2021aaa9-99b3-451b-9902-aef18cda1ac8 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2290-723/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01649-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:30.8; 113.1; 114.9.1; 114.9.2;114.9.3.1; 116.4; 128.15.2. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. G.,vertėjai L.Jasnauskienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo,              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad jis įgijo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kartu su žmona G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir septyniais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) (toliau - statiniai), nuo 1991-10-18 Å¡iuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuo 1958 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini)Å¡iame name gyveno, jį ir kitus statinius faktiÅ¡kai valdė pareiÅ¡kėjo motina A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo pačiu adresu deklaravusi 1973-05-10. PareiÅ¡kėjo motina A. G. į statinius minėtu adresu įsikėlė, sudegus jos namui (duomenys neskelbtini).

Kadangi A. G. dirbo kolÅ«kio fermoje melžėja, jai buvo pasiÅ«lyta persikelti ir gyventi į Å¡alia esantį namelį, kuris priklausė A. M. kolÅ«kiui, vėliau vadinamu (duomenys neskelbtini). Minimas namas nebuvo perduotas į (duomenys neskelbtini)balansÄ ir dėl Å¡ios priežasties 1993 m. jis nebuvo perduotas ir į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos balansÄ . Gyvenant Å¡iame name A. G. gimė du sÅ«nÅ«s- pareiÅ¡kėjas bei kitas sÅ«nus V. G.. Kaip jau minėta pareiÅ¡kėjas, vėliau kartu su savo Å¡eima- žmona ir čia gimusiais septyniais jų vaikais, visÄ laikÄ gyveno Å¡iame name.

Å ias aplinkybes, remiantis liudytojų parodymais ir seniÅ«nijos darbuotojų žiniomis, patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija. Po pareiÅ¡kėjo motinos A. G. mirties, (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, turto paveldėjimo tikslu, nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas vienintelis priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios motinos A. G. palikimÄ , nuo jo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas yra teisėtas A.

G. turtinių teisių, pareigų perėmėjas. PareiÅ¡kėjo iniciatyva, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kuriame gyvena pareiÅ¡kėjas su Å¡eima, suteiktas adresas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui yra bÅ«tinas juridinis pagrindas įraÅ¡yti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , įregistruoti statinius ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiÅ¡kėjas kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas konstatuoti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (adreso koordinatės (duomenys neskelbtini), koordinačių sistema LKS-94) pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai. Kaip jau buvo minėta, A. G. dirbo A. M. kolÅ«kio, vėliau vadinamo (duomenys neskelbtini), kuriam priklausė ir statiniai, fermoje melžėja. Sudegus A. G. nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), jai kaip darbuotojai buvo pasiÅ«lyta persikelti (gyventi) bÅ«tent į minimus statinius, priklausiusius kolÅ«kiui. PareiÅ¡kėjas, sÄ Å¾iningai valdė statinius visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ nuo 1958 m. ir apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti juos nuosavybėn, nėra žinoma.

Papildomai pažymėtina, jog brolis V. G., nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, motinos turtu niekada nesidomėjo ir nesirÅ«pino, palikimo nepriėmė. Statiniai visÄ laikÄ , nepertraukiamai, pagal pareiÅ¡kėjo ir jo motinos materialines galimybes, buvo tvarkomi, prižiÅ«rimi, jais buvo naudojamasi. PareiÅ¡kėjo motinos iniciatyva ir pastangomis gyvenamajame name įvesta elektra, už kuriÄ mokėjo tiek A. G., tiek pareiÅ¡kėjas po motinos mirties. IÅ¡ Asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų aiÅ¡kiai matyti, jog A.

G. gyveno (duomenys neskelbtini). IÅ¡ to, aiÅ¡kiai matyti, jog tretiesiems asmenims neabejotinai buvo žinoma, jog tiek A. G., tiek pareiÅ¡kėjas, gyvena ir faktiÅ¡kai valdo statinius, į kuriuos nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį ir praÅ¡oma pripažinti. Nepaisant to, jog po pareiÅ¡kėjo motinos A. G. mirties nėra praėję daugiau kaip 10 metų, tačiau faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas valdė statinius, patvirtina kitos aplinkybės: pareiÅ¡kėjas gyveno Å¡iame name nuo pat gimimo ir jau gyvena 46 metus.

Net ir atveju, jei nekilnojamÄ jį daiktÄ bÅ«tų pradėjęs valdyti tik po motinos mirties, kaip A. G. palikimÄ priėmęs asmuo, kuriam tenka visos palikėjo teisės ir pareigos, turtinio reikalavimo teisės ir pan., vadovaujantis aukščiau nurodyta nuostata - tiek pareiÅ¡kėjo, tiek jo motinos nekilnojamojo daikto valdymo laikas skaičiuojamas kartu ir daiktas valdytas įtraukiamai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nurodė, kad tuo adresu priraÅ¡ytai 7 žmonės. Jis ten gimė ir gyveno, jo vaikai ten užaugo. Jis turi 7 vaikus. Kur jam gyventi? PalikimÄ jis priėmė 2007 metais, jų namas sudegė ir motinai kolÅ«kis suteikė šį gyvenamÄ jį namÄ , kurį praÅ¡o pripažinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Asmuo, kuris sÄ Å¾iningai įgijo (užvaldė) daiktÄ , bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nenutrÅ«ksta pareiÅ¡kus teisėtÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) dėl daikto grÄ Å¾inimo ar daiktÄ valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-345/2004, 2008 m. spalio 29 d. nutartis c/b 3K-3-514/2008).

Taigi, kad pripažinti, jog V. G. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teises į statinius - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)galima tik tada, jei įvertinus visus pateiktus įrodymus bus nustatyta, jog tenkinamos visos aukščiau(įstatyme nurodytos) paminėtos sÄ lygos.IÅ¡ PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų įrodymų nurodyta, jog statiniai - gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas pastatyti 1940 m., tačiau nepateikta įrodymų, jog statiniai buvo pastatyti teisėtai, pagal statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ bei atitinka tokio pobÅ«džio statiniams keliamus techninius reikalavimus.

Nesant pakankamai įrodymÄ negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad ginčo objektai - gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas gali bÅ«ti įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du (CK 4.69 str. 1 d.). StatybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis nekilnojamasis daiktas, įskaitant kai statinys pastatytas neturint galiojančio statybos leidimo, nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , matyti, jog iÅ¡ pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybių visumos, negalima nustatyti, ar yra pagrindas PareiÅ¡kėjui pripažinti nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Taigi, mano, kad pareiÅ¡kėjas V. G. turėtų pateikti statinių statybos teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus, prieÅ¡ingu atveju G. T. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti. (b.l. 81-82). Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė, kad Vilniaus rajono savivaldybė neprieÅ¡tarauja, kad PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. (duomenys neskelbtini)) 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki Å¡io kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Ä®gyjamoji senatis - tai savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4,47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y.

PareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. L. C. v. VÄ® Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini); 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v, G. K., VÄ® Registrų centras, bylos Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini)pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt).

Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, kad PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Vilniaus rajono savivaldybei PareiÅ¡kėjo valdomi pastatai - gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir jos balanse neapskaičiuojami.

Ä®rodymų dėl minėtų pastatų priklausymo valstybei byloje nėra. PraÅ¡ome priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. (b.l. 79-80).PareiÅ¡kimas netenkinamas.Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos.

Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi Å¡iuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį yra taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du;2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos, t.y.:

a) daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu;

c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2011-05-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kio pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei medinis priestatas pastatyti 1940 metais (b.l. 15-25). 2007-02-05 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu turto paveldėjimo tikslu, nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V.

G., priėmė A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , nuo jo atsiradimo dienos (b.l. 26).Tokiu bÅ«du akivaizdu,kad pareiÅ¡kėjas po motinos mirties, tapo jos turto ir turtinių teisių perėmėju. Pagal byloje esamus įrodymus pareiÅ¡kėjas gyveno su motina ginčo name,tačiau jis neturėjo nuosavybės teisių į šį namÄ .pirmenybės teisę privatizuoti ar kitu bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į namÄ turėjo pareiÅ¡kėjo motina,o ne pareiÅ¡kėjas. 2008-05-20 (duomenys neskelbtini) P. K. raÅ¡tu informavo, kad pareiÅ¡kėjas V.

G. iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ 2922,28 Lt už skolÄ (duomenys neskelbtini) turi sumokėti į antstolės sÄ skaitÄ (b.l.

27) PareiÅ¡kėjas 2008-05-29 d. raÅ¡tu prašė iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sumokėti dalimis (b.l. 28), pateikti pajamų orderiai nuo 208-06-05 d. iki 2010-11-11 d. apie mokėjimus antstolei (b.l. 29-57). 2009-08-31 d. V. G. (duomenys neskelbtini)pateikė paraiÅ¡kÄ elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų, kurioje nurodoma, kad objektas yra (duomenys neskelbtini), ir jis yra naujai statomas (b.l. 59).Tai parodo,kad pareiÅ¡kėjas galimai ėmėsi namo rekonstrukcijos.Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas, kuris gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu.

Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. SavavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas 4.253 straipsnio l dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. <...> kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjami senaties taikymo sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-498, (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini).2009-09-10 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė V.

G. technines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl elektros įvedimo namui (duomenys neskelbtini) (b.l. 58). Asmeninėje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Å¡eimos galva A. F. G. buvo (duomenys neskelbtini) nuo 1986-01-1 iki 1990-06-1, dirbo (duomenys neskelbtini)1965 (b.l. 60-61), nurodoma, kad nuo 1986-01-01 iki 1990-06-01 žemės priklausančios Å«kiui nuosavybės teise (Å¡imtosiomis hektaro) buvo 0,30, tačiau, kad bÅ«tų buvę kokie statiniai, esantys asmeninio Å«kio nuosavybėje nenurodyta (b.l. 62-63).Tokiu bÅ«du faktiniu namo valdytoju iki 1990 metų buvo pareiÅ¡kėjo motina.(duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2011-03-17 d. pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 1991-10-22 (b.l. 65).Gyvenamosios vietos deklaravimas nėra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai.

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ , kitais Å¡iame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Ä®statymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais.2011-03-17 raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nė remdamasi liudininkų parodymais ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos darbuotojų žiniomis siÅ«lo esant galimybei įteisinti namÄ (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V.

G. Å¡eima (b.l. 66).2011-03-17 J. L., V. J., V. S. paliudijo, kad į namÄ ,kuriame dabar gyvena G. Å¡eima įsikėlė 1958 metais, sudegus A. G. namui (duomenys neskelbtini). Kadangi A. G. dirbo kolÅ«kio fermoje melžėja, jai buvo pasiÅ«lyta persikelti į Å¡alia esantį namelį, kuris priklausė A. M. kolÅ«kiui, vėliau vadinamu (duomenys neskelbtini). Tas namas nebuvo perduotas į (duomenys neskelbtini)balansÄ . Dėl Å¡ios priežasties 1993 m. jis nebuvo perduotas ir į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos balansÄ .

Å iame name A. G. gimė du sÅ«nÅ«s: V. ir V.. Vėliau gimė septyni vaikai V. G.. Jie visi gyvena Å¡iame name (duomenys neskelbtini), stengdamiesi prižiÅ«rėti namÄ , investuodami savo sunkiai sutaupytus pinigus (b.l. 67). 2011-03-17 d. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymoje nurodoma, kad pagal užraÅ¡us Å«kinėje knygoje 2004-2008m. Nr. (duomenys neskelbtini)asmens sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki mirties, tai yra iki 2006-01-23, gyveno , (duomenys neskelbtini)Kartu su ja gyveno V.

G. : (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. G. ( gim. (duomenys neskelbtini)), F. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 68).BÅ«tent Å¡ie įrodymai patvirtina,kad pareiÅ¡kėjo motina turėjo galimybę ir pirminę teisę privatizuoti ginčo namÄ nuo 1990 metų,tačiau iki savo mirties to nedarė įstatymų nustatyta tvarka arba teisminiu keliu. 2011-04-22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad gyvenamasis pastatas, kuriame gyvena pareiÅ¡kėja su Å¡eima, neapskaitomas Vilniaus rajono savivaldybės balanse, nustatyta, kad ir anksčiau Å¡is pastatas nebuvo įraÅ¡ytas rajono vykdomojo komiteto registruotose Å«kinėse knygose, todėl G.

G. prašymas dėl namo įsigijimo nėra savivaldybės kompetencija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-856/2000) konstatavo, kad „visi viešosios teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Valstybės nuosavybė gali būti perleista tik įstatyme nustatytos sutarties ar kitokio įstatymo nustatyto sandorio pagrindu".

Todėl gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pareiÅ¡kėja gyvena su savo Å¡eima, yra valstybės nuosavybė ir Savivaldybė negali juo disponuoti. Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, savivaldybėse sudaromi sÄ raÅ¡ai socialiniam bÅ«stui gauti ar jo sÄ lygoms pagerinti. PraÅ¡ymai įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡us registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (Å¡eimos atveju - vieno iÅ¡ sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

G. G. nesikreipė ir jos Å¡eima neįraÅ¡yta į Vilniaus rajonų gyventojų sÄ raÅ¡us socialiniam bÅ«stui gauti. Dėl informacijos apie Vilniaus rajono gyventojų sudaromus sÄ raÅ¡us ir reikalingus dokumentus galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyrių (207 kab., Rinktinės g. 50, Vilniuje, tel. 273 0407) arba į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ (b.l. 69-70).VÄ® Registrų centras Vilniaus filialas 2011-08-01 d. sprendimu atsisakyti įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ nusprendė, kad iÅ¡nagrinėjus V.

G. 2011-08-01 praÅ¡ymÄ (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo lAl/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kio pastato 21 l/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , bei pateiktus dokumentus, nuspręsta atsisakyti įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , nes kartu su praÅ¡ymu pateikti dokumentai nepatvirtina minėtų nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumÄ bei nuosavybės teisių atsiradimÄ Ä¯ Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus bei aukščiau iÅ¡vardintiems statiniams teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas.

Gyvenamasis namas yra adreso objektas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 p.). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad įraÅ¡ant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , turi bÅ«ti įraÅ¡omas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas bei numeris gatvėje), o 8 str. 3 p. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kitų kadastro duomenų, nustatomas ir adresas.

Adresų formavimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo" 8 punkte nustatyta, kad adreso privalomosios sudedamosios dalys yra: savivaldybės pavadinimas, seniūnijos, išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas pavadinimas, gyvenamosios vietovės pavadinimas, numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje, korpuso numeris (jei suteiktas), patalpos numeri s. Lietu vos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, Žin., 2005, Nr. 80-2899) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.9 p. nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre.

SprendimÄ dėl numerių adresų objektams suteikimo priima savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu - seniÅ«nai. Taip pat, pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.). Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 4 d. 2 p., 13 str. 2 d., 14 str. 4 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.1.5 p., 71.9 p. (b.l. 71-72).Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Å io įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ . Å ios nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 punktÄ daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, gali bÅ«ti teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis.

Nenustačius nors vienos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ . Konkrečiai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės praÅ¡omas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkcijÄ vykdančiai institucijai bendro pobÅ«džio pareigÄ prieÅ¡ registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindÄ , o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimÄ . Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti.2011-08-23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu dėl adreso suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini)suteikė pareiÅ¡kėjui adresÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77). 2011-11-22 d. (duomenys neskelbtini)seniÅ«nija pateikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Å«kinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-2008 m., asmens sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 74), kur nurodyta, kad namų Å«kio nariais yra A.

G. (iki mirties (duomenys neskelbtini)) bei V. G., Z. G., E. G. ir F. G. (b.l. 75). 2012-04-19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rÅ«pybos skyriaus pažymoje nurodoma, kad V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Paskirta socialinė paÅ¡alpa už V. G., G. G., F. G., Z. G., E. G., V. G., N. G., J. G. ir A. G. (b.l. 7-14).Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, A.

G. v. (duomenys neskelbtini)). Yra pagrindas teigti, kad nėra duomenų apie savininkÄ ir todėl namas priklausė valstybei.Ä® butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolÅ«kiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsÄ jungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas) (LR Butų kodekso 5 str. l d. 2 p., galiojo iki 1998-06-30). Valstybinė nuosavybė gali bÅ«ti perleista ne bet kokios sutarties, o tik privatizavimo tvarkÄ reglamentuojančiame įstatyme nustatytos sutarties pagrindu.

Teisė asmenims privatizuoti butÄ buvo numatyta Butų privatizavimo įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-660/2004, D. A. v, (duomenys neskelbtini)). Pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (LR Butų privatizavimo įstatymo 2 str. l d., galiojo iki 2000-12-31). SistemiÅ¡kai vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas įstatymo normas ir pateiktus įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo namas,nors ir nebuvęs savivaldybės balanse,kuri vis tiek administravo jos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ (suteiktas unikalus numeris,gatvės numeris ir kt.), kuris buvo valstybės turtas, ir ji buvo ir yra atsakinga už jo pardavimÄ teisės aktų reikalavimus atitinkantiems asmenims.

Ä®gyvendinant LR Butų privatizavimo įstatymÄ reiÅ¡kia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais (LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 (l)str.4p.). Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Minimas gyvenamasis namas kaip valstybės nuosavybė gali bÅ«ti perleistas ne bet kokiu bÅ«du, o tik valstybės ir (ar) savivaldybių turto disponavimo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų apie namo privatizavimo procesÄ , todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina nepradėjo,o pats pareiÅ¡kėjas nebaigė privatizavimo proceso.Bet kokiu atveju pareiÅ¡kėjas nėra net sulaukęs įgijamosios senaties 10 metų termino,nes tik po motinos mirties jis įgijo teisę privatizuoti ir nusistatyti nuosavybę,ir tik po motinos mirties pareiÅ¡kėjas vienas pats ėmė valdyti ginčo namÄ bei Å«kinį pastatÄ (CK 4.68str.1d.,4.70str.1d.,4.71 str.).PareiÅ¡kėjo argumentas,kad „tiek jo motinos nekilnojamojo daikto valdymo laikas skaičiuojamas kartu ir daiktas valdytas įtraukiamai“ nėra grįstas galiojančia teise.Daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.

Pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du, tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukÅ«rimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK straipsnio l dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, O. L. v. (duomenys neskelbtini)).Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nustato, kad statybų teisėtumas yra viena sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, todėl statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka 4.69 straipsnio l dalies reikalavimų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omÄ faktÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , todėl pareiÅ¡kimas yra atmestinas.            Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 259, 263-270 str., 444 str., teismas                                                              n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo V. G. pareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                    Vilmantas Ambrulevičius