20230c2c-e2ef-4bb3-8de6-37114f8b3241 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-10-524/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06461-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Forstas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Forstas“ ieÅ¡kinį atsakovui F.

G. (F. G.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. S., S. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I . Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 6 000 EUR skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės 2015 m. lapkričio 3 d. įsigijo automobilį F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6 000 EUR, pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ FOR Nr. 284/1, tačiau už automobilį iki Å¡iol neatsiskaitė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutartis ir jos pagrindu atsirado prievolė atsakovui sumokėti ieÅ¡kovei už įsigytÄ prekę. IeÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ 2015 m. lapkričio 3 d. (2016-02) sÄ skaitos faktÅ«ros FOR Nr. 284/1, tačiau joje nėra jokių įrodymų, kad automobilis buvo perduotas atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis, nurodytas sÄ skaitoje-faktÅ«roje buvo perduotas atsakovui nepateikė, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neturi pareigos apmokėti ieÅ¡kovei 2015 m. lapkričio 3 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros.

SÄ skaita – faktÅ«ra nepatvirtina, kad automobilis buvo perduotas atsakovui ir jis įgijo pareigÄ už įsigytÄ automobilį sumokėti ieÅ¡kovei. SÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigÄ perduoti prekę pirkėjui, jeigu tai nėra atžymėta Å¡iame dokumente ar priėmimo-perdavimo akte. Pažymėtina, kad sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, automobilis tuo metu buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pargabentas tik 2016 m. balandžio 1 d., kas patvirtina tiek atsakovo, tiek A.

S. nurodytas aplinkybes, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas kaip neįrodytas. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo vienodos teismų praktikos tokiose bylose.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo byloje, kurioje atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos už automobilio įsigijimÄ .

9. Å ioje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė transporto priemonė – automobilis F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė pardavė atsakovui F. G.. IeÅ¡kovė iÅ¡rašė 2015 m. lapkričio 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 6 000 EUR sumai, kuriÄ savo paraÅ¡ais patvirtino ieÅ¡kovė ir atsakovas, kas ieÅ¡kovės teigimu, laikytina raÅ¡ytine automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau atsakovas už automobilį neatsiskaitė ir liko skolingas 6 000 EUR sumÄ .

10. Atsakovas įrodinėjo, jog automobilio jis nepirko. Automobilį įregistravo savo nuosavybe tik todėl, kad tokį veiksmÄ atlikti pasiÅ«lė A. S. kaip užstatÄ , kadangi minėtam asmeniui pagal vekselį atsakovas buvo paskolinęs pinigų. Automobilio pardavimÄ trečiajam asmeniui S. P. organizavo trečiasis asmuo A. S., todėl pasiraÅ¡ius 2016 m. spalio 26 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, trečiasis asmuo S. P. davė atsakovui 6 000 EUR, o atsakovas trečiajam asmeniui A. S. grÄ Å¾ino vekselį.

11. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

12. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo vienodos teismų praktikos tokiose bylose.

13. Teisėjų kolegija įvertinusi Å¡alių paaiÅ¡kinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, todėl neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

14. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis).

Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainÄ per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromos motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ä®rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, bÅ«tent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12 straipsnis 178 straipsnis). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktÄ gali bÅ«ti vertinama, ar pirkėjas turi prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes.

15. IeÅ¡kovė savo reikalavimus kildina tik iÅ¡ 2015 m. lapkričio 3 d. sÄ skaitos faktÅ«ros FOR Nr. 284/1 (ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad dokumento data turėtų bÅ«ti 2016 m. vasario mėnuo). Minėtoje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta, jog pirkėjas yra F. G. (nors atsakovo pavardė yra G.), tačiau sÄ skaita faktÅ«ra pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės ir atsakovo.

16. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad transporto priemonė buvo perduota atsakovui ir jis jÄ Ä¯gijo taip pat patvirtina tai, kad automobilis buvo registruotas atsakovo vardu. IÅ¡ byloje esančios VÄ® Regitra pažymos matyti, jog transporto priemonė nuo 2016 m. sausio 5 d. buvo registruota atsakovo vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog privalomas automobilio įregistravimas, skirtingai nuo jo pirkimo–pardavimo sutarties, nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl savaime nereiÅ¡kia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo aplinkybę, jog pirko transporto priemonę iÅ¡ ieÅ¡kovės, byloje nesant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kokiu pagrindu transporto priemonė buvo įregistruota atsakovo vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kokiu pagrindu transporto priemonė buvo įregistruota atsakovo vardu, reikÅ¡minga ir sprendžiant tinkamo atsakovo klausimÄ .

17. Be to, iÅ¡ trečiojo asmens A. S. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog jis pardavinėjo ieÅ¡kovei priklausantį automobilį ir jis faktiÅ¡kai gavo pinigus už automobilį. Papildomai iÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovas trečiajam asmeniui A. S. paskolino pagal vekselį 6000 EUR sumÄ , dėl ko atsakovo vardu ir buvo užregistruotas automobilis, atsakovas automobilio pirkti neketino. SkolÄ atsakovui pagal vekselį grÄ Å¾ino, kai automobilis 2016 m. spalio 26 d. buvo parduotas S. P.. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiasis asmuo A.

S. neturėjo įgaliojimo paimti pinigus už atsakovo parduotÄ automobilį trečiajam asmeniui S. P., o atsakovo ir trečiojo asmens A. S. tarpusavio prievolių vykdymas nesusijęs su byla. Trečiajam asmeniui teigiant, jog jis pardavinėjo ieÅ¡kovės automobilį, o ieÅ¡kovei neigiant tokį faktÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar trečiasis asmuo A. S. turėjo įgaliojimÄ parduoti ieÅ¡kovei priklausantį automobilį ir kokiu teisiniu pagrindu tokį įgaliojimÄ buvo gavęs.

18. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

19. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismui galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka (CPK 179 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , kadangi tik iÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybes bei iÅ¡reikalavus papildomus įrodymus, susijusius su tuo, kokiu pagrindu transporto priemonė buvo registruota atsakovo vardu, bei aplinkybes susijusias su trečiojo asmens A. S. įgaliojimu parduoti ieÅ¡kovei priklausantį automobilį, spręstinas klausimas dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

21. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė