2021-02-10 Nr. AB-3366-3-61-3-04227-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-97-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04227-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. K. (O. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas O. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05157 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas teigė, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės skundu, kuriame buvo reiškiamas ir reikalavimas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kreipėsi nepraleisdamas nustatyto termino, tačiau teismas skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjų pateiktas skundas, teismo nuomone, negali būti laikomas grupės skundu. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje išaiškino, jog pareiškėjų pasirinkta pažeistų asmens teisių gynybos priemonė yra netinkama. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad su individualiu skundu į teismą kreipėsi nedelsiant po LVAT išaiškinimo. Pareiškėjo teigimu, jo pasirinkta gynybos priemonė (grupės skundas) yra sąlyginai naujas teisinis instrumentas, dėl kurio taikymo yra mažai teismų praktikos ir / ar teisės doktrinos, tiksliai ir nedviprasmiškai išaiškinančios, kada gali būti pasinaudojama šiuo instrumentu. Tvirtino, kad teikdamas grupės skundą, jis siekė kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Taip pat prašė atsižvelgti ir į pasaulyje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir į valstybėje paskelbtą karantiną.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas skundė Migracijos departamento Sprendimą, priimtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kurio 138 straipsnyje nustatyta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Iš skundo priedų teismas nustatė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu, todėl Sprendimo įteikimo pareiškėjui diena yra laikytina 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs kreipimosi į teismą terminą.

Kaip nurodė teismas, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, jog jis su grupe kitų asmenų, pateikdami grupės skundą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau iš prie skundo pateikto grupės skundo turinio teismas nustatė, jog šiuo skundu pareiškėjas į teismą nesikreipė ir jo atžvilgiu priimto atsakovo Sprendimo naikinti neprašė. Kadangi pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2020 m. spalio 22 d. priimto atsakovo Sprendimo, nepateikė jo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o kitų, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, nenustatyta, teismas jo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino. Neatnaujinęs skundo padavimo teismui termino, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundą teismas atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju turi būti įvertinta tai, jog nepraleisdamas nustatyto skundo pateikimo termino, kartu su kitais 34 asmenimis pateikė grupės skundą, nes atsakovo priimti sprendimai yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme. Teigia, kad minėtu grupės skundu buvo siekiama operatyviau ir mažesniais kaštais apginti pažeistas teises. Pareiškėjas akcentuoja, kad gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, jog buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, nedelsiant pateikė individualų skundą. Be to, kaip teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas kitų grupės narių prašymus atnaujinti terminą skundui pateikti, analogiškas aplinkybes pripažino svarbiomis.

Pareiškėjas prieina prie išvados, kad buvo atidus, rūpestingas, veikė sąžiningai, pasinaudodamas jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiaudamas pradėjo teisminius procesus dar nepraleidus nustatyto termino ir siekdamas sumažinti tiek teismo darbo krūvį, tiek savo patiriamus kaštus. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju individualus administracinis skundas, įvertinus nepaprastas aplinkybes, egzistuojančias tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos ir dėl paskelbto karantino, buvo teikiamas nedelsiant po LVAT sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05156 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, kaip darbdavio UAB „Norlida“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda.

Pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo skundui pateikti nurodė, kad tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme analogiškus Migracijos departamento sprendimus gavo ir kiti Bendrovės darbuotojai iš trečiųjų valstybių, todėl asmenys susibūrė į asmenų grupę ir vadovaujantis ABTĮ 1261 straipsniu pateikė grupės skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi fizinių asmenų grupės atstovo A. S. skundą atisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 pritarė primosios instancijos teismo išvadai ir nurodė, kad pareiškėjų pateiktas skundas negali būti laikomas grupės skundu, nes yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui individualų skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Sprendimą, atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas su grupe kitų asmenų, kurie Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė grupės skundą, nesikreipė ir jo atžvilgiu priimto atsakovo Sprendimo naikinti neprašė, nepateikė kitų jo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo O. K. skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su grupės skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškus Migracijos departamento sprendimus gavo ir kiti Bendrovės darbuotojai, kurie po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 kreipėsi su individualiais skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti jų atžvilgiu priimtus Migracijos departamento sprendimus ir atnaujinti terminą skundams pateikti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama bylų, kuriose skundai, susiję su Migracijos departamento sprendimais dėl Bendrovėje dirbančių darbuotojų leidimų laikinai gyventi panaikinimo, yra priimti ir teismas atnaujino terminus skundamas pateikti. Be to, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad pareiškėjas yra užsienietis, todėl jo galimybės ginti savo pažeistas teises ir taip yra apsunkintos dėl kalbos nemokėjimo ir teisės nežinojimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas su skundo padavimu susijusias aplinkybes, prieina prie išvados, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista pareiškėjo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti O. K. (O. K.) terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius