2015-12-22 Nr. BB-5266-1-78-1-00334-2013-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-632-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00334-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.25.4.1;

2.1.7.4;

2.4.2.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (760 Eur) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas V. R., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ po 217,50 Eur, iš UAB DK „PZU Lietuva“ po 217,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. Š., Ž. V., J. L. naudai (kiekvienam).

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, kuria nuteistosios G. K. gynėjo advokato R. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. K. nuteista už tai, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 18.00 val., kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 58–ajame kilometre Mažeikių kryptimi, vairuodama automobilį „Chrysler 300M“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuojamame kelio ruože jos važiavimo kryptimi esant ir galiojant kelio ženklui Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, artėdama prie kelio susiaurėjimo, kurį sudarė į priešingos krypties eismo juostą iš dalies išsikišęs ir stovėjęs ekskavatorius, matydama iš priekio atvažiuojantį automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apsunkindama priešpriešinį eismą nedavė kelio įvažiuodama į siaurą kelio ruožą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su V. R. vairuojamu automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių eismo saugumo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Chrysler 300M“ keleiviai: Ž. V. dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva viršugalvyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, J. L. dėl galvos sumušimo su nosies kaulo lūžiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. Š. dėl nugaros sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; tokiais veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 2008 m. rugsėjo 1 d. redakcija su naujais papildymais ir priedais iki 2014 m. birželio 26 d. pakeitimų) 125 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą; vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms.

Kasaciniu skundu nuteistoji G. K. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad įvažiavo į kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ galiojimo zoną ir važiavo savo eismo juosta paskui mikroautobusą „Renault Master“, vairuojamą A. I., o priešais atvažiuojančio automobilio „Audi 100“, vairuojamo V. R., manevras iš už jo eismo juostą iš dalies užėmusio ekskavatoriaus buvęs netikėtas, nepagrįstas ir neteisingas pagal KET. Dėl to kasatorės KET pažeidimas nebuvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, t. y. tarp jos veikos ir įvykio nėra priežastinio ryšio. Kasatorė cituoja pirmosios instancijos nuosprendžio motyvus dėl jos ir V. R. padarytų KET pažeidimų reikšmės eismo įvykiui kilti, taip pat visą apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentaciją atmetant nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą ir nurodo, kad teismų išvada, jog jos padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, yra grindžiama prieštaravimais, deklaratyviais teiginiais, o ne byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai padarė esminius BPK (20 straipsnio 5 dalies) pažeidimus. Pirma, byloje nenustatyta ir įrodymais nepatvirtina aplinkybė, kad kasatorė įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokiu manevru ji teigia nebuvusi kaltinama, to nepatvirtina bylos duomenys, nuosprendyje to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo V. R. vairuojamas automobilis. Antra, neįvertinta, kad V. R., vairuojamo automobilio „Audi 100“ judėjimo eismo juostoje nebuvo pirmumo kelio ženklo Nr. 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“.

Trečia, teismai be pagrindo kelio atkarpą, kurioje įvyko eismo įvykis, vertinta kaip siaurą, nors neginčytinai nustatyta, kad kelio plotis yra 6,60 m, priešpriešinių eismo juostų plotis (kiekvienas) – 3,30 m, šias juostas skiria siaura ištisinė linija (KET, Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos, I skyrius. Horizontalusis ženklinimas, 1.1 papunktis), draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ketvirta, byloje nustatyta, kad kasatorė, važiuodama remontuojamu kelio ruožu, įvažiavo į kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ galiojimo sritį ir važiavo ne mažesniu kaip 15 m atstumu nuo priekyje ta pačia kryptimi judėjusio automobilio „Renault Master“, 3,30 m pločio eismo juosta, iki 40 km/val. greičiu.

Iš bylos aplinkybių seka, jog automobiliai „Audi 100“, vairuojamas V. R., ir kasatorės vairuojamas automobilis „Chrysler 300M“ susidūrė tik dėl to, kad V. R., apvažiuodamas ekskavatorių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur automobiliai susidūrė. Byloje nustatyta, kad įvykio metu automobilio „Audi 100“ darbinė stabdžių sistema (pagrindinis stabdis) buvo netvarkinga, stabdė tik priekinis dešinysis ir galinis kairysis ratai. Pagal KET 246 punkto 1 papunktį transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu neveikia pagrindinis stabdys.

Be to, V. R. kraujyje po įvykio rasta 2,71 promilės etilo alkoholio. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Taigi, nei pats V. R., nei automobilis „Audi 100“ neturėjo teisės dalyvauti eisme. V. R. nurodė, kad pirmasis priešpriešiais pravažiavo autobusiukas „Renault Master“, tada jis darė lenkimo manevrą ir susidūrė su „Chrysler 300M“. Todėl jo veiksmų, kuriuos jis atliko vairuodamas automobilį „Audi 100“ – pasirinko lenkimo manevrą, o ne KET 134 punkte nustatytą prievolę, nelėmė kasatorės veiksmai.

Automobiliai susidūrė kasatorės automobilio „Chrysler 300M“ judėjimo kelio juostoje. Dėl to eismo įvykio tiesioginė priežastis yra V. R. vairuojamo automobilio „Audi 100“ KET draudžiamas išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, kertant ištisinę siaurą liniją, padarytas dėl to, kad V. R. vairavo automobilį, kuris dėl stabdžių sistemos gedimo neužtikrino galimybės sustoti, taip pat dėl to, jog būdamas neblaivus V. R. nevykdė bendrųjų eismo dalyvių ir transporto priemonės vairuotojų pareigų (KET 4, 5, 9, 14, 15, 28 punktai).

Pats V. R., būdamas neblaivus, nepastebėjo automobilio „Chrysler 300M“, netinkamai įvertino gana nesudėtingą eismo situaciją ir pasirinko klaidingą manevrą. Kasatorė pažymi, kad nuosprendyje konstatuota, jog V. R. pažeidė KET 144 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją, kurio pusėje yra kliūtis, duoti kelią priešais važiuojančiai transporto priemonei, jei prasilenkti yra sunku. Šios V. R. nusikalstamos veikos sudėtį sudarančios aplinkybės konstatavimas paneigia kelio ženklo Nr. 205 pažeidimo, galiojusio kasatorei, priežastinę įtaką V.

R. veiksmams. Penkta, teismai, deklaratyviai teigdami, kad kasatorė įvykio metu nebuvo atsargi, nevažiavo arti dešiniojo kelkraščio, nenurodė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįsti išvadą, kad iš esmės nevaldomas ir staigų lenkimo manevrą dideliu greičiu daręs V. R. automobilis „Audi 100“ galėjo prasilenkti su jos vairuojamu automobiliu. Šis klausimas tokių aplinkybių kontekste nebuvo tiriamas eismo įvykio ir transporto trasologijos specialisto, kurio išvada taip pat nepagrįsta konkrečiais ir visais bylos duomenimis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika nuosekliai įtvirtina nuostatą, jog priežastinis ryšys yra nusikaltimo sudėties požymis ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija, priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2012).

Apeliaciniame skunde, anot kasatorės, buvo nurodyti konkretūs bylos įrodymai ir konkrečias bylos aplinkybės, kurie paneigia nuosprendžio išvadą dėl jos kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo, savo išvadas grindė teoriniais ir deklaratyviais teiginiais, bet ne konkrečiomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę autoįvykio kilimo tiesioginėms priežastims nustatyti, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistosios G. K. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje įrodymai buvo ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Skundžiamuose baigiamuosiuose aktuose aptartos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Prokuroras pritaria, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą nurodydamas, jog kasatorės vairuojamas automobilis prieš susidūrimą su automobiliu „Audi 100“ įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau tai neturi lemiamos įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

Prokuroras pritaria teismų išvadai, kad abiejų vairuotojų padaryti KET reikalavimų pažeidimai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Esant tokioms aplinkybėms V. R. veiksmai – tai, kad jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir nesiėmė reikiamų priemonių eismo įvykiui išvengti, savaime nepašalina G. K. atsakomybės. Nustatyta, kad G. K., važiuodama remontuojamo kelio ruožu, kuriame yra kelio susiaurėjimas, nepaisė KET 125 punkto reikalavimų ir nesilaikė Kelio ženklo Nr. 205.

Pagal KET 8 punktą, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Teismai, argumentuodami savo išvadas tiek dėl kasatorės veiksmų, tiek dėl nuteistojo V. R. veiksmų vertinimo, pagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. 11K-168(13), jog techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Audi 100“ vairuotojo V. R. ir automobilio „Chrysler 300M“ vairuotojos G. K. veiksmai, prieštaraujantys KET reikalavimams. Paminėta specialisto išvada, kaip ir specialisto V.

P. duoti paaiškinimai teisme, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, jų nevertinti teismai neturėjo teisinio pagrindo. Prokuroras pritaria, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp asmens veiksmų ir kilusių pasekmių bei kaltės klausimas yra teismų, o ne teismo specialistų ar ekspertų kompetencija, tačiau tai nustatoma teismui vertinant visas bylos faktines aplinkybes, nustatytas pagal ištirtų įrodymų visetą (tiek teisinančių, tiek ir kaltinančių). Nustatant kaltę šioje byloje yra svarbu, kaip nuteistoji suvokė savo elgesį – ar numatė, kokius nors savo elgesio padarinius, ar turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti.

Priešingai kasatorės argumentams, apeliacinės instancijos teismas nutartyje, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, išdėstė išsamius motyvus ir paaiškinimus, kodėl atmeta apeliacinio skundo teiginius dėl nuteistosios veiksmų vertinimo bei baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė.

Nuteistosios G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatorės veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BPK pažeidimų

Pagrindinis kasacinio skundo argumentas – tai priežastinio ryšio tarp kasatorės padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio kilimo bei dėl jo atsiradusių padarinių nebuvimas. Kasatorės nuomone, tik kito nuteistojo šioje byloje – V. R. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą: jam vairuojant techniškai netvarkingą (neveikiant pagrindiniam stabdžiui) transporto priemonę, esant neblaiviam (nustatytas sunkus girtumas), išvažiuojant į priešpriešinio eismo – kasatorės važiavimo – juostą, siekiant aplenkti jo eismo juostoje buvusią kliūtį. Be to, anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ji, vairuodama automobilį „Chrysler 300M“, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nors tokia aplinkybė kaltinime nebuvo inkriminuota.

Taigi iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji iš esmės nesutinka su teismų padarytomis išvadomis dėl nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių, kasatorės padarytų KET pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp jų bei kilusio eismo įvykio, jo padarinių, įvertinus byloje surinktus įrodymus, ir siekia kitokių išvadų, paneigiančių jos kaltę.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Kasatorė G. K. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad pažeidė KET 125 punkto ir kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, o V. R. – pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad pažeidė KET 144 ir 235 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmonių sveikata.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę.

Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištyrė visus byloje surinktus duomenis (BPK 301 straipsnio 1 dalis) ir įvertino juos laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Įvertinti pačios nuteistosios, nukentėjusiųjų J. L., Ž. V., M. Š. parodymai, jų informatyvumas ir matytos aplinkybės. Itin išsamiai analizuoti liudytojo A. I., kuris važiavo priešais kasatorę, parodymai, siekiant nustatyti, kokiu atstumu jie vienas nuo kito važiavo, koks buvo jos matymo laukas, ar ji galėjo pamatyti V. R. automobilį, kurie palyginti su įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, specialisto išvada Nr. 11K-168(13) bei specialisto V. P. parodymais teisme. Nuosprendyje argumentuotai konstatuota, kad kasatorė turėjo galimybę pamatyti V. R. automobilį ir, važiuodama arčiau dešiniojo kelkraščio, palikti didesnį tarpą prasilenkti, o pati, prieš įvažiuodama į kelio susiaurėjimą, mačiusi kelio ženklą Nr. 205, jo nesilaikė ir V. R. vairuojamo automobilio nepraleido. Priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti abiejų nuteistųjų neteisėti veiksmai, kokių konkrečiai KET reikalavimų kiekvienas jų nesilaikė, ir, remiantis visuma byloje surinktų įrodymų, konstatuota, kad jų abiejų padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais žalingais padariniais – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymais. Pirmosios instancijos teismas pateikė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi ir jais grindžia savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės dėl BK 281 straipsnio atitinkamai 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymo, o kitus atmeta (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (kurie iš esmės tapatūs ir kasaciniame nurodytiesiems) apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė priimtoje nutartyje, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai analizavo kasatorės parodymų kaitą (ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažinusi savo kaltę ji pati nurodė, kad V. R. automobilį iš už ekskavatoriaus pamatė, tačiau manė, kad jis sustojo jos praleisti, dėl to važiavo toliau; bylos nagrinėjimo teisme metu – kad prieš pradėdama lenkti ekskavatorių nematė jokio automobilio, V.

R. automobilį pastebėjo tik susigretinusi su ekskavatoriumi, kad priešais važiavęs „Renault“ automobilis jai apsunkino matomumą) ir konstatavo, kad, net ir esant dėl „Renault“ automobilio apsunkintam kasatorės matomumui, KET ženklo Nr. 205 nesilaikymas byloje yra nustatytas. Taip pat nustatyta, kad pagal specialisto išvadą, net ir būdama siaurojoje kelio zonoje, važiuodama arčiau dešiniojo kelio krašto G. K. būtų prasilenkusi su V. R. automobiliu, t. y. kad ji nesilaikė KET 125 punkto (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto).

Taigi, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes: G. K. ir V. R. vairuojamų automobilių susidūrimas įvyko remontuojamame kelio ruože, kelio susiaurėjimo zonoje, kurį sudarė į priešingos krypties eismo juostą iš dalies įsikišęs ir stovėjęs ekskavatorius „Case CX210“; ekskavatorius stovėjo V. R. važiuojamosios eismo juostos dalyje; prieš įvažiavimą į kelio susiaurėjimą iš G. K. pusės buvo kelio ženklas Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ (reiškiantis, jog įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą; vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms); pagrįstai konstatuota, kad nuteistoji nurodyto ženklo nesilaikė, taip pat nevažiavo arčiau dešiniojo kelkraščio (KET 125 pažeidimas), o kitas nuteistasis V.

R. pažeidė KET 144 ir 235 punktų reikalavimus. Taigi kiekvieno nuteistųjų padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, t. y. kad kiekvienam jų nepadarius nurodytų KET pažeidimų eismo įvykis nebūtų kilęs, todėl pagrįstai konstatuota, kad dėl kilusio eismo įvykio yra abiejų nuteistųjų neatsargi kaltė. Kasatorės veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, kaip pagrįstai teigia kasatorė, nurodė perteklinę ir byloje G. K. neinkriminuotą aplinkybę – jos išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Tačiau tokios aplinkybės nurodymas, įvertinus visus pirmiau išdėstytus argumentus, nuteistosios G. K. kaltės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nepanaikina.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą teismo sprendimą, nenustatyta, baudžiamasis įstatymas G. K. pritaikytas tinkamai, todėl naikinti skundžiamus teismų nuosprendį ir nutartį nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios G. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Olegas Fedosiukas

Gintaras Goda