2013-12-11 Nr. AB-9863-3-61-3-02261-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-821/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02261-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1.; 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės

1 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, nes skundo faktinis pagrindas buvo nurodytas abstrakčiai. Be to, kartu su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo keliamas ginčas dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo buvo išnagrinėtas įstatyme numatyta privaloma ikiteismine tvarka. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. liepos 19 d. minėtiems skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus (skundo tikslinimą), kuriame nurodė, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka pažeista nebuvo (buvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas)), o neteisėti Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimo departamento veiksmai, pasak pareiškėjo, buvo aiškiai įvardinti skunde. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytu terminu, skundo trūkumų nepašalino – aiškiai nesuformulavo skundo faktinio pagrindo; nepateikė įrodymų, kad jo keliamas ginčas dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo buvo išnagrinėtas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos – todėl skundas, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

II.

Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 17), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad, tikslindamas skundą, paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsisako teikti pareiškėjui tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismui pareiškėjas pateikė visus dokumentus. Pareiškėjui žala atsirado dėl Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų – netinkamos pareiškėjo sveikatos priežiūros, todėl tai jam sukelia dideles kančias.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Atskirasis skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, kadangi nebuvo pašalinti skundo trūkumai (ABTĮ

37 str. 1 d.). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (konkrečiai nurodyti skundo faktinį pagrindą taip pat pateikti įrodymus, kad jo keliamas ginčas dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo buvo išnagrinėtas įstatyme numatyta privaloma ikiteismine tvarka). Paaiškinime (skundo tikslinime) pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka pažeista nebuvo (buvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą), o neteisėti Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimo departamento veiksmai buvo aiškiai įvardinti skunde. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šių bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Laisvės atėmimo vietų ligoninė nėra bausmes vykdanti institucija (BVK IV skyrius), o sveikatos priežiūros paslaugas, kurios teikiamos ir nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo

47 str. 2 d. 4 p.), teikianti įstaiga. Todėl jei asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis (pacientas), mano, jog, pažeidžiant nustatytas pacientų teises, buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala ir nori gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, iš kokių aplinkybių kildinamas skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (neaišku, ar pareiškėjas galimai neturtinę žalą patyrė dėl netinkamos sveikatos priežiūros bei kitų savo teisių, kylančių iš minėto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, pažeidimo, ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kitų laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo, tvarkos pažeidimų), kokias pasekmes sukėlė valstybės institucijų neteisėti veiksmai, t. y. skundo faktinis pagrindas nurodomas abstrakčiai (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.).

Remiantis minėtomis BVK bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, priklausomai nuo to, kokie konkrečiai ir kurių valstybės institucijų galimai neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui žalą, sprendžiamas ir tokios žalos atlyginimo klausimas arba administraciniame teisme, arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad jo keliamas ginčas buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, nesant aiškiam pareiškėjo skundo faktiniam pagrindui, tačiau visiškai teisingai ir pagrįstai 2013 m. liepos 5 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją aiškiai suformuluoti skundo faktinį pagrindą, ko pareiškėjas iš esmės neįvykdė, skundo tikslinime (b. l.

12) tik pažymėjęs, jog neteisėtus institucijų veiksmus pakankamai aiškiai nurodė savo pirminiame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dėl skundo trūkumų pašalinimo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio

1 dalimi, pareiškėjo skundas pagrįstai buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V.

K. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas