2022-09-14 Nr. AB-23435-3-64-3-01822-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-403-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01822-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 20 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, nebuvo oro šalinimo sistemos, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, izoliatoriaus administracija pareiškėjui nesuteikė galimybės dirbti mokamą darbą ar užsiimti individualia menine-darbine veikla, jo atžvilgiu nebuvo atliekama socialinė reabilitacija, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė pripažinti, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista bei už kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d. priteisti 20 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuris numatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 2 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 7,91 kv. m iki 15,8 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Įstaiga pagal galimybes stengėsi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontavo ne tik kameras, bet ir atnaujino jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Šiaulių TI nuomone, pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, nesudarė pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.) patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, kad taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

7. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, o jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys baldai ir kitas inventorius.

8. Teismas, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) nustatė, kad kameroje Nr. 73 viena lempa iš dviejų nedega, dirbtinė apšvieta mažesnė nei nustatyta teisės aktais (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas). Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

9. Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 62-33 nurodyta, kad 2019 metais 65 kamerose ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (sumontuotos WC pertvaros, įrengti sėdimi WC, nuo sienų ir lubų nuvalytas pelėsis, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išklijuotos plytelės ant sienų ar grindų, perkabintos pakabos, įrengtos spintelės kitoms WC priemonėms, atlikti kiti statybos bei remonto darbai), santechnikos, elektros darbai (įrengti nauji san. mazgai, klozetai, kriauklės, pakabintos naujos užuolaidos, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, pakeisti seni elektros prietaisais naujais ir pan.), atlikti kiti darbai. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, laikė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

10. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo, teismas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Tų pačių taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad Šiaulių TI kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nustatyto pažeidimo bei kartu pažymi, kad jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl to jam gali kilti pavojus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti (žr. 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019).

11. Dėl galimybės dirbti mokamą darbą, užsiimti individualia menine-darbine veikla, socialinės reabilitacijos, teismas nurodė, kad tiek iš atsakovo atsiliepimo, tiek ir iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pažymos Nr. 2865 buvo matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla, t. y. drožinėjimu iš medžio, menine keramika, mezgimu ir nėrimu, piešimu ir tapyba. Leidimas suteiktas 2 mėnesiams. Pasibaigus leidimui, prašymo jį pratęsti pareiškėjas neteikė.

12. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kuri numato, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių TI veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija. Pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

13. Susipažinęs su pareiškėjo A. D. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

14. Teismas nurodė, kad kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 (galiojantis nuo 2019 m. kovo 6 d.) (jame numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 7,91 kv. m iki 15,81 kv. m kameros ploto).

16. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atmesti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su skundu dėl nežmoniškų sąlygų: kameroje Nr. 76 iki 2020 m. liepos mėnesio nebuvo ventiliacijos, langai viengubi, nesandarūs (plyšiai virš 1 cm), langų rėmai supuvę, pajuodę, padengti juodu pelėsiu, kameros sienos tamsiais pilkos niūrios spalvos, išdaužytos, išpaišytos nešvankybėmis, tualetas – skylė (tupimas), nuo kameros neizoliuotas, iš kurio sklido nepakeliama smarvė, kamerose nėra pagalbos iškvietimo mygtuko, prireikus medicininės pagalbos tekdavo laukti valandų valandas, daužyti duris (kas galiausiai vos nesibaigė tragiškai – 2021 m. vasario 27 d. pareiškėją ištiko (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, teismas išnagrinėjo jo skundą tik dalinai, netenkino pareiškėjo prašymo nufilmuoti kameros Nr. 76 realų vaizdą, neišnagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, nesusipažino su medicinos kortele, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių nagrinėjo aplinkybes nenurodytas skunde – kamerų plotą, apšvietimą, baldų komplektaciją ir privatumo pažeidimus.

19. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Šiaulių TI nuomone, šiuo atveju teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, trukmę bei intensyvumą (pažeidimai susiję su Higienos normos HN134:2015 reikalavimais) ir konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Tai įvertinęs, teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai reiškia nepasitenkinimą teismo sprendimu bei įrodymų rinkimu, nesutinka su tuo, kad prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmestas. Šiaulių TI pažymi tai, kad pareiškėjas jokių atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą ar nušalinimų teismui nereiškė, o subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas. Atsakovo atstovo nuomone, pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu – nėra. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nevertino vienam asmeniui tenkančio ploto kaip skundo pagrindo, tačiau į vienam asmeniui tenkantį plotą atsižvelgta vertinant neturtinės žalos dydį. Taigi, teismas, atsižvelgiant į tai, kad vienam asmeniui tekęs plotas buvo tinkamas, esant tik higienos normų pažeidimams pagrįstai sprendė, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsakovo atstovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas išsireikalauti video medžiagą, nes teismui buvo pateiktos aktualiu laikotarpiu darytos visų kamerų nuotraukos, taip pat ir kiti įrodymai, leidžiantys tinkamai įvertinti kamerų būklę. Šiaulių TI vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, įvertino pažeidimus bei priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo pripažino pažeistas pareiškėjo teises, o prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų higienos normos (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimų, nenustatęs kitų pažeidimų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde pakartoja skunde, paduodame pirmosios instancijos teismui, nurodytus nusiskundimus.

24. Teisėjų kolegija tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatyto pažeidimo padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išspręsti keliamą ginčą, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo išreikalavo su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis, kuriuos išsamiai įvertino bei detaliai dėl jų pasisakė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, t. y. aktualiomis ginčo laikotarpiu darytomis kamerų nuotraukomis, taip pat ir kitais įrodymais, leidžiančiais tinkamai įvertinti kamerų būklę (san. mazgų kamerose lentelė, pažyma apie kamerose atliktus remonto darbus ir t. t.). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesusipažino su medicinine pareiškėjo kortele, tačiau teismas vertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl nepaaiškinamų priežasčių nagrinėjo aplinkybes nenurodytas skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su atsakovo atstovo atsiliepime pateiktu vertinimu, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nevertino vienam asmeniui tenkančio ploto kaip skundo pagrindo, tačiau į vienam asmeniui tenkantį plotą atsižvelgta vertinant neturtinės žalos dydį.

30. Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021 ir kt.).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde be aptartų argumentų, nenurodė jokių kitų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ar įrodymų bei aplinkybių vertinimu.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

33. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

34. Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjui įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

36. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys