2018-05-23 Nr. AB-10352-3-61-3-05899-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1156-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05899-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas nurodė, kad anksčiau yra kreipęsis į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Teismui pripažinus, kad jo teisės buvo pažeistos, situacija nepasikeitė, pažeidimai nebuvo pašalinti. Paaiškino, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Taip pat pažymėjo, kad buvo laikomas ir vedamas pasivaikščioti kartu su nuteistaisiais. Teigė, kad kamerose trūko baldų, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, temperatūra ir švaraus oro kiekis, dėl esamų grotų nebuvo galimybės valyti langų, kamerose neveikė ventiliacija, buvo tamsu, drėgna, todėl čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, o metalinės lovos rūdijo, be to, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir neužtikrino privatumo, Lukiškių TI-K neaprūpino jo tinkama, kokybiška apranga bei patalyne, ginčo laikotarpiu neorganizavo socialinio darbo ir užimtumo, jam nebuvo leista neribotai susitikti su artimais giminaičiais, Lukiškių TI-K buvo tarakonų ir žiurkių, įstaigoje buvo rūkoma, maistas buvo neskanus ir nekaloringas, I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo dengti šiferiu, kurie pagaminti iš asbesto. Taip pat pažymėjo, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, kadangi tokios teisės suimtiems asmenims, kurių atžvilgiu priimtos kardomosios priemonės, nenustato Lietuvos Respublikos suimtųjų vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) nuostatos. Dėl šių aplinkybių, pasak pareiškėjo, jis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, t. y. jam sutriko miegas, jis jautė nuolatinę depresiją, tapo sunku integruotis į visuomeninį gyvenimą, prarado socialinius įgūdžius. Paaiškino, kad yra ligotas, todėl paūmėjo jo ligos ir gydymo procesas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo Lukiškių TI-K prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsiliepime į skundą nurodė, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Paaiškino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau atsiradus galimybei asmenys perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Taip pat nurodė, kad yra vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Tam yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus. Pažymėjo, kas yra įrengta kameroje bei nurodė, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma jose įrengti kitų baldų. Stalai kamerose pagaminti vadovaujantis protingumo principais, standartinėse kamerose stalai pagaminti su dviem kėdėmis. Laikomi asmenys medinę spintelę naudoja kaip stalą. Paaiškino, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Paaiškino, kad yra nupirktas reikiamas kiekis veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Paaiškino, kad kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus. Patalynė išduodama pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Esant suimtojo pageidavimui, jis gali naudotis savo patalyne. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Paaiškino pasivaikščiojimų organizavimo tvarką, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, priežiūrą, dydį. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Nurodė, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Nurodė pasimatymų suteikimo tvarką, pasimatymo patalpų įrengimą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 350 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Netenkino proceso šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė skundą, taigi nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams reikšti. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visą ginčo laikotarpį, t. y. iš viso 335 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Konstatuota, kad Lukiškių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl baldų užimamo ploto kamerose neabejotinai susijusios su ploto trūkumu.

8. Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje trūko spintų ir kitų baldų, pvz., prie stalo galėdavo atsisėsti tik du asmenys. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nenustatyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti įrengta spinta, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokių kitų baldų trūko kameroje, o tik abstrakčiai teigė, jog prie stalo galėdavo atsisėsti tik du asmenys. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų su baldų aprūpinimu susijusių aplinkybių, nepaaiškino, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, laikyta, kad įrodinėjimo našta laisvės atėmimo įstaigai neperėjo, o pareiškėjas nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų.

9. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ bei UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias minėtos bendrovės atliko žiurkių, pelių, tarakonų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas. Be to, kameras tvarkytis privalo ir patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo žiurkių ir tarakonų buvimo kamerose nenustatyta.

10. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kartu su asmenimis, nuteistais terminuotu laisvės atėmimu ar anksčiau atlikusiais su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nors jo atžvilgiu dar nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, su minėtais asmenimis jis buvo išvedamas pasivaikščioti. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose su nuteistaisiais, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas ar anksčiau atlikusiais su laisvės atėmimu susijusias bausmes, ar kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo kartu su minėtais asmenimis ir vedimo pasivaikščioti, ir jo prašymai (skundai) nebuvo tenkinti. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriose kamerose, kuriais konkrečiais laikotarpiais su jais kalėjo, kuriais konkrečiais laikotarpiais buvo vedamas pasivaikščioti su minėtais asmenimis. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkamu paskirstymu į kameras, atmesti kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K neaprūpino jo tinkama ir kokybiška apranga bei patalyne, todėl jam pačiam ne kartą teko rūpintis patalyne, drabužiais ir avalyne. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė išsamesnių paaiškinimų dėl patalynės ir aprangos nekokybiškumo, nenurodė, ar jam apskritai buvo išduota patalynė bei apranga pagal sezoniškumą, taip pat nedetalizavo, kada ir kokius konkrečius drabužius bei avalynę jo artimieji giminaičiai jam buvo atsiuntę. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamos patalynės ar drabužių išdavimo ir jo prašymai/skundai nebuvo tenkinti, kad tokius Lukiškių TI-K sprendimus skundė Kalėjimų departamentui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

12. SVĮ 42 straipsnis nustato, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog Lukiškių TI-K neorganizavo socialinio darbo ir užimtumo, todėl laikyta, kad įrodinėjimo našta laisvės atėmimo įstaigai neperėjo, o pareiškėjas nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų.

13. Pareiškėjas taip pat skundėsi pasimatymų ribojimu. Skunde paaiškino, jog teisės aktuose nustatyta pasimatymų tvarka iš esmės suvaržė galimybes kontaktuoti su artimais giminaičiais, taip pat bendrauti su kitos lyties atstovėmis. Teigė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) suteikia daugiau teisių nuteistiesiems, negu SVĮ nustato suimtiems asmenims. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad dėl tokios nuostatos konstitucingumo į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 9 d. atsisakė nagrinėti tokį prašymą, atkreipdamas dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Atitinkamai, teismas pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino. Šiuo atveju taip pat svarbu buvo tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su jo teisės į pasimatymus pažeidimu. Byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl pasimatymo suteikimo ir jam būtų atsisakyta leisti šiomis teisėmis pasinaudoti, todėl su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

14. Pareiškėjas skundėsi, kad Lukiškių TI-K buvo rūkoma, todėl tiek rūkantys, tiek nerūkantys buvo priversti kvėpuoti tabako dūmais. Iš byloje esančio Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. rugsėjo mėn. įsakymu, matyti, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjo argumentai buvo abstraktaus pobūdžio, todėl jų pagrindu negalima nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar pareiškėjui kilusios žalos. Pareiškėjas nenurodė, kad būtent kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo rūkoma, taip pat nenurodė, ar jis pats buvo rūkantis ar nerūkantis asmuo. Vien faktas (neįvardijus konkrečių aplinkybių), kad Lukiškių TI-K buvo rūkoma, negali būti laikomas teisės aktų pažeidimu ir tuo labiau sukelti pareiškėjui neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

15. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad langai buvo su grotomis, todėl jie buvo purvini. Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rūpintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi. Pastebėta, kad byloje nėra medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl kliūčių, trukdančių nusivalyti langą, pašalinimo.

16. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas ir temperatūra, neveikė ventiliacija, buvo drėgna. Be to, sienose buvo asbesto. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktų duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 405 buvo atlikti patikrinimai, išmatuota drėgmė, temperatūra, vėdinimas, apšvietimas, ir nustatyta, kad patikrinimo rezultatai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. (imtinai). Iš kitų Lukiškių TI-K teismui pateiktų Centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad kiti patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu ginčo laikotarpiu. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į administraciją su prašymais bei skundais dėl gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu nesikreipė. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kad dėl netinkamų higienos sąlygų būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar ji, žinodama apie tam tikrų reikalavimų galimą nesilaikymą, ėmėsi veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, ėmėsi veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į visa tai, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiais aspektais nekonstatuoti, o pareiškėjo skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

17. Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo. Pažymėta, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. gruodžio 19 d. tyrimo protokolas patvirtina, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbančio vyro paros maisto energetinė vertė turi būti ne mažesnė 2 298 kcal.

18. Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo praustuvo, veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog kamerose buvo įrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), veidrodžiai, atskira oro šalinimo sistema. Veidrodžio ar tualeto reikmenų lentynėlės pakabinimas nereikalauja kapitalinio remonto, todėl sanitariniame mazge jie turėjo būti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 21 punktą. Pažymėta, jog pareiškėjas pateikė teismui ranka braižytus kamerų planus, iš kurių matyti, kad kamerose buvo praustuvė, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti pertvara nuo likusio kameros ploto ne iš dalies, t. y. nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjo minimalų privatumą, jam naudojantis tualetu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, taip pat pateikė teismui ranka braižytus kamerų planus, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas betonine sienele nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mūrine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

20. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo, dėl minimalaus gyvenamojo ploto nesuteikimo, dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir dėl netinkamo kamerų aprūpinimo baldais bei inventoriumi), teismui kilo pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 335 dienos, į pažeidimo mastą, jo trukmę ir pasekmes, įvertinant ir tai, kad pareiškėjas yra tik iš dalies darbingas (turi 55 proc. darbingumą), į tai, kad ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nerimo, baimės, emocinės depresijos, streso, nemigos nesikreipė, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 2 350 Eur. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad nei asmens orumo, nei privatumo pinigais išmatuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

21. 2016 m. spalio 19 d. teisme gautas pareiškėjo atstovo (advokato) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (180,34 Eur). Advokatas pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. spalio 18 d. pažymą Nr. NTP-7-11156 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (toliau – pažyma), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui K. P., atstovaujant pareiškėją G. D. pagal 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)16-T-95-596 (toliau – sprendimas) iš viso sudaro 180,34 Eur. Kaip matyti iš minėto sprendimo turinio, valstybė pareiškėjui garantavo ir apmokėjo 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2017 m. sausio 3 d. teisme gauta patikslinta pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina suma yra 254,24 Eur. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos bei neįrodytos. Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 3,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (bylos medžiagos parengimu – kopijų darymu).

22. Teismas darė išvadą, kad iš esmės sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, Lukiškių TI-K nurodyti įrodymai (kuriems pateikti Lukiškių TI-K nurodo patyręs bylinėjimosi išlaidas) į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Dėl pareiškėjo atstovo pateikto prašymo teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Nagrinėjamu atveju susidaro neįprasta teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo tenkinamas.

III. 23. Pareiškėjas G. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo paskirti teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar sutriko jo sveikata dėl laikymo sąlygų.

24. Pareiškėjas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, tačiau neįvertino, kokią įtaką tai turėjo pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjas nurodo ligas, kuriomis serga. Pažymi, kad dėl laikymo sąlygų pasunkėjo jo ligų gijimo procesas. Todėl, pareiškėjo teigimu, turėjo būti paskirta teismo medicinos ekspertizė.

25. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių įrodymų, kad buvo laikomasi suimtųjų izoliavimo reikalavimų: nepateikė sąrašo asmenų, su kuriais jis buvo laikomas kameroje, vedamas pasivaikščioti. Teigia, jog laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais.

26. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažeidimo trukmė yra vienas iš faktorių, kurie turi būti vertinami sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 335 dienas pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus plotas.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Teigia, jog pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

29. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui G. D., jo teigimu, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, priteisimo.

32. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

33. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Lukiškių TI-K atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat buvo pažeistas HN 76:2010 21 punktas, kadangi kamerose nebuvo įrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), veidrodžiai, atskira oro šalinimo sistema, taip pat nustatė, kad 335 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 2 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pažeidimo trukmę bei pareiškėjo ligas.

36. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog nėra laikomasi suimtųjų izoliavimo reikalavimų, atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl suimtųjų laikymo kartu su nuteistaisiais, taip pat vedimo pasivaikščioti kartu su anksčiau teistais ir bausmę atliekančiais asmenimis. Tačiau pareiškėjas nepateikė paaiškinimų apie konkrečias, būtent su juo susijusias aplinkybes: neįvardijo, kada ir su kokiais konkrečiais asmenimis jis buvo laikomas kamerose arba vedamas pasivaikščioti, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Šiuo aspektu atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti šiuos pareiškėjo abstrakčius ir neapibrėžtus pareiškėjo teiginius dėl galbūt neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo. Be to, šių aplinkybių pareiškėjas taip pat nekonkretizavo ir apeliaciniame skunde. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo teiginius dėl suimtųjų izoliavimo reikalavimų pažeidimo, todėl konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

38. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

40. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. (398 paros) ir ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat nebuvo užtikrintas tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), veidrodžių, atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas, be to, per šį laikotarpį 335 paras pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrintas ir minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (tomis dienomis jam teko 1,99–2,84 kv. m). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokios sąlygos, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų trukmę, jų kumuliatyvų poveikį pareiškėjo patiriamai neturtinei žalai, pripažintinos Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, draudžiančių kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, pažeidimu.

42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į pareiškėjo sergamas ligas, dėl ko jis galėjo jautriau reaguoti į konstatuotus neteisėtus veiksmus, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą padidinti ir pareiškėjui priteisti 4 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

43. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

44. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo argumentų dėl prašymo atlyginti dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kadangi tokio atsiliepime į apeliacinį skundą suformuoto prašymo tenkinimas būtų nesuderinamas su non reformatio in peius principu, draudžiančiu pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Akcentuotina, jog atsakovas, nesutikdamas su tam tikra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo skirti medicininę ekspertizę teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekilo jokių klausimų, kuriems išspręsti būtų reikalinga atlikti ekspertizę, todėl ekspertizė nėra skiriama.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 4 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui G. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan