Legislator Case Law & Legislation
201897d2-233f-4eb8-94df-52182a01767e AI generated

201897d2-233f-4eb8-94df-52182a01767e · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 201897d2-233f-4eb8-94df-52182a01767e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisme gautas ieÅ¡kovės Z. B. ieÅ¡kinys, kurį ieÅ¡kovė vėliau patikslino ir kuriuo teismo praÅ¡o: panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), apskaityta tarp Z. B. ir M. B. santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dėl kito sutuoktinio kaltės;

Legislator headnote

AI generated

201897d2-233f-4eb8-94df-52182a01767e · Klaipėdos apylinkės teismas: ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad po sÅ«naus gimimo, ieÅ¡kovės ir atsakovo bendras sutuoktinis gyvenimas visiÅ¡kai pasikeitė, atsakovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį ir leisti laikÄ su draugais, tapo grubus ir agresyvus ieÅ¡kovės atžvilgiu, vengė spręsti buitinius klausimus. IeÅ¡kovė dėjo visas įmanomas pastangas stabilizuoti susidariusiÄ situacijÄ , bet tai tik iššaukdavo neigiamÄ atsakovo reakcijÄ . Galiausiai atsakovas pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-120-793/2021 Proceso Nr. 2-06-3-09876-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant ieÅ¡kovei Z. B., ieÅ¡kovės atstovei advokatei L. Å ., atsakovo M. B. atstovui advokatui A. G., trečiajam asmeniui L. G., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės Z. B. ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovui M. B. dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo M. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Z. B. dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, tretieji asmenys L.

G., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste. Teismas nustatė:

1) Teisme gautas ieškovės Z. B. ieškinys, kurį ieškovė vėliau patikslino ir kuriuo teismo prašo:

1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), apskaityta tarp Z. B. ir M. B. santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dėl kito sutuoktinio kaltės;

2) po santuokos nutraukimo Z. B. grÄ Å¾inti turėtÄ pavardę - G.;

3) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina Z. B.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 350,00 Eur kiekvienÄ mėnesį iki 10 dienos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka;

6) ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

7) ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 4 601,00 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį;

8) modifikuoti Z. B. prievolę pagal 2014 m. spalio 2 d. paskolos raÅ¡tÄ ir nustatyti asmeninę M. B. prievolę grÄ Å¾inti L. G. 8 695,65 Eur paskolÄ ;

9) modifikuoti kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13, sudaryta 2014-08-14 tarp AB SEB banko, M. B. ir Z. B., nustatant asmeninę M. B. prievolę pagal Å¡iÄ sutartį;

10) nustatyti asmeninę atsakovo prievolę pagal 2017-08-01 vartojimo kredito sutartį Nr. VAH70801AFPA, atsakovo sudarytÄ su UAB "Mokilizingas";

11) ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad po sÅ«naus gimimo, ieÅ¡kovės ir atsakovo bendras sutuoktinis gyvenimas visiÅ¡kai pasikeitė, atsakovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį ir leisti laikÄ su draugais, tapo grubus ir agresyvus ieÅ¡kovės atžvilgiu, vengė spręsti buitinius klausimus. IeÅ¡kovė dėjo visas įmanomas pastangas stabilizuoti susidariusiÄ situacijÄ , bet tai tik iššaukdavo neigiamÄ atsakovo reakcijÄ . Galiausiai atsakovas pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Net dvejus metus ieÅ¡kovė kentėjo nervinę įtampÄ ir nuolatinį stresÄ , kurį sukeldavo atsakovas. 2019-03-20 atsakovas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio sumušė ieÅ¡kovę, Å¡ių atsakovo veiksmų pagrindu atsakovo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla. 2019-08-30 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis pripažino kaltę ir atlygino ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda tik labai maža dalimi.

Å iuo metu Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gyvena su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nurodė, kad vaiko bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 599,00 Eur suma, kuriÄ sudaro: 150,00 Eur iÅ¡laidos maistui; 10,00 Eur iÅ¡laidos higienos prekėms; 50,00 Eur iÅ¡laidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur iÅ¡laidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur iÅ¡laidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur iÅ¡laidos laisvalaikiui; 170,00 Eur iÅ¡laidos bÅ«stui; 50,00 Eur iÅ¡laidos Å¡okių treniruotėms ir aprangai. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovui kyla pareiga prisidėti prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo 350,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomi, kadangi atsakovo pajamos yra didesnės, bei atsakovui netenka nuolatinė vaiko priežiÅ«ra.

Atsakovas, iki santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės teise įgijo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, ieÅ¡kovė ir atsakovas nusprendė atlikti namo dalies remontÄ ir dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ L. G. pasiskolino 30 000,00 Lt sumÄ . Name buvo pakeisti langai, lauko durys, grindys, dujų Å¡ildymo įranga, vamzdynas, elektros instaliacija, įrengtas vonios kambarys, pakeisti kranai bei santechnika. Be darbų kainos, ieÅ¡kovė ir atsakovas namo remontui iÅ¡leido 10 696,97 Eur sumÄ . Po remonto gyvenamÄ jį namÄ apstatė baldais, kurių kaina: virtuvės baldai - 1 950,00 Eur; viryklė su orkaite - 400,00 Eur;

Å¡aldytuvas - 700,00 Eur; svetainės kampas, stalas, kėdės - 400,00 Eur; televizorius - 400,00 Eur; dvigulė lova - 450,00 Eur; drabužių spinta - 500,00 Eur; Å¡viestuvai - 110,00 Eur; skalbimo maÅ¡ina - 400,00 Eur, bendro turto vertė siekia 5 200,00 Eur sumÄ . Kadangi atsakovui po santuokos įraÅ¡o panaikinimo asmeninės nuosavybės teise lieka namo dalis su jame esančiais baldais, ieÅ¡kovei priklauso piniginė kompensacija - 2 600,00 Eur už baldus ir 2 001,32 Eur už atsakovo asmeninio turto pagerinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo asmeninis turtas buvo pagerintas po atlikto remonto, kuris finansuotas gauta paskola, paskolos teisinių santykių prievolė turi bÅ«ti modifikuojama, nustatant, kad pagal paskolos sutartį L. G. lieka atsakingas tik atsakovas M. B. Taip pat, ieÅ¡kovė ir atsakovas turi bendrÄ kreditorių AB SEB bankÄ , kuris suteikė Å¡alims papildomÄ 30 000,00 Lt paskolÄ bÅ«stui remontuoti. Å ie pinigai buvo panaudoti atsakovo bÅ«sto remontui. Po santuokos nutraukimo atsakovui liks nekilnojamasis turtas, dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti modifikuojama paminėta prievolė, nustatant, kad atsakovas turi padengti kreditÄ pagal paskolos sutartį.

Atsakovas yra skolingas UAB "Mokilizingas", kadangi jam buvo suteikta 1 300,00 Eur paskola, ieÅ¡kovei apie Å¡iÄ prievolę nebuvo žinoma, tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsiliepimu į atsakovo pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nesutiko, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bÅ«tent atsakovas yra kaltas dėl Å¡alių iÅ¡irusios santuokos. Atsakovas privalo nepilnamečiui vaikui skirti 350,00 Eur periodinį iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kiekvienÄ mėnesį, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas 220,00 Eur iÅ¡laikymas nefinansuos bÅ«tinųjų atsakovo sÅ«naus poreikių.

Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku neatitinka protingumo principo ir vaiko interesų.

2) Atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas M. B. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu panaikinti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , tačiau prieÅ¡tarauja aplinkybėms, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad gimus sÅ«nui ieÅ¡kovė atsakovui tapo Å¡alta, nebeskyrė dėmesio. FaktiÅ¡kai santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka, kad sÅ«nus J.

B. gyventu su ieÅ¡kove. Atsakovas sutiktų mokėti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ po 220,00 Eur periodinių iÅ¡mokų, mokamų kiekvienÄ mėnesį. PraÅ¡o nustatyti atitinkamÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ atsiliepime nurodytomis sÄ lygomis. Kilnojamasis turtas, kuris įsigytas apstatyti namÄ , buvo įgytas ne iÅ¡ papildomų lėšų, o iÅ¡ L. G. suteiktos paskolos. Taip pat, ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡ AB SEB banko paėmė dar du vartojimo kreditus, kurių iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Atsakovas sutiktų, kad prievolė kreditorei L.

G. būtų modifikuota, bet tik tuo atveju, jei ieškovei iš atsakovo nebūtų priteista piniginė kompensacija. Priešieškiniu atsakovas teismo prašo:

1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 761, apskaityta tarp Z. B. ir M. B. santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d.. sudaryta Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina Z. B.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 220,00 Eur kiekvienÄ mėnesį iki 10 dienos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka;

5) modifikuoti Z. B. prievolę pagal 2014 m. spalio 2 d. paskolos raÅ¡tÄ ir nustatyti asmeninę M. B. prievolę grÄ Å¾inti L. G. 8 695,65 Eur paskolÄ ;

6) modifikuoti kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13, sudaryta 2014-08-14 tarp AB SEB banko, M. B. ir Z. B., nustatant asmeninę M. B. prievolę pagal Å¡iÄ sutartį;

7) po santuokos akto įrašo panaikinimo palikti tas pačias pavardes;

11) atsakovo naudai iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

3) Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų L. G. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo sutiko su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu reikalavimu dėl prievolės modifikavimo ir praÅ¡o prievolę pagal 2014-10-02 paskolos raÅ¡tÄ nustatyti asmenine M. B. prievole kreditorei L. G.

4) Atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų „AS Inbank filialas“, su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko, nurodė, kad 2019-12-31 užbaigus AB „Mokilizingas“ reorganizavimÄ , AB „Mokilizingas“ teises ir pareigas perėmė „AS Inbank filialas“, todėl atsiliepimas teikiamas nuo „AS Inbank filialo“. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Z. B. neturi sudariusi galiojančių sutarčių su trečiuoju asmeniu. Atsakovas M. B. su trečiuoju asmeniu 2017-08-01 sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VAH70801AFPA. Ä®sipareigojimai pagal Å¡iÄ vartojimo kredito sutartį yra asmeniniai M. B. įsipareigojimai.

5) Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų AB SEB bankas pareiÅ¡kė, kad su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje keliamu reikalavimu dėl prievolių pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį modifikavimo į vienasmenę atsakovo prievolę nesutinka. AB SEB bankas pažymėjo, jog Å¡io atsiliepimo pasiraÅ¡ymo dienÄ nėra galimybės įvertinti atsakovo galimybių vienasmeniÅ¡kai vykdyti įsipareigojimus pagal aukščiau minėtÄ Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį, kadangi atsakovas nesikreipė į AB SEB bankÄ ir nepareiÅ¡kė pageidavimo dėl prievolių pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį modifikavimo ir asmeninio vykdymo bei nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iÅ¡ kurių bankas galėtų spręsti apie atsakovo finansines galimybes grÄ Å¾inti kreditus ir mokėti palÅ«kanas vienasmeniÅ¡kai, todėl toks reikalavimas dėl prievolių modifikavimo nebuvo svarstytas AB SEB banko kredito komitete.

Be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad Å¡iuo metu yra bedarbis ir negauna pajamų, tad prievolės modifikavimas neabejotinai pažeistų AB SEB banko teises, kadangi nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių lėšų bÅ«tų vykdomi įsipareigojimai bankui pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį. AB SEB bankas nurodė, jog, nesant pateiktų dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų vertinamos realios finansinės Atsakovo galimybės ir siekis asmeniÅ¡kai vykdyti prievoles AB SEB bankui, Å¡io atsiliepimo pateikimo dienÄ nėra galimybės perkelti Kredito sutartimi ir Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdyti vienasmeniÅ¡kai atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad modifikavus solidarias prievoles į vienasmenes atsakovo prievoles gali iškilti reali grėsmė AB SEB banko kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus interesams, AB SEB bankas pareiškia, kad nesutinka, jog po santuokos apskaitos įrašo akto panaikinimo atsakovas M. B. perimtų ir asmeniškai vykdytų visus skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį.

6) Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė Z. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, teismo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko tik iÅ¡ dalies. Be ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovė nurodė, kad dėl atsakovo elgesio su ieÅ¡kove, pastaroji turėjo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡eimos namų, buvo priversta nuomotis butÄ . IeÅ¡kovė dėjo visas įmanomas pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu nuolatos naudojo psichologinį ir fizinį skausmÄ .

IeÅ¡kovė nepripažįsta savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi ieÅ¡kovė visÄ savo laikÄ skyrė vaikui, kadangi Å¡is buvo dar labai mažas. Po vaiko gimimo ieÅ¡kovė skyrė dėmesį vaikui, namų buičiai bei atsakovui. Atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima, neiÅ¡laikė Å¡eimos. Neturtinės žalos dydį pasirinko pagal esamÄ padėtį, ieÅ¡kovė serga depresija, jaučia nepasitikėjimÄ savimi, visa tai sÄ lygojo bÅ«tent atsakovo veiksmai. IeÅ¡kovė Å¡iuo metu nuomojasi butÄ ir jame gyvena su vaiku.

Nepilnamečiui šalių vaikui šiuo metu yra šešeri. Vaiko būtinuosius poreikius apima: 150,00 Eur išlaidos maistui; 10,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 50,00 Eur išlaidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur išlaidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur išlaidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogų parko išlaidos); 170,00 Eur išlaidos būstui (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 50,00 Eur išlaidos šokių treniruotėms ir aprangai. Kadangi atsakovo darbo užmokestis yra didesnis, jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

IeÅ¡kovė dirba apskaitininke, Å¡iuo metu uždirba 589,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Vaikas serga alergine astma, dėl ko reikia nuolat prižiÅ«rėti vaiko mitybÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovė vaiko priežiÅ«rai skiria virÅ¡ dviejų Å¡imtų eurų mėnesinę sumÄ . IeÅ¡kovė yra remiama motinos, kuri kiekviena mėnesį prisideda 125,00 Eur suma prie ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus pragyvenimo. IeÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra tinkama, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka nėra tinkama.

Konfliktų dėl vaiko bendravimo su tėvu tarp Å¡alių dažniausiai nekyla. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka nėra pritaikyta atsižvelgiant į esamus vaiko poreikius. IeÅ¡kovė sutiktų, kad atsakovas su vaiku per savo atostogas bendrautų keturiolika dienų. Savaitės diena - trečiadienis, vaiko ir tėvo susitikimui yra parinktas, kadangi ieÅ¡kovės teigimu, tėvas po savaitgalio jau bus pasiilgęs vaiko. IeÅ¡kovė nėra užtikrinta atsakovo gebėjimais pasirÅ«pinti vaiku, dėl ko nesutinka vaikÄ nakvynei palikti pas tėvÄ .

Visi iÅ¡ AB SEB banko ir L. G. gauti pinigai buvo investuoti į atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo remonto darbus bei baldus. Å ios prievolės turėtų bÅ«ti modifikuotos ir nustatyta, kad pagal Å¡ias prievoles atsakovas atsako individualiai. Kadangi po santuokos įraÅ¡o panaikinimo gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise toliau lieka atsakovui, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo už namo remontÄ ir supirktus darbus turėtų bÅ«ti priteista kompensacijÄ . Namo baldai buvo supirkti jau po namo remonto.

Visi pinigai gauti paskolinių sutarčių pagrindu panaudoti remontui. Å ie pinigai buvo iÅ¡leisti 2015 metų vasarÄ . 2015 metais bylos Å¡alys susipirko baldus, ieÅ¡kovės teigimu baldai buvo supirkti iÅ¡ gaunamų einamųjų piniginių lėšų. Visus daiktus susipirko palaipsniui. Baldų įsigijimui 5 200,00 Eur sutaupė per vienerių metų laikotarpį. IeÅ¡kovės atstovė advokatė L. Å . ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, teismo prašė ji tenkinti. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, kai yra įrodyta Å¡io sutuoktinio įgyvendinti pažeidimai, kito sutuoktinio atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas.

Dėl atsakovo nuolatinio psichologinio smurto ieškovė jautėsi blogai, pradėjo nepasitikėti savimi, prastai miegoti naktimis. Ieškovei yra nustatyta depresija, ji vartoja atitinkamus medikamentus. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo sūnų. 220,00 Eur mėnesinė išlaikymo suma nėra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Išlaikymas turi būti proporcingas. Per mėnesį atsakovas uždirba daugiau nei tris tūkstančius eurų. Atsakovo pajamos net keturis kartus didesnės už ieškovės. Name esantys baldai buvo įsigyti iš ieškovės ir atsakovo uždirbtų pinigų.

IeÅ¡kovė turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už atsakovo turto pagerinimÄ ir atsakovui paliekamus baldus. Prievolės kreditoriams turi bÅ«ti modifikuotos ir nustatyta, kad pagal prievoles yra atsakingas tik atsakovas.

7) Atsakovo atstovas advokatas A. G. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, teismo prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovo įsitikinimu santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl abiejų Å¡alių kaltės. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nori nepagrįstai pasipelnyti iÅ¡ atsakovo ir riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku. Atsakovas, nenorėdamas konfliktuoti, jo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pripažino kaltę ir norėjo kuo greičiau stabilizuoti padėtį.

Atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu neįvykdė jokių ieÅ¡kovės tariamų fizinio smurto veiksmų. Sutinka, kad nepilnametis J. B. gyventu su ieÅ¡kove. Atsakovas, kaip rÅ«pestingas tėvas supranta, kad vaikui reikalingas iÅ¡laikymas, iÅ¡laikymÄ teikia ir Å¡iuo metu, mano, kad 350,00 Eur mėnesinis iÅ¡laikymas nėra pagrįstas, Å¡alių nepilnamečiui vaikui pilnai pakaktų 220,00 Eur mėnesinio iÅ¡laikymo sumos, teikiamos atsakovo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos virÅ¡ija visas jos gaunamas pajamas.

Ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Atsakovo pajamos nėra didesnės už ieškovės gaunamas pajamas, papildomai atsakovas iš savo darbo užmokesčio dengia esamus kreditus kreditoriams. Atsakovas nori bendrauti su vaiku kuo dažniau, tačiau ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta vaiko bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko interesus. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tėvų teisės yra lygios. Kadangi šalys neturėjo finansinių išteklių remontui ir baldams, pinigus skolinosi iš AB SEB banko ir L.

G. Visi pinigai buvo panaudoti remontui ir baldams. IÅ¡ AB SEB banko gautas kreditas buvo panaudotas namo remontui, iÅ¡ L. G. gauti pinigai panaudoti namo baldamas įsigyti. Asmeninės ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšos nebuvo panaudotos baldams įsigyti, tuo laikotarpiu Å¡alys neturėjo santaupų. Dokumentų patvirtinančių baldų įsigijimÄ nebėra. Namo remontas baigtas 2014 metų pabaigoje - 2015 metų pradžioje. AB SEB banko paskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Už buitinę technikÄ buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais pagal prievoles bei iÅ¡ atsakovo gauti praÅ¡omas pinigines kompensacijas. Atsakovas sutinka prisiimti prievoles, bet tokiu atveju, nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ . Nesutinka su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu neturtinės žalos reikalavimu.

8) IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovė V. S. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp Å¡alių ginčo nėra. Nėra aiÅ¡ku, kodėl patikslintu ieÅ¡kiniu ribojamas atsakovo bendravimas su vaiku, objektyvių priežasčių dėl kurių tėvas negalėtų bendrauti su savo vaiku nėra nurodyta, bendravimo tvarka neatitinka vaiko ir tėvo interesų. Tėvas gali dalyvauti savo vaiko gyvenime tik nuolatos bendraudamas su vaiku. Atsakovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų vaiko interesus. Mano, kad vaikui turėtų bÅ«ti teikiamas minimalios algos dydžio mėnesinis iÅ¡laikymas. NeprieÅ¡tarauja atsakovo siÅ«lomam iÅ¡laikymo dydžiui.

9) Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų L. G. su ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko, teismo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad yra ieÅ¡kovės Z. B. motina, ieÅ¡kovė ir atsakovas atskirai gyvena nuo 2019 metų kovo mėnesio. Trečiojo asmens santykiai su atsakovu M. B. iki 2019 metų buvo stabilÅ«s. Kadangi ieÅ¡kovė ir atsakovas susidÅ«rė su finansinėmis problemomis ir reikėjo remontuoti namÄ , L. G. paskolino ieÅ¡kovei ir atsakovui 30 000,00 Lt sumÄ .

Pinigai paskolinti po to, kai buvo pradėti namo remonto darbai. IeÅ¡kovė ir atsakovas apsigyveno name 2015 metų vasaros metu. Kai apsigyveno namas buvo pilnai sutvarkytas, tačiau dar nebuvo baldų, buvo tik dvi lovos, virtuviniai baldai jau buvo. IÅ¡ L. G. paskolintų pinigų ieÅ¡kovė ir atsakovas įsigijo lovos čiužinius. Atsakovas turėdamas galimybę žadėjo grÄ Å¾inti pinigus L. G. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad:

10) Tarp ieškovės Z. B. ir atsakovo M. B. 2013 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje buvo sudaryta santuoka, šalių santuokos sudarymo faktas yra įregistruotas 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

11) Santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas susilaukė vieno sÅ«naus J. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio sÅ«naus poreikiams patenkinti yra skiriama mėnesinė 599,00 Eur suma, kuriÄ sudaro: 150,00 Eur iÅ¡laidos maistui; 10,00 Eur iÅ¡laidos higienos prekėms; 50,00 Eur iÅ¡laidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur iÅ¡laidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur iÅ¡laidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur iÅ¡laidos laisvalaikiui (pramogų parko iÅ¡laidos); 170,00 Eur iÅ¡laidos bÅ«stui (bÅ«sto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 50,00 Eur iÅ¡laidos Å¡okių treniruotėms ir aprangai.

Byloje esantis 2019-09-30 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Å¡alių nepilnamečiui vaikui J. B. yra diagnozuota alerginė bronchų astma. 2020-07-09 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieÅ¡kovė nuomojasi butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kaina siekia 250,00 Eur sumÄ , Å¡iame bute ieÅ¡kovė gyvena su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi. Å alių sÅ«nus J. B. lanko Å¡okių studijos (duomenys neskelbtini) Å¡okių pamokas, mėnesinis mokestis siekia 30,00 Eur sumÄ ;

12) IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, teismui pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia 838,00 Eur (bruto), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis siekia 912,00 Eur (bruto). IÅ¡vadoje nurodyta, kad nepilnametis vaikas galėtų gyventi su mama, vaikui iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistas pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio iÅ¡laikymas, kuris bÅ«tų indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Priimtinesnė yra atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka su sÅ«numi, kadangi abiem tėvams turi bÅ«ti sudarytos tinkamos sÄ lygos bendrauti su vaiku;

13) VĮ "Regitra" pateiktais duomenimis ieškovė ir atsakovas savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. VĮ "Registrų centras" pateiktais duomenimis ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovė Z. B. asmeninės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas), pirmasis aukštas asmeninės nuosavybės teise, dar iki santuokos su ieškove sudarymo, priklausė ir tebepriklauso atsakovui M.

B. 2019-09-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 05/19/24 užfiksuota, kad Namo virtuvės erdvėje yra šie daiktai: šviesios spalvos pakabinama spintelė (dviejų dalių), šviesios spalvos pakabinama lentyna, ant lentynos smulkūs daiktai, ant žemės sumontuoti šviesaus medžio spalvos virtuvės baldai (matomos penkios durelės bei penki stalčiai) su šviesiu stalviršiu, įmontuota viryklė su orkaite, įmontuota kriauklė bei vandens maišytuvas, stovi šaldytuvas "Samsung", pintas krepšys, sulčiaspaudė "Philips";

Namo svetainės erdvėje esantys daiktai: tamsiai rudos medžio spalvos stalas, tamsiai rudos spalvos minkštas kampas su šviesiomis pagalvėmis, patalpos kampe pakabintas televizorius "Samsung", prie langų pakabintos ketverios šviesios spalvos užuolaidos, prie lubų pakabintas baltos spalvos šviestuvas, prie sienos sudėti žaislai, prie lango stovi kėdė (baltu atlošu ir sėdyne, rudomis kojomis), prie lubų pakabintas baltis spalvos šviestuvas; Namo miegamajame yra šie daiktai: dvigulė šviesaus medžio lova su patalyne, prie lubų pakabintas baltos spalvos šviestuvas, prie dviejų langų pakabintos naktinės bei dieninės užuolaidos (viso keturios naktinės šviesios spalvos ir dvi dieninės baltos spalvos), stovi balta drabužių spinta ir kėdė (baltu atlošu ir sėdyne, rudomis kojomis); kitoje Nao patalpoje esantys daiktai: tamsaus medžio lova su patalyne, prie lubų pakabintas baltos spalvos šviestuvas, kėdė (baltu atlošu ir sėdyne, rudomis kojomis), prie lango pakabinta dieninė užuolaida.

Namo vonios kambaryje esantys daiktai: tamsiai rudos spalvos spintelė su įmontuota kriaukle bei vandens maišytuvu, elektrinis radiatorius, ant sienos pakabintas veidrodis, vonia su srovių paleidimo funkcija, dušo vandens maišytuvas ir galvutė su laikikliu, pakabintas gyvatukas, įmontuotas klozetas, kampe stovi skalbimo mašina "Elektrolux". Fiksuotos tik Namo pirmajame aukšte esančios patalpos. Ieškovė teismui pateikė prieš tai nurodytų Name esančių daiktų vertės kainas - šaldytuvas - 300,00 Eur; orkaitė - 200,00 Eur; kaitlentė - 190,00 Eur; indaplovė - 280,00 Eur; virtuvės komplektas - 750,00 Eur; miegamojo spinta - 680,00 Eur; masažinė vonia su dušo kranu - 400,00 Eur; skalbimo mašina - 250,00 Eur; televizorius - 280,00 Eur; dujinis katilas Vaillant - 450,00 Eur; minkštas kampas - 250,00 Eur; svetainės stalas, kėdės - 150,00 Eur; miegamojo lova su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur; vaiko lova - 170,00 Eur;

Å¡viestuvai - 110,00 Eur; užuolaidos - 625,00 Eur, bei pridėjo Å¡ias panaÅ¡ių baldų kainas patvirtinančius pardavimo skelbimus; 14) 2014-08-14 tarp trečiojo asmens AB SEB bankas, ieÅ¡kovės Z. B. ir atsakovo M. B. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04A1418210891-13, kurios pagrindu kreditorė paskolino ieÅ¡kovei ir atsakovui 8 688,60 Eur sumÄ , kuriÄ Å¡alys įsipareigojo grÄ Å¾inti per sutartyje nustatytÄ laikotarpį, kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis. 2014-10-02 Skolos raÅ¡telis patvirtina, kad trečiasis asmuo L.

G. ieÅ¡kovei Z. B. ir M. B. paskolino 8 688,60 Eur sumÄ , namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir pagerinimui. 2017-08-01 tarp UAB "Mokilizingas" ir atsakovo M. B. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VAH70801AFPA, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 1 300,00 Eur paskola. 2018-12-05 tarp kreditorės AB SEB bankas, ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta dar viena Kredito sutartis Nr. 04M1818051386-3W, kurios pagrindu Å¡alims suteikta 1 030,00 Eur paskola;

15) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-08-39 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-666-718/2019 (toliau - Nuosprendis), atsakovas M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ pagal laidavimÄ <...>; atsakovui paskirta 15 MGL dydžio (750 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ <...>; baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu nutraukta; procesas dėl nukentėjusiosios Z.

B. 1 200,00 Eur civilinio ieÅ¡kinio dalyje nutrauktas; kita nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesta; <...>; nuosprendžiui įsiteisėjus, M. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nesilankyti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, panaikinta. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo M. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojos pagarsintais parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamasis dėl sutuoktinės Z. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino, nurodė teismui, kad kilusio konflikto metu sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai ir jÄ sužalojo. Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad Z. B. buvo padaryta: deÅ¡inio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumuÅ¡imas (be iÅ¡orinių traumos požymių), poodinė kraujosruva kairio kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. Z.B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

NusikalstamÄ veikÄ M. B. padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sužalojo Å¡eimos narį - sutuoktinę. Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei.

16) Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

17) Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

18) Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

19) Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti Å¡alių pateiktų įrodymų visetÄ , remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

20) Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo M. B. kaltės, nes Å¡alims dar gyvenant kartu atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtÄ , dėl ko ieÅ¡kovė patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes. Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių - ieÅ¡kovės ir atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuosprendžiu aiÅ¡kiai konstatuota, kad kaltinamojo M.

B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojos pagarsintais parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamasis dėl sutuoktinės Z. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino, nurodė teismui, kad kilusio konflikto metu sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai ir jÄ sužalojo. Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad Z. B. buvo padaryta: deÅ¡inio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumuÅ¡imas (be iÅ¡orinių traumos požymių), poodinė kraujosruva kairio kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. Z. B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. NusikalstamÄ veikÄ M. B. padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sužalojo Å¡eimos narį - sutuoktinę. Å iuo konkrečiu atveju, atsakovas teigė, kad pastarasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ - sutuoktinės atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtÄ ir taip nežymiai sužalojęs jÄ , tik siekdamas stabilizuoti padėtį ir nebekonfliktuoti su ieÅ¡kove, pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai apie tokius atsakovo veiksmus yra nepagrįsti ir neteisingi.

Tokie atsakovo argumentai teismo vertintini, kaip neatitinkantys faktinės tikrovės ir neturintys esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai Nuosprendyje aiÅ¡kiai nustatė atsakovo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ieÅ¡kovės atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ ir jai sukeltas neigiamas pasekmes.

21) Ä®rodinėjimo priemonės Å¡eimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali bÅ«ti nustatomi tame tarpe ir raÅ¡ytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Fizinio smurto panaudojimo Å¡eimoje aplinkybė yra patvirtinta Nuosprendžiu. Vadovaujantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Todėl įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuotina, kad, jog faktÄ prezumpcijai nustatyti turėjusi įrodyti ieÅ¡kovė, tinkamai įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ (CPK 178 str.).

22) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. B., bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove Z. B., ieÅ¡kovės atžvilgiu tiesioginės tyčios vedamas panaudojo fizinį smurtÄ ir tuo ieÅ¡kovei nežymiai sutrikdė sveikatÄ , konstatuotina, kad atsakovas su ieÅ¡kove santuokos metu elgėsi žiauriai, ko pagrindu, Å¡alių santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, įregistruota 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡iro dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių - atsakovo M. B. kaltės. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms – pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro, atitinkamai naikintinas 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje atliktas santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini).

23) Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei iki santuokos turėtÄ pavardę - "G.", atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti esamas pavardes. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ po santuokos nutraukimo, susigrÄ Å¾inti iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei Z. B. paliktina iki santuokos turėta pavardė "G.", M. B. paliktina turėta pavardė "B.". Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24) Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalÄ . Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovė motyvuoja tuo, kad Å¡alims gyvenant santuokinį gyvenimÄ atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu nuolatos naudojo psichologinį smurtÄ , jÄ Å¾emino, ieÅ¡kovės negerbė, kol galiausiai jos atžvilgiu panaudojo ir fizinį smurtÄ .

25) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ konstitucinis principas. Vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalÄ , visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali bÅ«ti atlyginama pinigais.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto asmens dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas: nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

26) Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Pirmiau iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, Å¡i neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvienÄ neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtÄ dvasinę skriaudÄ ir kitokio pobÅ«džio emocinius iÅ¡gyvenimus ir suteiktų jam adekvačiÄ satisfakcijÄ .

Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

27) Tačiau ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kuri grindžiama principu, jog kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala.

Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

28) Nagrinėjamoje byloje teismo konstatuota, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, o bÅ«tent, nustačius atsakovo žiaurų ir neteisėtÄ elgesį su ieÅ¡kove - fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Tačiau, pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtÄ , tačiau atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovas negerbė ieÅ¡kovės, jÄ Å¾emino, o taip pat, sukėlė fizinį skausmÄ , kas vėlgi ieÅ¡kovei sukėlė atitinkamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ bei kitas neigiamas pasekmes.

IÅ¡ dalies sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad ieÅ¡kovei gyvenant santuokoje, Å¡i jautė atitinkamas neigiamas emocijas, tačiau ieÅ¡kovė apsisprendė nutraukti santuokÄ su atsakovu tik po įvykio, kurio metu atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ ir ieÅ¡kovei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių iÅ¡rašų, medikamentų įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės patvirtintų atsakovo veiksmais sukeltÄ neturtinę žalÄ , pavyzdžiui, sukeltÄ depresijÄ ar kitÄ ligÄ .

Ieškovė patikslintame ieškinyje, o taip pat ir teismui duodama žodinius paaiškinimus nepagrindė prašomos 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos masto.

29) Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natÅ«rali dalyvavimo Å¡eimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti Å¡eimyniniai lÅ«kesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymÄ . Nors ieÅ¡kovė teigė, kad dėl atsakovo ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojamo nuolatinio psichologinio smurto, o taip pat ir fizinio smurto atvejo, ieÅ¡kovė patyrė neigiamas emocijas ir kančias, dėl ko pablogėjo jos sveikata, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė apsisprendė nutraukti santuokÄ su atsakovu tik po to, kai atsakovas aktyviais, neteisėtais veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė ieÅ¡kovės sveikatÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovė patyrė neigiamų emocijų dėl nuolatinių atsakovo užgauliojimo ir patirto fizinio smurto atvejo, kas ir sÄ lygojo Å¡alių santuokos nutraukimÄ , nesudaro pagrindo priteisti visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

30) Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė gyvendama santuokoje su atsakovu, atsakovui jos atžvilgiu naudojant fizinį smurtÄ ir žiauriai elgiantis su ieÅ¡kove, neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nepateikė jokių konkrečių dokumentų patvirtinančių ieÅ¡kovei kilusias neigiamas pasekmes, tad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad 1 000,00 Eur kompensacija pilnai atlygintų ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ (CK 1.5 straipsnis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

31) Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų – tai yra svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, bÅ«tina įvertinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu.

Taip pat įvertintinas vaiko prisiriÅ¡imas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

32) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų J. B., kuris Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove Z. B. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. Taigi, buities gyvenimo sÄ lygos yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų, kuri turi bÅ«ti įvertinta, sprendžiant klausimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove - vaiko motina, prieÅ¡tarautų ar kenktų vaiko interesams, prieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė nepilnamečiui sÅ«nui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, rÅ«pinasi sÅ«naus kasdiene priežiÅ«ra. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieÅ¡kove Z. B. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sÅ«nus nuolatos gyvena su ieÅ¡kove, į tai, kad atsakovas sutinka su tuo, jog Å¡alių sÅ«nus gyventų su motina, nepilnamečio J.

B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove Z. B.

33) CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – Å¡iais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iÅ¡ iÅ¡laikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistinÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

34) Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui priteisti po 350,00 Eur iÅ¡laikymui skirtų kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, skaičiuojamų iki vaiko pilnametystės. Spręsdamas dėl vaikų poreikių iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Patikslintame ieÅ¡kinyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė nepilnamečio sÅ«naus J. B. iÅ¡laikymui skiria apie 599,00 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro: 150,00 Eur iÅ¡laidos maistui; 10,00 Eur iÅ¡laidos higienos prekėms; 50,00 Eur iÅ¡laidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur iÅ¡laidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur iÅ¡laidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur iÅ¡laidos laisvalaikiui (pramogų parko iÅ¡laidos); 170,00 Eur iÅ¡laidos bÅ«stui (bÅ«sto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 50,00 Eur iÅ¡laidos Å¡okių treniruotėms ir aprangai.

Savo ruožtu ieÅ¡kovė gali prisidėti mažesne apie 200,00 Eur - 250,00 Eur iÅ¡laikymo suma, pastaroji nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis, pastarajam kyla pareiga mokėti didesnę iÅ¡laikymo, teikiamo vaikui, dalį - 350,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovės gaunamas darbo užmokestis siekia apie 838,00 Eur (bruto) sumÄ , ieÅ¡kovė taip pat gauna apie 70,00 Eur valstybės paramÄ , teikiamÄ nepilnamečiams vaikams.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 912,00 Eur (bruto). IÅ¡ pateikto matyti, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra didesnės už ieÅ¡kovės, kadangi atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra tik nežymiai didesnis nei ieÅ¡kovės. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti didesnę sumÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui. Pakartotina, kad tėvai turi pareigÄ lygiomis dalimis teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui.

Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių mėnesines nepilnamečio vaiko aprangos iÅ¡laidas, kurios ieÅ¡kovės teigimu siekia net 80,00 Eur sumÄ , ko pagrindu paminėtos iÅ¡laidos nepilnamečio vaiko aprangai mažintinos iki 50,00 Eur sumos, o bendra nepilnamečiui J. B. teiktino iÅ¡laikymo suma siekia 549,00 Eur.

35) Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieÅ¡ tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad bendra 549,00 Eur suma, skirta nepilnamečio J. B. iÅ¡laikymui, pripažintina pakankama bÅ«tinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui. Å iuo atveju ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų patvirtinančių poreikį iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui priteisti 350,00 Eur periodinių iÅ¡laikymo iÅ¡mokų. Byloje konstatuotina, jog bylos Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikių tenkinimui 549,00 Eur suma yra pagrįsta ir į Å¡iÄ sumÄ yra įskaitytina ieÅ¡kovės gaunama 70,00 Eur valstybės parama, skiriama nepilnamečiui vaikui, tuo pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Iš atsakovo M. B. atsakovo nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojamų iki vaiko pilnametystės. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

36) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sÄ lygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

37) IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti tokiÄ sÅ«naus bendravimo su tėvu tvarkÄ : - Tėvas su sÅ«numi darbo dienomis bendrauja kiekvienÄ trečiadienį paimant sÅ«nų iÅ¡ darželio/ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grÄ Å¾ina į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val.; - tėvas bendrauja su sÅ«numi kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį (lyginėmis metų savaitėmis) ne trumpiau kaip 5 val. ir ne ilgiau kaip 10 val.; - lyginių metų Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 11 val. iki 20 val., nelyginių metų Å v.

Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ nuo 11 val. iki 20 val.; - lyginių metų Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ nuo 11 val. iki 20 val., nelyginių metų Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 11 val. iki 20 val.; - kas antrais metais Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 11 val., iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2020 metų; - Tėvo dienÄ sÅ«nus praleidžia su tėvu, paimant sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios dienos 19 val. - motinos dienÄ sÅ«nus leidžia su ieÅ¡kove; - kiekvienais metais spalio 2 dienÄ - ieÅ¡kovės gimimo diena, sÅ«nus praleidžia su ieÅ¡kove; - kiekvienų metų pasirinktÄ vasaros mėnesį, atostogų metu, 14 dienų atsakovas bendrauja su sÅ«numi, paimant sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos iÅ¡ anksto sutartu laiku ir jį grÄ Å¾ina į namus taip pat iÅ¡ anksto sutartu laiku.

PlanuojamÄ atostogų laikÄ ir vietÄ atsakovas suderina su ieÅ¡kove iki gegužės mėnesio 15 dienos; - konkretus tėvo ir sÅ«naus bendravimo laikas ir trukmė suderinamas tarp Å¡alių iÅ¡ anksto, atsižvelgiant į vaiko kasdienę dienotvarkę, tėvų galimybes tokiu bÅ«du: atsakovas privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei ne vėliau kaip bendravimo dienos iÅ¡vakarėse iki 17 val. SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu, kokiu laiku gali perimti vaikÄ ir kiek laiko planuoja praleisti su vaiku. Motina privalo tėvui atsakyti tokiu pačiu bÅ«du, kokiu gavo žinute iki tos pačios dienos 19 val. ir patvirtinti, kad bendravimo laikas suderintas; - jei atsakovas negali bendrauti su vaiku numatytÄ dienÄ jis apie tai praneÅ¡a vaiko motinai iÅ¡vakarės dienÄ iki 12 val.; - abiejų tėvų sutarimu bendravimo tvarkos laikas gali keistis atsižvelgiant į darbo užimtumÄ , įspėjant vienas kitÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 dienų iki bendravimo dienos.

38) Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lo Å¡iÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ : - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 18 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sÅ«numi, paimant vaikÄ Å¡venčių iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val., lyginiais metais per Å¡ias Å¡ventes: - Naujuosius metus;

Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ; Nepriklausomybės dienÄ ; Tarptautinę darbo dienÄ ; Joninių (Rasų) dienÄ , Valstybės dienÄ ; Žolinės dienÄ ; Visų Å ventųjų dienÄ ; Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienÄ ; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sÅ«numi birželio pirmÄ jį sekmadienį, paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val. - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi per vasaros atostogas 30 kalendorinių dienų, tačiau ne nepertraukiamai, o dalimis, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir pagal jo amžių priimtinÄ vietÄ ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vaiko pasiėmimo iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laikÄ Å¡alys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir vaiko ir savo atostogų grafikus; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir paal jo amžių priimtinÄ vietÄ , tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; - jeigu egzistuoja sÅ«naus susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampantys su atsakovo bendravimo su sÅ«numi dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrÄ sÅ«naus gimtadienį - 06-26 praleisti su sÅ«numi, paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val.

Vienas iÅ¡ tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dienÄ jokiu bÅ«du negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sÅ«nų su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas; - apie Å¡alių sÅ«naus susirgimo atvejus ieÅ¡kovė nedelsdama turi informuoti atsakovÄ ; - ieÅ¡kovė neturi teisės trukdyti vaiko iÅ¡vykai pas atsakovÄ , ieÅ¡kovė privalo sudaryti visas reikiamas sÄ lygas (surinkti vaiko drabužius, pasirÅ«pinti reikalingais dokumentais ir pan.); - ieÅ¡kovė laikinai iÅ¡vežanti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, privalo informuoti atsakovÄ apie iÅ¡vykimÄ prie septynias dienas; - ieÅ¡kovė be raÅ¡ytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, nepakeitusi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali iÅ¡vežti vaiko nuolat gyventi į kitÄ užsienio valstybę; - atsakovas atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ , turi teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi telefonu ir/ar internetu programinės "Skype" ar "Viber" įrangos pagalba; - Å¡alių sutarimu atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi ir kitu laiku; - Å¡alys įsipareigoja informuoti vena kitÄ apie vaiko aprÅ«pinimÄ (maistu, drabužiais, knygomis, žaislais ir pan.) bei lavinimÄ (darželį/mokyklÄ , bÅ«relius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.) esminius sÅ«naus gyvenimo įvykius, sveikatos bÅ«klę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai Å¡aliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

39) Pažymėtina tai, kad iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste teismui pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad priimtinesnė yra atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka su sÅ«numi, kadangi abiem tėvams turi bÅ«ti sudarytos tinkamos sÄ lygos bendrauti su vaiku. Å iuo konkrečiu atveju, sutiktina su iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos pozicija, kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyta tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka iÅ¡ esmės apriboja vaiko galimybę daugiau bendrauti su tėvu bei gilinti tarpusavio ryšį.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės teiginį, jog atsakovas nesugeba pasirÅ«pinti vaiku, dėl ko Å¡is negali likti nakvoti pas tėvÄ , tačiau savo siÅ«lomoje bendravimo tvarkoje sutinka su nuostata dėl 14 dienų nepertraukiamų vasaros atostogų, kurių metu Å¡alių sÅ«nus galėtų nakvoti pas tėvÄ .

40) Ä®vertinus į tai, jog tėvams turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigÄ bendrauti su vaikais, taip pat vaikams įgyvendinti savo teisę bendrauti su abiem tėvais, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, Å¡alių mažamečio sÅ«naus amžių, poreikius, dienos režimÄ ir kitus mažamečio vaiko poreikius, ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl siÅ«lomos tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatymo netenkintinas.

Nustatytina atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka: - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 18 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sÅ«numi, paimant vaikÄ Å¡venčių iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val., lyginiais metais per Å¡ias Å¡ventes: - Naujuosius metus;

Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ; Nepriklausomybės dienÄ ; Tarptautinę darbo dienÄ ; Joninių (Rasų) dienÄ , Valstybės dienÄ ; Žolinės dienÄ ; Visų Å ventųjų dienÄ ; Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienÄ ; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sÅ«numi birželio pirmÄ jį sekmadienį, paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val. - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi per vasaros atostogas 30 kalendorinių dienų, tačiau ne nepertraukiamai, o dalimis (darant pertraukÄ kas keturiolika dienų), pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir pagal jo amžių priimtinÄ vietÄ ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vaiko pasiėmimo iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laikÄ Å¡alys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir vaiko ir savo atostogų grafikus; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir paal jo amžių priimtinÄ vietÄ , tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; - jeigu egzistuoja sÅ«naus susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampantys su atsakovo bendravimo su sÅ«numi dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrÄ sÅ«naus gimtadienį - 06-26 praleisti su sÅ«numi, paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val.

Vienas iÅ¡ tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dienÄ jokiu bÅ«du negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sÅ«nų su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas; - apie Å¡alių sÅ«naus susirgimo atvejus ieÅ¡kovė nedelsdama turi informuoti atsakovÄ ; - ieÅ¡kovė neturi teisės trukdyti vaiko iÅ¡vykai pas atsakovÄ , ieÅ¡kovė privalo sudaryti visas reikiamas sÄ lygas (surinkti vaiko drabužius, pasirÅ«pinti reikalingais dokumentais ir pan.); - ieÅ¡kovė laikinai iÅ¡vežanti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, privalo informuoti atsakovÄ apie iÅ¡vykimÄ prie septynias dienas; - ieÅ¡kovė be raÅ¡ytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, nepakeitusi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali iÅ¡vežti vaiko nuolat gyventi į kitÄ užsienio valstybę; - atsakovas atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ , turi teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi telefonu ir/ar internetu programinės "Skype" ar "Viber" įrangos pagalba; - Å¡alių sutarimu atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi ir kitu laiku; - Å¡alys įsipareigoja informuoti vena kitÄ apie vaiko aprÅ«pinimÄ (maistu, drabužiais, knygomis, žaislais ir pan.) bei lavinimÄ (darželį/mokyklÄ , bÅ«relius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.) esminius sÅ«naus gyvenimo įvykius, sveikatos bÅ«klę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai Å¡aliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

41) Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui.

Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visÄ skolÄ ar didesnę jo dalį grÄ Å¾inus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieÅ¡ kreditorių (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl prievolių kreditorei AB SEB bankui.

42) IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo kreditore yra AB SEB bankas. IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarias ieÅ¡kovės Z. B. ir atsakovo M. B. prievoles kreditorei AB SEB bankas pagal 2014-08-14 tarp trečiojo asmens AB SEB banko, ieÅ¡kovės Z. B. ir atsakovo M. B. sudarytÄ Kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13 vykdys asmeniÅ¡kai atsakovas. Taip pat ginčo Å¡alys yra atsakingos kreditorei ir pagal 2018-12-05 tarp kreditorės AB SEB bankas, ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ Kredito sutartį Nr. 04M1818051386-3W.

Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovas vienasmeniÅ¡kai įvykdytų visas prievolės kreditorei AB SEB bankas, tačiau tokiu atveju, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Kreditorė AB SEB bankas su ieÅ¡kovės reikalavimu modifikuoti kreditorei turimų prievolių pobÅ«dį iÅ¡ solidariosios į asmeninę, nesutiko, nurodė, kad prievolių modifikavimas iÅ¡ esmės pažeistų kreditorės finansinius interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, o taip pat užkirstu keliÄ , esant tam tikroms aplinkybėms, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek ir iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti turimus įsiskolinimus.

Šiuo atveju, sutiktina su kreditorės AB SEB banko išreikšta pozicija, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovų pagal aukščiau nurodytas kredito sutartis turimų finansinių prievolių modifikavimas neatitiktų kreditorės interesų bei pažeistų sutarčių teisės principus, ko pagrindu ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas netenkintinas, nustatytina, kad prievolės kreditorei AB SEB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04A1418210891-13 ir Nr. 04M1818051386-3W yra solidarios ieškovės Z.

B. ir M. B. prievolės. Dėl prievolių kreditorei L. G. 43) 2014-10-02 Skolos raÅ¡telis patvirtina, kad trečiasis asmuo L. G. ieÅ¡kovei Z. B. ir M. B. paskolino 8 688,60 Eur sumÄ , namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir baldams įsiguti. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės Z. B. ir atsakovo M. B. prievoles kreditorei L. G. pagal 2014-10-02 Skolos raÅ¡telį vienasmeniÅ¡kai vykdys atsakovas M. B. Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu sutinka.

Trečiasis asmuo L. G. su tokiu ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu taip pat sutinka, pažymėjo, kad paskolinti pinigai buvo investuoti iÅ¡skirtinai į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , todėl, bÅ«tent jam tenka pareiga atsiskaityti pagal skolos raÅ¡telį. Esant Å¡alių sutikimui modifikuoti prievolę, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina, kad prievolė kreditorei L. G. pagal 2014-10-02 Skolos raÅ¡telį yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė. Dėl prievolės kreditorei UAB "Mokilizingas" 44) 2017-08-01 tarp UAB "Mokilizingas" ir atsakovo M.

B. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VAH70801AFPA, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 1 300,00 Eur paskola. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad prievolė pagal minėtÄ vartojimo kredito sutartį suteikta iÅ¡skirtinai atsakovui ir ieÅ¡kovė apie įsipareigojimus kilusius iÅ¡ Å¡ios sutarties nebuvo informuota. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose sutiko, kad prievolė pagal Å¡ia sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė, su Å¡ia aplinkybe sutiko ir „AS Inbank filialas“ (UAB "Mokilizingas" teisių ir pareigų perėmėjas).

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, nustatytina, kad prievolė kreditorei UAB "Mokilizingas" (po reorganizacijos - „AS Inbank filialas“) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VAH70801AFPA yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

45) Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuokÄ (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi sudaryti sutuoktinių turto balansÄ , t. y. nustatyti bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir vieno bei kito asmeninį turtÄ , mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto.

Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais.

46) Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra. Turtas padalijamas natÅ«ra (jei toks padalijimo bÅ«das yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais;

Å¡alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtÄ buvusiems sutuoktiniams padalyti natÅ«ra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiÅ¡ki sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.

Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

47) Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto Å¡alys santuokos metu neįgijo, taip pat neįgijo ir transporto priemonių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmasis aukÅ¡tas asmeninės nuosavybės teise, dar iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo, priklausė ir tebepriklauso atsakovui M. B. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad paskolomis gautomis 2014-08-14 Kredito sutarties Nr. 04A1418210891-13 ir 2014-10-02 Skolos raÅ¡telio pagrindu, ginčo Å¡alys finansavo Namo kapitalinio remonto darbus bei susipirko buitinę technika, svetainės, miegamojo, vaiko kambario baldus.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o Å¡alių santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ visus Namui supirktus baldus priteisti ieÅ¡kovo naudai, tačiau, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti bendrÄ 4 601,00 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį (finansuotÄ Namo remontÄ ir supirktus baldus).

48) Ieškovė teismui pateikė Name esančių daiktų vertės kainas - šaldytuvas - 300,00 Eur; orkaitė - 200,00 Eur; kaitlentė - 190,00 Eur; indaplovė - 280,00 Eur; virtuvės komplektas - 750,00 Eur; miegamojo spinta - 680,00 Eur; masažinė vonia su dušo kranu - 400,00 Eur; skalbimo mašina - 250,00 Eur; televizorius - 280,00 Eur; dujinis katilas Vaillant - 450,00 Eur; minkštas kampas - 250,00 Eur; svetainės stalas, kėdės - 150,00 Eur; miegamojo lova su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur; vaiko lova - 170,00 Eur; šviestuvai - 110,00 Eur; užuolaidos - 625,00 Eur, bei pridėjo šias baldų kainas patvirtinančius pardavimo skelbimus. Aplinkybę, kad Name yra ieškovės patikslintame ieškinyje išvardinti baldai patvirtina antstolės 2019-09-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/19/24. Atsakovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo visi kilnojamieji daiktai šalių įgyti santuokos metu, atitektų atsakovui.

49) CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali bÅ«ti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė nustatoma remiantis VÄ® „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; Å¡alys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

50) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų turto kainų argumentais, kurie bÅ«tų patvirtinti atitinkamais objektyviais įrodymais, neginčijo. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir tai, kad atsakovas prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos nepateikė, ieÅ¡kovės reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti Name esančius baldus, kaip pagrįstas tenkintinas.

Atsakovui M. B. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteistini šie baldai: šaldytuvas - 300,00 Eur; orkaitė - 200,00 Eur; kaitlentė - 190,00 Eur; indaplovė - 280,00 Eur; virtuvės komplektas - 750,00 Eur; miegamojo spinta - 680,00 Eur; masažinė vonia su dušo kranu - 400,00 Eur; skalbimo mašina - 250,00 Eur; televizorius - 280,00 Eur; dujinis katilas Vaillant - 450,00 Eur; minkštas kampas - 250,00 Eur; svetainės stalas, kėdės - 150,00 Eur; miegamojo lova su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur; vaiko lova - 170,00 Eur;

Å¡viestuvai - 110,00 Eur; užuolaidos - 625,00 Eur. Pažymėtina, kad bendra paminėto kilnojamojo turto vertė siekia 5 200,00 Eur sumÄ . Dėl kompensacijos priteisimo.

51) Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). 52) Pažymėtina, kad santuokos metu ginčo Å¡alys paskolomis gautomis 2014-08-14 Kredito sutarties Nr. 04A1418210891-13 ir 2014-10-02 Skolos raÅ¡telio pagrindu, ginčo Å¡alys finansavo Namo kapitalinio remonto darbus bei susipirko buitinę technika, svetainės, miegamojo, vaiko kambario baldus.

IeÅ¡kovė teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad dalį baldų įsigijo iÅ¡ asmeninių piniginių lėšų, tačiau teismui nepateikė jokių paminėtus teiginius patvirtinančių dokumentų, dėl Å¡ios priežasties paminėti ieÅ¡kovės teiginiai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 4 601,00 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovo atstovas teismui duodami žodinius paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad remonto darbai Name buvo finansuoti iÅ¡ 2014-08-14 Kredito sutarties Nr. 04A1418210891-13 gautų piniginių lėšų - 8 688,60 Eur sumos.

Baldai įsigyti iÅ¡ 2014-10-02 Skolos raÅ¡telio pagrindu paskolintos 8 688,60 Eur sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2014-10-02 Skolos raÅ¡telį vykdymas atitenka vienasmeniÅ¡kai atsakovui. Vadinasi atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitęs su L. G., vienasmeniÅ¡kai finansuos atsakovui priklausančio turto - Namo pagerinimÄ , kurio vertė siekia 8 688,60 Eur. Tačiau, pažymėtina tai, kad kreditorei AB SEB bankui prievolę pagal 2014-08-14 Kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13, po santuokos nutraukimo, solidariai vykdys tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovė, tačiau pagerinimai ir tiesioginė nauda iÅ¡ paminėtos prievolės atitenka atsakovui, kadangi iÅ¡ gautų piniginių lėšų buvo finansuojamas atsakovui priklausančio Namo pagerinimas.

Trečiasis asmuo L. G. teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad Å¡alims atsikrausčius į NamÄ , Name buvo Å¡ie baldai: Å¡aldytuvas, kaitlentė ir orkaitė, virtuvinis komplektas, dvi lovos. L. G. paskolintais pinigais Å¡alys finansavo kitų Name esančių baldų įsigijimÄ . Kaip byloje jau nustatyta, Å¡aldytuvo kaina - 300,00 Eur; orkaitės kaina - 200,00 Eur; kaitlentės kaina - 190,00 Eur; virtuvės komplekto kaina - 750,00 Eur; miegamojo lovos su Dormeo čiužiniu kaina - 165,00 Eur; vaiko lovos kaina - 170,00 Eur, viso bendrai 1 775,00 Eur suma.

53) Atsižvelgiant į tai, kad pagal prievolę AB SEB bankui atsakinga solidariai lieka ir ieÅ¡kovė, į tai, kad iÅ¡ gautos paskolos buvo finansuoti atsakovui priklausančio turto pagerinimai, kurie nutraukus Å¡alių santuokÄ lieka atsakovui, tai, kad iÅ¡ L. G. paskolintų pinigų Name buvo supirkti visi baldai, iÅ¡skyrus virtuvės baldus ir dvi lovas, vadovaujantis CK 3.118 straipsniu, taip pat, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principais, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 3 425,00 Eur (5200,00 – 1775,00 = 3425,00) kompensacijos suma. Dėl kitų Å¡alių argumentų.

54) Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai minėtÄ teisinį reguliavimÄ , dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčo nagrinėjimui, iÅ¡samiau nepasisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

55) Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, sumokėjo 300,00 Eur žyminį mokestį ir 400,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas. IeÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. patenkinti 59,38 proc. ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 415,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. IeÅ¡kovė už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

57) Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 114,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 1 500,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, viso bendrai patyrė 1 614,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 41,66 proc. priešieškiniu pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 672,39 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti ieÅ¡kovės Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje sudarytos santuokos, įregistruotos 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo M.

B. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei Z. B. palikti ikisantuokinę pavardę – "G.", atsakovui M. B. palikti turėtÄ pavardę - "B.". Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. 1 000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei Z. B. Nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina ieÅ¡kove Z. B. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki J. pilnametystės. SÅ«naus J. iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieÅ¡kovei Z.

B. Nustatyti tokiÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka: - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 18 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sÅ«numi, paimant vaikÄ Å¡venčių iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val., lyginiais metais per Å¡ias Å¡ventes: - Sausio 1 - Naujuosius metus;

Vasario 16 - Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ; Kovo 11 - Nepriklausomybės dienÄ ; Gegužės 1 - Tarptautinę darbo dienÄ ; Birželio 24 d. - Joninių (Rasų) dienÄ , Liepos 6 d. - Valstybės dienÄ ; Rugpjūčio 15 d. - Žolinės dienÄ ; Lapkričio 1 d. - Visų Å ventųjų dienÄ ; Gruodžio 24 d., 25 d. - Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienÄ ; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sÅ«numi birželio pirmÄ jį sekmadienį, paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val. - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi per vasaros atostogas 30 kalendorinių dienų, tačiau ne nepertraukiamai, o dalimis (darant pertraukÄ kas keturiolika dienų), pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir pagal jo amžių priimtinÄ vietÄ ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vaiko pasiėmimo iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laikÄ Å¡alys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir vaiko ir savo atostogų grafikus; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir paal jo amžių priimtinÄ vietÄ , tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; - jeigu egzistuoja sÅ«naus susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampantys su atsakovo bendravimo su sÅ«numi dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės; - atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrÄ sÅ«naus gimtadienį - 06-26 praleisti su sÅ«numi, paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 19 val.

Vienas iÅ¡ tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dienÄ jokiu bÅ«du negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sÅ«nų su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas; - apie Å¡alių sÅ«naus susirgimo atvejus ieÅ¡kovė nedelsdama turi informuoti atsakovÄ ; - ieÅ¡kovė neturi teisės trukdyti vaiko iÅ¡vykai pas atsakovÄ , ieÅ¡kovė privalo sudaryti visas reikiamas sÄ lygas (surinkti vaiko drabužius, pasirÅ«pinti reikalingais dokumentais ir pan.); - ieÅ¡kovė laikinai iÅ¡vežanti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, privalo informuoti atsakovÄ apie iÅ¡vykimÄ prie septynias dienas; - ieÅ¡kovė be raÅ¡ytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, nepakeitusi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali iÅ¡vežti vaiko nuolat gyventi į kitÄ užsienio valstybę; - atsakovas atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ , turi teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi telefonu ir/ar internetu programinės "Skype" ar "Viber" įrangos pagalba; - Å¡alių sutarimu atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi ir kitu laiku; - Å¡alys įsipareigoja informuoti vena kitÄ apie vaiko aprÅ«pinimÄ (maistu, drabužiais, knygomis, žaislais ir pan.) bei lavinimÄ (darželį/mokyklÄ , bÅ«relius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.) esminius sÅ«naus gyvenimo įvykius, sveikatos bÅ«klę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai Å¡aliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

Nustatyti, kad prievolės kreditorei AB SEB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04A1418210891-13 ir Nr. 04M1818051386-3W yra solidarios ieškovės Z. B. ir M. B. prievolės. Nustatyti, kad prievolė kreditorei L. G. pagal 2014-10-02 Skolos raštelį yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė. Nustatyti, kad prievolė kreditorei UAB "Mokilizingas" (po reorganizacijos - „AS Inbank filialas“) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VAH70801AFPA yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė. Atsakovui M. B. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos baldus:

Å¡aldytuvÄ - 300,00 Eur (vertės); orkaitę - 200,00 Eur (vertės); kaitlentę - 190,00 Eur (vertės); indaplovę - 280,00 Eur (vertės); virtuvės komplektÄ - 750,00 Eur (vertės); miegamojo spintÄ - 680,00 Eur (vertės); masažinė voniÄ su duÅ¡o kranu - 400,00 Eur (vertės); skalbimo maÅ¡inÄ - 250,00 Eur (vertės); televizorių - 280,00 Eur (vertės); dujinį katilÄ Vaillant - 450,00 Eur (vertės); minkÅ¡tÄ kampÄ - 250,00 Eur (vertės); svetainės stalÄ , kėdes - 150,00 Eur (vertės); miegamojo lovÄ su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur (vertės); vaiko lovÄ - 170,00 Eur (vertės);

Å¡viestuvus - 110,00 Eur (vertės); užuolaidas - 625,00 Eur (vertės). Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. 3425,00 Eur (trijų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių Eur 00 ct) piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei Z. B. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmesti. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. 415,66 Eur (keturis Å¡imtus penkiolika Eur 66 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei Z. B. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. 68,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš ieškovės Z. B. 672,39 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. B. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Petras Mineikis