2017-01-25 Nr. AB-1870-3-61-3-04742-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-161-492/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04742-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Strimėlė“, uždarosios akcinės bendrovės „Monistico“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ramsun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Strimėlė“, uždarosios akcinės bendrovės „Monistico“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ramsun“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Strimėlė“, UAB „Monistico“ ir UAB „Ramsun“ su 2016 m. gruodžio 8 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą 2016 m. gruodžio 15 d. 10 val. numatytame posėdyje, kuriame ūkio subjektams numatyta paskirti perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m., nesuteikti ūkio subjektams teisės perleidžiamųjų teisių skaičiavimams pasirinkti 2016 m. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Žuvininkystės tarnybos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijai rengti posėdį pagal tinklalapyje zuv.lt 2016 m. lapkričio 15 d. skelbime nurodytas sąlygas arba teismo nuožiūra pritaikyti kitokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri laikinai sureguliuotų padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 3, 7 ir 12–15 dalių bei Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 (toliau – Aprašas), 8–12 punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektams suteikia Komisija, posėdyje priimdama ūkio subjektams privalomą sprendimą. Būtent šios komisijos posėdžio metu priimtas sprendimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio

7 dalyje, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse buvo paskelbta informacija apie 2016 m. gruodžio 15 d. 10 val. numatytą Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse komisijos posėdį, kurio metu ūkio subjektams bus paskirtos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m. Interneto svetainėse buvo paskelbta informacija, kad ūkio subjektai perleidžiamųjų teisių skaičiavimams galės pasirinkti trejus kalendorinius metus iš 2006–2015 m. laikotarpio. Pareiškėjai nesutinka su sprendimu 2016 m. gruodžio 15 d. 10 val. numatytame Komisijos posėdyje nesuteikti ūkio subjektams teisės perleidžiamųjų teisių skaičiavimams pasirinkti 2016 m. Teismo vertinimu, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse nurodyta informacija, kokių metų duomenis ūkio subjektai galės pasirinkti skaičiavimams, pareiškėjams savaime teisinių pasekmių nesukelia. Privalomas sprendimas dėl teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektams suteikimo bus priimtas tik 2016 m. gruodžio

15 d. numatytame Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse komisijos posėdyje ir būtent šiame posėdyje bus įvertinta sprendimui priimti reikiama informacija, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnyje, tarp jų ir pareiškėjų pasirinkti treji kalendoriniai metai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai skundžia teismui informacinį pranešimą apie būsimą Komisijos posėdį. Tokio informacinio pranešimo paskelbimas yra numatytas kaip tarpinė procedūra prieš priimant galutinį sprendimą dėl teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje ūkio subjektams suteikimo, jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukuria, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, teismas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nenagrinėjo. Pareiškėjui UAB „Strimėlė“ buvo grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III.

Pareiškėjai UAB „Strimėlė“, UAB „Monistico“ ir UAB „Ramsun“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir jų skundą priimti. Pareiškėjai paaiškina, kad jų skundas buvo grindžiamas tuo, jog 2016 m. lapkričio 15 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje zuv.lt buvo paskelbta informacija apie tai, kad 2016 m. gruodžio 15 d. 10 val. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patalpose vyks posėdis, kuriame ūkio subjektams bus paskirtos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m. Vadovaujantis nurodytu skelbimu, ūkio subjektai perleidžiamųjų teisių skaičiavimams galės pasirinkti trejus kalendorinius metus iš 2006–2015 m. laikotarpio. Posėdis buvo atidėtas iki 2016 m. gruodžio 22 d. 10 val. Pareiškėjų nuomone, šis sprendimas apriboja jiems galimybę pasirinkti perleidžiamųjų teisų skaičiavimui 2016 m. Taip suteikiama privilegijuota padėtis senesniems rinkos dalyviams, kadangi kai kurie iš pareiškėjų veiklą pradėjo 2013–2014 m., o vadovaujantis nurodytu skelbimu, perleidžiamųjų teisių skaičiavimams renkantis trejus kalendorinius metus iš 2006–2015 m. laikotarpio, jiems susidarytų pernelyg trumpas galimas perleidžiamųjų teisių skaičiavimo laikotarpis, be to, būtų eliminuoti 2016 m., atskleidžiantys aktualius įmonių rodiklius, o tai yra ypač svarbu teisingai paskirstant kvotas. Pažymi, kad aktualus ir teisingas kvotų paskirstymas yra viešasis interesas. Perleidžiamųjų teisių aukcionai būtent tam ir rengiami, kad visi žvejybos sektoriaus dalyviai galėtų papildomai įsigyti perleidžiamų žvejybos teisių, nes tai vienintelis būdas padidinti žvejybos sektoriaus dalyvių leidžiamų sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekius. 2016 m. aukcione dalyvavę ir papildomai nupirkę perleidžiamas žvejybos teises pareiškėjai teisėtai tikėjosi, kad ir 2016 m. bus įtraukti į perleidžiamųjų teisių skaičiavimams galimus pasirinkti kalendorinius metus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad privilegijų tam tikrai ūkio subjektų grupei nustatymas sietinas ir su kitų ūkio subjektų diskriminavimu, jų ūkinės laisvės ir iniciatyvos ribojimu, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir

46 straipsnių reikalavimais. Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad privilegijų teikimas arba atskirų ūkio subjektų ar jų grupių diskriminavimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos kontekste sietinas su nevienodų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų užtikrinimu. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. liepos 7 d. pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą „Dėl Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo, papildymo ir įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3461(4) pagrindu priimto įstatymo“, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nuostatos, susijusios su teisės į žvejybos galimybes suteikimo principais, sukuria išskirtines sąlygas vienam ūkio subjektui gauti teises į žvejybos galimybes ir sustiprina istoriškumo principo dominavimą, kuris iš visų nustatytų teisės į žvejybos galimybes suteikimo principų leistų užimti dominuojančią vietą žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje vienam ar keliems ūkio subjektams, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalyje c ir d punktuose nustatyta, kad turi būti sudaromos sąlygos ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos sektoriui, numatomos priemonės, kuriomis siekiama pritaikyti laivynų žvejybos pajėgumus prie žvejybos galimybių lygių, siekiant turėti ekonomiškai gyvybingus laivynus nepereikvojant jūrų biologinių išteklių. Šio reglamento 17 straipsnyje įtvirtinta, kad skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nurodyta 16 straipsnyje, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus.

Taikytini kriterijai gali būti: žvejybos poveikis aplinkai, ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi, indėlis į vietos ekonomiką ir ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius. Nurodo, kad rengiant Komisijos posėdį nurodytomis sąlygomis, būtų pažeistas ir pareiškėjų teisėtas lūkestis investuojant į savo verslą teisėtai tikėtis didesnės finansinės naudos ateityje. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą, motyvuodamas tuo, kad jie skundžia informacinį pranešimą apie būsimą Komisijos posėdį ir toks pranešimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia. UAB „Strimėlė“, UAB „Monistico“ ir UAB „Ramsun“ nuomone, vien aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas buvo numatytas kaip tarpinė procedūra prieš priimant galutinį sprendimą dėl teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje ūkio subjektams suteikimo, automatiškai nereiškia, jog jis pareiškėjams nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Remdamiesi Aprašo 9.5 ir 10.1.3 punktais bei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnių 1–3 dalimis, pareiškėjai teigia, jog yra akivaizdu, kad 10 metų laikotarpis nagrinėjamu atveju apima ir 2016 m., kadangi įstatymas 10 metų laikotarpį sieja ne su Komisijos posėdžio skyrimo metais, o su suteikiamų teisių į žvejybos galimybes metais, dėl kurių bus sprendžiama Komisijos posėdyje. Kadangi šiame posėdyje bus sprendžiama dėl perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m., akivaizdu, kad įstatyme nustatytas 10 metų laikotarpis apima iki 2017 m. einančius 2016 m.

Taigi, nagrinėjamu atveju Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pažeidė Apraše jai nustatytą pareigą pranešime apie posėdį nurodyti

10 paskutinių kalendorinių metų laikotarpį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, o pareiškėjai neteko Apraše ir Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nustatytos teisės pasirinkti trejus kalendorinius metus iš laikotarpio, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme. Pareiškėjai iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks pranešimas pats savaime niekam nesukeltų teisinių pasekmių, tačiau nagrinėjamu atveju Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisako priimti ūkio subjektų prašymus, kuriuose pasirinktas terminas apima ir 2016 m. Taigi, Komisijos galutinis sprendimas posėdyje iš anksto yra aiškus, kadangi, nesant ūkio subjektų prašymuose 2016 m., Komisijos posėdžio sprendime nebus vadovaujamasi laikotarpiu, į kurį patenka 2016 m. Laukti Komisijos posėdžio bei galutinio sprendimo ir tada jį skųsti nėra prasmės, kadangi taip galutinis klausimo išsprendimas bus užvilkintas, Komisijos posėdis – beprasmis, o jį nuginčijus, turės būti rengiamas naujas posėdis. Taip bus eikvojami tiek ūkio subjektų, tiek Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tiek teismų finansiniai resursai ir laikas. Be to, atsakovas į skundus dėl Komisijos sprendimo galės atsikirtinėti aplinkybe, kad nei vienas ūkio subjektas priimtuose prašymuose nepasirinko trejų metų laikotarpio, į kurį patektų 2016 m. Pareiškėjų nuomone, yra akivaizdu, kad nepaisant skundžiamo sprendimo įforminimo, faktiškai buvo pažeistos tiek Aprašo, tiek Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nuostatos, o sprendimas neleisti ūkio subjektams pasirinkti 2016 m. sukėlė realias teisines pasekmes ir jas sukels ateityje. Pranešime suformuluotos privalomos elgesio taisyklės (galimybė pasirinkti iš

10 metų laikotarpio, tačiau be 2016 m.), lemia subjektų procedūrines ir materialiąsias teises, nustatytas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo

174 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio

2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).

Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti;

šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

23 straipsnio 1 dalis), yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Pareiškėjai prašo panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse komisijos sprendimą 2016 m. gruodžio 15 d. 10 val. numatytame posėdyje, kuriame ūkio subjektams numatyta paskirti perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m. Šiame pranešime nurodyta, kad ūkio subjektai perleidžiamųjų teisių skaičiavimams galės pasirinkti trejus kalendorinius metus iš 2006–2015 m. laikotarpio. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip

20 darbo dienų iki posėdžio. Nuo informacijos apie Komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 12 dalis). Pagal

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 13 dalį, jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti

teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius neišsamus ar netinkamai įformintas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas. Lietuvos

Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti

žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto

svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 7 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektams suteikia Komisija, posėdyje priimdama ūkio subjektams privalomą sprendimą. Būtent toks Komisijos sprendimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo

17 straipsnio 7 dalyje, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o informacija apie Komisijos posėdį, kuriame ūkio subjektams bus paskirtos perleidžiamos teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m., bei informacija, kokių metų duomenis ūkio subjektai galės pasirinkti skaičiavimams, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams savaime teisinių pasekmių nesukelia. Teisės

aktai nenustato galimybės tokį Komisijos sprendimą tiesiogiai ginčyti teismui, todėl spręstina, kad teismui gali būti

skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, priešingai nei teigia pareiškėjai, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad argumentus dėl nesutikimo su pranešime apie Komisijos posėdį paskelbta informacija, kad ūkio subjektai perleidžiamųjų teisių skaičiavimams galės pasirinkti trejus kalendorinius metus iš 2006–2015 m. laikotarpio, pareiškėjai galės išdėstyti skunde, ginčydami galutinį Komisijos sprendimą dėl teisės į žvejybos galimybes jiems suteikimo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog prašomas panaikinti Komisijos sprendimas nesukelia UAB „Strimėlė“, UAB „Monistico“ ir UAB „Ramsun“ teisinių pasekmių, todėl jo teisėtumo nagrinėjimas nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas. Atsakęs priimti pareiškėjų skundą, teismas pagrįstai nesprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo bei grąžino pareiškėjui UAB „Strimėlė“ paduodant skundą teismui sumokėtą žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Strimėlė“, uždarosios akcinės bendrovės „Monistico“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ramsun“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio

14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė