv. m. už 1 270,71 EUR, tačiau pastebėtina tai, kad pati apeliantė patvirtino, jog „padalinti gyvenamÄ jį namÄ taip, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių gautų pagal jam priklausančiÄ nuosavybės dalį name ir atskiras izoliuotas patalpas, nėra jokios nei teisinės, nei techninės galimybės“, kas reiÅ¡kia, kad nesvarbu, kaip bÅ«tų patalpos paskirtos naudotis, vis tiek kažkam reikėtų sumokėti kompensacijÄ kitiems bendraturčiams.

Tam ir yra sukurtas kompensacijos institutas, kad teisingai už tokius pažeidimus bÅ«tų atlyginta.Apeliantė nepateikia jokių objektyvių motyvų, kokiu pagrindu ginčo patalpa, pažymėta 1-7, turėjo bÅ«ti priteista ieÅ¡kovėms ir nepateikia jokių argumentų, kurie galėtų paneigti teismo nurodytus sprendimo motyvus.IÅ¡ atsakovo buvo priteista pakankamai didelė kompensacija ieÅ¡kovėms remiantis jų nurodyta namo verte, tačiau nustatant kompensacijos dydį nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovui priskirtose naudotis patalpose nėra nei vandentiekio nei kanalizacijos, o ieÅ¡kovėms priskirtose naudotis patalpose visa tai yra, be to, ieÅ¡kovėms priskirtos naudotis patalpos yra suremontuotos, o atsakovo patalpoms yra reikalingas pakankamai didelis remontas, kas reiÅ¡kia, kad ir taip ieÅ¡kovėms priskirtų naudotis patalpų vertė yra žymiai didesnė, dėl ko, teismas turėjo priteisti mažesnę kompensacijÄ ieÅ¡kovėms, tačiau atsakovas Å¡ios sprendimo dalies atsakovas neskundžia.Nesutiktina, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , „išėjo iÅ¡ Å¡alių reikalavimo ribų ir taip pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas“, kadangi atsakovas prašė už jam priskirtas naudotis tris patalpas priteisti kompensacijÄ ieÅ¡kovėms.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ ne tik atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra priteisiama kompensacija, bet ir nustatant naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ .Paskyrus ieÅ¡kovėms naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-7, reikėtų projekto, kurio pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡kirsti sienÄ iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7, bei užmÅ«ryti duris, vedančias iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-7, į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-5, kas bÅ«tų neproporcinga ir užprogramuotų ginÄÄ ateityje. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G.

B. praÅ¡o patenkinti apeliacinį skundÄ visa apimtimi. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tik iÅ¡ atsakovui palankios pusės. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ nustatyti jo pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ , motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ydamos nustatyti jų siÅ«lomÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , neįvertino, kokiu bÅ«du atsakovui reikės Å¡ildytis jam priskirtas naudotis patalpas.

Tačiau, teismas neįvertino, jog namas yra Å¡ildomas viena krosnimi, kuri pagal skundžiamÄ teismo sprendimÄ atiteko atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovėms teks Å¡ildytis savo patalpas, taip pažeisdamas ieÅ¡kovių teises.Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimus, jog atsakovas sÄ moningai Å¡ildosi patalpas tik tiek, kiek reikalinga jo patalpoms apÅ¡ildyti. Todėl kritiÅ¡kai vertintini atsakovo argumentai apie papildomos Å¡ildymo įrangos įrengimÄ , kadangi ieÅ¡kovėms Å¡ildant savo patalpas, bus Å¡ildomos iÅ¡ atsakovo patalpos.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patenkinus ieÅ¡kovių reikalavimÄ , atsakovui tektų žymiai mažiau vertingesnė namo dalis. Pats atsakovas namo pagerinimus įvertino 1 409,87 EUR, todėl net ir įrodžius, jog atsakovas iÅ¡leido namo perginimui 1 409,87 EUR, minėta kompensacija atsakovui bÅ«tų mažesnė nei pirmosios instancijos teismas priteistas kompensacija ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo.   Atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kė, jog nevykdys sprendimo dalies dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo iÅ¡spręstas ginčas tarp Å¡alių.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad Å¡alys yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: ieÅ¡kovėms M.

Å ., R. K. ir atsakovui J. B. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei G. B. nuosavybės teise priklauso 7/200 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , ieÅ¡kovei J. M. D. nuosavybės teise priklauso 215/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal dovanojimo sutartį.

Ginčas Å¡ioje byloje iÅ¡kilo dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovės prašė paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-7, o atsakovui 1-5, 1-6. Atsakovas, vadovaudamasis ieÅ¡kovių pateiktu projektu, prašė papildomai jam paskirti naudotis patalpa pažymėta indeksu 1-7, bei priteisti kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovėms, už jam tenkančiÄ naudotis didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ . Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo praÅ¡omÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , apribojo ieÅ¡kovės teisę naudotis gyvenamuoju namu, o nuspręsdamas priteisti ieÅ¡kovėms kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ naudotis didesnę turto dalį, iÅ¡ esmės privertė ieÅ¡kovę parduoti atsakovui jai priklausančio turto dalį.

Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , bei priteisdamas kompensacijÄ ieÅ¡kovėms, iÅ¡ esmės pažeidė materialines bei procesines teisės normas, kadangi išėjo iÅ¡ reikalavimo ribų, nes atsakovas neprašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

Tokia iÅ¡vada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Kai praÅ¡oma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, Å¡alys turi pateikti teismui planÄ (projektÄ ), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu.

IeÅ¡kovės pateikė į bylÄ planÄ , parengtÄ pagal ginčo pastato 2015-05-27 kadastrinių matavimų duomenis, prašė, kad pagal jį bÅ«tų nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, ieÅ¡kovėms paskiriant naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-7, o atsakovui 1-5, 1-6. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovių siÅ«loma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, neteikė teismui projekto, pagal kurį, pageidauja nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , kuri bÅ«tų racionali ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių.

Be to, iš apeliacinio skundo motyvų, šalių procesinių dokumentų matyti, jog ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos iš esmės kyla tik dėl patalpos, pažymėtos plane indeksu 1-7 (skundžiamu sprendimu minėta patalpa priskirta naudotis atsakovui). Iš byloje pateikto naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projekto, nematyti, kokia yra šios patalpos paskirtis. Pirmosios instancijos teismas iš šalių teiktų paaiškinimų nustatė faktines aplinkybes, jog patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-7, yra įrengta virtuvė bei joje stovi krosnis, kuria šildomas namas.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas naudotis minėta patalpa atsakovui, motyvavo tuo, jog paskiriant minėtÄ patalpÄ naudotis ieÅ¡kovėms, atsakovas neturės galimybės Å¡ildytis jam priskirtų naudotis patalpų, kadangi negalės prieiti prie krosnies bei kamino, jam teks įsirengti atskirÄ Å¡ildymÄ . Tačiau pažymėtina, kad paskiriant minėta patalpa naudotis tik atsakovui, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė aplinkybių, ar ieÅ¡kovės turės technines galimybės Å¡ildyti joms tenkančias naudotis patalpas.

Byloje ieÅ¡kovių pateiktame naudojimosi patalpų plane taip pat nenurodyta, kaip techniÅ¡kai bus iÅ¡spręstas Å¡alims tenkančių naudotis patalpų Å¡ildymo klausimas. Papildomai pažymėtina tai, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ginčo pastate yra įrengtas vandentiekis bei nuotekų Å¡alinimo sistema, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nustačius ieÅ¡kovių arba atsakovo pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , abi Å¡alys turės technines galimybes naudotis vandeniu bei nuotekų sistema, ir dėl to kiekvienai Å¡aliai tenkanti naudotis namo dalis galės bÅ«ti naudojama pagal paskirtį.

IÅ¡ ieÅ¡kovių pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turto projekto nematyti, kurioje ginčo pastato vietoje yra sanitarinis mazgas su nuotekų sistema ir vandentiekiu, ir nematyti, ar techniÅ¡kai yra įmanoma abiems Å¡alims naudotis vandentiekiu bei nuotekų sistema nustačius Å¡alių pageidaujamas naudojimosi tvarkas. Å ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė tik tai, kad pagal ieÅ¡kovių siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , atsakovui tenkančioje naudotis dalyje nėra vandentiekio ir kanalizacijos.

Be to, iÅ¡ byloje pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turtu projekto matyti, kad vienintelis įėjimas į ieÅ¡kovių pageidautinÄ naudotis patalpÄ , pažymėtinÄ indeksu 1-7, yra iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-5. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog minėta patalpa, pažymėta indeksu 1-5, turėtų naudotis atsakovas. Taigi, pagal byloje esantį naudojimosi nekilnojamuoju daiktu projektÄ , nustačius ieÅ¡kovių pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , ieÅ¡kovės neturėtų galimybės patekti į joms prisikirtÄ naudotis patalpÄ ir ja tinkamai naudotis.

IeÅ¡kovių teigimu, kad bÅ«tų galima patekti į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7, iÅ¡ ieÅ¡kovių naudojamų patalpų, ieÅ¡kovės norėtų užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, ir įrengti duris iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7. Tačiau įrodymų, jog yra galimybė techniÅ¡kai, nepažeidžiant statinio savybių, statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, ir įrengti duris iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, byloje nėra.

IeÅ¡kovių pateiktame projekte, nėra nurodyta, jog yra galimybė įsirengti kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , į minėtÄ patalpÄ .Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nėra byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal Å¡alių reikalavimus bus užtikrintas techniÅ¡kai tvarkingas abiejų pastato dalių naudojimas pagal paskirtį, atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ byloje pateikto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projekto, pagal kurį praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ , nėra matyti, ar yra techninės galimybės pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ planÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ taip, jog abi Å¡alys galėtų ginčo patalpomis naudotis pagal paskirtį, ar yra galimybė įrengti duris į ieÅ¡kovių pageidaujamÄ naudotis patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7, darytina iÅ¡vada, kad pagal Å¡iuo metu byloje esantį pastato projektÄ nėra įmanoma nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarkos.IÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundÄ argumentus, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡naudojo visų galimybių racionaliai nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, tik pasiÅ«lius atsakovui, prieÅ¡taraujančiam ieÅ¡kovių praÅ¡omai nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkai, pateikti specialistų paruoÅ¡tÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu projektÄ , bei ieÅ¡kovėms pateikus specialistų paruoÅ¡tÄ naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kuriame matytųsi, jog yra techninės galimybės nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡alys galėtų racionaliai naudotis jų praÅ¡omomis priskirti patalpomis pagal paskirtį (naudotis vandentiekiu ir nuotekų sistema, Å¡ildyti patalpas), iÅ¡analizavus, ar yra galimybė įrengti duris iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7, bei užmÅ«ryti įėjimÄ iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, bÅ«tų pagrindas priimti racionalų sprendimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas negali nustatytų procesinių teisės normų pažeidimų iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylos iÅ¡nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«das ir negali Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.    Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.  Teisėjos                                                                                                            Jolanta Gailevičienė                                                                                                    Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                  Giedrė Seselskytė