201a6936-441d-4ff9-bd9c-bf812dcdbfb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-287/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00038-2011-6                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                  1.1.4.4.5.;1.2.14.5.2.;1.2.29.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui, gynėjams advokatams Vidmantui MartyÅ¡iui, Alfredai PÅ«kienei, nuteistajam S. V.,asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui A. Å .,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Bliuvo, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A.

Š. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės ir nuteistojo S. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.          Iš nuteistojo S. V. priteista valstybei 72 Lt proceso išlaidoms atlyginti.           S. V. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

           A. Å . (2001 m. turėjusi T. pavardę) atžvilgiu baudžiamoji byla, kurioje ji buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį (Ä®statymo redakcija Nr. VIII-1968, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

           S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas pagal 2001 m. liepos 19 d. S. B. įgaliojimÄ atstatyti nuosavybės teisę į jos senelio J. I. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę V. mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, t. y. ne anksčiau kaip 2001 m. rugsėjo 18 d. ir ne vėliau kaip 2001 m. spalio 16 d., V. apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) V. miesto žemėtvarkos skyriui pateikė notariÅ¡kai patvirtintÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo kopijÄ , kuriame nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, jog 2001 m. rugsėjo 18 d.

įvykusiame vieÅ¡ame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje, teisėja A. T., sekretoriaujant J. R., dalyvaujant S. B. įgaliotam asmeniui S. V. bei suinteresuoto asmens VAVA atstovui G. S., iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal S. B. pareiÅ¡kimÄ VAVA, bei nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. B. senelis J. I. iki XXXX metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nors S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiÅ¡kimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal minėtÄ pareiÅ¡kimÄ nebuvo nagrinėjama ir 2001 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdis nevyko, sprendime nurodyti asmenys posėdyje nedalyvavo, o priimtas sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Be to, S. V. 2001 m. spalio 10 d. VAVA V. miesto žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ dėl S. B. teisių į J. I. turėtos žemės perleidimÄ . VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iÅ¡davus 2001 m. spalio 16 d. pažymÄ Nr. XXX dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, S. V., siekdamas užvaldyti svetimÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę ir svetimÄ turtÄ , 2001 m. spalio 31 d. V. rajono notarų biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaule, t. y. nurodant S. B. pasiraÅ¡yti neva dar du XXXX m. spalio XX d. pirkimo-pardavimo sutarties dėl teisės į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ S. I. nuosavybės teisėmis valdytÄ Â Â Â Â Â Â 1 365 kv. m. ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pardavimo egzempliorius, tačiau pateikus S. B. pasiraÅ¡yti du 2001 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties dėl teisės į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ J.

I. nuosavybės teisėmis valdytÄ 1 397 kv. m. ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pardavimo egzempliorius, ir Å¡iai pasiraÅ¡ius, S. V. iÅ¡ S. B. savo naudai įgijo 12 000 Lt vertės nuosavybės teisę į J. I. valdyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , pagal XXXX m. spalio XX d. pirkimo-pardavimo sutartį, S. V. pateikė VAVA V. miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. spalio 31 d. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y.

J. I. 1 397 kv. m. žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Ä®gyvendinant žinomai suklastotu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimu grindžiamus pretendento S. V. ir jo atstovų reikalavimus, VAVA Žemės tvarkymo departamento V. miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. XXX, kreipėsi dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sÄ lygų nustatymo S. V. ir V. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. XXX buvo nustatyti sklypo prie (duomenys neskelbtini), duomenys bei patvirtintas žemės sklypo planas.

Remiantis minėtu įsakymu, V. apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. XXXX S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra, t. y. 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2009 metų kovo mėnesį buvo 1 586 000,00 Lt, bei atlyginant likusiÄ jÄ nekilnojamojo turto dalį vertybiniais popieriais, kurių vertė – 134,40 Lt.Tokiu bÅ«du, S. V. panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę už 12 000 Lt ir svetimÄ turtÄ už 1 586 134,40 Lt, t. y. iÅ¡ viso už 1 598 134,40 Lt.Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A.

Å . (toliau – A. Å .) buvo kaltinama tuo, kad bÅ«dama valstybės tarnautoja, t. y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja, turėdama teisę nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus dėl nuosavybės atkÅ«rimo, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2001 m. spalio 9 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, jog 2001 m. rugsėjo 18 d.

įvykusiame vieÅ¡ame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje teisėja A. T. (Å¡iuo metu – A. Å .), sekretoriaujant J. R., dalyvaujant S. B. įgaliotam asmeniui S. V. bei suinteresuoto asmens V. apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) atstovui G. S., iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal S. B. pareiÅ¡kimÄ VAVA bei nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. kad S. B. senelis J. I. iki XXXX metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nors tokia byla Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėta nebuvo – S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiÅ¡kimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal minėtÄ pareiÅ¡kimÄ nebuvo nagrinėjama, 2001 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdis nevyko, sprendime nurodyti asmenys posėdyje nedalyvavo, o priimtas sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tačiau šį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ A. Å . patvirtino savo paraÅ¡u bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antspaudu. Tokiais savo veiksmais A. Å . suteikė S. V. priemonę užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtinę teisę ir svetimÄ turtÄ , kuriÄ panaudodamas, S. V. apgaule, pagal XXXX m. spalio XX d. pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ S. B. savo naudai įgijo už 12 000 Lt nuosavybės teisę į J. I. valdyto nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei pateikė VAVA V. miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. spalio 31 d. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y.

J. I. 1 397 kv. m. žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). VAVA V. miesto žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 13 d. raÅ¡tu Nr. XXXX papraÅ¡ius Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo informuoti ar pridedama 2001 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimo kopija atitinka archyve saugomÄ originalÄ , A. Å ., turėdama teisę tvirtinti teismo sprendimų kopijas, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 19 d. iki 2003 m. kovo 20 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patvirtino savo paraÅ¡u bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antspaudu savo pačios anksčiau suklastoto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo kopijÄ , kuri kaip Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. raÅ¡to Nr. XXXX priedas buvo iÅ¡siųsta VAVA V. miesto žemėtvarkos skyriui.Tokiais savo veiksmais A.

Å . paÅ¡alino kliÅ«tį S. V. tęsti nusikalstamÄ sumanymÄ , t. y. užvaldyti svetimÄ turtÄ , įgyvendinant žinomai suklastotu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimu grindžiamus pretendento S. V. ir jo atstovų reikalavimus, dėl ko VAVA Žemės tvarkymo departamento V. miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. XXX, kreipėsi dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sÄ lygų nustatymo S. V. ir V. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. XXX buvo nustatyti sklypo prie (duomenys neskelbtini), duomenys bei patvirtintas žemės sklypo planas. Remiantis minėtu įsakymu, V. apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. XXX, S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , kurio vertė 2009 metų kovo mėnesį buvo 1 586 000,00 Lt, esantį prie (duomenys neskelbtini), bei atlyginant likusiÄ jÄ nekilnojamojo turto dalį vertybiniais popieriais už 134,40 Lt.Å iais veiksmais A.

Å . sulaužė duotÄ teisėjo priesaikÄ , t. y. ,,bÅ«ti iÅ¡tikima Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumÄ tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada bÅ«ti sÄ Å¾ininga, humaniÅ¡ka ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui“, taip pat nesilaikė Teismų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 38-1001) 46 straipsnyje įtvirtintų sprendimo priėmimo nuostatų, t. y. ,,teisėjai, nagrinėjant bylas, klauso tik įstatymo“, ,,priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieÅ¡taraujančiais Vyriausybės nutarimams, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieÅ¡taraujančiais kitais norminiais aktais“, nevykdė 511 straipsnyje nustatytų teisėjo pareigų, t. y. ,,teisėjas darbo ir laisvu nuo darbo metu privalo savo elgesiu saugoti bei puoselėti teisėjo vardÄ ir vengti visko, kas Å¡iam vardui gali pakenkti ar leisti suabejoti teisėjo beÅ¡aliÅ¡kumu“.Taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi akivaizdžiai demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos, sumenkino teismo, kaip vienintelės teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.Tokiu bÅ«du, A.

Å . piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi suklastojo tikrus dokumentus ir padėjo sukčiauti, dėl ko buvo įgyta didelės vertės svetima turtinė teisė už    12 000 Lt ir svetimas turtas už 1 586 134,40 Lt, t. y. iÅ¡ viso už 1 598 134,40 Lt.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras Mindaugas Bliuvas apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Å . atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:A.

Å . pripažinti kalta:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jai paskirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir A. Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje A.

Å . atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, naikintina, nes teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . IÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , apeliantas grindžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiais. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų dėl A.

Å . inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpiais nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2001 m. spalio 9 d. ir nuo 2003 m. kovo 19 d. iki 2003 m. kovo 20 d., kurie patvirtintų, kad A. Å . bÅ«tų supratusi, pritarusi ir siekusi, jog S. V. nusikalstami veiksmai bÅ«tų atliekami ilgesnį laikÄ bei ketinimai realizuoti 2009 metais, kai S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma ir tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų A. Å . ir S. V. pastovų ryšį bei A.

Å . pritarimÄ tolimesniems S. V. veiksmams arba atlygio gavimÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog V. apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. XXX buvo priimtas bÅ«tent remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos A. Å . 2001 m. rugsėjo 18 d. nutartimi dėl juridinio fakto nustatymo. Todėl, skirtingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. Å . nusikalstamos veikos baigtumo momentas yra sietinas ne su 2003 m. kovo 19 d.

– 2003 m. kovo 20 d. laikotarpiu, kai ji savo paraÅ¡u bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antspaudu patvirtino savo pačios anksčiau suklastotÄ 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , bet su 2009 m. kovo 13 d., kai buvo priimtas V. apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. XXXX, dėl kurio S. V. įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ už 1 586 000 Lt bei vertybinių popierių už 134,40 Lt.Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad A.

Å . suklastodama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , padėjo S. V. apgaulės bÅ«du įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, priimdamas sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suvokia, jog remiantis Å¡iuo sprendimu bus atkuriamos nuosavybės teisės į turėtÄ tam tikrÄ turtÄ . Todėl prokuroro nuomone, remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad A. Å . priėmusi suklastotÄ 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , suvokė, jog suteikia S. V. dokumentÄ , kuriuo remdamasis įgis teisę į svetimÄ didelės vertės turtÄ bei užvaldys didelės vertės svetimÄ turtÄ .Taip pat, skunde praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad kai V. miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 13 d. raÅ¡tu paprašė patvirtinti pridėtÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo kopijÄ , A.

Å . laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 19 d. iki 2003 m. kovo 20 d. savo paraÅ¡u bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antspaudu patvirtino savo pačios suklastotÄ 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir iÅ¡siuntė V. miesto žemėtvarkos skyriui. Pasak apelianto, akivaizdu, kad A. Å . suvokė, jog S. V. yra realizavęs nepagrįstai įgytÄ teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ ir yra prasidėjusi nepagrįsto didelės vertės svetimo turto įgijimo procedÅ«ros ir ne tik, kad nesutrukdė S. V. įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , bet savo veiksmais paÅ¡alino V. miesto žemėtvarkos skyriui iÅ¡kilusias abejones dėl 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo pagrįstumo bei tokiais savo veiksmais padėjo įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal baudžiamosios teisės teorijÄ , padėjėjo ir vykdytojo padaryta nusikalstama veika negali baigtis skirtingu laiku, kadangi bendra nusikalstama veika yra daroma kartu, t. y. nusikalstamos veikos baigtumas yra vienas, nepriklausomai nuo kiekvieno prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjusio ar jÄ padariusio asmens vaidmens.Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 182 straipsnį padaryta nusikalstama veika laikoma baigta nuo turtinės žalos atsiradimo momento, t. y.

įgyjant svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Todėl prokuroro nuomone, A. Å . ir S. V. nusikalstama veika, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule buvo baigta ne laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 19 d. iki 2003 m. kovo 20 d., bet bÅ«tent 2009 m. kovo 13 d., kai S. V. įgijo savo nuosavybėn žemės sklypÄ ir vertybinius popierius už 134,40 Lt. Todėl apelianto nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl A. Å . ir S. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sueina tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 13 d.Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika ir tvirtina, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo ir Å¡io įstatymo nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip įpareigojančios teismÄ visais atvejais nutraukti procesÄ remiantis tik formaliu pagrindu.

Be to, baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas nėra tokia aplinkybė, dėl kurios baudžiamosios procesas fiziÅ¡kai neįmanomas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-114/2011; 2K-P-9/2012). Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A. Å . gynėja advokatė Alfreda PÅ«kienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Å . atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantė skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog A.

Å . dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymima, kad pareikÅ¡tame kaltinime nurodoma, jog A. Å . suklastojo tikrÄ dokumentÄ , t. y. įrašė į 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, apie civilinę bylÄ dėl juridinio fakto nustatymo pagal S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiÅ¡kimus, nėra jokių duomenų bei Å¡i byla net nebuvo užfiksuota žurnale.Tačiau apeliantės nuomone, tai, kad viename ar kitame žurnale nėra duomenų apie bylÄ , neįrodo, jog byla iÅ¡ viso net nebuvo nagrinėjama.

PraÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad civilinėje byloje buvo pateiktas S. V. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo. PareiÅ¡kime esantys duomenys ir nurodyti faktai buvo perkelti į 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ . Be to, sprendžiant šį pareiÅ¡kimÄ teismo posėdyje dalyvavo S. V. ir V. apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovas G. S. Parodymų metu nuteistasis S. V. Å¡ias aplinkybes patvirtino, o G. S. apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje nepaneigė, jog nedalyvavo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje.

Tuo tarpu, Žemėtvarkos skyriaus byloje, kuri kaip daiktinis įrodymas buvo prijungtas prie nagrinėjamos bylos, yra pateiktas teismo šaukimas bei įgalioto teisėjo priimto sprendimo kopija, kuri patvirtinta spaudu.Skunde apeliantė nurodo, kad tuo atveju jei teismo priimtame sprendime nėra nurodytas bylos numeris, nereiškia, jog sprendimas negalioja, t. y. suklastotas ir pan. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatose, bylos numeris nėra numatytas kaip privalomas teismo sprendimo rekvizitas.

Be to, laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2003 metų, raÅ¡tvedybÄ reglamentuojančiuose dokumentuose taip pat nebuvo nurodytos nuostatos apie privalomÄ civilinės bylos sprendimo numerį bei teismų žurnalus. Pažymi, kad 2001 m. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vedamų žurnalų tvarkÄ nustatė tik teismo pirmininkas priimdamas įsakymus, t. y. bet koks gautas procesinis dokumentas turi bÅ«ti registruojamas teismo raÅ¡tinėje, kuri ir suteikia dokumentui numerį. Tačiau iÅ¡ byloje pateikto A. Å . žurnalo matyti, kad ji (bÅ«dama teisėja) pasirašė už gautus procesinius dokumentus, kurie neturėjo nei bylos, nei pareiÅ¡kimo priėmimo numerio.

Be to, skunde kritikuoja Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus žurnalÄ ir nurodo, kad jis nebuvo vedamas preciziÅ¡kai, t. y. nuoseklia didėjančia tvarka bei pateikia pavyzdžių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad procesiniam raÅ¡tui suteiktas numeris nėra bylos numeris.Skunde apeliantė kelia abejones, ar iÅ¡ tikrųjų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo archyve nėra bylos dėl juridinio fakto nustatymo pagal S. B. įgalioto asmens S. V. pareiÅ¡kimÄ . Gynėjos nuomone, teisme intensyviai buvo ieÅ¡koma civilinė byla Nr. 2-4162-06/01, tačiau byloje nėra pateikta duomenų dėl bylai suteikto numerio, t. y. kas ir kodėl civilinei bylai suteikė šį numerį.

Nurodoma, kad tyrimo metu, archyve turėjo bÅ«ti peržiÅ«rėtos 2001 metų bylos, o ne kompiuterinės laikmenos, žurnalai ir registrai ieÅ¡kant civilinės bylos neegzistuojančiu numeriu.Skunde praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad 2001 m. lapkričio 30 d. teisme buvo kilęs gaisras virÅ¡ A. Å . kabineto, tačiau tarnybinių praneÅ¡imų nėra galimybės pateikti dėl jų sunaikinimo. Be to, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas kėlėsi į naujas patalpas, civilinių bylų pervežimÄ vykdė ne teismo darbuotojai.Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į Å¡ias skunde nurodytas aplinkybes, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad A.

Å . suklastojo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ . Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. Å . turėjo teisę ir galimybę patvirtinti savo sprendimo kopijÄ . Tvirtinama, kad 2001 metais ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnyje buvo pradedamas tik tuo atveju, jeigu buvo nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Tačiau nagrinėjamojoje byloje, nukentėjusiosios S. B. ar jos įgalioto atstovo pareiÅ¡kimo dėl bylos iÅ¡kėlimo nėra. Be to, S. B. nėra pripažinta nei nukentėjusiÄ ja, nei civiline ieÅ¡kove, o nagrinėjamoje byloje nėra prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , siekiant apginti S. B. interesus.

Gynėjos nuomone, Å¡ioje dalyje bylos nagrinėjimas taip pat turi bÅ«ti nutrauktas, nes nėra nukentėjusiųjų, niekam nepadaryta žala.Nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad dalyvavo padarant Å¡iÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pažymi, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, Å¡aliÅ¡kumo ir rungimosi principus (BPK 7 straipsnis), netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl vadovaudamasis spėlionėmis ir prielaidomis, klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nurodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ , visuma.Apeliantas teigia, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje nepadarė.

Skunde S. V. nuosekliai iÅ¡dėsto BK 182 straipsnio turinio esmę ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo (apelianto) ketinimų turinio ir jų susiformavimo momento. Be to, pagal BK 182 straipsnio nuostatas, turtas yra svetimas tuo atveju, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybes teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei tretysis asmuo, kurio vardu veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtÄ neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Nuteistojo nuomone, perkant teisę į J.

I. iÅ¡likusio turto atstatymÄ ir kito asmens teisių įgijimas, negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes tokiÄ situacijÄ galimai nulėmė S. B. nesÄ Å¾iningas ir apgaulingas elgesys, sudarant atitinkamus sandorius, dėl kurių, bÅ«tent jis (apeliantas) patyrė turtinės žalos.Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2003 metų, registruojant procesinius dokumentus, suteikiant byloms numerius, ruoÅ¡iant atsakymus interesantams, tvirtinant dokumentų nuoraÅ¡us ir pan., Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme vyravo betvarkė ir chaosas, todėl apelianto nuomone, už tai, jis neturi atsakyti.S. V. nuomone, liudytojų G.

R., Ž. P., G. A., E. P., L. Å ., G. B., V. B., J. R., G. S., Z. B. parodymai yra informatyvÅ«s, tačiau nėra įrodymai, kurie pagrįstų jo (apelianto) neabejotinÄ kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti bylÄ (2012 m. gegužės 7 d. teismo posėdis), iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos dingo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo originalas, tačiau pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu nedviprasmiÅ¡kai parodydamas vienpusį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, Å¡io dingusio dokumento originalo paieÅ¡kos nevykdė ir proceso dalyvių praÅ¡ymus dėl baudžiamosios bylos gražinimo prokurorui, atmetė kaip nepagrįstus.Nuteistasis skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tai, ar jis (apeliantas) ir A.

Å . pažinojo vienas kitÄ , ar galėjo realiai įtakoti vienas kito veiksmus ir pan. Be to, S. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, t. y. kad A. Čaplinsko „Vilniaus gatvių istorija, vardynai, žemėlapiai“ knygoje nurodoma, kad 1940 m. V. gatvė, esanti Vilniuje, tapo (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities archyvo raÅ¡te Nr. I-10, nurodoma, kad 1940 m. J. I. turėjo nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini).PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras Mindaugas Bliuvas vilkino liudytojų V.

L., B. K. apklausas, kol Å¡ios liudytojos mirė. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyta jokių tyčinių ir neteisėtų jo (apelianto) veiksmų, kuriais buvo atimta galimybė S. B. atkurti savo pažeistas teises.Apeliantas skunde praÅ¡o nustatyti, kodėl ir kokiu bÅ«du iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamos bylos dingo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo originalas. Taip praÅ¡o apeliacinio proceso metu apklausti liudytojÄ G.

S.Prokuroras Mindaugas Bliuvas praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A. Å . gynėjos advokatės Alfredos PÅ«kienės ir nuteistojo S. V. apeliacinius skundus atmesti. A. Å . gynėja praÅ¡o skundÄ tenkinti, o prokuroro – atmesti. Nuteistasis S. V. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A.

Å . gynėjos bei nuteistojo S. V. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Å . atžvilgiu baudžiamoji bylÄ nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies normų) pritaikymo ir baudžiamoji byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 3, 5 dalys, BPK 254 straipsnis).

Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis dėl S. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, keistina dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iÅ¡ tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Pažymėtina, kas baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos BK 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimÄ taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimas ir pritaikymas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, nuspręsdamas nutraukti bylÄ vadovaujantis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, jog veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai ir įvardyti konkretų BK straipsnį.

Priešingu atveju, byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų jurisprudencijoje konstatuojama, jog bylos nutraukimas vadovaujantis BK 95 straipsniu, nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos. Tačiau ir asmens kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (Kasacinės nutartys               Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-591/2013, Nr. 2K-276/2014).

Taigi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali bÅ«ti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir iÅ¡teisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylÄ (Kasacinės nutartys                                   Nr. 2K-343/2013, Nr. 2K-10/2014).Remiantis Kauno apygardos teismo skundžiamuoju nuosprendžiu matyti, kad asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A. Å . (toliau – A.

Š.) buvo konstatuoti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, tačiau suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, baudžiamoji byla nutraukta.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendimas, jog nagrinėjamojoje byloje yra suėję patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn terminai, gali būti priimtas tik tinkamai nustačius senaties trukmei nustatyti svarbias aplinkybes, t. y. iš nustatytų aplinkybių turi būti aišku, kad kaltinamajame akte nurodytų veikų kvalifikavimas bei jų padarymų laikas nekelia abejonių.

Teismų praktikoje tvirtinama, kad senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Å ie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrÅ«ksta, padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ : tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (Kasacinės nutartys                 Nr. 2K-692/2007; Nr. 2K-P-100 /2008;

Nr. 2K-143/2008, Nr. 2K-233/2014). Tai reiÅ¡kia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o senatis už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti iÅ¡ naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Svarbu pažymėti, kad senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimÄ dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylÄ nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje vartojamai sÄ vokai „asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€œ nesuteikta skirtinga reikÅ¡mė ir Å¡i sÄ voka negali bÅ«ti, taikant Å¡io straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiÅ¡kinama skirtingai.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nustatė, jog A. Š. konstatuoti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, padaryti laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2003 m. kovo 20 d., t. y. 2003 m. kovo 20 d. buvo laikytina nusikalstamų veikų požymių pabaigos momentu, kuris buvo teisiškai reikšmingas skaičiuojant senatį. Taip pat, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų A.

Å . tolesnius veiksmus, t. y. jog ji bÅ«tų supratusi, pritarusi ir siekusi, kad S. V. nusikalstami veiksmai bÅ«tų atliekami ilgesnį laikÄ bei ketinimai realizuoti 2009 metais, kai S. V. 2009 m. kovo 13 d. V. apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. XXXX, buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra, t. y. 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini).Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo.Å iuo atveju iÅ¡ nagrinėjamojoje byloje apraÅ¡ytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų atitiktis baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, akivaizdu, kad V. apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. XXXX buvo priimtas bÅ«tent remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos A.

Å . 2001 m. rugsėjo 18 d. nutartimi dėl juridinio fakto nustatymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisminė institucija priimdama sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suvokia, jog remiantis Å¡iuo sprendimu bus atkuriamos nuosavybės teisės į turėtÄ tam tikrÄ turtÄ . Todėl A. Å . 2001 m. rugsėjo 18 d. priėmusi sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo bei laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 19 d. iki 2003 m. kovo 20 d. savo paraÅ¡u ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antspaudu, patvirtinusi savo pačios 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , kurį iÅ¡siuntė V. miesto žemėtvarkos skyriui, suvokė ir pritarė tolimesniems S. V. nusikalstamiems veiksmams bei tokiu bÅ«du paÅ¡alinusi visas abejones, galimai padėjo S. V. apgaulės bÅ«du įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ .Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal BK 182 straipsnį padaryta nusikalstama veika laikoma baigta nuo turtinės žalos atsiradimo momento, t. y.

įgyjant svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Be to, padėjėjo ir vykdytojo nusikalstama veika negali baigtis skirtingu laiku, t. y. nusikalstamos veikos baigtumas yra vienas, nepriklausomai nuo kiekvieno prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjusio ar jÄ padariusio asmens vaidmens.Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad A. Å . konstatuotų nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo laikotarpis turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2003 m. kovo 20 d., bet nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. kovo 13 d.

Todėl ir baudžiamosios atsakomybės senaties terminai A. Š. atžvilgiu turėjo būti skaičiuojami nuo 2009 m. kovo 13 d.Apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. Š. nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje priskiriami prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) yra nustatytas dešimties metų, o nusikalstamų veikų požymiai, numatyti BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje priskiriami prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2004 m. liepos 5 d.

įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) yra nustatytas aÅ¡tuonerių metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Todėl A. Å . baudžiamosios atsakomybės senaties terminai dar nėra suėję.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Å . atžvilgiu nebuvo priimtas nei iÅ¡teisinamasis, nei apkaltinamasis nuosprendis, todėl tai, ar A. Å . padarė, ar nepadarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, gali konstatuoti tik pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus dėl kaltinimų pagrįstumo.

Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Å . atžvilgiu baudžiamoji bylÄ nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinama ir baudžiamoji byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A. Å . gynėjos advokatės apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkinami, nes apeliantai prašė Å¡iÄ skundžiamojo nuosprendžio dalį panaikinti.

Tačiau tenkinti apeliantų skundų visa apimtimi apeliacinės instancijos teisme nėra teisinės galimybės, tai gali padaryti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Dėl nuteistojo S. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir apeliacinio skundo argumentų Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje skundžiamojo nuosprendžio dalyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė S. V. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kauno apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. V. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus ir jų tiesiogiai neištyrė.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamojo asmens teisių užtikrinimÄ .

Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apelianto skunde iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį nuteistojo S. V. atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto S. V. lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas paties nuteistojo, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę medžiagÄ , vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau apeliaciniame skunde prieÅ¡ingai, vadovaujasi tik nuteistajam palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti, jog pažeidus įrodymų vertinimo taisykles buvo pažeistos nuteistojo S. V. teisės į nekaltumo prezumpcijÄ . Pažymėtina, kad pagal nekaltumo prezumpcijos principÄ neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta paÅ¡alinti iÅ¡naudojus visas galimybes, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje tokių neaiÅ¡kumų nėra, nes visi prieÅ¡taravimai ir neaiÅ¡kumai buvo įveikti pasitelkus įrodymų viseto teikiamÄ informacijÄ .Remiantis apeliaciniu skundu matyti, kad apeliantas S. V. pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ siejo su BPK straipsnio nuostatų pažeidimu.Tačiau Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinys yra pakankamai iÅ¡samiai atskleistas, teismo Å¡aliÅ¡kumo samprata nesietina su tokio pobÅ«džio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011;

Nr. 2K-550/2011). Å aliÅ¡kumas yra susijęs bÅ«tent su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jų konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog Kauno apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė rungimosi, nekaltumo ar proporcingumo principų, ir dėl to bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei priėmė nepagrįstÄ nuosprendį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu atmesti praÅ¡ymai, t. y. paplidomai apklausti liudytojus, nevykdyta tam tikrų dokumentų paieÅ¡ka ir kt., negali bÅ«ti traktuojama kaip aplinkybė, rodanti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesÄ byloje ir įvykdyti teisingumÄ . To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas bei svarstydamas proceso dalyvių praÅ¡ymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui, t. y. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija iÅ¡klausė proceso dalyvių nuomones dėl visų pateiktų praÅ¡ymų ir protokolinėmis nutartimis priėmė sprendimus, kuriomis vienus praÅ¡ymus tenkino, kitus motyvuotai atmetė (tarp jų ir praÅ¡ymus vykdyti dingusio dokumento originalo paieÅ¡kÄ bei baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui) bei nurodė įrodymus, kuriais grindžia apkaltinamÄ jį nuosprendį S. V. atžvilgiu, taip pat įrodymus, kuriuos atmeta.

Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos surinkta bylos medžiaga arba nustatyti faktus, neturinčius reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla. Be to, teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių praÅ¡ymus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2009).Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jei yra abejojama dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, įstatymas suteikia tiek nuteistajam, tiek gynėjui teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui (BPK 59 straipsnis), tačiau remiantis teismo posėdžio protokolais matyti, kad proceso dalyviai Å¡ia teise nepasinaudojo ir nuÅ¡alinimo teismui nepareiÅ¡kė.

Todėl nuteistojo S. V. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ , nes netinkamai vertino įrodymus.BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos proceso eigos, teismo posėdžių protokolų matyti, kad rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos, nustatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat ir BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymo suteiktos kaltinamojo gynybos teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis S. V. atžvilgiu priimtas neiÅ¡nagrinėjus visų bylos aplinkybių, ar nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurių kaip įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimų, neturi pagrindo.Apeliantas S. V. apeliaciniame skunde bei apeliacinio proceso metu tvirtino, kad bÅ«tina baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nes byloje dingo dokumento originalas, t. y.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimas.Pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas jÄ perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylÄ prokurorui.

Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.

BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012). Svarbu pažymėti, kad ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Teisę grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nuteistasis S. V. apeliacinio proceso metu bei apeliaciniame skunde tokių pažeidimų kurie trukdytų nagrinėti bylÄ nenurodė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui.Be to, apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinio proceso metu prašė nustatyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo originalo dingimo priežastys iÅ¡ baudžiamosios bylos.Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu teisėjų kolegija šį nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ taip pat svarstė ir nutarė atmesti, pažymėdama, jog nagrinėjamojoje byloje yra Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo kopija bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. spalio 19 d.

Nr. 11-2637 (11) ir 2011 m. lapkričio 4 d.    Nr. 11-2666(11) specialistų iÅ¡vados, kuriose buvo atliktas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo originalo ir kopijos tyrimas bei patvirtinta, kad sprendimo patvirtinta kopija yra kopijuota nuo sprendimo originalo arba jo tarpinės kopijos (6 t., 49-52, 54-55 b. l.). Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl Å¡io dokumento dingimo aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo apeliacinio proceso metu vykdyti papildomÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo originalo dingimo paieÅ¡kÄ , kadangi Å¡is dokumentas buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtas ikiteisminio tyrimo metu.

Be to, nagrinėjamojoje byloje yra pateiktos Å¡io sprendimo patvirtintos kopijos (1 t., 9-10            b. l.; 5 t., 89-90 b. l.). Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo patvirtinta kopija, nagrinėjamojoje byloje pagrįstai ir teisėtai buvo vertinama visų byloje surinktų įrodymų kontekste.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija nuteistojo S. V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ G.

S. svarstė ir nutarė jį atmesti, pažymėdama, jog Å¡is liudytojas 2013 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas (8 t., 136-138 b. l.), proceso dalyviai, t. y. tiek pats apeliantas, tiek jo gynėjas, pasinaudojo savo teisėmis ir uždavė liudytojui klausimus. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nei apeliantas, nei gynėjas jokių pastabų dėl liudytojo G. S. vykdamos apklausos nepareiÅ¡kė. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio proceso metu dar kartÄ kviesti liudytojÄ G.

S. apklausai nėra tikslinga. Be to, nuteistasis S. V. nenurodė, kokias naujas aplinkybes Å¡is liudytojas galėtų paaiÅ¡kinti.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. tvirtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje nepadarė, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantui nepriimtinos Kauno apygardos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar (ir) turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.Pažymėtina, kad sukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto ar (ir) turtinės teisės įgijimas.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus jų valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar (ir) turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar (ir) teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo bÅ«das. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz.:, teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Svarbu pažymėti ir tai, kad apgaulė pasireiÅ¡kia pirmiau minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Tuo tarpu, teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaule teisiÅ¡kai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimÄ turtÄ , juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokiÄ turtinę naudÄ (Kasacinės nutartys Nr. 2K- 474/2010, Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K- 101/2014, Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K-366/2014 ir kt.).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Å¡io nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai, panaudojant apgaulę, ir kad turto ar turtinės teisės savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Taip pat, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia užvaldyti svetimÄ turtÄ ar (ir) turtinę teisę susiformuotų iÅ¡ anksto, t. y. iki įgijimo momento.

Be to, Å¡io komentuojamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl nusikalstama veika Å¡iuo atveju laikoma baigta, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar teisės į turtÄ , negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Tuo tarpu, sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar Å¡is jÄ Ä¯gyvendino, t. y., kad turtinei teisei įgyti nėra bÅ«tinas faktinis daikto užvaldymas.Remiantis nagrinėjamos baudžiamos bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, kad laikotarpiu, t. y. ne anksčiau nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. kovo 13 d., S. V. veikdamas pagal S. B.

įgaliojimÄ atstatyti nuosavybes teisę į jos senelio J. I. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę V. mieste, pasinaudodamas žinomai suklastotu dokumentu, t. y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, kuriuo buvo nustatytas neteisėtas juridinis faktas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo (t. y. S. B. senelis J. I. iki XXXX m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)), bei gavęs iÅ¡ V. apskrities administracijos V. miesto žemėtvarkos skyriaus pažymÄ dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (t. y.

S. B. perleidžiamas senelio turėtas žemės sklypas), V. rajono notarų biuro patalpose, apgaule, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iÅ¡ S. B. savo naudai įgijo 12 000 Lt vertės nuosavybės teisę į J. I. valdyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ . S. V. tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ ir disponuojant žinomai suklastotu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. XXX buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra, t. y. 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2009 metų kovo mėnesį buvo 1 586 000,00 Lt, t. y.

S. V. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ .Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Tai, kad nuteistasis S. V. panaudodamas žinomai suklastotÄ tikrÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę (t. y. teisę į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ ) ir svetimÄ turtÄ (t. y. 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini), įrodo liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pateikti duomenys, raÅ¡tai, patikrinimo aktas, tarnybiniai praneÅ¡imai, apžiÅ«ros bei daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, paties nuteistojo S. V. praÅ¡ymai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tai, nacionalinių teismų sprendimai.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių Å¡altiniai buvo liudytojų S. B., L.

N., J. R., J. F., G. S., L. Š., Ž. P., G. R., V. B., J. R., E. P., G. A., G. B., Z. B. (Z. B.) parodymai, vertėjos J. G. paaiškinimai, bei rašytiniai įrodymai – sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003 m. sausio 14 d. aktas Nr. XXXX (1 t., 32-33 b. l.; 5 t., 154-155 b. l., 6 t., 28 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo 2011 m. balandžio 7 d. protokolas (1 t., 34 b. l.), 2011 m. gegužės 5 d., 2011 m. spalio 12 d. apžiūros protokolai (6 t., 77-86 b. l., 7 t., 10-16 b. l.), 2011 m. gegužės 19 d., 2011 m. balandžio 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolai (6 t., 93, 94-106, 131-133 b. l.), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. kovo 8 – 9 d., 2011 m. birželio 28 d. raštai (1 t., 35-36 b. l., 6 t., 26, 28 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. pranešimas dėl civilinėje byloje priimto 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo aplinkybių tikrumo (1 t., 48-52 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. patikrinimo aktas, tarnybiniai pranešimai, paaiškinimas (1 t., 53-54, 55 b. l., 2 t., 95 b. l., 3 t., 166 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. liepos 30 d.

įsakymas dėl dokumentų priėmimo ir registravimo teismo raÅ¡tinėje (1 t., 58-59 b. l.), 2001 m. sausio 2 d. įsakymas dėl baudžiamųjų, civilinių, administracinių bylų, teikimų, skundų ir pareiÅ¡kimų paskirstymo (1 t., 60-61 b. l.), 2001 m. sausio 2 d. įsakymas dėl bylų skirstymo tvarkos patvirtinimo (1 t., 62-63 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pateiktos žurnalų 2001 m. kopijos (1 t., 66-101, 102-111, 112-192 b. l., 2 t., 1-94, 97-205 b. l., 3 t., 1-164 b. l., 5 t., 5-6 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo archyvui priduotų civilinių bylų sÄ raÅ¡o iÅ¡raÅ¡as (3 t., 165 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. raÅ¡tas Nr. XXX, 2011 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tas Nr. XXX, 2011 m. kovo 22 d. raÅ¡tas Nr. XXXX su pateiktais dokumentais (5 t., 14-19, 25-38, 47 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. raÅ¡tas Nr. XXXX, patvirtinantis, kad S. V., veikiančio pagal S. B.

įgaliojimÄ , pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo teisme gautų 2001 m. pareiÅ¡kimų ir ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimų registravimo žurnale registruotas nebuvo (5 t., 3-4 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. dokumentų naikinimo aktas (9 t., 12-16 b. l.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. raÅ¡tas dėl vykdyto persikėlimo į naujas patalpas (9 t., 19 b. l.), 2011 m. kovo 30 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame buvo vykdoma nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos Nr. XXXX apžiÅ«ra (4 t., 6-224 b. l.), V. apskrities administracijos V. miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 1383 (4 t., 164 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 10 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame buvo vykdoma civilinių bylų apžiÅ«ra (5 t., 48-63 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame buvo vykdoma Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktos bylos dokumentų, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo kopijos notariÅ¡kai patvirtintos 2001 m. spalio 9 d. kopijos apžiÅ«ra (5 t., 112-115 b. l.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria buvo paliktas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negrÄ Å¾inti S. V. natÅ«ra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (5 t., 67-69 b. l.), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 30 d. atsiliepimas į skundÄ , kuriuo nurodoma, kad nerasta įrodymų, patvirtinančių J.

I. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį sklypÄ (5 t., 73 b. l.), 2003 m. gegužės 20 d. žemės sklypų ir planavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 12 (5 t., 86-87 b. l.), 2008 m. kovo 14 d. S. V. praÅ¡ymas dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra (5 t., 131 b. l.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano patvirtinimo“ (4 t., 25-26 b. l.), V. apskrities virÅ¡ininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. XXXX „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“ (4 t., 33 b. l.), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. spalio 3 d., 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. lapkričio 4 d. specialisto iÅ¡vados (6 t., 38-41, 43-45, 49-52, 54-55 b. l.), Valstybinės įmonės registrų centro V. filialo 2011 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tas, duomenų iÅ¡raÅ¡ai (6 t., 57-76, 151-154 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo S. V. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ pirmiau nurodytų įrodymų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, kad S. V. panaudodamas apgaule, t. y. pasinaudodamas žinomai suklastotu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, kuriuo buvo nustatytas neteisėtas juridinis faktas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo bei Vilniaus apskrities administracijos V. miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. iÅ¡duota pažyma Nr. XXX „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodoma, kad S. B. turi nuosavybės teises į jos senelio J.

I. turėtÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, V. rajono notarų biuro patalpose, nutylint esmines aplinkybes bei suklaidinant S. B. nurodant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. nurodant pasiraÅ¡yti 2001 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl teisės į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ S. I. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ C. gatvėje, o ne dėl teisės į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ J. I. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , teisiÅ¡kai įgijo nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ Ä¯ J.

I. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. S. V. panaudodamas apgaule, teisiÅ¡kai įtvirtino savo galimybę gauti svetimÄ turtÄ , juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokiÄ turtinę naudÄ .Tai, kad nuteistasis S. V. atkakliai tęsė savo nusikalstamÄ sumanymÄ ir panaudodamas žinomai suklastotÄ tikrÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ bei XXXX m. spalio XX d. pirkimo-pardavimo sutartį, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ (t. y. 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini)), patvirtina Å¡ios nagrinėjamojoje byloje pateiktos aplinkybės, t. y.

S. V. laikotarpiu nuo pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimo įgijimo iki 2009 m. kovo 13 d., kai V. apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. XXXX buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«rÄ 0,1369 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), savo veiksmais rodė ypatingai didelę iniciatyvÄ (t. y. nuolat teikė praÅ¡ymus dėl grÄ Å¾inamos žemės natÅ«ra, kreipėsi į teismines institucijas, skundė nepalankius teismų sprendimus) ir eilę metų panaudodamas apgaule, t. y. nuolat pateikdamas žinomai suklastotÄ tikrÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , sukčiavo, siekiant, kad bÅ«tų natÅ«rÄ grÄ Å¾intas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Pažymėtina, kad Å¡ie S. V. veiksmai patvirtina tiek objektyvių, tiek subjektyvių jam inkriminuoto nusikaltimo požymių buvimÄ . Todėl Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo kaltei nustatyti bei paneigti S. V. gynybÄ , kad jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde S. V. savo kaltę neigia visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į kitų aplinkybių visumÄ bei nenurodydamas konkrečių, įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę.

Be to, Kauno apygardos teismo išvados dėl S. V. kaltės ir veikos kvalifikavimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymais.Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes bei vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, nuteistojo S. V. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Be to, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvada, t. y., kad nuteistasis S. V. veikė tiesioginė tyčia, yra pagrįsta įrodymų analize bei tinkamai motyvuota.Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantas cituoja kasacinę nutartį Nr. 2K-7-255/2012 ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo (apelianto) ketinimų turinio ir jų susiformavimo momento.

Be to, perkant teisę į J. I. iÅ¡likusio turto atstatymÄ ir kito asmens teisių įgijimas, negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes tokiÄ situacijÄ galimai nulėmė S. B. nesÄ Å¾iningas ir apgaulingas elgesys, sudarant atitinkamus sandorius, dėl kurių, bÅ«tent jis (apeliantas) patyrė turtinės žalos.Teisėjų kolegija atkreipia S. V. dėmesį į tai, kad kvalifikuojant jo veikÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nenustatyta patvirtinančių aplinkybių, jog jis (apeliantas) apgaule įtraukdamas S. B.

į jai nenaudingÄ sandorį, dėl kurio ji neteko turtinės teisės bei turto, siekė realizuoti savo tikrÄ ar tariamÄ teisę. Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiÄ teisinę situacijÄ gali nulemti nukentėjusiojo nesÄ Å¾iningas ar net apgaulingas elgesys, sudarant su asmeniu, vėliau apgaule užvaldžiusiu jo turtÄ , atitinkamus sandorius, dėl kurių Å¡is asmuo patiria turtinės žalos. Be to, nukentėjusiojo įtraukimas į jam nenaudingÄ sandorį gali bÅ«ti susijęs su asmens, kuris patiria žalos dėl to, kad nukentėjusysis nevykdo savo turtinių įsipareigojimų pagal ankstesnius sandorius, siekiu bÅ«tent tokiu bÅ«du apginti savo pažeistas turtines teises.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo S. V. pateikta gynybos versija yra subjektyvi, nes nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galimÄ S. B. nesÄ Å¾iningÄ ar apgaulingÄ elgesį. Be to, ir nuteistasis skunde nenurodė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų galimÄ nesÄ Å¾iningÄ S. B. elgesį.Nors S. V. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar jis (apeliantas) ir asmuo, kuriam Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas bylÄ nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – A.

Å ., pažinojo vienas kitÄ bei galėjo realiai įtakoti vienas kito veiksmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apgaulė darant sukčiavimo nusikaltimus gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais ir priemonėmis. Sukčiaujant gali bÅ«ti apgaudinėjama žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-178/2014). Be to, apgaulei gali bÅ«ti panaudotas ir civilinių sutarčių (sprendimų) sudarymas, kai iÅ¡ anksto numatyta tokių sutarčių (sprendimų) sudarymu suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas.

Todėl Apeliacinio teismo nuomone, ši apelianto iškelta versija yra tik siekis, bet kokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį.Skunde nuteistasis tvirtina, kad liudytojų G. R., Ž. P., G. A., E. P., L. Š., G. B., V. B., J. R., G. S., Z. B. parodymai yra informatyvūs, tačiau nėra įrodymai, kurie pagrįstų jo (apelianto) kaltę. Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, t. y. kad A. Čaplinsko „Vilniaus gatvių istorija, vardynai, žemėlapiai“ knygoje nurodoma, kad 1940 m.

V. gatvė, esanti V., tapo (duomenys neskelbtini) gatve; Vilniaus apskrities archyvo raÅ¡te Nr. I-10, nurodoma, kad 1940 m. J. I. turėjo nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini).Apeliacinis teismas pažymi, kad S. V. pateikia savo subjektyvų samprotavimÄ dėl to, kaip jo nuomone, turėjo bÅ«ti vertinami byloje pateikti duomenys. Svarbu pažymėti, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamus duomenis.

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad vertinant liudytojų G. R., Ž. P., G. A., E. P., L. Å ., G. B., V. B., J. R., G. S., Z. B. parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas juos lygino ir vertino su kitais byloje esančiais įrodymais, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos.

Be to, ar įrodymai yra patikimi, nustatomi iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Todėl teismo nuomone, Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino Å¡ioje byloje esančius visus įrodymus, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie yra atmetami.Taip pat teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina S. V. skunde nurodoma aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2003 metų, registruojant procesinius dokumentus, suteikiant byloms numerius, ruoÅ¡iant atsakymus interesantams, tvirtinant dokumentų nuoraÅ¡us ir pan., Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme vyravo betvarkė ir chaosas.Apeliacinio teismo manymu, tokie nuteistojo samprotavimai yra subjektyvÅ«s, selektyviai atsieti nuo visų faktinių aplinkybių, todėl neturi jokios reikÅ¡mės įrodymų vertinimui.

Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindi abejoti Kauno apygardos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Dėl nuteistajam S. V. bausmės paskyrimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Svarbu pažymėti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Be to, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, t. y. už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Todėl vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas skirdamas bausmę S. V. įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, t. y. kad S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jog veika – tyčinė, asmenybę apibÅ«dinančius kriterijus, t. y. dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas (praeityje teistas N.) (7 t., 51-55 b. l.), baustas administracine tvarka (7 t., 59-62 b. l.), neturintis priklausomybių (7 t., 64, 67 b. l.), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, ir remdamasis BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, paskyrė S. V. laisvės atėmimo bausmę.

Išskirtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ar nuteistojo asmenybe, kurios leistų tvirtinti, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo, bausmės proporcingumo principams – pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų netaikė.Pažymėtina, kad Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia Kauno apygardos teismo išvada sutinka tik iš dalies, t. y. kad nuteistajam S. V. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes nagrinėjamojoje byloje nėra šiame straipsnyje numatytų pagrindų.

Tačiau Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas S. V. trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tik formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, tinkamai neindividualizavo bausmės remiantis BK 41 straipsniu ir BK 54 straipsnio 2, 3 dalimis, o paskirta bausme akcentavo tik į nubaudimo funkcijÄ , t. y. suteikė pirmenybę nubaudimo paskirčiai bei skundžiamo nuosprendžio motyvuose daugiausia dėmesio skyrė ne teisinio turinio argumentams, o moraliniams priekaiÅ¡tams, t. y.

S. V. elgesiui apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ ir svetimÄ turtinę teisę. Todėl pažymėtina, kad S. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) iÅ¡keltus tikslus, priemones jiems pasiekti ir atsižvelgiant į Å¡ių užduočių kontekstÄ esminga tai, jog siekiant tikslo ir ieÅ¡kant priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tina įvertinti, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra – proporcija.

Teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo. Teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų, pataisymui reikalingÄ bausmės rūšį ir dydį. Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje. Ä®statymų leidėjas, nustatęs sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, vykdydamas teisingumÄ â€“ skirdamas bausmę, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-316/2014). Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).Nors nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė pagal jos padarymo pobÅ«dį negali bÅ«ti vertinama kaip itin pavojinga, už kurį S. V.

Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad Å¡i nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama prie ekonominių nusikaltimų kategorijos ir nėra smurtinio pobÅ«džio, todėl nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų adekvatu taikyti bÅ«tent ekonominio pobÅ«džio sankcijas. Be to, skiriant bausmę ir jÄ tinkamai individualizuojant bÅ«tina įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet atsižvelgti ir į tai, kad Å¡i nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio, t. y. praėjo didelis laiko tarpas nuo nusikaltimo darymo pradžios, atlikimo bei jo iÅ¡tyrimo, bylos iÅ¡nagrinėjamas taip pat užsitęsė apie trejus metus, per kuriuos S. V. nepadarė kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinę reikÅ¡mę.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Å¡ios nagrinėjamos bylos apimtis nėra didelė arba itin sudėtinga. Nors S. V. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tokia nuteistojo pozicija negali bÅ«ti pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę. Teisėjų kolegijos nuomone, S. V. izoliavimas nuo visuomenės neiÅ¡vengiamai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryÅ¡iams, nenutrÅ«kstamai nuteistojo darbinei veiklai bei galimų socialinių priedermių vykdymui (dėl kurių nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-716-656/2013), t. y. skiriant S. V. laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų pažeistas teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių Å¡iam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio.

Todėl Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ konstatuoja, kad S. V. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skiriama kitokia bausmė (bauda), nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, skiriant pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės paskyrimas užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmės tikslų pasiekimÄ . Apeliacinis teismas S. V. skirdamas bausmę (baudÄ ) vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuris už sunkaus nusikaltimo padarymÄ numatė baudos dydį iki 300 MGL, ir skiria savo dydžiu didesnę už sankcijos vidurkį baudÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors S. V. pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas jau galiojant naujai BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijai (t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcijai), kuri nustatė, jog už sunkų nusikaltimÄ numatoma bauda iki 1 500 MGL. Tačiau veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , todėl veikos nusikalstamumÄ ir baudžiamumÄ nustato įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu, BPK 326 straipsnio 3, 5 dalimis, BPK 254 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

      Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Å . atžvilgiu baudžiamoji bylÄ nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), pakeisti ir paskirtÄ trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti 200 MGL (26 000 Lt) (7 530,12 eurų) dydžio bauda.    Įpareigoti S. V. paskirtÄ baudÄ sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.           Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                 Albinas Bielskis                                                                                 Violeta Ražinskaitė