Legislator Case Law & Legislation
202fbbdc-676c-41ad-bbb5-3309133fde0b AI generated

202fbbdc-676c-41ad-bbb5-3309133fde0b · Ukmergės rajono apylinkės teismas

Case Number 202fbbdc-676c-41ad-bbb5-3309133fde0b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16-517/2016Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01259-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.4; 2.14.3 (S) UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 25 d.Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., jo įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajam M.

Legislator headnote

AI generated

202fbbdc-676c-41ad-bbb5-3309133fde0b · Ukmergės rajono apylinkės teismas: Matė, kad vairuotojo mirksėjo kairys žibintas. Priekaba nebuvo nutrÅ«kusi. Praėjo keliasdeÅ¡imt sekundžių ir pamatė atvažiuojantį kitÄ automobilį, kuris nemažino greičio ir atsitrenkė į priekabÄ . AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir V. V. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b.l. 8).IÅ¡ asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad V. V. 2015 m. lapkričio 28 d., 19 val. 26 min., buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas (b.l. 11).Liudytojas V. B. teisme paliudijo, kad kartu su S. D. vežėsi malkas, jau pravažiavus kalniukus, sumėtė lygiame kelyje priekabÄ ir jie atsidÅ«rė griovyje kitoje kelio pusėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16-517/2016Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01259-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.4; 2.14.3 (S) UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 25 d.Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., jo įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajam M.

M.,ekspertui Audriui Å vedui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: S. D. 2015 m. lapkričio 28 d., 18 val. 30 min., Ukmergės r., kelio Ukmergė – Molėtai 4 kilometre, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungtÄ su priekaba, valstybinis numeris VG020, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, priekabai prikrautai rÄ stų pradėjus mėtytis, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, po eismo įvykio skersai ant važiuojamosios kelio dalies Å¡onu liko stovėti nepažymėta priekaba, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11, 14 ir 127 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Vladas Butkus teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė S. D. nubausti. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. lapkričio 28 d. su priekaba vežė rÄ stus, iÅ¡ vakaro namuose buvo vartojęs alkoholį, su draugu iÅ¡gėrė 0,7 l vienam žmogui. IÅ¡gertuvės vyko iki 01 val. nakties. Ryte niekur nevažiavo, dienÄ alkoholio nevartojo, jautėsi normaliai.

IÅ¡ Bugenių miÅ¡ko vežėsi į Juodausių kaimÄ rÄ stus, kuriuos padėjo susikrauti V. B., kuris sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Nei lijo, nei snigo, buvo sausa. Jo priekabÄ sumėtė ir jis nuvažiavo į griovį. Galiniai automobilio ratai buvo ant Å¡laito, priekabos galas buvo į kairę pusę daugiau. Jis važiavo nuo Ukmergės į Molėtų pusę, tačiau kai jį pradėjo mėtyti, atsidÅ«rė prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Nuo priekabos iki sustojusio džipo buvo likęs 3 metrų tarpas.

Per priekabos ilgį Å¡onuose buvo atÅ¡vaitai, degė automobilio avarinis. Pravažiuojantis automobilis sustojo, vairuotojas tik paklausė, ar jie nesužeisti, ar nereikia pagalbos, atsakė, kad nereikia. Praėjo keliasdeÅ¡imt sekundžių, jiems besiropščiant, sustojo džipo vairuotojas. Jis tik pamatė, kad automobilis atvažiuoja ir tikrai trenksis į priekabÄ , todėl nusisuko. Jo akimis automobilio greitis mažiausiai buvo 100 km/h. RÄ stai buvo neapjuosti, sukrauti palaidi. Po smÅ«gio iÅ¡sibarstė rÄ stai, beveik visi rÄ stai toje pusėje, kur buvo sustojęs žmogus dėl pagalbos.

RÄ stai buvo po BMW priekiniu ratu. Po smÅ«gio automobilis įvažiavo į griovį 44,5 metro. Vairuotojas galėjo matyti atÅ¡vaitus, paties automobilio avarinį. Å onuose buvo dideli geltoni atÅ¡vaitai. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, tačiau jis neigia savo kaltę dėl automobilių (duomenys neskelbtini) ir M. P.. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo matyti priekabÄ ir galėjo jÄ apvažiuoti. Degė avarinis priekabos ir atÅ¡vaitai, ir automobilio avarinis. Automobilio galas stovėjo ant Å¡laito.

Jiems besiropščiant, vyko pokalbis su Pajero vairuotoju. Jie iÅ¡siropÅ¡tę iÅ¡ griovio, nuėjo prie bagažinės, kad iÅ¡imtų avarinį, tada įvyko susidÅ«rimas. AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir S. D. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b.l. 6). IÅ¡ asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad S. D. 2015 m. lapkričio 28 d., 19 val. 13 min., buvo nustatytas 1.15 promilės girtumas (b.l. 9).Nukentėjusysis M. M. teisme paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ važiavo iÅ¡ Pivonijos mikrorajono. Metras prieÅ¡ akis pamatė kažkÄ pilkÄ .

Nematė jokių atšvaitų, jokio avarinio. (duomenys neskelbtini) buvo griovyje, o priekaba buvo išsikišusi. Priešais akis pilka siena pasimatė. Jis važiavo iš Antakalnio į Ukmergę. Mano, kad priekaba stovėjo į salelę, jos nelabai matėsi. Pamatė metro ar dviejų metrų atstumu automobilį. Kažkas pasimatė pilka. Iš pradžių jis važiavo su įjungtomis ilgomis šviesomis, o paskui prasilenkiant įsijungė artimas. Važiavo apie 70 km/h greičiu, nes toje vietoje kelias remontuojamas.

Å alia važiavo draugas, jis gal bÅ«tų irgi matęs. Nieko nesimatė, jokių avarinių, nieko nesimatė. Jokio atÅ¡vaito nematė. Jei bÅ«tų atstumas didesnis, jei kÄ bÅ«tų pamatęs, bÅ«tų stabdęs. Stabdė, kai jau atsitrenkė. Trenkėsi į patį priekabos centrÄ . Jo automobilis atsidÅ«rė griovyje. PrieÅ¡ais nesimatė automobilio su avariniais. Jam atrodo važiavo 65 km/h, nes nebuvo rodyklė virÅ¡ 70. Priekyje prie jo sėdėjo T. J., o gale dvi panelės. Grojo muzika, vyko pokalbis, bet tai jam netrukdė.

Pamatė kažkÄ pilkÄ . Stabdymo nebuvo. Stabdė po susidÅ«rimo. Paspaudė stabdį tuo metu, kai įvyko susidÅ«rimas. Neprisimena, ar buvo likę stabdymo žymės kelyje. Jis nepastebėjo ir Pajero su avarinėmis Å¡viesomis. Kai pajuto smÅ«gį, nematė jokių Å¡viesų. Sulaukė pareigÅ«nų. Po atsitrenkimo AUDI lyg tai niekas irgi nedegė. AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir M. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b.l. 7).IÅ¡ asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad M.

M. 2015 m. lapkričio 28 d., 19 val. 28 min., buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas (b.l. 10).Liudytojas V. V. teisme paaiÅ¡kino, kad su Å¡eima buvo Kaune, važiavo į Molėtus. Pravažiavo Ukmergę, važiavo gan lėtai, kelias buvo remontuojamas. Pamatė priekyje Audi griovyje. Priekaba stovėjo statmenai, priekabos Å¡viesų nematė, gal užstojo rÄ stai. Jis pats sustojo kelkraÅ¡tyje, įsijungė avarinį. Atsidarė langÄ ir matė iÅ¡lipančius iÅ¡ griovio žmones, kurių paklausė, ar visi sveiki.

Vairuotojas tik atsisuko, kažkÄ suÅ¡uko, „ar nemato, ar lekia“ ir buvo smÅ«gis. Jis matė tik automobilio avarinį. Automobilis buvo toli, iÅ¡girdo tik smÅ«gį. SmÅ«gis gavosi į Å¡onÄ . Jis matė tik vienÄ kampÄ . Sustojo, Å¡viesos apÅ¡vietė vairuotojÄ . RÄ stai buvo priekaboje. RÄ stai kliudė maÅ¡inÄ , daug tų rÄ stų, rÄ stai Ä Å¾uoliniai. SmÅ«gis buvo stiprus. Automobilis jo draugės vardu. Automobilis draustas Kasko draudimu. Automobilis dar stovi netvarkomas, rÅ«dija. Jis pats sustojo tokiu atstumu, kad matytų vairuotojÄ .

Matė, kad vairuotojo mirksėjo kairys žibintas. Priekaba nebuvo nutrÅ«kusi. Praėjo keliasdeÅ¡imt sekundžių ir pamatė atvažiuojantį kitÄ automobilį, kuris nemažino greičio ir atsitrenkė į priekabÄ . AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir V. V. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b.l. 8).IÅ¡ asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad V. V. 2015 m. lapkričio 28 d., 19 val. 26 min., buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas (b.l. 11).Liudytojas V. B. teisme paliudijo, kad kartu su S. D. vežėsi malkas, jau pravažiavus kalniukus, sumėtė lygiame kelyje priekabÄ ir jie atsidÅ«rė griovyje kitoje kelio pusėje.

Greičio nebuvo, nes mašina pakrauta. Pirmoje eilėje paklausė viena kito, ar sveiki, o paskui lipo žiūrėti, kas su mašina, kuri stovėjo statmenai, šiek tiek į Ukmergės pusę. Gabaritai ir avarinis degė, mirksėjo priekabos pusė. Išlipant iš griovio, matė, kad nuo kalno leidžiasi mašina, praėjo iki pusės minutės. Nežino, su kokiomis šviesomis artėjo automobilis. Vos užlipus, jam surėkė dink, nes nupūs. Jam atrodo, kad automobilis labai greitai lėkė. Mašina buvo įstrižai, todėl turėjo matyti mašinos avarinį.

Matė ir kitÄ vairuotojÄ , kuris sustojęs klausė, ar nereikia pagalbos. Nepamena, ar jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. RÄ stai iÅ¡sibarstė, daugiau buvo toje pusėje, kur buvo sustojęs automobilis. RÄ stai buvo palaidi, galai buvo iÅ¡lindę, bet labai nedaug. IÅ¡lipant iÅ¡ griovio matė Å¡viečiant avarinį automobilio savo pusės galinį ir avarinį, deÅ¡inės pusės. O priekabos matė, kad mirksi irgi deÅ¡inės pusės avarinis signalas. Praėjo iki pusės minutės, kai atsitrenkė į juos BMW automobilis.

Nesigirdėjo, kad bÅ«tų stabdoma. Liudytojas V. P. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigÅ«nas teisme paliudijo, kad atvykus į įvykio vietÄ , atstumas tarp visų Å¡ukių, rÄ stų iÅ¡sisklaidymo buvo platus. Buvo iÅ¡simėtę į visas puses, rÄ stai buvo per abi eismo juostas. Pradžioje pastebėjo BMW automobilį, jis buvo arčiausia Ukmergės. Sustojo, paliko automobilį su Å¡vyturėliais ir paėję pastebėjo Audi įvažiavusiÄ Ä¯ griovį, priekaba jau buvo nuo kablio atsikabinusi, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje stovėjo džipas.

Kai atvyko, nedegė jokie Audi automobilio žibintai, nei avarinis. Žibintai priekabos buvo, bet jei ir buvo ir veikė, jų nebuvo galima pamatyti, nes priekabos galas buvo atsisukęs į kitÄ pusę. O automobilis buvo pakibęs stačiai, labai kelkraÅ¡tyje, griovyje, nežino, ar buvo galima matyti juos. Stabdymo ženklai buvo, bet neaiÅ¡ku, ar prieÅ¡ auto įvykį, ar po. Žymės buvo beveik nuo ten, kur stovėjo priekaba. Audi vairuotojas paaiÅ¡kino, kad nuo Antakalnio gatvės kilo į kalnÄ , jį sumėtė, bandė iÅ¡lyginti, duoti „gazo“, kad automobilis bÅ«tų stabilus, grynai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , priekaba liko ant kelio.

Rado priekabÄ jau daug toliau, ji buvo atkibusi nuo kablio. Automobilis buvo pakibęs, stovėjo kampu, gavosi pasikabinęs. Iki fotografavimo viskas taip ir buvo. Pagal KET reikalaujam, kad po eismo įvykio turi bÅ«ti avarinis eismo ženklas arba kitaip pažymėta eismo įvykio vieta. Kai atvažiavo, lyg tai paties automobilio kažkas Å¡vietė. Galėjo posÅ«kis mirksėti, gal vairuotojui ant kelio nieko nesimatė. Tas sustojęs automobilis Å¡viesomis kaip ir akino, jei jis bÅ«tų nesustojęs, vairuotojas bÅ«tų įsijungęs ilgas Å¡viesas ir gal bÅ«tų pamatęs. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir V.

P. tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l. 2).Liudytojas R. N. teisme paliudijo, kad atvykus į vietÄ , kelyje stovėjo daug automobilių. Buvo sunku susiorientuoti, buvo tamsus paros metas. Griovyje kairėje kelio pusėje stovėjo BMW, deÅ¡inėje kelio pusėje Pajero džipas, o kairėje pusėje Audi automobilis, įvažiavęs į griovį. Kolegai Prėniui sukėlė įtarimus, kad neblaivus vairuotojas. Prietaisas užfiksavo, kad vairuotojas neblaivus. Priekaba buvo į Ukmergės pusę nustumta. Pradėjo mėtyti po keliÄ , bet užmetė į kairę pusę, nuvažiavo į griovį, o priekaba atsistojo lygiagrečiai.

Užpakalyje važiavęs vairuotojas sustojęs, paklausė, ar reikia pagalbos, o tuo metu važiavo nuo kalno BMW ir gavosi smūgis. Ar degė gabaritai, neatsimena. Pačiame automobilyje, tai tikrai nedegė. Kai ištraukė automobilį iš griovio ir pastatė šalikelėje, tada buvo prijungta priekaba ir niekas nedegė, nežino, ar galėjo degti, ar po smūgio nebedegė. Tuo metu kelias buvo remontuojamas, turėjo būti pastatyti ženklai. Negali pasakyti, ar buvo BMW stabdymo žymės. Jų nėra užfiksavęs. Ar degė avarinis, jis negali pasakyti, nes daug automobilių buvo sustojusių.

Tuo metu neužfiksavo, ar degė tos lemputės. Ar buvo įjungtas avarinis automobilio, negali pasakyti, gal tai galėtų pasakyti džipo vairuotojas. Priekaba buvo numuÅ¡ta. Vairuotojas aiÅ¡kino, kad važiavo nuo kalno, sakė, kad matė tik džipÄ su avarinėmis Å¡viesomis. Audi vairuotojas teigė, kad priekabÄ užskersavo. O paskui buvo smÅ«gis.Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas automobilių iÅ¡sidėstymas po eismo įvykių bei pateikti papildomi duomenys (b.l. 4, 5).IÅ¡ VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnybos raÅ¡to matyti, kad kelias Ukmergė – Molėtai nuo 2,43 km iki 19,1 km yra rekonstruojamas, todėl nuo 2015-03-01 iki 2016-02-14 šį kelio ruoÅ¾Ä prižiÅ«ri AB „Panevėžio keliai“ (b.l. 35).AB „Panevėžio keliai“ pažyma patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 28 d. rekonstruojamo kelio Ukmergės – Molėtai darbų vykdymo ruože nuo 2,43 iki 4,2 km iÅ¡ abiejų kelio pusių buvo įrengti Å¡ie laikini kelio ženklai: 106 - darbai kelyje, 329 – ribotas greitis (50 km/h), 325 – lenkti draudžiama (b.l. 37).ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumÄ , jų nuoseklumÄ , galimus jų prieÅ¡taravimus, logiÅ¡kumÄ , atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų Å¡altinių patikimumÄ .S. D.

Å¡ioje byloje kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ kyla atsakomybė vairuotojams, sukėlusiems eismo įvykį, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), numatytus veiksmus padarius neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, asmens. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D. automobilį su priekaba vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,15 promilės girtumas (b.l. 9), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, po eismo įvykio skersai ant važiuojamosios kelio dalies Å¡onu liko stovėti nepažymėta priekaba, į kuriÄ atsitrenkė kitas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o po smÅ«gio iÅ¡kritęs krovinys, tai yra rÄ stai, apgadino dar vienÄ automobilį M.

P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šių faktinių aplinkybių byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, jos patvirtintos ir byloje ištirtų įrodymų bei aplinkybių visuma. Teismas ištyręs bylos įrodymus, laiko, kad savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11, 14 ir 127 punktų reikalavimus.Tačiau byloje ginčas kilo dėl priežastinio ryšio buvimo tarp S. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir byloje nurodyto svetimo turto, tai yra automobilių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir M.

P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Esant skirtingiems administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu ir teisme apklaustų eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimams dėl eismo įvykio aplinkybių, tikslu pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, byloje buvo paskirtinas eismo įvykio (autotechninis) tyrimas (b.l. 56, 57) bei matomumo eksperimentas (b.l. 83, 84).Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikus ekspertizę, teismui buvo pateiktas Ekspertizės aktas Nr. 11-428(16) (b.l. 70-74), kuriame pateikta iÅ¡vada apie automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio Audi 100 priekabos susidÅ«rimo mechanizmÄ : automobilis Audi 100, kurį vairavo S. D., po nuvažiavimo nuo kelio stovėjo deÅ¡inės pusės kelio sankasos Å¡laite (automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo krypties atžvilgiu), prie Å¡io automobilio prikabinta priekaba, kurioje buvo sukrauti rÄ stai, stovėjo deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje.

PrieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje, Å¡alia automobilio Audi 100 stovėjo automobilis M. P.. Automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. M., važiavo deÅ¡ine kelio puse link Ukmergės ir priekine dalimi atsitrenkė į deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje stovėjusios priekabos deÅ¡inio Å¡ono užpakalinę dalį. Nuo susidÅ«rimo smÅ«gio iÅ¡ priekabos iÅ¡biro rÄ stai, kurie kliudė ir apgadino automobilį M. P., o priekaba atsikabino nuo automobilio Audi 100, buvo nublokÅ¡ta į priekį ir į deÅ¡inę, sustojo kelio sankasos Å¡laite, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Kontakto su priekaba metu buvo pažeista automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis (priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekiniai žibintai, priekiniai kairės ir deÅ¡inės pusės sparnai, variklio dangtis, priekinis stiklas). Po kontakto su priekaba automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo į priekį ir į deÅ¡inę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir buvo sustabdytas kelio sankasos Å¡laite, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ atsitrenkimÄ važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), negalima.

Ekspertizės akte taip pat buvo pateikta iÅ¡vada, kad techniniu požiÅ«riu, pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui buvo automobilio Audi 100 vairuotojo S. D. veiksmai, - tamsiu paros metu įvykus eismo įvykiui (nuvažiavo nuo kelio), tinkamai nepažymėjo kelio važiuojamojoje dalyje likusios priekabos, taip sudarė pavojingÄ kliÅ«tį artėjančio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. M.. Tačiau ekspertas pažymi, kad yra nenurodytas kliÅ«ties matomumas tamsiu paros metu iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M.

M., vietos, o ekspertai negali techniniais metodais nustatyti kliÅ«ties matomumo. Pats M. M. tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek teisme aiÅ¡kino, kad jis jokių įjungtų avarinių žibintų nematė, o priekabÄ pamatė vos likus keliems metrams iki kliÅ«ties, todėl nespėjo net stabdyti. Tačiau Å¡ias M. M. aiÅ¡kinamas aplinkybes, kad kliÅ«ties nesimatė, paneigia byloje matomumo eksperimento metu nustatytos aplinkybės bei liudytojų V. V. bei V. B. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V.

V. parodymais, kad jis matė į griovį nuvažiavusiame automobilyje Audi 100 įjungtÄ avarinį žibintÄ , nes kaip patvirtina bylos duomenimis, pats sustojo prieÅ¡ingoje kelio pusėje ir taip pat įsijungė avarinį signalÄ . Kad įvažiavęs į griovį įjungė automobilyje avarinį signalÄ , patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. bei su juo kartu važiavęs V. B.. Taigi teisme nustatyta, kad automobiliui Audi 100 įvažiavus į griovį, buvo įjungtos Å¡io automobilio avarinio sustojimo žibintų Å¡viesos.

Byloje atlikus matomumo eksperimentÄ , nustatyta, kad automobiliui Audi 100 esant įjungtiems galiniams deÅ¡inės pusės gabaritinių Å¡viesų žibintui bei posÅ«kio Å¡viesų žibintui, be to esant įjungtiems priekabos galiniams gabaritinių Å¡viesų žibintams bei posÅ«kio Å¡viesų žibintams, iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos, esant 338 m atstumui matomos automobilio Audi 100 bei priekabos mirksinčios posÅ«kių žibintų Å¡viesos. Net ir esant aklinai uždengtiems priekabos galiniams kairės pusės gabaritinių Å¡viesų žibintui bei posÅ«kių Å¡viesų žibintui, iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos, esant 67 m atstumui matomos mirksinčios automobilio Audi 100 deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibintų Å¡viesos bei priekabos posÅ«kio žibinto Å¡viesos.

Nors Å¡iuo atveju priekyje esančio daikto identifikuoti negalima, tačiau akivaizdu, kad kliÅ«tį kelyje M. M. turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti esant jau 67 m atstumui, tačiau jis laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelyje buvusiÄ kliÅ«tį – automobilio priekabÄ , dėl ko iÅ¡ priekabos iÅ¡biro rÄ stai, kurie apgadino automobilį M. P.. Kad kliÅ«tį identifikuoti buvo galima ir M. M. stabdydamas turėjo galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, teisme patvirtino ir apklaustas ekspertas Audrius Å vedas.

Pagal Kelių eismo taisyklių 128 punktÄ , jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad tiek savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek teisme M. M. nurodė važiavęs apie 65-70 km/h greičiu, kai minėtame kelio ruože maksimalus leistinas greitis eismo įvykio metu buvo 50 km/h.

Akivaizdu, kad pats M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus. Tokiu bÅ«du teisme nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavę abu vairuotojai, tai yra tiek S. D., tiek M. M. pažeidė Kelių eismo taisykles. Tokiu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Teismas, iÅ¡tyręs bylos įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent M. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tai yra leistino greičio virÅ¡ijimas ir greičio nesulėtinimas bei automobilio nestabdymas atsiradus kliūčiai kelyje, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, tai yra automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio M.

P. apgadinimais eismo įvykio metu. Nors Å¡iuo atveju S. D. tinkamai nepažymėjo pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykio vietos, t.y. deÅ¡inėje kelio pusėje prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo priekabos, juolab, kad pagal bylos aplinkybes jis to padaryti fiziÅ¡kai net ir negalėjo, nes į automobilio priekabÄ M. M. trenkėsi iÅ¡ karto po to, kai S. D. iÅ¡lipo iÅ¡ į griovį įvažiavusio automobilio, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kliÅ«tis kelyje apskritai buvo nematoma.

Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad kliÅ«tis kelyje buvo matoma ir M. M. turėjo galimybę Å¡iÄ kliÅ«tį laiku pastebėti, todėl teismo vertinimu S. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su automobilių (duomenys neskelbtini) ir M. P. apgadinimais, todėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekoje buvo apgadintas tik jo vairuotas automobilis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas M. D. vardu (b.l. 109). S. D. teisme paaiÅ¡kino, kad jo vairuojamas automobilis tik formaliai priklauso nuosavybės teise jo motinai M. D., automobilis pirktas jo lėšomis ir automobiliu naudojasi jis pats. M. D. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ (b.l. 110), kuriame nurodė, kad automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko jos sÅ«nus S. D. už savo pinigus, pats ja ir naudojasi, automobilis tik buvo įregistruotas jos vardu, pažymėjo, kad dėl automobilio pretenzijų neturi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pažymėjo, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, Nr. N444-1996/2010).

Tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-263-315/2015). Teismui nekyla abejonių, jog S. D. vairavimo metu automobilį Audi 100 valdė teisėtai. Byloje nustačius, kad S. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu tik jo teisėtai valdyto automobilio apgadinimu, todėl S. D. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Byloje įrodyta, jog minėtÄ vakarÄ S. D. vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, kuris atitinka lengvÄ girtumo laipsnį, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, S. D. veiksmai perkvalifikuojami iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta, jog vairavo bÅ«damas neblaivus, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo į griovį ir dėl padaryto pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad Å¡iuo metu S. D. dirba UAB „Marino projektai“ (b.l. 60-64).

S. D. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Asmuo, prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo bei prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, S. D. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 284, 286, 287 straipsniais, n u t a r ė :

Paskirti S. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iÅ¡ LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies,-289 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų ir 00 eur/ct.) administracinę baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40(keturiasdeÅ¡imt) dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o įteikimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ ROIK: 15053541841 ir įmokos kodÄ 1001.

PrieÅ¡ingu atveju, bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai, be to, iÅ¡ieÅ¡kant vykdymo iÅ¡laidas. Informuoti pažeidėjÄ , kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos yra: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B.

AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Rinaldas Adamonis