2022b1ce-0418-4b4e-aba2-b651c456ae08 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr               Administracinė byla Nr. I-1647-162/2016                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02766-2015-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2016 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovams A.

B. ir L. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:        PareiÅ¡kėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 104,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už turto objektÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

       PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimÄ nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

       Nurodo, kad turto objektas (butas) adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 118,48 Eur suma. Atsakovams buvo siunčiami mokėjimo praneÅ¡imai, tačiau atsakovai į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Pažymi, kad 2001 m. rugpjūčio 15 d. mirus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei L. B., jos palikimÄ paveldėjo atsakovai L. B. ir A. B. Mano, kad palikimÄ priėmę atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, todėl jie turi pareigÄ mokėti privalomas įmokas už komunalinių atliekų surinkimÄ .        PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklapyje, b. l. 72).

PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėjama iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).        Teismas k o n s t a t u o j a:        Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.       Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.              Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d.

Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedÄ vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ .        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.        Tiek iÅ¡ pirmiau galiojusio vietinės rinkliavos mokėtojo sÄ vokos apibrėžimo (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.), tiek iÅ¡ vėliau įsigaliojusio bei iÅ¡ principo ir dabar galiojančio vietinės rinkliavos sÄ vokos apibrėžimo matyti, jog vietinės rinkliavos mokėtoju pripažįstamas asmuo turintis komunalines atliekas.

O tai reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo teisinio valdymo pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimÄ jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukÅ«ręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali bÅ«ti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , neturi reikÅ¡mės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota vieÅ¡ajame registre, priimtas sprendimas dėl iÅ¡keldinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).       PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ , teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 6), kuriuo nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2000 m. kovo 16 d. priklausė L.

B. Klaipėdos miesto 5-asis notarų biuras 2015 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. 5-370 nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 15 d. mirus L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), jos palikimÄ priėmė jos dukra L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinis A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), kuriems paveldėjimo teisės liudijimai dar neiÅ¡duoti (b. l. 10). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, kas inter alia reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Minėta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Nuostatus (vėlesnės Nuostatų redakcijos: 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d.

Nr. T2-251), kurie nustatė privalomas vietinės rinkliavos įmokas. Atsakovams A. B. ir L. B. priėmus palikimÄ , jiems atsirado teisės ir pareigos, susijusios su nekilnojamo turto (buto) disponavimu, o tai reiÅ¡kia, kad jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo.        Duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo ir bÅ«tų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.       PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl Å¡iam klausimui spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A01785-573/2015 ir kt.), kad Å¡iuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d.

Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex-officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).        Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį, spręstina, kad MAÄ® 68 straipsnio taikymo požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2006-556/2015 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d. ir Å¡i data laikytina MAÄ® 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Todėl, vadovaujantis nustatytomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.       Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra pasibaigęs priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, todėl praÅ¡ymas priteisti vietinę rinkliavÄ už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

       Byloje pateikta pažyma apie skolÄ Nr. (8.2)-5R-3919 dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovams už minėtÄ turto objektÄ už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuotas 24,99 Eur įsiskolinimas. Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 24,99 Eur priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektÄ iki 79,63 Eur.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ), esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo L. B. sutuoktinis A. B. ir jos dukra L. B. (b. l. 10). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ . Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Mirusios L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimÄ paveldėjo jos dukra ir sutuoktinis, todėl pagal įstatymÄ 1/4 buto dalį paveldėjo sutuoktinis A.

B., o 3/4 buto dalis paveldėjo dukra L. B. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. B. priklauso 1/4 buto, o atsakovei L. B. 3/4 buto, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo A. B. priteistina 19,91 Eur, o iÅ¡ atsakovės L. B. 59,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma.        Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).        Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:        PareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 19,91 Eur (devyniolika eurų ir 91 centÄ ), iÅ¡ atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 59,72 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis eurus ir 72 centus) pareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Ä¯siskolinimÄ .       Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

       Teisėja                                                                               Dalia Gumuliauskienė