2034ca55-e07c-454b-8a92-881a9b6d448a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-368-609/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00102-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 4.5.; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo L.L. atstovui V.V., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vilmai Šeirytei, trečiojo suinteresuoto asmens A.

Klapatausko individualios įmonės atstovui A.K. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.L. ir I.L. patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir A.Klapatausko individualiai įmonei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai L.L. ir I.L. patikslintu skundu praÅ¡o panaikinti 2011 10 14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimÄ Nr. (9.14.4.)-LV4-4083 ir 2012 02 14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kioo ministerijos sprendimÄ Nr. 1SS-(8.5)-291 bei atsakovÄ Ä¯pareigoti naujai svarstyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto organizatoriaus L.L. pateiktÄ kaimo plėtros projektÄ , parengtÄ A.

Klapatausko individualios įmonės.Patikslintame skunde (b.l. 62-66) nurodoma, jog pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kinama, kad 2011 09 07 kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengėjas A.Klapatausko individuali įmonė kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentÄ dėl parengto žemės sklypo žemėtvarkos projekto derinimo. Ginčijamu 2011 10 14 raÅ¡tu Nr. (9.14.4)-LV4-4083 atsakovas atsisakė projektÄ suderinti, motyvuodamas tuo, jog nepateikta informacija, įrodanti, kad žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje numatyti atstumai nuo pavirÅ¡inio vandens telkinio kranto iki planuojamos užstatyti teritorijos yra pagrįsti.

Tvirtina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje apsaugos juostos bei zonos nurodytos vadovaujantis PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡u bei Kurmaičių kadastro vietovės Å«kinės veiklos apribojimo planu. Teigia, jog statinių zona į vandens telkinio apsaugos juostÄ nepapuola. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl nepagrįstai remiamasi Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 punktu, taikytimu sklypams, esantiems už miestų, miestelių ir kaimų ribų.Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau- ir Klaipėdos RAAD) atsiliepime (b.l. 32,34) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti.

Pažymi, kad patikrinus pareiÅ¡kėjo L.L. pateiktÄ kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ , kuriuo numatyta vieta kaimo turizmo sodybos statinių (gyvenamojo namo, kaimo turizmo paskirties pastatų, kitos paskirties rekreacinių pastatų) statybai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projekto nuspęsta nederinti, nes žemėtvarkos projekto byloje nepateikta informacija, įrodanti, jog žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje atstumai, numatyti nuo pavirÅ¡inio vandens telkinio kranto iki planuojamos užstatyti teritorijos bei sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų.Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime (b.l. 41-45) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, jog iÅ¡ A.Klapatausko individualios įmonės parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto matyti, kad ginčo žemės sklype Å«kininko sodybos ir kitos paskirties (kaimo turizmo) pastatams statyti parinktos dvi 4,78 ha bendro ploto teritorijos. Teritorija, kurioje numatoma statyti penkis rekreacinius pastatus ir gyvenamÄ jį namÄ , suformuota už Padvarių tvenkinio apsaugos juostos 25-30 metrų atstumu nuo tvenkinio kranto linijos ir teritorija, kurioje numatoma statyti kaimo turizmo paskirties pastatus, suformuota apie 150-250 metrų atstumu nuo tvenkinio kranto linijos.

Teigia, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä ginčo žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, kurių viena - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Pagal Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343, 127.9 punktÄ , vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å¡laito briaunos.

Pagal PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 11 07 įsakymu Nr. 540, 11 punktÄ , miestų ir miestelių teritorijose prie visų pavirÅ¡inių vandens telkinių - Apsaugos zonų plotis lygus pagal Å¡io Tvarkos apraÅ¡o II skyriaus nuostatas tokiems pavirÅ¡iniams vandens telkiniams nustatomų Apsaugos juostų pločiui. Tvirtina, jog vandens telkinio (Padvarių tvenkinio) apsaugos zona - 200 metrų, todėl Å«kininko sodybos ir pagalbinio Å«kio (kaimo turizmo) pastatams statyti teritorija vandens telkinio apsaugos zonoje turėjo bÅ«ti formuojama 100 m atstumu nuo vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å¡laito briaunos, tačiau A.Klapatausko individualios įmonės parengtame žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje minėti atstumai neiÅ¡laikyti.

Teigia, jog nors ginčo žemės sklypo adresas - (duomenys neskelbtini), tačiau kaip 2010 09 03 raÅ¡te Nr. (18-2)-D8-8357 iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, rengiant teisės aktus svarbu nepainioti kaimo kaip teritorinio vieneto (kaimo teritorija) ir kaimo kaip gyvenamosios vietovės (kompaktiÅ¡kai užstatyta teritorija) apibrėžčių. Teigia, jog ginčo žemės sklypas nepatenka į užstatytas (urbanizuotas) teritorijas, todėl rengiant planavimo dokumentus turi bÅ«ti atsižvelgiama į Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 punkto nuostatas.Tretysis suinteresuotas asmuo A.Klapatausko individuali įmonė atsiliepime (b.l.

40) su pareiškėjų skundo reikalavimais sutinka. Pažymėjo, kad L.L. kaimo plėtros žemėtvarkos projektas buvo parengtas, vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis. Vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos sprendinių brėžinyje buvo pažymėtos vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ūkinės veiklos apribojimų planu bei nurodyti mažiausi atstumai nuo statinių iki vandens telkinio - apsaugos juosta 25 m. ir apsaugos zona 200 m.

Teigia, jog Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų.Konstatuojama.Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 10 14 sprendimo Nr. (9.14.4.)-LV4-4083 teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčijamu sprendimu nuspręsta nederinti L.L. kaimo plėtros žemėtvarkos projekto (toliau - žemėtvarkos projektas), numatant vietÄ kaimo turizmo sodybos statinių statybai žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos RAAD atsisakymÄ derinti žemėtvarkos projektÄ , grindžia aplinkybe, jog žemėtvarkos projekto byloje nepateikta informacija, įrodanti, jog atstumai, numatyti žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje nuo pavirÅ¡inio vandens telkinio kranto iki planuojamos užstatyti teritorijos, yra pagrįsti ir Å¡ie sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad žemėtvarkos projekto rengėja A.Klapatausko individuali įmonė 2011 09 05 kreipėsi į Klaipėdos RAAD su praÅ¡ymu suderinti projekto organizatoriaus L.L. kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko sodybos vietai parinkti, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 35).2011 09 13 raÅ¡tu Nr. (9.14.4.)-LV4-3630 atsakovas Klaipėdos RAAD žemėtvarkos projekto nederino, nurodant, kad pateikta ne visa reikalinga informacija, įrodanti, kad atstumai, numatyti žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje nuo pavirÅ¡inio vandens telkinio iki planuojamos užstatyti teritorijos yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei A.Klapatausko individualiÄ Ä¯monę įpareigojo pateikti informacijÄ , kaip bus laikomasi Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XXIX 127.9 punkto reikalavimų, žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje pažymėti mažiausius atstumus nuo planuojamos užstatyti teritorijos iki vandens telkinio (b.l. 36) 2011 09 30 raÅ¡tu (b.l.

13) A.Klapatausko individuali įmonė informavo Klaipėdos RAAD, kad specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XXIX dalies 127.9 punkto reikalavimai nėra taikomi kaimo ribose esantiems žemės sklypams ir pateikė pataisytÄ Å¾emėtvarkos projekto sprendinių brėžinį, kuriame pažymėjo mažiausius atstumus nuo planuojamos užstatyti teritorijos iki vandens telkinio.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b.l. 10-12) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjams L.L. ir I.L. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustytos specialios naudojimo sÄ lygos - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog pavirÅ¡inio vandens telkinių ekologinės apsaugos juostos ir zonos iÅ¡skiriamos siekiant, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai bÅ«tų apsaugoti nuo erozijos, bÅ«tų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraÅ¡tovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sÄ lygos rekreacijai.PavirÅ¡inių vandens telkinių (iÅ¡skyrus Baltijos jÅ«rÄ ir KurÅ¡ių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatytumo principus ir reikalavimus privalomus asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie pavirÅ¡inių vandens telkinių naudojimo sÄ lygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 11 07 įsakymu Nr. 540 patvirtintas PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as).

Aprašo 3 punktas nustato, jog paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių. Kitais atvejais, nei nurodyta 3 punkte, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos.Šalia ginčo žemės sklypo esantis (duomenys neskelbtini) tvenkinys nepriskirtinas prie vandens telkinių, kuriems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos.

Aprašo 5.1.3. punktas numato, kad <...> prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10 laipsnių ir didesnis nustatoma 25 metrų apsaugos juosta. Aprašo 9.2 punktas numato, jog <...> prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10-200 ha numatoma 200 m apsaugos zona. Trečiojo suinteresuoto asmens A.Klapatausko individualios įmonės atstovo teigimu, būtent tokie apsaugos zonos ir apsaugos juostos atstumai ir numatyti L.L.

žemėtvarkos projekte.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – ir Specialiosios sÄ lygos) XXIX skyriaus, reglamentuojančio vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, 125 punktas numato, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos Å«kinės veiklos apribojimų planuose. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus.

Specialiųjų sÄ lygų 127.9.1 punktas nustato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimo ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 08 11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415-08 ir 2011 01 20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-337/2011 pasisakė, jog Specialiųjų sÄ lygų 127.9.1 punkto norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiÅ¡kinimas ribotų asmenų teises.

Specialiosiose sÄ lygose nėra pateikiami „kaimo“ ir „kaimo ribų“ apibrėžimai, todėl aiÅ¡kinant Å¡ias sÄ vokas turi bÅ«ti remiamasi įprastine jų reikÅ¡me nacionalinėje teisėje. Kaimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-307 redakcija), apibrėžiamas kaip gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. GyvenamÄ sias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siÅ«lymÄ , pateiktÄ Ä¯vertinus vietos gyventojų nuomonę.

Lietuvos Respublikos seniÅ«nijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10, 12 straipsniai). Byloje neginčijama ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e (b.l. 10-12) nurodyta, jog ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Nekilnojamo turto registre nurodytas žemės sklypo adresas laikytinas pakankamu pagrindu teigti, jog sklypas patenka į Lietuvos Respublikos registre įregistruotos gyvenamosios vietovės- (duomenys neskelbtini) kaimo, teritorijÄ ir Å¡ios aplinkybės nepaneigia ir negali paneigti net ir tas faktas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi konkrečių gyvenamosios vietovės ribų (2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinė byla Nr. A-756-267/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1415-08; 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-337/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose nutartyse yra pasisakęs, kad Specialiųjų sÄ lygų 127.9 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant Å¡ioje nuostatoje iÅ¡vardintus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų. Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijÄ , darytina iÅ¡vada, kad rengiant ginčo kaimo plėtros žemėtvakinį projektÄ reikalavimas laikytis Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XXIX dalies 127.9. punkto reikalavimų yra nepagrįstas.Atsakovas Klaipėdos RAAD yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, todėl savo veikloje turi laikytis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai reglamentuoti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ).

Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedÅ«ras pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens iÅ¡klausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų iÅ¡tyrimu ir vertinimu.Ä®vertinus ginčijamo atsakovo sprendimo turinį akivaizdu, jog atsakovas Klaipėdos RAAD nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Klaipėdos RAAD 2011 10 14 sprendime Nr. (9.14.4.)-LV4-4083 nurodyti atsisakymo derinti žemėtvarkos projektÄ motyvai (jog žemėtvarkos projekto byloje nepateikta informacija, įrodanti, kad atstumai, numatyti žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje nuo pavirÅ¡ininko vandens telkinio kranto iki planuojamos užstatyti teritorijos yra pagrįsti ir Å¡ie sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų) yra abstraktÅ«s ir laikytini nepakankamais bei neatitinančiais Lietiuvos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam aktui keliamų reikalavimų.Priimdamas sprendimÄ dėl žemėtvarkos projekto rengėjo A.Klapatausko individualios įmonės praÅ¡ymo suderinti žemėtvarkos projektÄ , atsakovas turėjo įvertinti žemėtvarkos projekto atitikimÄ teisės aktų reikalavimams ir atsisakydamas atlikti žemėtvarkos projekto rengėjo praÅ¡omus veiksmus, motyvuotai nurodyti tokio atsisakymo (nederinimo) priežastis.

Susipažinus su ginčijamo sprendimo turiniu akivaizdu, jog jame nenurodyta, kokias konkrečiai teisės aktų normas A.Klapatausko individualios įmonės parengtas žemėtvarkos projektas pažeidžia. Kadangi iÅ¡ skundu ginčijamo sprendimo turinio neaiÅ¡ku, kokiomis teisinėmis aplinkybėmis grindžiamas atsisakymas derinti parengtÄ Å¾emės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ , sprendimas negali bÅ«ti laikytinas pagrįstu.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimÄ .

Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedÅ«ros sprendimui priimti, reikalavimas iÅ¡ asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedÅ«ra, turi bÅ«ti teisėtas ir motyvuotas. Kadangi visa informacija, kuri reikalinga sprendimui priimti, turi bÅ«ti iÅ¡reikalauta iki sprendimo priėmimo, atsakovo nurodymas sprendime pateikti iÅ¡traukÄ iÅ¡ patvirtinto kaimo planavimo projekto ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto apsaugos reglamento laikytinas neatitinkančiu VieÅ¡o administravimo įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms administracinės procedÅ«ros atlikimÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės Klaipėdos RAAD 2011 10 14 sprendimas Nr. (9.14.4.)-LV4-4083 negali bÅ«ti laikytinas teisėtu, todėl skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:             patikslintÄ skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.2011 10 14 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimÄ Nr. (9.14.4.)-LV4-4083 „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimo“ panaikinti.Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentÄ teisės aktų nustatyta tvarka naujai svarstyti L.L. kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                 Eglė Kiaurakytė  Dalia Gumuliauskienė Laimutė Jokubauskaitė