2019-01-29 Nr. AB-3197-3-62-3-02682-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-90-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02682-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. L., E. L., P. L., S. R.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti skunde nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui J. L. praleistą terminą pareikšti reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-1747 (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. A1-1747 „Dėl S. L. išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“; 3) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją įrašyti pareiškėją J. L. ir S. L. į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2018 m. gruodžio 10 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui įrodymus, kada ir kokiu būdu pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą Įsakymą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; praleidus terminą skundui paduoti kartu su skundu pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus; pateikti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą (Kauno miesto savivaldybės administraciją) dėl atitinkamų veiksmų atlikimo (dėl pareiškėjo J. L. įtraukimo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą), o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina atlikti tokius veiksmus; nurodyti, ar pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas J. L. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) pripažinti skunde nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui J. L. praleistą terminą pareikšti reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-1747 panaikinimo; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. A1-1747 „Dėl S. L. išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“; 3) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją įrašyti pareiškėją J. L. ir S. L. į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, nurodė, kad ginčijamas Įsakymas jam asmeniškai nebuvo įteiktas, o iš sutuoktinės S. L. apie tai, kad jie išbraukti iš minėto Sąrašo, pareiškėjas sužinojo jau pasibaigus Įsakymo apskundimo terminui, t. y. 2018 m. kovo mėnesį. Pareiškėjas paaiškino, kad su Įsakymo turiniu jis susipažino tik po to, kai sužinojęs apie šeimos išbraukimą iš Sąrašo, su 2018 m. kovo 22 d. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir Tarnyba gavo duomenis iš atsakovo, t. y. po 2018 m. gegužės 16 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos paskirta advokatė rinko papildomus duomenis, todėl skundo dėl Įsakymo padavimo terminas praleistas ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo J. L. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. A1-1747 „Dėl S. L. išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ priimtas ne pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškiniu dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, minėtas ieškinys teisme gautas 2018 m. spalio 2 d. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad netgi vertinant aplinkybę, jog pareiškėjas apie pažeistą teisę sužinojo tik ieškinio teismui pasirašymo dieną (ieškinys pareiškėjo originaliu parašu pasirašytas 2018 m. rugsėjo 10 d., o teismui pateiktas advokatės elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą), paskutinė ginčijamo Įsakymo apskundimo diena buvo 2018 m. spalio 10 d. Tačiau į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą (skundas pasirašytas pareiškėjo atstovės) kreipėsi 2018 m. lapkričio 15 d., praleidęs ginčijamo Įsakymo apskundimo terminą daugiau kaip mėnesį.

Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo veiksmai yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), o tai yra subjektyvios priežastys. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. A1-1747 atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas pabrėžė, kad atsisakius priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įrašyti pareiškėją J. L. ir S. L. į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas J. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą pareikšti reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. Al-1747 panaikinimo ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl skundo padavimo termino praleidimo priežasčių yra neobjektyvios ir neteisingos. Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog skundžiamame Įsakyme yra nurodyta dvejopa jo apskundimo tvarka – „šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Šiuo aspektu pareiškėjas pabrėžia, kad atsižvelgus į tai, jog paskutinė ginčijamo Įsakymo apskundimo diena, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo 2018 m. spalio 10 d., akivaizdu, kad pareiškėjo ieškinys Kauno apylinkės teismui 2018 m. spalio 2 d. pateiktas nepraleidus Įsakymo apskundimo termino.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovo nurodytos dvejopos Įsakymo apskundimo tvarkos. Be to, pareiškėjas nurodo, kad skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams skundo padavimo terminą, skaičiuojant jį nuo 2018 m. spalio 3 d., kai Kauno apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, jis pateikė praleidęs ne daugiau kaip mėnesį, o tik 10 dienų. Tačiau, pasak pareiškėjo, 10 dienų praleistas terminas skundui administraciniam teismui paduoti, palyginus jį su atsakovo daugiau nei 11 metų neveikimu, yra neproporcingai mažas laiko tarpas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo J. L. prašymas atnaujinti praleistą skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-1747 panaikinimo padavimo teismui terminą ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškiniu, kurį pats pasirašė, dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, minėtas ieškinys teisme gautas 2018 m. spalio 2 d., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir vertinant aplinkybę, jog pareiškėjas apie pažeistą teisę sužinojo tik ieškinio Kauno apylinkės teismui pasirašymo dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d., paskutinė ginčijamo Įsakymo apskundimo diena buvo 2018 m. spalio 10 d., tačiau pareiškėjas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 15 d., praleidęs ginčijamo Įsakymo apskundimo terminą daugiau kaip mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo paduoti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.).

Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Nagrinėjamu atveju Įsakymas priimtas ne pareiškėjui ir byloje nėra duomenų, ar ginčijamas Įsakymas jam buvo įteiktas, o pats pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad apie Įsakymą sužinojo tik iš savo sutuoktinės 2018 m. kovo mėnesį, tuomet kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių su 2018 m. kovo 22 d. prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, o Tarnyba duomenis iš atsakovo gavo tik po 2018 m. gegužės 16 d., be to, Tarnybos paskirta advokatė rinko papildomus duomenis. Atskirajame skunde pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad jį suklaidino skundžiamame Įsakyme nurodyta dvejopa jo apskundimo tvarka.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėjas jau su 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškiniu dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateiktas ir ginčijamas Įsakymas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju akivaizdu, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas jau buvo susipažinęs su minėtu Įsakymu ir jo turiniu. Tačiau į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus pareiškėjas pirmą kartą su skundu kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Įsakyme nurodyta dvejopa jo apskundimo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, iš tiesų galėjo suklaidinti pareiškėją ir dėl to jis pirmiausia su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, tačiau Kauno apylinkės teismui 2018 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakius priimti minėtą ieškinį bei išaiškinus pareiškėjui teisę dėl Įsakymo panaikinimo kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, pareiškėjas dar daugiau nei mėnesį delsė kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka, nenurodydamas jokių tokio delsimo priežasčių. Taigi, net ir nevertinant pareiškėjo elgesio nuo pat 2018 m. kovo mėnesio, kai jis pats nurodo sužinojęs apie ginčijamo Įsakymo priėmimą, iki jo kreipimosi su ieškiniu dėl šio Įsakymo panaikinimo į Kauno apylinkės teismą, akivaizdu, kad pareiškėjas, net ir sužinojęs Įsakymo apskundimo tvarką bei terminą, taip pat žinodamas, kad šis terminas jau yra praleistas, nepagrįstai toliau delsė ir su skundu, kurio turinys iš esmės yra identiškas Kauno apylinkės teismui pateiktam ieškiniui, į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 14 d., kai nuo Įsakymo priėmimo jau buvo praėję beveik metai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateisinamai ilgą laiko tarpą delsė kreiptis teisminės gynybos, o toks jo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja tik tai, kad skundą pateikė praleidęs ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti 10 dienų, tačiau nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių delsė skundą paduoti ilgiau nei vieną mėnesį ir 10 dienų, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmais (neveikimu), sprendžiant pareiškėjo sutuoktinės paduotą prašymą dėl įrašymo į asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, visiškai šiuo atveju nėra susijusios su pareiškėjo teise kreiptis į teismą su skundu ABTĮ nustatytu terminu ir tvarka.

Jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-1747 panaikinimo teismui padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė