Legislator Case Law & Legislation
2022-06-28 Nr. CB-5313-2-69-3-16122-2018-3 AI generated

2022-06-28 Nr. CB-5313-2-69-3-16122-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-06-28 Nr. CB-5313-2-69-3-16122-2018-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Kasacinio teismo praktikos analizė sudaro pagrindą daryti tokias išvadas: pirma, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Antra, kompensuojama tiek už teisėtos statybos darbus, tiek už neteisėtos statybos darbus. Kompensuojama statybos darbų vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šioje byloje statybos darbų vertė negalėjo būti kompensuojama pagal ekspertizės akte nustatytą statybos darbų vertę, nes statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, tuo tarpu ekspertas apskaičiuodamas statybos darbų vertę neįvertino tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios daro įtaką statybos darbų vertei.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-28 Nr. CB-5313-2-69-3-16122-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Iš ekspertizės akto turinio negalima atsakyti, ar teismo ekspertas, nustatydamas statybos darbų vertę, iš statybos darbų vertės atėmė pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), kuris nuo 59 200 EUR sudaro 12 432 EUR sumą. Statant ūkio būdu, pridėtinės vertės mokestis statybos darbams neatsiranda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-3285

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16122-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 16 d. paduotu ieškovės E. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-324/2022 peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Santuokos nutraukimo byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstravimo, vykdant neteisėtos statybos (neturint statybos leidimo) darbus, atliktų statybos darbų kompensavimo. Ieškovė įrodinėjo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo namo rekonstravimas buvo vykdomas neteisėtai (neturint statybos leidimo), todėl dėl neteisėtų statybos darbų atsiradę pagerinimai negali būti pagrindu pripažinti pagerintą turtą bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas įrodinėjo, kad santuokos metu iš santuokinių lėšų buvo rekonstruojamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo namas; atsakovas prašė teismo pripažinti sodo namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu inter alia nustatė, kad sodo namo rekonstravimo (toliau – statybos) darbai yra atlikti neturint statybos leidimo, todėl dėl statybos darbų sodo namo nuosavybės rūšis negali būti keičiama iš asmeninės į bendrą jungtinę nuosavybę CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad statybos darbai tokiu atveju kompensuojami CK 3.98 straipsnio 1 dalies pagrindu ir priteisė iš ieškovės 4127,65 Eur piniginę kompensaciją. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir inter alia padidino pinginę kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį iki 28 660 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra ne sodo namas, o statybos darbai (CK 3.87 straipsnis), kurių vertę nustatė pagal byloje atliktos ekspertizės aktą, ir taip pat nurodė, kad turi būti kompensuojamas ne turto (sodo namo) vertės padidėjimas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o statybos darbų vertė.

Kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Atrankos kolegija pažymi, jog kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – būtina įvardyto kasacijos pagrindo buvimą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Kasacinio teismo praktikos analizė sudaro pagrindą daryti tokias išvadas: pirma, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Antra, kompensuojama tiek už teisėtos statybos darbus, tiek už neteisėtos statybos darbus. Kompensuojama statybos darbų vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šioje byloje statybos darbų vertė negalėjo būti kompensuojama pagal ekspertizės akte nustatytą statybos darbų vertę, nes statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, tuo tarpu ekspertas apskaičiuodamas statybos darbų vertę neįvertino tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios daro įtaką statybos darbų vertei.

2. Laikantis sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principų, kai byloje nenustatyta, ar statybos darbų įteisinimas yra įmanomas, ar ne, turi būti įvertinami įteisinimo darbų kaštai, ir statybos darbų vertė mažinama įteisinimo kaštų suma. Tai nutartyje nebuvo įvertinta. Iš ieškovės buvo priteista ½ dalis vertės statybos darbų, kurios suma sudaro 29 600 Eur. Gali įvykti taip, kad pripažinus įteisinimą negalimu, ieškovė, šalindama savavališkos statybos padarinius ne tik kad patirs 29 600 EUR nuostolį, sumokėdama šią sumą atsakovui, bet ir turės papildomų išlaidų, susijusių su statybos darbų nugriovimu. Savavališkos statybos konstatavimo atveju, bus pažeista sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra ir lygiateisiškumo principas, kadangi atsakovui bus kompensuota tai, kas turi būti pašalinama nugriaunant. Savavališkos statybos atveju, paaiškėtų, kad sutuoktinių sukurta statybos darbų vertė, kurią ieškovė buvo nutartimi įpareigota kompensuoti atsakovui, buvo sukurta neteisėtai. Kitaip tariant jos vertė tokiu atveju yra artima 0.

3. Iš ekspertizės akto turinio negalima atsakyti, ar teismo ekspertas, nustatydamas statybos darbų vertę, iš statybos darbų vertės atėmė pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), kuris nuo 59 200 EUR sudaro 12 432 EUR sumą. Statant ūkio būdu, pridėtinės vertės mokestis statybos darbams neatsiranda.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti kasatorei E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) eurų žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 15 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas