Legislator Case Law & Legislation
202a6731-5241-4d60-ad15-cb0ef1a855d3 AI generated

202a6731-5241-4d60-ad15-cb0ef1a855d3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 202a6731-5241-4d60-ad15-cb0ef1a855d3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimÄ nustatyti pirkimo sÄ lygų 39.3 p.; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė procesinius dokumentuos grindžia Å¡iais argumentais: 1.1. Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas tiekėjo kvalifikacijos – finansinio pajėgumo – reikalavimas, kad tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis bÅ«tų ne mažesnė nei 1,2. Å iuo atveju, ieÅ¡kovės vertinimu, Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra itin (a) apribojantis konkurencijÄ , tačiau (b) naudingo tikslo, bent pakankama, proporcinga ir pagrįsta apimtimi, nepasiekiantis. 1.2.

Legislator headnote

AI generated

202a6731-5241-4d60-ad15-cb0ef1a855d3 · Kauno apygardos teismas: Taigi, ieÅ¡kovė ir pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas Å¡iuo atveju nėra tas pats subjektas. IeÅ¡kovė jau yra pažymėjusi, kad esant tokioms Pirkimo sÄ lygoms, ginčijamo reikalavimo neatitinkantys, bet Pirkime dalyvauti norintys tiekėjai yra verčiami dirbtinai kurti konsorciumÄ ir turėti jungtinės veiklos partnerį, nors nei atsakovei, nei kitiems susijusiems asmenis iÅ¡ to nėra jokios realios naudos: reikalaujamÄ koeficiento reikÅ¡mę pasiekiantis partneris realiai niekaip neprisideda prie bendro konsorciumo (tiekėjo) finansinio pajėgumo ir patikimumo, Pirkimo sutarties įvykdymo saugumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1319-924/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumo. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovės procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KRS“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimÄ nustatyti pirkimo sÄ lygų 39.3 p.;

2) priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė procesinius dokumentuos grindžia Å¡iais argumentais: 1.1. Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas tiekėjo kvalifikacijos – finansinio pajėgumo – reikalavimas, kad tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis bÅ«tų ne mažesnė nei 1,2. Å iuo atveju, ieÅ¡kovės vertinimu, Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra itin (a) apribojantis konkurencijÄ , tačiau (b) naudingo tikslo, bent pakankama, proporcinga ir pagrįsta apimtimi, nepasiekiantis. 1.2.

IeÅ¡kovės, kaip patyrusio atitinkamos rinkos dalyvio, žiniomis, rinkoje nėra daug Å¡io sektoriaus įmonių, pagal Pirkimo dokumentuose reikalaujamas sÄ lygas pasiekusio reikalaujamÄ bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų (atitinkama lentelė pridedama), įmonės, priskirtinos ekonominės veiklos rūšiai „Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas“, 2020 m. vidutiniÅ¡kai turėjo 0,64 koeficientÄ :

įmonės, turinčios 0-9 darbuotojus – 0,53, 10-19 darbuotojų – 0,32, 20-49 darbuotojus – 0,36, 50-249 darbuotojus – 0,47, ir tik 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės, kurioms, mÅ«sų vertinimu, iÅ¡ esmės priskirtinos monopolinės Å¡io sektoriaus didžiųjų regionų bendrovės, turėjo koeficientÄ 1,62 (ieÅ¡kovės įsitikinimu, kuris nors kitas Pirkime potencialiai galintis dalyvauti tiekėjas neturi daugiau nei 250 darbuotojų). Nors sprendime atmesti ieÅ¡kovės pretenzijÄ atsakovė nurodė, kad Pirkimu suinteresuoti tiekėjai yra užsiimantys statybos darbais, o ne vandens tiekimu, nuotekų valymu ir atliekų tvarkymu bei regeneravimu, todėl turi bÅ«ti vertinama veiklos rūšis „Statyba“, o ne „Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas“, pažymėtina, kad ir iÅ¡ įmonių, priskirtinų ekonominės veiklos rūšiai „Statyba“, Pirkimo sÄ lygose reikalaujamÄ 1,2 reikÅ¡mę taip pat turėjo tik 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės. 1.3.

Sprendime atmesti ieÅ¡kovės pretenzijÄ atsakovė pastebi, kad prisiėmus solidariÄ atsakomybę už Pirkimo sutarties įvykdymÄ , ginčo reikalavimo atitikimui tiekėjas gali remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais. Tačiau tokiomis Pirkimo sÄ lygomis ginčijamo reikalavimo neatitinkantys tiekėjai yra verčiami dirbtinai kurti konsorciumÄ ir turėti jungtinės veiklos partnerį, nors atsakovei ar kitiems subjektams iÅ¡ to nebÅ«tų jokios naudos: pvz., jei tiekėjas pasitelktų jungtinės veiklos partnerį, kurio nuosavas kapitalas sudarytų vos 3 000 Eur, o įsipareigojimai – 2 000 Eur, tai toks konsorciumas, kaip tiekėjas, formaliai tenkintų ginčijamÄ Pirkimo sÄ lygÄ , bet toks partneris, nors ir pasiekiantis reikalaujamÄ koeficiento reikÅ¡mę, realiai niekaip neprisidėtų prie bendro konsorciumo (tiekėjo) finansinio pajėgumo ir patikimumo, ypač atsižvelgiant į pirkimo apimtis. 1.4.

ReikÅ¡mingai apribodamas konkurencijÄ , Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas reikalavimas netgi nepasiekia jokio teigiamo tikslo. Pirma, Å¡is reikalavimas niekaip nepadeda iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sÄ lygas, t. y., Å¡iuo atveju, ar tiekėjas geba padengti svarbiausias iÅ¡laidas, kol bus apmokėtos atsakovei pateiktos sÄ skaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iÅ¡ netinkamo Pirkimo sutarties vykdymo. Pirkimo sutartį visiÅ¡kai pajėgÅ«s bÅ«tų įvykdyti ir gerokai žemesnę bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę už Å¡iuo metu Pirkime nustatytÄ (1,2) turintys tiekėjai (pvz., tiekėjai, kurių bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė yra 1, kas bet kokiu atveju, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), yra laikoma „normalia“ reikÅ¡me). Antra, remiantis minėtomis Metodikos 13.1 p. bendrojo mokumo koeficientÄ rekomenduoja taikyti kai ketinama sudaryti didelės vertės ilgalaikę pirkimo sutartį. Å ios bylos Pirkimas yra supaprastintas, taigi, nėra didelės vertės ir atitinkamai remiantis Metodikos 13.1 p. Pirkime bendrojo mokumo koeficiento apskritai nerekomenduojama taikyti.

Trečia, remiantis minėtomis Metodikos nuostatomis, nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų, atsižvelgiama ir į apmokėjimo sÄ lygas – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas (Metodikos 11.2 p.). Å iame Pirkime yra numatyti tarpiniai mokėjimai, taigi, Pirkimo apmokėjimo sÄ lygos, remiantis Metodika, pagrindžia žemesnes reikalavimo, jeigu jau jis bÅ«tų nustatytas, reikalaujamas reikÅ¡mes.

Ketvirta, jau minėtoje 2018-10-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ir kita kasacinio teismo praktika, taip pat pažymėjo, kad dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobÅ«dį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus be kita ko sprendžiama ir pagal įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktikÄ . IeÅ¡kovės, kaip itin patyrusios atitinkamo sektoriaus Å«kio subjekto ir nevienkartinio sėkmingo viešųjų pirkimų dalyvio, žiniomis, iki Å¡iol viešųjų pirkimų praktikoje įprastai taikoma (reikalaujama) bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė buvo 1.

Penkta, Pirkimas, kaip jau minėta, yra supaprastintas ir nėra niekuo specifinis, iÅ¡skirtinis bei nepasižymi jokiomis kitomis neįprastomis aplinkybėmis, kurios pagrįstų aukÅ¡tesnio, nei priimta praktikoje, bendrojo mokumo koeficiento taikymÄ . Å eÅ¡ta, minėta, Metodika be kita ko įtvirtina pirkimo vykdytojo pareigÄ siekti, kad pirkimo dokumentuose bÅ«tų nustatomi mažiausiai konkurencijÄ ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Å iuo atveju įvertintina, kad be aptariamo bendrojo mokumo koeficiento atsakovė turi ir daugybę kitų priemonių įsitikinti tiekėjo pajėgumais (pvz., pagal Pirkimo sÄ lygų 117 p., Pirkimo sutartis turės bÅ«ti užtikrinta banko garantija ar draudimo bendrovės sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo raÅ¡tu). 1.5.

Pirkime siekiant normalios, o ne nepagrįstai varžomos tiekėjų konkurencijos, bendrojo mokumo koeficiento kriterijaus reikalavimas panaikintinas, tačiau jei aptariamas reikalavimas vis dėlto bÅ«tų paliktas nustatytas, jo reikalaujama reikÅ¡mė turėtų bÅ«ti mažinama iki 1. 1.6. Dėl teisinio suinteresuotumo ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi pasiÅ«lymo pirkime, nes pati ieÅ¡kovė neatitinka byloje ginčijamo reikalavimo. PasiÅ«lymÄ Pirkime yra pateikęs tiekėjas – jungtinės veiklos sutartį sudariusių asmenų grupė, – kurių tik vienas iÅ¡ dalyvių yra ieÅ¡kovė.

Taigi, ieÅ¡kovė ir pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas Å¡iuo atveju nėra tas pats subjektas. IeÅ¡kovė jau yra pažymėjusi, kad esant tokioms Pirkimo sÄ lygoms, ginčijamo reikalavimo neatitinkantys, bet Pirkime dalyvauti norintys tiekėjai yra verčiami dirbtinai kurti konsorciumÄ ir turėti jungtinės veiklos partnerį, nors nei atsakovei, nei kitiems susijusiems asmenis iÅ¡ to nėra jokios realios naudos: reikalaujamÄ koeficiento reikÅ¡mę pasiekiantis partneris realiai niekaip neprisideda prie bendro konsorciumo (tiekėjo) finansinio pajėgumo ir patikimumo, Pirkimo sutarties įvykdymo saugumo.

I. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 2. Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. IeÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. kvalifikacinį reikalavimÄ , nes iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme ji kartu su jungtinės veiklos partneriu pateikė pasiÅ«lymÄ Pirkimui ir prie jo pridėjo dokumentus, kurie įrodo, kad ieÅ¡kovė atitinka ginčijamÄ bendrojo mokumo reikalavimÄ .

IeÅ¡kovė, pateikdama pasiÅ«lymÄ sutiko ir patvirtino, kad Å¡is reikalavimas jai yra priimtinas. 1.2. Pirkimo sÄ lygose nustatytas Bendrojo mokymo reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir yra proporcingas Pirkimo objekto specifikai. 1.3. Nagrinėjamu atveju Pirkimas vykdomas sudėtingomis sÄ lygomis: infliacija; dėl karo veiksmų sumažėjęs prekių, reikalingų pirkimo objektui, prieinamumus; akivaizdi ir visuotinai aptarinėjama Å¡ių metų gale galinti kilti ekonominė krizė ar recesija, ko pasėkoje Pirkimo metu veikiantys verslo subjektai gali bankrutuoti.

Taigi, Pirkimo vykdymo metu esanti ekonominė situacija, atsakovės vertinimu, aiÅ¡kiai rodo, kad pirkimo vykdytojai turi įsitikinti ne tik tuo ar tiekėjas turi teisę atlikti Pirkimo objektÄ , bet ir tuo ar tiekėjas nebankrutuos pirkimo sutarties vykdymo metu. 1.4. Pirkimo objektas yra priskirtinas prie nesudėtingų statinių, o tai reiÅ¡kia, kad darbus Å¡iame objekte gali atlikti bet kuris asmuo, nes tam nereikia specialaus atestato ar sertifikato. Pirkimo sÄ lygų 39.1 p. keliamas kvalifikacinis reikalavimas įveikiamas iÅ¡ esmės bet kuriam smulkaus ir vidutinio verslo atstovui veikiančiam statybų sektoriuje.

Pirkimo sÄ lygų 39.2 p. keliamas reikalavimas tiekėjams pasiÅ«lyti bent vienÄ specialistÄ , turintį teisę eiti nesudėtingojo statinio statybos vadovo pareigas inžineriniai tinklai, ir nėra reikalaujama specialistui bÅ«ti įgijus tam tikrÄ atestatÄ ar sertifikatÄ . Tik Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. keliamas reikalavimas tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento dydžiui tam, kad įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamÄ finansinį užnugarį tam, kad vykdydamas statybos darbus tokiu sunkiu metu nebankrutuotų. 1.5.

Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus 2020 m. duomenis, įmonės kurių veiklos rūšis priskirtina Pirkimo objektui, t. y. ekonominės veiklos rūšiai „Statyba“, bendrojo mokumo koeficiento rodiklį 1,2, statistiÅ¡kai atitiko 31 įmonė, kurių darbuotojų skaičius sudarė 250 ir daugiau. Be to, vien tik pagal Statistikos departamento skelbiamus duomenis neįmanoma nustatyti kiek tiksliai juridinių asmenų (kaip atskirų veiklos vienetų), Lietuvoje veikiančių statybos srityje, atitiktų keliamÄ Bendrojo mokumo koeficientÄ 1,2.

Tai, kad Statistikos departamento duomenys iÅ¡ esmės suklaidino ieÅ¡kovę ir kad jos teiginiai apie tai, kad Bendrojo mokumo reikalavimas leidžia Pirkime dalyvauti tik tiekėjams turintiems 250 ar daugiau darbuotojų yra nepagrįsti, įrodo Pirkimui pateikti tiekėjų pasiÅ«lymai. 1.6. Metodikos 13.1 p. nurodyta, kad Rodiklio reikÅ¡mė žemiau 0,5 laikoma bloga, apie 1 – normalia, virÅ¡ 2 – gera. Be to, minėtame Metodikos punkte pateikiama rekomendacija, kad bendrojo mokumo reikalavimÄ rekomenduojama taikyti didelės vertės pirkimams, t. y. pirkimams, kurių numatyta vertė yra daugiau nei 5 382 000 Eur.

Vien tai, kad pagal Metodikos nuostatas, didele verte laikomi tik Pirkimo objektai, kurių vertės virÅ¡ija tarptautinio pirkimo vertes, atsakovės vertinimu, nedraudžia vykdant supaprastintÄ pirkimÄ (šį ginčo PirkimÄ ) taikyti Metodikoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus jei nėra pažeidžiami Metodikos 7 p. nustatyti principai. Be to, prie Metodikos pateiktoje kvalifikacinių reikalavimų lentelėje nurodoma, kad bendrojo mokumo reikalavimas pagal poreikį gali bÅ«ti taikomas ir mažesnės vertės pirkimams. 1.7.

Metodikos 11 p. nurodyta, kad nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų, gali būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta ir tai, kad:

1) Pirkimo sutarties galima ilgiausia trukmė yra 30 mėnesių, kas reiÅ¡kia, kad Pirkimo sutartis yra ilgalaikė, net kelis kartus virÅ¡ijanti Metodikoje nustatytÄ ilgalaikės sutarties apibrėžimÄ ;

2) Pirkimo sutarties vertė, vertinant Perkančiojo subjekto veiklos apimtis, yra didelės vertės, t.y. daugiau nei 1 000 000 Eur (tiksli vertė Å¡iame atsiliepime nenurodoma, nes ji nenurodyta vieÅ¡ai), o Pirkimas finansuojamas iÅ¡skirtinai tik iÅ¡ atsakovės biudžeto, t.y. nenaudojant Europos sÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų;

3) Pirkimu perkami statybos darbai kur tiekėjas privalės parengti techninį projektÄ ir pastatyti apie 7.881 m. inžinierinių tinklų tankiai apgyvendintoje aplinkoje, tai Perkančiojo subjekto veiklos apimtyse, reiÅ¡kia, kad perkamos didelės ir sudėtingos darbų apimtys, kurias tiekėjai turi gebėti atlikti;

4) pagal Pirkimo dokumentų nuostatas, pasiraÅ¡ius Pirkimo sutartį, nenumatomas avansinis mokėjimas o pagal Pirkimo sutarties 8.3 p. nuostatas, tarpiniai darbų priėmimo – perdavimo aktai priimami ir pasiraÅ¡omi tik kas 3,5 mėn. ir apmokami per 30 dienų, kas reiÅ¡kia, kad tiekėjas mažiausiai 4,5 mėnesio privalės užtikrinti tinkamÄ ir nepertraukiamÄ darbų atlikimÄ nuosavomis lėšomis;

5) darbų vykdymo pertraukos, iÅ¡skyrus bÅ«tinas technologines pertraukas, nenumatomos. Tai reiÅ¡kia, kad per vienus metus (12 mėn.) darbų atlikimas bus stabdomas žiemos periodui (apie 3 mėn.) dėl technologinės pertraukos, numatytos Statybos techniniuose reglamentuose, vadinasi, per 12 mėn. periodÄ rangovas galės perduoti darbus pagal 2 dalinio aktavimo aktus ir už tai gauti du mokėjimus. Atitinkamai visas 30 mėn. (tai yra 2,5 metų) darbų vykdymo periodas, truks apie 39 mėnesius (įskaitant technologines pertrauktas), o tiekėjui per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ bus atlikti tik 6 tarpiniai ir vienas galutinis mokėjimas. Taigi, vertinant tai, kad per tris metus tiekėjui už darbÄ bus mokama tik 7 kartus ir tik už jau atliktus darbus, matyti, kad pirkimo objektui atlikti yra bÅ«tinas finansiÅ¡kai pajėgus tiekėjas;

6) Pirkimo sutarties vykdymas susijęs su kitų sutarčių, kurios bus sudarytos ateityje vykdymu, nes viena vertus, nutiesus tinklus, prie jų prisijungs vartotojai, kuriems bus tiekiama vieÅ¡oji paslaugÄ (vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas), o kita vertus prie pagal Pirkimo sutartį nutiestų tinkle bus galima prijungti kitus inžinerinius tinklus, kurie bus tiesiami pagal kitas rangos sutartis, kurios dar tik bus sudarytos. 1.8. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pagal kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus civilinėje byloje Nr. . e3K-3-398-469/2018, Bendrojo mokumo reikalavimo negalima taikyti Å¡io konkretaus pirkimo atveju, nes minėtos bylos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės žymiai skiriasi. 1.9.

Nepagrįstais laikytini ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovė tiekėjų pajėgumu atlikti sutartį galėjo įsitikinti nustatydamas reikalavimÄ sutarties įvykdymo užtikrinimui. Reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui yra skirti netesyboms atlyginti tuo atveju jei pirkimo sutartis bÅ«tų nutraukta dėl to, kad tiekėjas neatliktų darbų pagal sutartį ar nevykdytų savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent tam, kad iÅ¡vengti pirkimo sutarties nutraukimo ir nereikalingų teisminių ginčų su draudimo bendrovėmis ir tiekėju ir yra nustatytas Bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas, kuris ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad tiekėjas yra pakankamai finansiÅ¡kai pajėgus atlikti darbus savomis lėšomis ir laukti mokėtinų sumų nepaisant ekonominės situacijos.

Sutarties atlikimo užtikrinimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti iÅ¡duotas bet kokiam rangovui – tiek finansiÅ¡kai stabiliam, tiek ir finansiÅ¡kai nestabiliam, skirtųsi tik kiekvieno tiekėjo mokama suma už Å¡io draudimo liudijimo iÅ¡davimÄ , tačiau tai niekaip neįrodytų ir neapgrįstų pasiÅ«lymÄ teikiančio subjekto finansinio stabilumo sutarties vykdymo metu. II. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados esmė 3. Viešųjų pirkimų tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad vien iÅ¡ bylos Å¡alių pateiktų duomenų negali daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl ginčo reikalavimo (ne)teisėtumo.

Siekiant įvertinti, ar Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tent tokia nustatyta ginčo reikalavimo rodiklio reikÅ¡mė – 1,2 yra proporcinga, bÅ«tina minėtam tikslui pasiekti ir dirbtinai neapriboja tiekėjų konkurencijos, kaip jau buvo minėta, turi bÅ«ti vertinama aukščiau nurodytų aplinkybių visuma. Kaip yra nurodyta Metodikos 13.1 pateiktame ginčo reikalavimo taikymo apraÅ¡yme, Nustatant bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento duomenis (įvertinami konkretaus sektoriaus duomenys, įmonių, atitinkančių nustatomÄ reikalavimÄ , skaičius).

IÅ¡ atsakovės pateikiamos informacijos matyti, jog ji „patikrino“ minėtus duomenis, nustatė, jog ginčo reikalavimÄ statistiÅ¡kai atitinka 31 įmonė. Pažymėtina, jog visų reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste turėtų bÅ«ti įvertinti ir rangos darbų sektoriaus ypatumai, t. y. įvertinama kokiÄ Å«kio subjekto finansinę ir ekonominę situacijÄ jame realiai parodo Pirkime nustatyto bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė bei ar minėtas tikslas bÅ«tų pasiektas nustačius žemesnę Å¡io rodiklio reikÅ¡mę (kaip teigia ieÅ¡kovė – reikÅ¡mę 1).

Teismas k o n s t a t u o j a: III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2022-07-28 paskelbė atvirÄ (supaprastintÄ ) konkursÄ â€žVandens tiekimo ir buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų statyba Ežerėlio m., Kauno r. sav.“, pirkimo Nr. 616430 (toliau – Pirkimas).

5. IeÅ¡kovė UAB „KRS“ 2022-07-29 CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų 39.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, praÅ¡ydamas Å¡iÄ sÄ lygÄ panaikinti, ar jÄ pakeisti, sumažinant reikalaujamÄ bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę nuo 1,2 iki 1.

6. Atsakovė 2022-08-04 ieÅ¡kovės pretenzijÄ atmetė.

7. IeÅ¡kovė 2022-08-11 pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo sÄ lygų 39.3 punktÄ .

8. Taigi, ginčas byloje kilęs dėl atsakovės pirkimo sÄ lygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo (finansinio pajėgumo) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl byloje reikÅ¡minga nustatyti ar nagrinėjamu atveju nėra nustatyta per aukÅ¡ta reikalaujama bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė. Dėl atsakovės pateiktos eksperto konsultacinės iÅ¡vados priėmimo 9. Atsakovė 2022-09-14, t. y. baigus pasirengimÄ nagrinėti teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du ir bylÄ paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, pateikė UAB „Tezaurus auditas“ eksperto konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl įmonės veiklos vertinimo taikant bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę, kuriÄ praÅ¡o priimti į bylÄ . Atsakovė nurodo, kad Å¡i konsultacinė iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti pateikta anksčiau, nes siekiant papildomai pagrįsti atsakovės argumentus ji parengta tik 2022-09-14.

10. IeÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės kartu su 2022-09-14 praÅ¡ymu pateikto naujo įrodymo į bylÄ nepriimti, o jeigu teismas jį priimtų – jį vertinti kaip neįrodantį atsakovės argumentų.

11. Teismo vertinimu, atsakovės teikiamas įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, t. y. vėliausiai kartu su tripliku, nes ieÅ¡kovės esminiai argumentai dėl ginčijamos Pirkimo sÄ lygos atsakovei buvo žinomi dar ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsakovės atstovai Å¡ioje byloje yra profesionalÅ«s teisininkai, turintys patirties viešųjų pirkimų ginčuose ir neabejotinai žinantys, kad Å¡ios rūšies bylos yra ir turi bÅ«ti nagrinėjamos operatyviai. Å i pareiga – operatyviai nagrinėti viešųjų pirkimų bylas – saisto ne tik bylÄ nagrinėjantį teismÄ , bet ir byloje dalyvaujančius asmenis.

Atsižvelgiant į minėtÄ imperatyvÄ , byloje dalyvaujantys asmenys Å¡io pobÅ«džio bylose turi itin apdairiai ir rÅ«pestingai naudotis procesinėmis teisėmis, visus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus teismui teikti kiek protingai įmanoma anksčiau. Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei pakako laiko pateikti savo pozicijÄ dėl naujai atsakovės pateiktų įrodymų vertinimo, tačiau ieÅ¡kovė atsikirsdama į juos, nurodo papildomus argumentus, kurie nebuvo nurodyti Å¡alių paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose, todėl reikėtų iÅ¡klausyti ir atsakovės pozicijÄ , o tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

12. Be to, teismas, įvertinęs pateiktos konsultacinės iÅ¡vados turinį, taip pat sprendžia, kad ji neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, nes joje pateikiami teorinio pobÅ«džio (finansų teorija) pasvarstymai, jų nesiejant su faktinėmis bylos aplinkybėmis bei neprisiimant jokios atsakomybės dėl pateiktų atsakymų į atsakovės užduotus klausimus teisingumo. Teisinis byloje keliamų klausimų įvertinimas ir teisinių iÅ¡vadų dėl įrodinėtinų aplinkybių padarymas yra teismo teisė ir pareiga, kuriÄ (teisę ir pareigÄ ) teismas įgyvendina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių nagrinėtas aplinkybes, visumos iÅ¡tyrimu ir įvertinimu, o ne remiantis bendro pobÅ«džio finansų teorija (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia atsakovės pateiktos konsultacinės iÅ¡vados į bylÄ nepriimti bei nevertinti. Dėl ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo 14. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti Pirkimo sÄ lygų, nes ji kartu su jungtinės veiklos partneriu pateikė pasiÅ«lymÄ Pirkimui ir prie jo pridėjo dokumentus, kurie įrodo, kad ieÅ¡kovė atitinka ginčijamÄ bendrojo mokumo reikalavimÄ . Be kita ko, kaip teigia atsakovė, ieÅ¡kovė, pateikdama pasiÅ«lymÄ sutiko ir patvirtino, kad Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas kvalifikacijos reikalavimas jai yra priimtinas. Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstais.

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu.

16. Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPÄ®) nėra pateikta jungtinės veiklos partnerių sÄ vokos. Dėl pastarosios galima spręsti iÅ¡ CK 6.969 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieÅ¡taraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Å i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su VPÄ® 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta tiekėjo sÄ voka: tiekėjas – Å«kio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar vieÅ¡asis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas Å«kio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siÅ«lo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

Vadinasi, jungtinėje veikloje veikiantys partneriai – abu tiekėjai VPÄ® 2 straipsnio 36 dalies prasme, kurie kartu perkančiajai organizacijai teikia pasiÅ«lymÄ , dalyvauja pirkimo procedÅ«rose.

17. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė kartu su jungtinės veiklos partneriu pateikė pasiÅ«lymÄ Pirkime. Atsakovė neginčija to, kad ieÅ¡kovė Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatyto reikalavimo neatitinka, todėl, teismo vertinimu, jungtinės veiklos partneriams (tiekėjui) pateikus pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovė teisinio suinteresuotumo neprarado. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, ji sudarė jungtinės veiklos sutartį su partneriu vien dėl to, kad tiekėjas atitiktų Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytÄ kvalifikacijos reikalavimÄ .

Taigi, teismui pripažinus Å¡iÄ sÄ lygÄ neteisėta bei jÄ panaikinus, Å¡is Pirkimas turėtų bÅ«ti nutrauktas. Paskelbus iÅ¡ naujo PirkimÄ , nesant ginčijamos sÄ lygos (pvz., perkančiajai organizacijai nustačius mažesnį bendrojo mokumo koeficiento reikalavimÄ ), ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai galėtų pateikti pasiÅ«lymÄ ir, konkuruojant su kitais tiekėjais, įgytų galimybę siekti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovė įtikinamai ir patikimai įrodė, jog bÅ«tent jos teisėtus interesus pažeidžia ginčijama pirkimo sÄ lyga dėl kurios ji negali savarankiÅ¡kai (atskirai be partnerio) dalyvauti pirkime.

Todėl teismas konstatuoja, kad UAB „KRS“ yra tinkama ieÅ¡kovė kvestionuoti ginčo Pirkimo sÄ lygÄ . Dėl Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatyto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo 18. Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatyta, jog tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis ne mažesnė nei 1,2 (vienas kablelis du). Vertinamas Å«kio subjekto nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų (ilgalaikių ir trumpalaikių) santykis:

Bendrojo mokumo koeficientas = Nuosavas kapitalas ÷ Įsipareigojimai.

19. IeÅ¡kovės teigimu, Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra itin apribojantis konkurencijÄ , tačiau naudingo tikslo, bent pakankama, proporcinga ir pagrįsta apimtimi, nepasiekiantis.

20. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimÄ , skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemÄ ar kvietime patvirtinti susidomėjimÄ nustato kandidatų ar dalyvių paÅ¡alinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas.

21. VPÄ® 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tikrinant tiekėjų kvalifikacijÄ , pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla;

2) finansinį ir ekonominį pajėgumÄ ;

3) techninį ir profesinį pajėgumÄ .

22. VPÄ® konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sÄ lygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslÄ ) – jie turi bÅ«ti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų bÅ«ti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

23. VPÄ® 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikÄ . Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ 13 punkte nustatyta, jog Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju pirkimo vykdytojas turi pasirinkti, kuriuos finansinio santykio rodiklius vertinti ir pirkimo dokumentuose nustatyti tik bÅ«tinus.

Metodikos 13.1 papunkčio lentelėje apraÅ¡omas bendrojo mokumo koeficiento taikymas. Nurodyta, kad reikalavimas dėl bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mės nustatomas pagal poreikį, įvertinus numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir kitas Metodikos ?11 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. numatomÄ pirkimo sutarties trukmę ir vertę be PVM <...>; apmokėjimo sÄ lygas (mokėjimų dažnumÄ , ar numatomas avanso mokėjimas ir kt.) – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas; ar nuo pirkimo sutarties, kuriÄ ketinama sudaryti, priklauso kitų sutarčių ar pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas (galėjimas vykdyti kitas sutartis, galėjimas vykdyti pirkimo vykdytojo dėl ketinamos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo apribotÄ ar sustabdytÄ veiklÄ ir pan.) – kuo labiau pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas ar kitų sutarčių vykdymas priklauso nuo ketinamos sudaryti pirkimo sutarties, tuo aukÅ¡tesnį reikalavimÄ galima nustatyti.

Å i aplinkybės nesiejama su skuba, ypač kai ji atsiranda dėl paties pirkimo vykdytojo veiksmų ar neveikimo; prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus ir rinkoje prekes parduodančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių tiekėjų esamÄ finansinį ir ekonominį pajėgumÄ , kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikÅ¡mė gali rodyti skirtingÄ situacijÄ ; kitas svarbias aplinkybes.

24. Metodikos 13.1 p. nustatyta, kad Bendrojo mokumo koeficientas tai nuosavo kapitalo (įskaitant subsidijas ir dotacijas) ir visų įsipareigojimų santykis, kuris parodo, kiek kartų nuosavas kapitalas viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto grėsmė. Taip pat šiame Metodikos punkte nurodyta, jog rodiklio reikšmė žemiau 0,5 laikoma bloga, apie 1 – normalia, virš 2 – gera; Nustatomas pagal poreikį, įvertinus numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir kitas Metodikos ?11 punkte nurodytas aplinkybes;

Nustatant bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento duomenis (įvertinami konkretaus sektoriaus duomenys, įmonių, atitinkančių nustatomÄ reikalavimÄ , skaičius); Pateikiama rekomendacija, kad bendrojo mokumo reikalavimÄ rekomenduojama taikyti didelės vertės pirkimams. Pagal Metodikos 11 punktÄ , nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų, gali bÅ«ti atsižvelgiama į: 11.1. numatomÄ pirkimo sutarties trukmę ir vertę be PVM, o kai pirkimo sutartis yra ilgalaikė – kokia planuojama didžiausia metinė pirkimo sutarties vykdymo vertė: kuo trumpesnis numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo laikotarpis ir kuo didesnė jos vertė, tuo aukÅ¡tesnį reikalavimÄ , lyginant su numatoma sutarties verte, galima nustatyti; 11.2. apmokėjimo sÄ lygas (mokėjimų dažnumÄ , ar numatomas avanso mokėjimas ir kt.) – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas; 11.3. ar nuo pirkimo sutarties, kuriÄ ketinama sudaryti, priklauso kitų sutarčių ar pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas (galėjimas vykdyti kitas sutartis, galėjimas vykdyti pirkimo vykdytojo dėl ketinamos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo apribotÄ ar sustabdytÄ veiklÄ ir pan.) – kuo labiau pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas ar kitų sutarčių vykdymas priklauso nuo ketinamos sudaryti pirkimo sutarties, tuo aukÅ¡tesnį reikalavimÄ galima nustatyti.

Å i aplinkybės nesiejama su skuba, ypač kai ji atsiranda dėl paties pirkimo vykdytojo veiksmų ar neveikimo; 11.4. prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus ir rinkoje prekes parduodančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių tiekėjų esamÄ finansinį ir ekonominį pajėgumÄ , kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikÅ¡mė gali rodyti skirtingÄ situacijÄ ; 11.5. kitas svarbias aplinkybes.

25. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai, dėl kurio kilo ginčas, buvo įtvirtintas Pirkimo sÄ lygų 39.3 papunktyje, pagal kurį tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis turi bÅ«ti ne mažesnė nei 1,2. Teismo vertinimu, perkančiojo subjekto sprendimas nustatyti bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę 1,2 dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingas ir susiję su pirkimo objektu, todėl Pirkimo sÄ lygų 39.3 papunktis laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

26. Nagrinėjamu atveju, Pirkimo objektas – Techninio projekto parengimas bei vandentiekio ir buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų statyba pagal tiekėjo parengtÄ Techninį projektÄ Ežerėlio m. Kauno raj. savivaldybėje. Preliminariai numatoma pakloti apie 3,125 km vandentiekio (įskaitant įvadus) ir apie 4,756 km buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų (įskaitant savitakinius, slėginius tinklus bei iÅ¡vadus) bei apie 3 nuotekų siurblinės, pastačius inžinierinius tinklus tiekėjas privalės iÅ¡bandyti, praplauti ir dezinfekuoti visus tinklus (toliau – Darbai).

Nors Pirkimo sutarties vertė nevirÅ¡ija tarptautinio pirkimo vertes (daugiau nei 1 000 000 Eur, tačiau tiksli vertė nevieÅ¡inama), teismo vertinimu, vykdant supaprastintÄ pirkimÄ (šį ginčo PirkimÄ ) taip pat galima taikyti Metodikoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (draudimo nėra), tik žinoma, jei nėra pažeidžiami VPÄ® principai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakyme Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo nurodoma, kad Å¡i metodika gali bÅ«ti taikoma ir mažos vertės vieÅ¡uosiuose pirkimuose (2 punktas), tačiau laikytina tik rekomendacinio pobÅ«džio.

27. Byloje nustatyta, kad su PirkimÄ laimėjusiu tiekėju bÅ«tų sudaroma ilgalaikė Pirkimo sutartis (galima ilgiausia trukmė 30 mėnesių). Pagal Pirkimo sÄ lygas avansas nenustatytas, o Pirkimo sutarties 8.3 p. nustatyta, kad tarpiniai darbų priėmimo–perdavimo aktai priimami ir pasiraÅ¡omi kas 3,5 mėn. pagal Darbų atlikimo grafikÄ nuo fizinių statybos darbų pradžios (apmokami dar vėliau, po 30 d.), kas reiÅ¡kia, kad tiekėjas apie 4,5 mėnesio privalės darbus privalės atlikti savo lėšomis, be to, siekiant darbų tęstinumo, tikėtina turės iÅ¡ anksto įsigyti statybines medžiagas reikalingas tolimesniems darbams atlikti, mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir pan.

Taip pat teismas sutinka su atsakove, kad Pirkimas vykdomas sudėtingu metu, esant didelei infliacijai, neapibrėžtam statybinių medžiagų, darbo užmokesčio kainų kilimui, bÅ«simos ekonominės krizės ar recesijos prognozėms, todėl Perkančiojo subjekto siekis, kad Pirkimo sutartį vykdytų tiekėjas, kurio finansinė rizika ir bankroto grėsmė bÅ«tų kuo mažesnė, laikytinas pagrįstu bei teisėtu. Pažymėtina ir tai, kad Pirkimo sÄ lygų 39.3 papunktyje nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas (reikÅ¡mė – 1,2) tik 0,2 virÅ¡ija „normalios“ tiekėjos finansinės bÅ«klės reikÅ¡mę ir nesiekia „geros“ (virÅ¡ 2), kita vertus, tokia bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mė, teismo vertinimu, nėra pernelyg aukÅ¡ta ir leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad teikėjas bus finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti sutartį.

Pagal ginčijamÄ Pirkimo sÄ lygÄ , nustatytas toks Bendrojo mokumo koeficientas, pagal kurį tiekėjo nuosavas kapitalas turi virÅ¡yti įsipareigojimus (tiekėjas finansiÅ¡kai patikimesnis). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkimo objektui atlikti yra bÅ«tinas finansiÅ¡kai pajėgus tiekėjas, o Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas yra proporcingas siekiamiems Pirkimo tikslams.

28. Teismas nesutinka su ieÅ¡kove, kad Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas 1,2 dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ . Visų pirma, kaip jau buvo minėta, Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas yra proporcingas siekiamiems Pirkimo tikslams. Antra, pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus 2020 m. duomenis, įmonės kurių veiklos rūšis priskirtina Pirkimo objektui, t. y. ekonominės veiklos rūšiai „Statyba“, bendrojo mokumo koeficiento rodiklį 1,2 statistiÅ¡kai atitiko 31 įmonė, kurių darbuotojų skaičius sudarė 250 ir daugiau, kas reiÅ¡kia, kad galimų tiekėjų konkurencija yra pakankama.

Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad sÄ lygose reikalaujamÄ bendrojo mokumo koeficiento rodiklį 1,2 gali atitikti tik 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės. Tokio reikalavimo pirkimo sÄ lygose nenustatyta, o Pirkimui pateikti tiekėjų pasiÅ«lymai (byloje pripažinti nevieÅ¡ais duomenimis) patvirtina, kad bendrojo mokumo reikalavimÄ gali atitikti ir tiekėjai, kurie turi mažiau nei 250 darbuotojų. Trečia, akcentuotina ir tai, kad pagal Pirkimo sÄ lygas bendrÄ pasiÅ«lymÄ gali teikti ir tiekėjų grupė (pagal jungtinės veiklos sutartį), kÄ ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju yra padariusi, ir kas papildomai pagrindžia, jog bendrojo mokumo koeficientas 1,2 nustatymas Å¡iuo atveju pernelyg neapribojo tiekėjų konkurencijos.

29. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad nagrinėjamu atveju, sumažinus kvalifikacijos reikalavimus, neabejotinai pirkime galėtų dalyvauti didesnis tiekėjų skaičius, tačiau Å¡iuo atveju tai bÅ«tų nesuderinama su perkančiosios organizacijos pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas bei Pirkimo tikslais. Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovė tiekėjų pajėgumui įsitikinti galėjo nustatyti reikalavimÄ sutarties įvykdymo užtikrinimui.

Reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui iÅ¡ esmės yra skirti tiems atvejams, kai Pirkimo sutartis neįvykdoma. Perkančiosios organizacijos valia ir siekis yra vieÅ¡ojo pirkimo sutarties tinkamas įvykdymas, t. y. vieÅ¡ojo pirkimo tikslų pasiekimas. Teismo vertinimu Pirkimo sÄ lygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas 1,2 dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos, yra proporcingas ir susiję su pirkimo objektu, nes leidžia Perkančiajai organizacijai, laikantis VPÄ® įtvirtintų principų, pasiekti VPÄ® numatytus tikslus – įsigyti reikalingas paslaugas ir darbus, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

30. Kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, nėra pagrindo vadovautis, nes skiriasi minėtos bylos ir šios bylos tiek teisinis reguliavimas, tiek faktinės aplinkybės. Visų pirma, tuo metu galiojo visai kita Metodikos redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2021-01-01), kurios 16.1 papunktyje buvo reglamentuotas vieno iš finansinio santykio rodiklių – bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento, kurį nustačius vertinamas įmonės nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų (ilgalaikių ir trumpalaikių) santykis, taikymas.

Å ioje normoje, be kita ko, buvo nustatyta, kad bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi, periodiÅ¡kai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamo ginčo Pirkimo bei Å¡iuo metu galiojančios Metodikos redakcijoje tokios nuostatos (draudimo) nėra. Antra, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties projekte buvo nustatyta sÄ lyga, kad tiekėjui už suteiktas maitinimo paslaugas kas mėnesį bus mokami tarpiniai mokėjimai, t. y. skiriasi pirkimo objektas, taip pat jo vertė ir kt.

31. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai reikÅ¡mės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau teismas nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 32. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Pirkimo sÄ lygų 39.3 papunktyje nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra proporcingas, tikslingas ir dirbtinai neapriboja tiekėjų konkurencijos, todėl ieÅ¡kovės ginčijama Pirkimo sÄ lyga laikytina pagrįsta ir teisėta, atitinkamai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34. IeÅ¡kovė laikoma bylÄ pralaimėjusia Å¡alimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

35. Atsakovė praÅ¡o priteisti 7535,44 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant klausimÄ dėl praÅ¡ymo priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. iÅ¡laidos priteisiamos, jei praÅ¡ymas dėl jų priteisimo bei iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, jos turi bÅ«ti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sÄ naudoms bei nevirÅ¡yti 2015 m. kovo 19 d.

LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ â€“ 4324,75 Eur (2,5 x 1729,90 Eur); už tripliko parengimÄ (8.3 p.) – 2594,85 Eur (1,5 x 1729,90 Eur); t. y. iÅ¡ viso 6919,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis (7535,44 Eur) virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas, įvertinęs advokato darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡tų dokumentų turinį ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, kad priteisti didesnes, nei numatytos Rekomendacijose, bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo, todėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 6919,60 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36. Kauno apygardos teismas 2022-08-16 nutartimi Å¡ioje byloje pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 616430 „Vandens tiekimo ir buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų statyba Ežerėlio m., Kauno r. sav.“ procedÅ«ras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o pirkimo sutarčiau esant sudarytai, sustabdyti jos vykdymÄ . IeÅ¡kinį atmetus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ 6919,60 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas, įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Edvardas Paliokas