20311f2e-e656-44a0-a298-fed4e12ffae0 · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-77-315/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02171-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMA S

N U T A R T I S

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Kisielius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo G. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį ir nubausta 1 500 Eur bauda,

n u s t a t ė :

1. G. U. nubausta pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį 1 000 Eur dydžio bauda už tai, kad ji pažeidė azartinių loÅ¡imų organizavimo tvarkÄ , t. y. ji, eidama UAB „T. S.“ (toliau – ir Bendrovė) loÅ¡imo automatų salono administratorės pareigas (2017 m. lapkričio 17 d. darbo sutartis Nr. 1696), veikdama pagal 2009 m. vasario 23 d. Bendrovės direktoriaus D. G. įsakymu Nr. LAS-AP-09-02-23 patvirtintus Bendrovės loÅ¡imo automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau ir – pareiginiai nuostatai), turėdama pareigÄ Å¾inoti ir tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos azartinių loÅ¡imų įstatymo, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių loÅ¡imų organizavimÄ bei vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimÄ , reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2 p.), turėdama pareigÄ užtikrinti, kad neloÅ¡tų asmenys, savanoriÅ¡kai parašę praÅ¡ymus neįleisti jų į bendrovės lažybų punktus ir loÅ¡imo automatų salonus (Pareiginių nuostatų 5.4 p.), bÅ«dama asmeniÅ¡kai atsakinga už azartinių loÅ¡imų organizavimÄ lažybų punkte ir loÅ¡imo automatų salone pagal azartinius loÅ¡imus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1 p.), taip pat vadovaudamasi Lošėjų, ketinančių patekti į loÅ¡imo automatų salonÄ ir/ar dalyvauti loÅ¡ime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentÄ , patikros Apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos apraÅ¡o (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 17/05/02) 4 p., kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į loÅ¡imų automatų salonÄ ir/ar dalyvauti loÅ¡ime, pateikusių asmens dokumentÄ , duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2017 m. gruodžio 28 d. įleido V. M. į bendrovės B kategorijos loÅ¡imo automatų salonÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors V. M. yra pateikęs praÅ¡ymÄ neleisti loÅ¡ti ir 2017 m. gegužės 16 d., įtrauktas į Apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registrÄ , ir tokiu bÅ«du pažeidė Azartinių loÅ¡imų įstatymo (toliau – ir ALÄ®) 10 straipsnio 21 dalies nuostatas ir padarė administracinės teisės nusižengimÄ , numatytÄ ANK 134 straipsnio 3 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti; jei byla nebÅ«tų nutraukta, atstovas praÅ¡o G. U. paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

3. Pirma, atstovo teigimu, G. U. atsakomybė nutarime nepagrįstai konstatuota remiantis tik suinteresuotų asmenų – V. M. ir jo merginos M. A. – prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais bei galima pažeidimo provokacijos situacija, nesant objektyvių duomenų apie inkriminuojamo pažeidimo padarymÄ . Pasak atstovo, G. U. atsakomybėn patraukta nepagrįstai, visų pirma, už „surežisuotÄ â€œ nusižengimÄ , nesant aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatytos bei konstatuotos jos kaltės, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas turėjo įvertinti, kad atsakomybėn traukiamos G. U. veiksmuose nėra inkriminuojamų nusižengimų sudėties: neįrodyta jos kaltė, tikslus laikas, kada V. M. tariamai buvo įleistas į loÅ¡imų automatų salonÄ ir kiek kartų tariamai tÄ dienÄ tai buvo padaryta, o taip pat neatsižvelgta į aplinkybę, kad V. M. į loÅ¡imų salonÄ atvyko ne dėl savo turimos priklausomybės, o su tikslu, kad Bendrovės atžvilgiu bÅ«tų pradėtas tyrimas, o V. M. ateityje galėtų atgauti savo praloÅ¡tus pinigus.

4. Antra, ALÄ® neįtvirtina privalomo reikalavimo tikrinti kiekvieno asmens tapatybės, todėl G. U. veiksmuose nėra ir negalėjo bÅ«ti konstatuota ANK 134 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Atstovo teigimu, įstatymas neįtvirtina pareigos visais atvejais tikrinti loÅ¡ti norinčių asmenų tapatybės. Kaip matyti iÅ¡ Ä®statymo 20 str. 1 d. turinio, pagal įstatymÄ vienintelis atvejis, kada loÅ¡imų organizatorius privalo tikrinti fiziÅ¡kai loÅ¡ti atvykusio asmens tapatybę – abejojimas, kad asmuo yra sulaukęs amžiaus, nuo kada galima loÅ¡ti (18 metų). Pareigos tikrinti tapatybę kitais atvejais loÅ¡imų organizatoriui įstatyme nėra numatyta. Atstovo teigimu, administracinio nusižengimo protokole, deklaruojant G. U. inkriminuojamų pažeidimų padarymÄ nepagrįstai yra teikiamos nuorodos ne į konkrečias teisės aktų nuostatas, o į jos pareiginę instrukcijÄ . Atstovo nuomone, pareiginės instrukcijos nuostatų nesilaikymas galėtų bÅ«ti nebent pagrindas darbuotojo drausminei ar kitokiai atsakomybei pagal darbo santykius reguliuojančias normas (jei bÅ«tų nustatytas pažeidimas), bet ne valstybės taikomai administracinei atsakomybei asmens atžvilgiu.

5. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ALÄ® turinį ir G. U. tariamai padarytÄ pažeidimÄ patvirtinančius įrodymus, o tai lėmė fundamentalios nekaltumo prezumpcijos pažeidimÄ , nes byloje taip ir liko neįrodyta, kad G. U. padarė kokius nors konkrečius ALÄ® ar kitų teisės aktų pažeidimus.

6. Jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas matytų pagrindÄ pripažinti G. U. padariusia jai inkriminuotÄ veikÄ , skiriant jai baudÄ , turėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos.

7. G. U. gauna atlyginimÄ , kuris yra labai mažas (apie 550 Eur), studijuoja universitete, tad iÅ¡ gaunamų pajamų turi iÅ¡laikyti save Vilniuje (mokėti už buto nuomÄ , pragyvenimÄ ), susimokėti už mokslus. Teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad G. U. yra neteista, nepadariusi kitų nusižengimų, taip pat faktas, kad ji mokosi ir studijuoja tvirtina apie teigiamÄ G. U. asmenybės charakteristikÄ . Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad egzistuoja Ä®statymo neaiÅ¡kumai, į kuriuos atsižvelgtina G. U. traukiant administracinėn atsakomybėn. Sprendžiant dėl baudos dydžio įvertintinas ir itin jaunas G. U. amžius. Nutarimu paskirta bauda G. U. bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta, ji baudos paprasčiausiai negalėtų sumokėti. Piniginė bauda G. U. sukurtų tokiÄ situacijÄ , kai nebÅ«tų galima normaliai pragyventi, o juo labiau normaliai aprÅ«pinti save.

8. Tad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti, pritaikius ANK 34 str. 5 d. nuostatas, ir paskyrus G. U. su pinigine sankcija nesusijusiÄ nuobaudÄ , pvz., įspėjimÄ . Tokia nuobauda bÅ«tų tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o Å¡ia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti.

9. A. L. priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos LoÅ¡imo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vedėjas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Simas Levulis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

10. Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl G. U. kaltės, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 134 straipsnio 3 dalyje.

12. ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių loÅ¡imų organizavimo tvarkos arba loÅ¡imo reglamento pažeidimas užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų.

13. ALÄ® 10 straipsnio „LoÅ¡imų organizavimo draudimai ir apribojimai“ 101 dalyje numatyta, jog loÅ¡imų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama loÅ¡ti, arba kad tam asmeniui draudžiama bÅ«ti loÅ¡imo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimÄ asmeniui ir paÅ¡alinti jį iÅ¡ loÅ¡imo vietos. ALÄ® 20 straipsnio „Lošėjų tapatybės nustatymas“ 1 dalyje nustatyta, kad azartinius loÅ¡imus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į loÅ¡imo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. ALÄ® 10 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad asmenis, pateikusius praÅ¡ymus neleisti loÅ¡ti, draudžiama įleisti į loÅ¡imų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose loÅ¡imuose jų praÅ¡yme neleisti loÅ¡ti nurodytÄ laikotarpį, o jeigu praÅ¡yme neleisti loÅ¡ti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo praÅ¡ymo neleisti loÅ¡ti pateikimo PriežiÅ«ros tarnybai arba loÅ¡imų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į loÅ¡imų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais Å¡ioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose loÅ¡imuose. Å ių reikalavimų vykdymÄ privalo užtikrinti loÅ¡imų organizatorius.

14. ALÄ® aiÅ¡kiai numato draudimÄ Ä¯ loÅ¡imų organizavimo vietas įleisti asmenis, pateikusius praÅ¡ymus neleisti loÅ¡ti, nustatant, jog Å¡ių reikalavimų vykdymÄ privalo užtikrinti loÅ¡imų organizatorius. Tai reiÅ¡kia, kad minėtame įstatyme įtvirtintas įpareigojimas loÅ¡imų organizatoriams garantuoti, kad asmeniui, iÅ¡reiÅ¡kusiam valiÄ nebÅ«ti įleistam į loÅ¡imų vietas, nenumatant tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, įpareigoja loÅ¡imo organizatorius vidaus teisės aktuose nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius praÅ¡ymus, draudimo loÅ¡ti kontrolės bÅ«dus.

15. Vadovaujantis ALÄ® 10 straipsnio 21 dalimi, reikalavimų vykdymÄ , jog asmenys, pateikę praÅ¡ymus neleisti loÅ¡ti, nebÅ«tų įleidžiami į loÅ¡imų organizavimo vietas privalo užtikrinti loÅ¡imų organizatorius, tačiau loÅ¡imų organizatorius pats pasirenka bÅ«dus ir priemones kaip minėtÄ reikalavimÄ Ä¯gyvendinti.

16. Pažymėtina, jog bendrovė, siekdama įgyvendinti ALÄ® 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimÄ , bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 patvirtino „Lošėjų, ketinančių patekti į loÅ¡imo automatų salonÄ ir/ar dalyvauti loÅ¡ime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentÄ , patikros apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 2.4 papunktyje nustatyta, kad registrai – apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registras bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktÄ /loÅ¡imo automatų salonÄ ir/ar dalyvauti loÅ¡ime, pateikusių asmens dokumentÄ , duomenis registruose. Tuo atveju, jei darbuotojas, suvedus lošėjo duomenis į tikrinimo programos langelį ir/ar perdavus lošėjo duomenis patikrinimus į centrinį bendrovės padalinį, sistema/centrinis bendrovės padalinys pateikia informacinį praneÅ¡imÄ apie tai, kad asmuo yra įraÅ¡ytas į registrus, Darbuotojas privalo pasiÅ«lyti lošėjui palikti loÅ¡imo automatų salonÄ , neįleisti lošėjo į loÅ¡imo automatų salonÄ . ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad lošėjų, ketinančių patekti į loÅ¡imo automatų salonÄ ir/ar dalyvauti loÅ¡ime, pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentÄ , tapatybės tikrinimas registruose yra vykdomas darbuotojui, kompiuterio pagalba, prisijungiant prie tikrinimo sistemos ir/ar saugiu ryÅ¡iu perduodant atitinkamo lošėjo duomenis į centrinį bendrovės padalinį.

17. Nors, kaip teigia atstovas, įstatyme nenurodyta pareiga tikrinti visų loÅ¡imų bendrovių lankytojų tapatybę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos ALÄ® nuostatos privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai ir kartu kompleksiÅ¡kai vertinamos su UAB „T. S.“ direktoriaus priimtų vidinių teisės aktų turiniu. BÅ«tent ALÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas neatsietai nuo vidinių teisės aktų, leidžia konstatuoti, jog loÅ¡imų salono administratorė G. U., vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis bei vidiniais teisės aktais, privalėjo patikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktÄ , asmens tapatybę ir nustatyti, ar asmuo nėra pateikęs praÅ¡ymo neleisti loÅ¡ti.

18. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas D. M. nurodė, kad jam su drauge atėjus į loÅ¡imo automatų salonÄ , ten dirbusi administratorė (jis atpažino G. U.) prie jų nebuvo priėjusi, jų dokumentų neprašė ir sistemoje jų duomenų netikrino. Salone jis prabuvo kurį laikÄ , maža to, per tÄ laikÄ iÅ¡ salono buvo išėjęs iki bankomato iÅ¡sigryninti pinigų, įeinančio ir iÅ¡einančio į/iÅ¡ salono jo duomenų taip pat niekas netikrino. Liudytoja M. A. iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes. FaktÄ , kad 2017 m. gruodžio 28 d. V. M. buvo loÅ¡imo automatų salone ir lošė, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registrÄ , patvirtina ir byloje pateikta 2017 m. gruodžio 28 d. 22.53 val. daryta foto nuotrauka, kurioje loÅ¡imo automatų salone, prie loÅ¡imų automatų, užfiksuotas V. M.. Teismo posėdyje apklausta G. U. neneigė, kad minėta foto nuotrauka daryta bÅ«tent salone, kuriame ji dirba, tačiau teigė joje užfiksuoto asmens nemačiusi. Taip pat duomenys iÅ¡ Apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registro tikrinimo ataskaitos patvirtina, kad V. M. protokole nurodytÄ dienÄ nebuvo tikrinamas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad U. U. visais atvejais privalėjo tikrinti visų į loÅ¡imų salonÄ ateinančių asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus, tam kad užtikrintų asmens valiÄ bÅ«ti neįleistam į loÅ¡imų vietas. Aukščiau minėti teisės aktai nustato loÅ¡imų organizatoriui imperatyviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmuo, pateikęs praÅ¡ymÄ neįleisti loÅ¡ti, nebÅ«tų įleidžiamas, o G. U. - imperatyviÄ pareigÄ patikrinti įeinančių asmenų tapatybę. PrieÅ¡ingai atstovo argumentams, teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, jog Å¡ios pareigos įgyvendinimas nepriklauso nuo tikrinančio asmens subjektyvios nuomonės, ar asmuo yra priklausomas, ir netgi nepriklauso nuo asmens, įeinančio į loÅ¡imų organizavimo vietÄ , tikslo. Asmuo, kuris yra pateikęs atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , apskritai turi bÅ«ti neįleidžiamas į loÅ¡imų organizavimo vietÄ . Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. U. 2017 m. gruodžio 28 d. neužtikrindama, kad D. M. nebÅ«tų įleistas į loÅ¡imo salonÄ , pažeidė ALÄ® 10 straipsnio 21 dalies reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos veiksmus kvalifikavo pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį.

21. Apeliaciniu skundu atstovas nesutinka su G. U. paskirtos nuobaudos - baudos dydžiu ir praÅ¡o, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 d. skirti jai Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

22. Už ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ baudžiama bauda nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų.

23. Galimybė skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta Å¡io ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

24. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudÄ , gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

25. Skirdamas nuobaudÄ už nusižengimo padarymÄ pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobÅ«dį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka). Atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta G. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad G. U. savo kaltės nepripažino, bylos nagrinėjimo metu atkakliai neigė loÅ¡imo salone apskritai mačiusį V. M.. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog G. U. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta, nuobaudÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesant G. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jai skyrė minimaliÄ ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudÄ , nors esant tokioms aplinkybėms nuobauda skiriama artima sankcijoje nustatytam vidurkiui. Priimdamas tokį sprendimÄ teismas įvertino G. U. asmenybę, t. y. kad ji dirba, studijuoja universitete, neteista, nebausta administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimus.

26. Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovas praÅ¡o atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir neskirti piniginės nuobaudos, paskiriant įspėjimÄ , tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui G. U. turtinė padėtis (darbo užmokestis) buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. U. skirdamas nuobaudÄ už nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , ANK 38 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas jai skyrė minimaliÄ ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudÄ , todėl ji nelaikytina aiÅ¡kiai per didele. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, leidžiančiomis dar labiau mažinti paskirtÄ baudÄ arba iÅ¡ viso baudos neskirti.

27. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Kisielius