2017040c-e165-4bc3-a47e-08bc4d8effbf · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-27-914/2021 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00234-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.29.1.3.; 2.1.3.1; 2.3.6.4.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei, dalyvaujant prokurorui A. P., kaltinamajam M. S., gynėjui advokatui R. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: M. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , panaudojo šį žinomai netikrÄ dokumentÄ ir tokiu bÅ«du apgaule pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę, o bÅ«tent: disponuodamas popieriaus lapu be teksto su D.

M. paraÅ¡u ir siekdamas panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 Å iaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimo ir Lietuvos apeliacinį teismo 2016-07-08 nutarties pagrindu atsiradusiÄ 58509,88 eurų M. S. ir R. S. turtinę prievolę G. S., laikotarpiu nuo 2016-07-08 iki 2017-05-10, tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ naudodamas tyrimo metu nenustatytas technines priemones, į popieriaus lapÄ be teksto su D. M. paraÅ¡u, nežinant D. M., įrašė tikrovės neatitinkančiÄ melagingÄ informacijÄ apie tai, kad 2007-12-14 D.

M. ir G. S. sudarė susitarimÄ , kuriuo patvirtino, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimÄ sumokėjo G. S. 200000 litų (57924 eurų) už senelio miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini), užrašė D. M. vardÄ ir pavardę prie jos paraÅ¡o bei suklastojo G. S. paraÅ¡Ä , pasiraÅ¡ydamas susitarime prie G. S. pavardės už G. S., vėliau, laikotarpiu nuo 2016-07-08 iki 2017-05-10, tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , nurodė R. S. tikrovės neatitinkančiÄ melagingÄ informacijÄ apie tai, kad jis M.

S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rado nurodytÄ 2007-12-14 D. M. ir G. S. susitarimÄ , patvirtinantį, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimÄ sumokėjo G. S. 200000 litų (57924 eurų), pateikė šį susitarimÄ R. S. ir, siekdamas panaikinti 58509,88 eurų M. S. ir R. S. turtinę prievolę G. S., įkalbėjo R. S. kreiptis į Å iaulių apygardos teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, tada R. S., vykdydamas jo praÅ¡ymÄ , 2017-05-10 surašė bei 2017-05-11 pateikė Å iaulių apygardos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 ir nurodytÄ 2007-12-14 D.

M. ir G. S. susitarimÄ , patvirtinantį, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimÄ sumokėjo G. S. 200000 litų (57924 eurų), bei nurodė, kad G. S., duodamas melagingus paaiÅ¡kinimus, suklaidino civilinę bylÄ Nr. 2-715-883/2015 nagrinėjusius Å iaulių apygardos teismÄ , Lietuvos apeliacinį teismÄ bei tokiu bÅ«du apgaule įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 58509,88 eurų turtÄ , tačiau M. S. nebaigė savo nusikalstamo sumanymo dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes Å iaulių apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi atnaujinęs iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-715-883/2015, vėliau, 2018-05-28 taip pat priėmė kitÄ nutartį sustabdyti bylÄ iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17.

Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas nutiko dėl to, kad jis rado dokumentÄ â€“ lapÄ , kuriame buvo paraÅ¡yta, kad jo tėtis M. S. yra neskolingas savo broliui G. S.. Viskas vyko 2005-2007 metais, o tas dokumentas buvo 2007 metų, gali bÅ«ti 2007-12-14. Dokumento turinyje buvo minimi jo tėčio M. S., tėčio brolio G. S. ir sesers D. M. santykiai, kad jo tėtis M. S. neskolingas savo broliui G. S.. Tiksliai teksto neatsimena. Dokumente buvo nurodyta 200000 litų suma. Dėl 200000 litų skolos buvo iÅ¡kelta civilinė byla.

G. S. padavė jį į teismÄ ir prašė prisiteisti 200000 litų skolÄ pagal G. S. pateiktus dokumentus ir ta skola G. S. buvo priteista. Skola priteista pagal dokumentus, kurie, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kad gali bÅ«ti suklastoti. Tie dokumentai - du dokumentai – vienas buvo, kad tėtis įsipareigoja sumokėti skolÄ , o kitas – patvirtinimas, kad tėtis skolÄ sumokėjo. Civilinėje byloje buvo priteista skola dėl pateikto susitarimo, kad tėtis M. S. G. S. turi sumokėti 200000 litų. Skola buvo ne jam pačiam, o M.

S., tačiau paveldėjo tėvo turtÄ , t. y. tiek turtÄ , tiek tėčio įsipareigojimus. Civilinėje byloje su broliu R. S. jie buvo atsakovai, nes abu paveldėjo tėčio turtÄ . Dėl skolos buvo daug abejonių, bet toje civilinėje byloje nebuvo daryta jokių tyrimų. Po metų ar dviejų, kai jam su broliu perdavė tėčio butÄ , jame rado dokumentÄ . Radus dokumentÄ kreipėsi į advokatÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ Äia daryti, kaip elgtis. Tada buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ iÅ¡tirti, iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kaip ir kas čia yra, bet prokuratÅ«ra aplinkybių netyrė, grÄ Å¾ino dokumentÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ .

Tada kreipėsi į teismÄ ir buvo pradėti tie procesai. Bylos eigoje buvo praÅ¡yta iÅ¡tirti dokumentus, kuriuos pateikė G. S. ir jie buvo iÅ¡tirti. Prašė iÅ¡tirti dokumentus, kuriuos pateikė G. S., nes buvo rastas dokumentas, kad skolos nėra, o G. S. pateikto dokumento pagrindu buvo priteista skola. Kiek prisimena, G. S. dėjo dideles pastangas, kad tik dokumentas, kurį rado, nebÅ«tų prijungtas prie bylos – skundė visas nutartis, tiek skundžiamas, tiek neskundžiamas. Dėl to dokumento, kurį rado tėčio bute, buvo atnaujinta sena byla.

Tos bylos eigoje paaiškėjo, kad tie dokumentai, kuriuos pateikė G. S., yra be jo tėčio parašų, tai yra, jie buvo suklastoti. To dokumento, kurį pats rado, autentiškumu neabejoja – rastas dokumentas buvo su G. S. ir D. M. parašais. Kiek pamena, G. S. parašo ekspertai visiškai nepatvirtino dėl parašo paprastumo, o D. M. parašas buvo patvirtintas. Nežino, kodėl tas dokumentas, kurį rado, galėtų būti netikras. Buvo laikotarpis, kai su tėčiu visiškai nebendravo, buvo laikotarpis, kai bendravo kartais susitikdami.

Paskutinį kartÄ su tėvu bendravo likus maždaug mėnesiui iki jo mirties. Tėvas niekada neminėjo, kad yra skolingas broliui. Tėtis minėjo, kad turi skolas „(duomenys neskelbtini)‘, komunalinių mokesčių, kad turi 1500 eurų skolÄ fiziniam asmenim ir didžiausia skola, kuriÄ tėtis turėjo ir dėl jos pergyveno, buvo kredito unijai 9000-10000 eurų. Su tėvu apie turto palikimÄ nebuvo kažkokios kalbos. Po tėvo mirties į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pateko 2015 m. pabaigoje, tiksliai negali pasakyti, bet po tėčio mirties buvo praėjęs pusmetis, o gal daugiau.

Anksčiau negalėjo įeiti, nes bute gyveno D. M., taip pat nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Kai gavo dokumentus apie paveldėjimÄ , tada pradėjo žiÅ«rėti, kas jiems su broliu atiteko. Kiek žino, iÅ¡ tėvo buto buvo vežami vertingesni daiktai, juos vežė D. M. ir G. S.. Žmogus, kuris gyveno rÅ«syje po tuo butu, papasakojo, kad buvo vežami daiktai, sakė, kad G. S. iÅ¡vežė visus vertingus daiktus. Po to, kai D. M. iÅ¡sikraustė, bute niekas negyveno. 2007-12-14 dokumentÄ rado 2016 m. pabaigoje, galėjo bÅ«ti 2016-11-08.

Pas tyrėjÄ braižydamas schemÄ , teisingai nurodė, kur rado dokumentÄ . TÄ dokumentÄ rado vienas, brolio nebuvo. DokumentÄ rado tarp didelės krÅ«vos dokumentų, nes pas tėtį buvo labai daug aplankų su dokumentais. Ten buvo tėčio senos įmonės dokumentai, teismo dokumentai. G. S. dėl skolos priteisimo kreipėsi elektroniniu laiÅ¡ku 23.58 val., iki sueinant trims mėnesiams to dokumento padavimo terminui. Kaip suprato, ten G. S. kreipėsi laiÅ¡ku be aiÅ¡kaus teksto, bet buvo paminėtas kaip ieÅ¡kinys, kuris vėliau buvo ne kartÄ tikslintas.

Kai G. S. pateikė teismui susitarimus, kilo abejonių, bet tuo metu jam pačiam nebuvo kažkokio tikslo siekti turto, palikimo. Tėčio giminė yra iÅ¡skirtiniai žmonės, kurie gyvenime labai daug „ėjo per teismus“. Tuo laikotarpiu, kai tie dokumentai buvo suraÅ¡yti, vyko skyrybų procesas tarp jo tėčio M. S. ir mamos L. S.. Skyrybų procesas buvo ilgas ir labai sudėtingas. Tėtis nešė visokius skolos raÅ¡telius, jo broliai, seserys liudijo visokius negražius dalykus. Daro prielaidÄ , kad tie dokumentai galėjo bÅ«ti fiktyviai pasiraÅ¡yti kažkokiai situacijai, dėl to paties skyrybų proceso ir, pasibaigus tiems dalykams, dokumentai greičiausiai buvo sunaikinti.

Mano, kad G. S., po tėčio mirties sužinojęs, kad jiems neatiteks tėčio turtas, tiesiog kartodamas ar prisimindamas tas aplinkybes, galimai tuos dokumentus bandė atkurti. Mano, kad skolos nebuvo, o G. S. galimai bandė padaryti, kad ta skola egzistuotų. Skola galėjo būti sukurta, nes buvo nustatyta, kad jo tėčio parašo nėra ant tų dokumentų, kurių pagrindu jam buvo priteista tariama tėčio skola. Mano, kad tėtis su broliais, su sesėmis tuos dokumentus kūrė apsidraudimui. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini).

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl dokumentai, kuriuos pateikė su pareiÅ¡kimu, buvo tos pačios datos. Galėtų daryti nebent kažkokiÄ prielaidÄ , kad 2007-12-14 dokumento, kurį padarė G. S., atsiradimÄ Ä¯takojo senatis. Gal ta diena buvo pasirinkta, nes tÄ dienÄ buvo dovanotas miÅ¡kas. G. S. pats negalėjo pasakyti, kur tas dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas, kiekvienÄ kartÄ sakydavo vis kitaip. Tas susitarimas, kuriame minimas atsiskaitymas, yra tikras ir paraÅ¡ai yra tikri, o ta sutartis, kuriÄ pateikė G. S., kur neva jo tėtis pripažino skolÄ , yra netikra.

Liudytojas R. S. parodė, kad M. S. yra jo brolis. Apie skolÄ sužinojo per teismus, kai gavo Å¡aukimus. Skola sena, 2005 m. jo miręs tėvas M. S. neva buvo skolingas savo broliui G. S.. Skola buvo 200000 litų. Buvo suraÅ¡ytas raÅ¡telis dėl tos skolos. Skola buvo dėl žemės. Skolos lapelis buvo, bet nežino, kas buvo jį pasirašęs ir kaip jis atrodė. Apie tÄ raÅ¡telį sužinojo tik po tėvo mirties, sužinojo iÅ¡ brolio, kai jau gavo Å¡aukimus į teismÄ . Su broliu buvo priėmę tėvo palikimÄ , bet priimant palikimÄ , to įsipareigojimo niekur nebuvo.

Su broliu buvo priėmę visÄ palikimÄ ir sužinojo, kad yra tokia skola. Su tėvu M. S. bendravo iki jo mirties ir su juo kalbėdavo apie viskÄ , apie pinigus, apie skolas ir iÅ¡ tėvo žinojo, kad tokia skola neegzistavo. Tėvas yra minėjęs apie smulkias skolas. Yra įsitikinęs, kad apie tokiÄ skolÄ tėvas jam bÅ«tų papasakojęs, nes tėvas jam pasakydavo apie visokias bėdas. Kai sužinojo apie teismus, buvo įsitikinęs, kad nieko nepriteis, kad tai yra klastotė, bet gavosi taip, kad iÅ¡ jo su broliu priteisė tÄ skolÄ .

Teismo posėdžio metu jo ir brolio klausė, ar jie žinojo apie tÄ skolÄ , jie atsakė, kad nežinojo. Viskas baigėsi tuo, kad iÅ¡ jo su broliu priteisė po 1/2 tos skolos, kadangi buvo lapas, jog 2005 m. ta skola egzistavo. Å iuo metu atnaujinta civilinė byla yra sustabdyta, kol aiÅ¡kinamasi dėl tos skolos. Skola neva atsirado dėl nekilnojamo turto, miÅ¡ko dalies, kadangi G. S. su jo tėvu M. S. yra broliai ir po tėvo M. S. mirties su broliu M. S. gavo palikimÄ ir dalinosi turtÄ . Ta skola – kad vienas pasiėmė turtÄ , o kitas atsilygina už tÄ pusę.

Turto dalybose su broliu nedalyvavo. Žinojo, kad negalėjo bÅ«ti tokios skolos, nes matė tų laikų turto vertę ir tas turtas buvo vertas gal 30000 litų. DokumentÄ , kuriuo jo tėvas buvo skolingas savo broliui, matė teisme. Nežino, ar ta skola buvo atlyginta. Brolis yra kaltinamas, nes brolis rado dokumentÄ , kad 200000 litų skola yra atlyginta ir dėl to, kad neva tas dokumentas yra suklastotas. Neatsimena, kieno ten buvo paraÅ¡ai, kad skola sumokėta, bet, atrodo, kad G. S.. Jo nuomone, gal ta skola ir egzistavo, bet tik ankstesniu laikmečiu, o kai bendravo su tėvu, skolos jau nebebuvo.

Su tėvu bendravo nuo 2013–2014 m., nes po tėvų skyrybų su tėvu beveik nebendravo. Skyrybos buvo bjaurios ir jie pykosi su visa tėvo gimine. Su tėvu bendrauti pradėjo 2013-2014 m. Kiek žino, tėvas visÄ gyvenimÄ sirgo įvairiomis ligomis. Žinojo, kad tėvas turėjo problemų su sveikata. Tėvas mirė nuo vidinio kraujavimo, tai buvo kažkokios ligos pasekmė. Kai bendravo su tėvu, matė, kad tėvui nėra labai gerai su sveikata. Tėvas jautė, kad jam pačiam yra blogai, todėl mano, kad dėl to pradėjo bendrauti su juo ir broliu.

Tėvas nepasakojo apie turtus, bet pasakojo apie veiklas, kad bandė daryti verslÄ , bet nesigavo, kad kažkÄ planuoja daryti ateityje. Nežinojo, kokį turtÄ tėvas turėjo tuo metu. Kai su tėvu bendravo, tėvas nekalbėjo apie mirtį, apie tai, kas paveldės jo turtÄ . Tėvas kalbėjo apie verslus, kalbėjo, kad yra skola kredito unijai, bet ji užsidarė. Tėvas nekalbėjo apie santykius su broliu G. S., su seserimi, su mama. Apie gimines su tėvu iÅ¡vis nekalbėdavo. Mano, kad su juo ir broliu tėvas pradėjo bendrauti, nes pablogėjo sveikata.

Buvo toks laikas po tėvų skyrybų, kad visiÅ¡kai nebendravo su tėvu ir buvo su tėvu piktuoju. Neatsimena, ar tėvas jo atsiprašė, bet su tėvu bendravo artimai. Tėvas niekada nėra užsiminęs apie skolÄ G. S., nors kalbėdavosi su tėvu apie viskÄ . Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o jis 2015-02-02 iÅ¡vyko pusmečio kelionei po (duomenys neskelbtini) ir, prieÅ¡ iÅ¡vykstant, broliui paliko įgaliojimÄ , kad brolis jo vardu galėtų tvarkyti dokumentus. Turto perėmimo procese nedalyvavo.

Turto apyraÅ¡e buvo automobilių, iÅ¡ kurių gavo tik vienÄ , buvo butas (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos (duomenys neskelbtini) ir miÅ¡kas prie (duomenys neskelbtini). Bute buvo gal 2016 m., iki to laiko bute nebuvo buvęs. Bute buvo su priežastimi, kadangi antstoliai butÄ pardavė ir reikėjo jį atlaisvinti. Ten nerado jokių dokumentų, žiÅ«rėjo bendrai visus daiktus. Negali konkrečiai pasakyti, kada buvo rastas tas dokumentas tame bute. Kai brolis rado tÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡ytÄ G.

S. ir D. M., pats nebuvo Lietuvoje ir apie jį sužinojo telefonu. Iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo G. S. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, kad tėvas M. S. jam yra skolingas. Per laidotuves buvo pretenzijos iÅ¡ tėčio giminės, kad jis su broliu M. S. atvažiavo į laidotuves, bet apie skolÄ niekas nieko nesakė. Laidotuvių metu G. S. ir močiutė su juo ir broliu nieko nekalbėjo, o D. M. kažkÄ kalbėjosi su jo broliu. Brolis sakė, kad kažkÄ kalbėjosi apie tÄ butÄ (duomenys neskelbtini), kad apvogė tÄ butÄ .

Kai perėmė butÄ , nežinojo, kas ten gyvena, o vėliau iÅ¡ brolio sužinojo, kad ten gyveno D. M. ir jų tėvo mama. Klausimo dėl gyvenimo bute su juo niekas nieko nederino, apie tai daugiau brolis žino. Apie tÄ palikimÄ nieko nežinojo, broliui buvo parašęs įgaliojimus, kad brolis viskÄ spręstų. Suvokė, kad palikimas yra ne vien turtas, bet ir skolos. Apie 2007-12-14 dokumentÄ , kuriame D. M. ir G. S. patvirtina, kad yra atsiskaityta už tÄ miÅ¡kÄ 200000 litų, sužinojo iÅ¡ brolio. Brolis sakė, kad dokumentas atsirado iÅ¡ to buto, kuriame gyveno tėtis.

DokumentÄ teikti teismui ir atnaujinti civilinę bylÄ sugalvojo brolis, kai jie abu pasitarė su teisininkais. Nežino apie jokius galimus susitarimus tarp tėčio ir tėčio brolio. Kai buvo tėvų skyrybos, tai M. S., t. y. jo tėvas, nešė visokius dokumentus, kad tik kuo mažiau turto atitektų vaikams ir mamai. Galėjo bÅ«ti tik formalus pasiraÅ¡ymas tarp tėčio ir tėčio brolio G. S.. Giminė dažnai darydavo visokias „machinacijas“, dažni teismai, vienas kitam perleidinėjo turtÄ , jei vienam blogai, turtÄ perraÅ¡o kitam asmeniui iÅ¡ giminės. Dokumentai galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti fiktyviai, nes abu dokumentai pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ .

Nežinojo aplinkybių apie susitarimus, apie dokumentus, gali tik pasakyti savo nuomonę. Atrodo, 2007 m. tėvas pardavė namÄ maždaug už 300000 litų. Mano, jei bÅ«tų buvusi tokia skola, tėvas bÅ«tų jÄ atidavęs, nes tėvas turėjo galimybių jÄ atiduoti. Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos mirusio brolio M. S. sÅ«nus. Su M. S. susitinka tik teismuose. Po mirusio brolio skyrybų su L. S. 2005 m. iki brolio mirties 2015 m. su M. S. nesimatė visiÅ¡kai. Matėsi tik per laidotuves kelias minutes.

Apie Å¡iÄ situacijÄ sužinojo tada, kai jos brolis G. S. kreipėsi į teismÄ su civiline byla. Dabar nejaučia jokio pykčio M. S.. Kaltinamojo turtiniai reikalai su jos broliu neiÅ¡sisprendžia nuo 2015 m. Su tais reikalais nėra nesusijusi, bet buvo į tai įtraukta iÅ¡ M. ir R. S. pusės. Jai žinoma, kad buvo 200000 litų skola. Kai 2002-2003 m. jų tėtis P. S. pasiligojo, susikvietė juos, t. y. jÄ , jos brolius M. ir G. S., nutarė, kad 10 ha žemės sklypas atitenka jai, o 10 ha miÅ¡kas atitenka jos broliams G. ir M.

S.. Ji susitvarkė nuosavybę dėl žemės sklypo. MiÅ¡kÄ , pagal įgaliojimÄ , ilgÄ laikÄ prižiÅ«rėjo jos miręs brolis M. S.. Kadangi buvo nesutarimai tarp brolių, nes M. S. kirto miÅ¡kÄ , gavo pajamas ir ne visada atsiskaitydavo su G. S., 2007 m. tėtis su jos broliais susitarė, kad miÅ¡kÄ tėtis dovanoja M. S., o M. S. įsipareigojo atlyginti broliui G. S. 200000 litų už pusę to miÅ¡ko. Ta skola buvo įforminta susitarimu, kurį pasirašė G. ir M. S.. Susitarimas dėl 200000 litų vyko (duomenys neskelbtini) notaro kontoroje.

Pati nedalyvavo, kai buvo pasiraÅ¡omas tas susitarimas, bet tėtis jai pasakė apie tÄ susitarimÄ telefonu. Tai vyko 2007 m. Turto dalinimo klausimu jie pirmÄ kartÄ susitiko 2002-2003 m. (duomenys neskelbtini). Tada nebuvo įformintas tas susitarimas, buvo susitarta tik žodžiu. Atrodo, kad 2005 m. tarp G. ir M. buvo kažkoks susitarimas dėl žemės naudojimo ar skolos, bet pati nematė susitarimo. Nežino, kur tas susitarimas vyko. Tėvas savo turtÄ jai ir broliui M. S. perrašė dovanojimo bÅ«du. Kai tėvas dovanojimÄ rašė broliui M.

S., jos nebuvo ir tuo metu dovanojimo sutarties nematė, bet vėliau gal ir matė. Iki dokumentų įforminimo iÅ¡ tėvo P. S. girdėjo, kad tarp brolių vyksta nesusipratimai dėl to miÅ¡ko ir kad reikia tai sutvarkyti. Tėvas jai minėjo, kad reikia iÅ¡spręsti tÄ dalykÄ . Kalbėjo su M. S., kad reikia tai susitvarkyti ir M. S. sakė, kad jie su broliu susitvarkys. M. S. minėjo, kad su G. S. susitarė dėl finansinio atlyginimo už miÅ¡kÄ . Neatsimena, ar matė tÄ susitarimo dokumentÄ . GalbÅ«t matė dokumentÄ , kuriame užfiksuota, kad M.

S. yra skolingas G. S. už miÅ¡kÄ , bet neatsimena tiksliai. Neatsimena skaičiais, kokia buvo žemės, kuri teko jai ir miÅ¡ko, kuris teko broliams, vertė, bet žino, kad žemėtvarkininkas sakė, kad miÅ¡ko vertė yra dvigubai didesnė nei žemės, kuriÄ ji gavo. Mano, kad turtas buvo padalintas teisingai. Po turto dalybų su broliais sutarė puikiai. 2007 m. gyveno pajÅ«ryje, brolis G. S. taip pat gyveno pajÅ«ryje. Niekada nepasirašė tokio dokumento, kad M. S. atidavė skolÄ G. S.. Tokio paraÅ¡o niekada nedėjo.

Negali paaiÅ¡kinti, kaip tame dokumente atsirado jos paraÅ¡as. Dokumentas su jos paraÅ¡u galbÅ«t galėjo atsirasti tik taip, kad seniai L. S. ir M. S. dirbo jos įmonėje (duomenys neskelbtini), ir ten buvo dokumentų su jos paraÅ¡ais. L. S. galėjo tuos dokumentus pasisavinti ir paskui pagaminti tokį dalykÄ . Jos brolis M. S. visiÅ¡kai nebendravo su savo vaikais M. ir R. S.. M. S. minėjo, kad su sÅ«numi R. S. buvo susitikęs vienÄ kartÄ likus 2 mėnesiams iki mirties, o daugiau jie nebendravo. Brolis M. S. jai viskÄ pasakojo, nes su broliu artimai bendravo, dažnai susitikdavo. 2012-2013 m. broliui M.

S. pablogėjo sveikata, tada ji brolį iÅ¡sivežė į (duomenys neskelbtini), paguldė į diagnostikos skyrių. Jai buvo žinoma, kad M. S. buvo įsigijęs patalpas (duomenys neskelbtini), miÅ¡ko 10 ha, taip pat papildomai buvo nusipirkęs miÅ¡ko, turėjo automobilių, bet nežino, kokių tiksliai. Brolis turėjo gal 3-4 automobilius, tiksliai nežino. Likus savaitei iki M. S. mirties, su broliu buvo susitikusi, o vienÄ vakarÄ iki brolio mirties, brolis telefonu jai sakė, kad reikia paraÅ¡yti testamentÄ , nes norėjo iÅ¡dalinti savo turtÄ , kad turtas neatitektų vaikams, kurie juo nesirÅ«pino.

Brolis jai sakė, kad važiuos pas G. S. iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl miÅ¡ko, norėjo kažkÄ perraÅ¡yti iÅ¡ naujo. Žinojo, kad M. S. sprendė klausimus su broliu G. S. dėl to susitarimo, kuris vyko 2007 m. Nežino, kam M. S. planavo palikti 10 ha miÅ¡ko sklypÄ . M. S. kalbėjo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliks mamai. Brolis turėjo draugę SvetlanÄ , kuri buvo su M. S., kai jis mirė. Po brolio mirties Svetlana buvo nuvykusi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ten pusrÅ«sio patalpose gyveno L.

B.. KitÄ dienÄ , kai jos sesuo atvyko į butÄ , tame bute nerado daug daiktų. Po brolio mirties į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kartais atvykdavo sesuo, mama. Tris mėnesius tame bute gyveno L. B., kuris buvo brolio draugas, padėjėjas. Ä® tÄ butÄ ji pati atvykdavo kokius 3-4 mėnesius, nuolatos ten negyveno. Mama peržiÅ«rėjo visus dokumentus, kurie buvo tame bute. Mama ir sesuo nerado jokių susitarimų. Bute esančius dokumentus vartė, bet labai minimaliai. Dokumentus peržiÅ«rėjo su mama ir seserimi, bet jos nerado nieko panaÅ¡aus, dėl ko vyksta Å¡i byla.

Nežinojo, kad testamentas yra neįformintas. Testamento nematė. Tuo metu nebuvo aiÅ¡ku, kad tas butas priklausė M. S. vaikams. M. S. vaikai su juo nebendravo, trys mėnesiai buvo paduoti dokumentus dėl palikimo priėmimo. Mama važiavo tvarkyti dokumentų. Bute ji buvo su M. S. leidimu, su juo kalbėjo telefonu. Mama važiavo pas notarÄ ir mama jai pasakė, kad M. ir R. S. pateikė dokumentus dėl palikimo, bet nežino, kokiu metu apie tai sužinojo. Pati neįsikėlė į tÄ butÄ , o mama dar iki M.

S. mirties gyveno su juo. Tuo metu mama turėjo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). Tas namas yra labai didelis ir mamai žiemÄ buvo sunku vienai ten gyventi ir Å¡ildyti namÄ , todėl gyveno su broliu. PrieÅ¡ mirtį M. S. minėjo, kad nenori turto palikti vaikams. Jos tėtis P. S. kalbėjosi su M. S. 2012-2013 metais, kad M. S. reikia sutvarkyti reikalus dėl palikimo, kad nepaliktų turto vaikams, kad turtas bÅ«tų paliktas Å¡eimai. Jai pačiai nebuvo aktualus klausimas dėl M. S. turto, todėl negalvojo, kam jį turi palikti.

Ikiteisminio tyrimo metu turėjo galvoje, kad G. S. 2007-12-14, kai įformino dokumentus dėl susitarimo su M. S., iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), fiziÅ¡kai negalėjo pasiraÅ¡yti to dokumento, dėl kurio yra Å¡i byla. Pati yra teista, neatsimena, už kÄ ir kelintais metais. Atrodo, kad tai nebuvo sunkÅ«s nusikaltimai. Buvo sulaikyta, suimta, bet neatsimena, kokį laikotarpį. Suimta buvo 2005-2006 m. Apie 2005 m. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ tarp M. S. ir G. S. žino iÅ¡ pokalbių.

Buvo paleista 2006 m. rugpjÅ«tį. Tuo metu P. S. rÅ«pinosi jo žmona, su jos mama. IÅ¡ tėčio žemės dovanojimÄ gavo 2002-2003 m. Dovanojimo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2002 iki 2007 m. Nežino, kodėl tėtis dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu 2002 m. neiÅ¡sprendė klausimo dėl miÅ¡ko, tai buvo jų susitarimas. Nebuvo teista už poveikius liudytojams. Po suėmimo persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. S. gyveno (duomenys neskelbtini), G.

S. – (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl 2007-12-14 G. S. vyko į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu matė dokumentÄ , kuriame yra G. S. ir jos paraÅ¡ai. Neatsimena, kokius paaiÅ¡kinimus davė dėl skolų. Apygardos teisme nemelavo, kai teisėja parodė dokumentÄ . Teisme sakė tiesÄ . Dokumente, kuriame yra užfiksuota, kad skola yra grÄ Å¾inta, paraÅ¡as yra panaÅ¡us į jos, bet negali teigti, kad paraÅ¡as yra jos. Negyveno 9 mėnesius (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) gyveno L.

B. arba B., tiksliai jo pavardės nežino, taip pat atvykdavo jos mama. Mamos vardas ir pavardė yra B. N.. Nematė ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl mama ten atvykdavo. Apie brolio M. S. draugę S. sužinojo, kai brolis jau buvo ligoninėje ir po to S. dalyvavo laidotuvėse. Apie brolio draugę sužinojo brolio mirties dienÄ . Brolis M. S. su ja daug kuo dalinosi, bet ta draugė S. atsirado gal kokia savaitė iki brolio mirties ir draugės nebuvo mačiusi. Be susitarimo tarp brolių M. ir G. S., jos žiniomis, brolis M.

S. turėjo skolÄ kredito unijai. Paskutiniu metu M. S. augino dekoratyvines žuvytes, po mamos vyro mirties jie su mama tęsė kapaviečių rengimo verslÄ , paminklų, kirto pardavimui medienÄ . Su M. S. asmeniÅ¡kai vystė nekilnojamojo turto verslÄ . M. S. nevykdė automobilių verslo. Nežino, kiek automobilių brolis M. S. turėjo mirties dienÄ . Nežino, kur jis laikė automobilius. Nežino, kad buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl dingusių automobilių. Vienas automobilis buvo pas jos seserį N. N., nes sesuo su M.

S. leidimu juo važinėjo, kol buvo tvarkomas jos automobilis. Dokumentus brolis laikė didžiajame kambaryje, ten buvo spintos. Dalį dokumentų ji peržiÅ«rėjo, kažkokiÄ dalį žiÅ«rėjo mama ir sesuo. Tarp dokumentų galvojo rasti testamentÄ . Neatsimena, ar G. S. po brolio M. S. mirties kalbėjo apie tÄ susitarimÄ , skolÄ . Neprisimena, ar ji pati kalbėjo ta tema su G. S., prieÅ¡ jam teikiant ieÅ¡kinį teismui. Neatsimena, kiek kartų ėjo į apygardos teismÄ , kai atnaujino bylÄ . Atrodo, kad į apygardos teismÄ buvo iÅ¡kviesta vienÄ kartÄ .

Neatsimena, kokius parodymus davė apygardos teisme. Jos klausė apie raÅ¡telį ir ji pasakė, kad pirmÄ kartÄ jį matė. Kai teisme jos paklausė apie skolÄ tarp G. ir M. S., turėjo pasakyti, kad žino apie jÄ . Žino, kad po skyrybų jos brolis M. S. pardavė vienÄ objektÄ . Nežino tiksliai kainos, jai atrodo, kad kalba ėjo apie 200000–300000 litų. Už tuos pinigus brolis remontavo butÄ , nusipirko kažkiek miÅ¡ko, pirko patalpas (duomenys neskelbtini). Brolis jai sakė, kad planuoja nusipirkti miÅ¡ko, bet tiksliai nežino, ar brolis jo nusipirko ir kur nusipirko.

Pabradėje turėjo bÅ«ti M. S. kažkoks plytų sandėlis. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) brolis turėjo pastatÄ , kurį pardavė. Kai tas pastatas buvo parduotas, už jį pinigų jie negavo. Žino, kad M. S. tuo metu neatsiskaitė su G. S.. Žino, kad G. S. turėjo skolų, bet kam konkrečiai buvo skolingas, nežino. Jai nežinomos aplinkybės, kad M. S. prieÅ¡ mirtį bÅ«tų padengęs G. S. skolas. RaÅ¡telį, kad M. S. važiavo ir mokėjo kažkokiÄ dalį G. S. skolų, rado tarp M.

S. dokumentų ir atidavė jį M. S.. L. S. dirbo jos įmonėje, kuri buvo įkurta 2002-2004 m., bet tiksliai neatsimena. Įmonės veikla buvo vykdyti šokėjų, modelių, dainininkų paieškas, atrankas. Jai atrodo, (duomenys neskelbtini) buvo įmonės filialas ir L. S. dirbo (duomenys neskelbtini). Jos pačios darbo vieta buvo visuose filialuose. Dokumentai buvo laikomi filialuose (duomenys neskelbtini). Jos parašas galėjo pasilikti, nes pasirašydavo ir palikdavo, jie buvo šeima, todėl pasitikėjo.

Daugiau nėra atsiradę dokumentų su jos paraÅ¡u, apie kuriuos nežinotų, iÅ¡ kur jie atsirado. Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamasis tikriausiai yra jo mirusio brolio sÅ«nus. Abejoja, ar kaltinamasis yra jo brolio sÅ«nus. Brolio sÅ«naus seniai nematė, matė maÅ¾Ä , bet gal čia tas pats žmogus. Po brolio mirties teko susipažinti su kaltinamuoju ir buvo bandyta spręsti brolio norÄ sutvarkyti Å¡eimyninius reikalus. M. S. pranešė, kad reikia pabaigti įvykdyti susitarimus, bet kaltinamasis jam pasakė, kad jis nieko negaus.

Å iuo metu civilinė byla yra sustabdyta, kol nesibaigs baudžiamoji byla. Ä®pareigojimas dėl 200000 litų yra neįvykdytas. M. S. kaltinamas tuo, kad teismui pateikė padirbtÄ dokumentÄ , kuriuo pagrindu siekė sau naudos. M. ir R. S. kreipėsi į teismÄ civiline tvarka, teismas priėmė ir pradėjo nagrinėti ieÅ¡kinį, kad neva jo miręs brolis M. S. jam sumokėjo tuos 200000 litų. M. ir R. S. kreipėsi į teismÄ , nes jam buvo priteistas M. S. pasižadėjimas, kad jam M. ir R. S. turi sumokėti 200000 litų.

M. ir R. S. ieÅ¡kojo visokių bÅ«dų, kaip pabėgti nuo Å¡io įsipareigojimo. Po dviejų metų M. ir R. S. kreipėsi į teismÄ civiline tvarka ir nurodė, kad neva rado dokumentÄ , kuriame tvirtinama, kad M. S. jam yra sumokėjęs 200000 litų. M. ir R. S. tvirtina, kad nėra pagrindo jam sumokėti 200000 litų, nes neva pinigai jau sumokėti. Dokumentas yra byloje ir jo pagrindu yra baudžiamoji byla. Tai dokumentas, kuriame neva D. M. liudija, kad 200000 litų sumokėti G. S.. Tas dokumentas yra netikras, nes jame tvirtinama, kad pinigai yra sumokėti.

Tas dokumentas yra suklastotas, jame yra melas, nes jam nėra sumokėti 200000 litų. Tame dokumente yra D. M. ir neva jo paraÅ¡as. Niekada nebuvo tokio susitarimo, kuris fiksuotas tame dokumente. Niekada tokio dokumento nematė ir nepasirašė. Dokumentas yra tos pačios datos, kai jis su tėvu ir broliu buvo susitikę (duomenys neskelbtini) notarų biure. Padirbtas dokumentas yra 2007-12-27 datos, tai yra tų pačių metų, tÄ pačiÄ dienÄ , kai jo tėvas parašė dovanojimÄ jo broliui M. S.. Padirbtame dokumente nurodyta, kad pinigai jam sumokėti.

Tame dokumente yra ne jo paraÅ¡as. Nežino, ar tame dokumente yra D. M. paraÅ¡as. Specialistai nustatė, kad tai D. M. paraÅ¡as ir pasisakė, kad tai yra ne jo paraÅ¡as. ParaÅ¡as nėra panaÅ¡us į jo paraÅ¡Ä . 2007-12-14 iÅ¡ ryto buvo (duomenys neskelbtini), kai tėvas miÅ¡kÄ užrašė M. S. vardu. Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sÅ«nus. M. S. yra jos buvęs vyras, kuris jau yra miręs. Kažkiek žino aplinkybes dėl miÅ¡ko, kad buvusio vyro M. S. tėvas P. S. jam padovanojo miÅ¡kÄ .

Kai su M. S. kartu gyveno, tÄ miÅ¡kÄ abu prižiÅ«rėjo, kirto iÅ¡ jų bendrų pajamų. M. S. visada jai sakė, kad tÄ miÅ¡kÄ jam padovanojo ir miÅ¡kas yra jų. Nežinojo, ar juridiÅ¡kai buvo įformintas tas dovanojimas. Jie daugiau nei 20 m. prižiÅ«rėjo tÄ miÅ¡kÄ , kirto, atsodino. Buvęs vyras jai visada sakė, kad tai yra jo miÅ¡kas, nes tėvas jam padovanojo. Nežino apie tai, kÄ paveldėjo M. S. iÅ¡ savo tėvo, nes tuo metu jie jau buvo iÅ¡siskyrę. Nežino, kada mirė P. S..

IÅ¡ viso vaikų buvo keturi, o jos vyrui padovanojo miÅ¡kÄ , nes buvo vyriausias, sergantis, visų mylimas, o kitiems vaikams buvo paskirstyta žemė ir kitas turtas. Žino, kad M. S. prieÅ¡ mirtį turėjo butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų skyrybų metu tas butas atiteko M. S., jos buvusiam vyrui. Po skyrybų nebendravo su M. S. iki jo mirties, tai gal 2-3 metus. Po M. mirties teko bÅ«ti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes sÅ«nus M. S. jÄ ten nusivežė. Nebuvo su sÅ«numi, kai jis rado dokumentÄ tame bute.

TÄ dokumentÄ ji matė. Kai skyrėsi su M. S., ji pretendavo į miÅ¡kÄ ir norėjo, kad bÅ«tų padalintas visas turtas. MiÅ¡kas nebuvo padalintas, nes M. S. nebuvo oficialiai susitvarkęs miÅ¡ko dovanojimo. Skyrybų procese buvo ginčas dėl miÅ¡ko padalinimo, nes ji norėjo, kad miÅ¡kas bÅ«tų padalintas. Žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute M. S. rado pasiraÅ¡ytÄ lapÄ , kuriame buvo iÅ¡dėstyta, kad 200000 litų suma buvo grÄ Å¾inta. TÄ dokumentÄ buvo pasirašę keli asmenys, galėjo bÅ«ti D.

M. ir G. S.. Nežino, kur M. S. padėjo tÄ dokumentÄ , kam perdavė. Nematė dokumento, kuriame bÅ«tų akcentuota, kad yra 200000 litų skola. Galėjo bÅ«ti toks variantas, kad buvo pasiraÅ¡ytas fiktyvus dokumentas, jei reikėtų dalinti miÅ¡kÄ , kai vyko skyrybų procesas. Gali bÅ«ti, kad su vyru M. S. iÅ¡siskyrė 2006 m. Nežinojo, kad juridiÅ¡kai miÅ¡kas nepriklausė M. S., nes M. S. visada sakė, kad tai yra jo miÅ¡kas. Kai vyko skyrybų procesas, buvo pateikti praÅ¡ymai dėl miÅ¡ko dalinimo.

Liudytoja N. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos sÅ«nėnas – jos brolio M. S. sÅ«nus. M. S. mirė 2015 m. Su M. S. nelabai palaikė ryÅ¡ius, nes Å¡eimoje ji yra jauniausias vaikas ir jų tėvai yra skirtingi, o mama yra ta pati. Tarp jos ir M. S. yra didelis amžiaus skirtumas, todėl nebuvo artimų ryÅ¡ių. Su M. S. ryÅ¡ius palaikė tik kol gyveno su tėvais. Žino tik tiek, kiek girdėjo iÅ¡ pokalbių, kad M., G. S. ir D. M. tėvas P. S. paliks palikimÄ ir jie turės pasidalinti kažkiek žemės, miÅ¡ko ir butÄ (duomenys neskelbtini).

Kiek žino, butas, kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo M. S.. Tame bute yra buvusi. Jai žinoma, kad butas priklausė M. S.. Tame bute ji buvo, kai atvykdavo aplankyti brolio ir yra buvusi po brolio mirties. Po brolio mirties kurį laikÄ mama B. N. gyveno tame bute ir ji su D. M. pasikeisdamos važiuodavo ten bÅ«ti prie mamos. Su D. M. miegodavo tame bute. Tame bute buvo labai daug dokumentų. Bute esančių dokumentų netikrino ir neskaitė, nes žinojo, kad jos ten nieko nėra. Tuos dokumentus galėjo vartyti mama B.

N. ir D. M.. Matė, kad mama kilnojo tuos dokumentus. D. M. jai nieko nepasakojo apie tuos dokumentus. Dokumentų ten tikrai buvo daug, sudėta segtuvais, kelios krÅ«vos. M. S. yra turėjęs įmonę. Po M. S. mirties naudojosi viena jo transporto priemone, apie tai žinojo M. S.. Jos maÅ¡ina buvo sugedusi ir galima sakyti, kad M. S. automobilį ji pasiskolino. Jokių nusiskundimų dėl to nebuvo. Automobilį ji grÄ Å¾ino M. S. ir jokių piktumų nebuvo. G. S. skunde/pareiÅ¡kime nurodė, kad R. S. 2017-05-10 pateikė praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015.

Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu R. S. teismui pateikė 2007-12-14 susitarimo kopijÄ bei Å¡io dokumento pagrindu prašė Å iaulių apygardos teismo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. Å iaulių apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-804-372/2017 atnaujino Å iaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 procesÄ . Å iaulių apygardos teismui pateiktame 2007-12-14 susitarime yra atspausdintas jo vardas ir pavardė – G. S., susitarimo tekste yra įraÅ¡ytas jo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, prie jo vardo ir pavardės yra paraÅ¡as, kuris jam nepriklauso, t.y. paraÅ¡as yra suklastotas (1 t., b. l. 18). 2005-03-19 susitarime tarp G.

S. ir M. S. užfiksuota, kad M. S. įsipareigoja sumokėti G. S. 200000 litų, po to, kai tėvas P. S. dovanojimo sandoriu perleis M. S. nuosavybės teises į miÅ¡ko sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22); Å iaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-27 sprendimu nutraukta santuoka tarp L. S. ir M. S. dėl M. S. kaltės (3 t., b. l. 175-191). 2007-12-14 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad P. S. padovanojo sÅ«nui M. S. žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 11,03 ha, iÅ¡ jų miÅ¡ko plotas 10,70 ha, paskirtis: miÅ¡kų Å«kio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).

Dovanojamas žemės sklypas Å¡alių įkainotas 100000 litų, dovanojamo žemės sklypo vertė (indeksuota) 80181 litų, vidutinė vertė 78062 litų (2 t., b. l. 150-151). 2007-12-14 sutartyje tarp G. S. ir M. S. užfiksuota, kad M. S. pripažįstÄ 200000 litų (57924 Eur) skolÄ pagal 2005-03-19 susitarimÄ ir įsipareigoja grÄ Å¾inti skolÄ pagal pareikalavimÄ (1 t., b. l. ). 2007-12-14 susitarime užfiksuota „AÅ¡, D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) savo paraÅ¡u patvirtinu, kad man brolis M.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pilnai atsiskaitė su broliu G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), už senelio miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), kurį tėtis P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Å¡ios dienos sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo M. S.. M. S. pagal 2005 m. kovo 15 d. susitarimÄ buvo įsipareigojęs sumokėti G. S. 200000 Lt (du Å¡imtus tÅ«kstančių), P. S. atlikus teisių į miÅ¡kÄ apiforminimÄ , t.y. pasiraÅ¡ius miÅ¡ko dovanojimo sutartį.

AÅ¡, G. S., pasiraÅ¡ydamas šį susitarimÄ patvirtinu, kad M. S. pagal 2005 m. kovo 15 d. susitarimÄ su manimi pilnai atsiskaitė, jokių pretenzijų neturiu. D. M. (paraÅ¡as), G. S. (paraÅ¡as)“ (1 t., b. l. 22). Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e apie asmenį užfiksuota, kad P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio skyriaus pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad M. S. iÅ¡duoti du leidimai miÅ¡kui kirsti miÅ¡ko sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2014-01-31 ir 2014-01-31 (1 t., b. l. 132-136).

Bankų pateiktose M. S. finansinių operacijų iÅ¡klotinėse užfiksuotos jo atliktos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2018-06-21 (1 t., b. l. 96-126). M. S. susidariusių skolų iÅ¡klotinėje užfiksuota, kad didžiausiÄ jo skolÄ sudarė 2013-10-15/2014-12-29 Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 6699,85 eurų (1 t., b. l. 82-84). Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e apie asmenį užfiksuota, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Palangos miesto Pirmojo notaro biuro pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad 2015-05-18 G.

S. pasitvirtino notariÅ¡kai 2005-03-19 susitarimo ir 2007-12-14 sutarties nuoraÅ¡us (2 t., b. l. 107). Antstolio T. U. pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad antstolio kontoroje vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko M. S. pagal 2014-09-08 iÅ¡duotÄ Å iaulių apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-6568-797/201 AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2017-04-04 buvo parduotas areÅ¡tuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininko M. S. paveldėjimÄ priėmusių M.

S. ir R. S. pasiÅ«lytam pirkėjui. Butu pilnai disponavo skolininkai ir buto raktus turėjo jie perduoti savo pasiÅ«lytam pirkėjui (3 t., b. l. 155-156). Civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 dokumentuose užfiksuota, kad: 2015-04-27 G. S. kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su 2015-04-24 ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. pagrindu, ir pareikalavo priteisti solidariai iÅ¡ M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57924 eurų (2 t., b. l. 142-145). 2015-05-20 G.

S. kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su patikslintu 2015-04-24 ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. pagrindu, ir pareikalavo priteisti solidariai iÅ¡ M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57924 eurų (2 t., b. l. 146-147). 2015-06-12 Å iaulių apygardos teisme iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-715-883/2015 pagal G. S. 2015-04-24 ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo (2 t., b. l. 146). 2015-09-24 G. S. Å iaulių apygardos teismui pateikė ir paprašė prijungti prie civilinės bylos 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G.

S. ir M. S. originalus (t. 2, b. l. 131-132). 2015-10-08 G. S. kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su patikslintu 2015-10-07 ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. pagrindu, ir pareikalavo priteisti solidariai iÅ¡ M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57924 eurų (2 t., b. l. 152-155). Å iaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimu civilinėje byloje priteista ieÅ¡kovui G. S. solidariai iÅ¡ M. S. ir R. S. 57924 eurų; priteista ieÅ¡kovui G. S. iÅ¡ M.

S. ir R. S. po 1275 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 t., b. l. 121-130). Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi 2016-07-08 civilinėje byloje iÅ¡ dalies pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimas dėl atstovavimo iÅ¡laidų – priteista ieÅ¡kovui G. S. iÅ¡ M. S. ir R. S. po 292,94 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Tai yra, tokiu bÅ«du G. S. įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 58509,88 eurų turtÄ (2 t., b. l. 185-194). 2016-11-25 G. S. pateikė praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos teismui iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (pakeistas Nr. 2A-551-943/2016) bei pateikė teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-715-883 vykdyti antstoliui A.

B. (2 t., b. l.195-196). 2017-05-11 R. S. pateikė teismui 2017-05-10 praÅ¡ymÄ ir 2007-12-14 susitarimÄ , pagal kurį M. S. G. S. yra sumokėjęs 200000 litų ir paprašė atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (3 t., b. l. 1-5). Å iaulių apygardos teismo 2017-08-17 nutartimi atnaujintas procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (2 t., b. l. 119-120). IÅ¡ 2017-09-19, 2018-01-25, 2018-01-18 teismo nutarčių matyti, kad M. S. proceso metu prašė atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, sustabdyti byloje vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (3 t., b. l. 18-19; 26-30).

IÅ¡ 2018-06-01 M. S. skundo matyti, kad jis proceso metu skundė teismo sprendimÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas (3 t., b. l. 88-90). Å iaulių apygardos teismo 2018-02-22 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartimis sustabdytas areÅ¡tuoto turto realizavimas pagal Å iaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimÄ atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (3 t., b. l. 18-19). Å iaulių apygardos teismo 2018-05-28 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-20 nutartimi sustabdyta civilinė byla iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17 (3 t., b. l. 147-150).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140(4442)-IS1-5988 užfiksuota, kad atlikus M. S. psichofiziologinį tyrimÄ nustatyta, kad testo metu M. S. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesÄ . Tyrimo eigoje nurodyta, kad tyrimo metu M. S. buvo papraÅ¡yta papasakoti viskÄ , kas jam žinoma apie 2007-12-14 susitarimo sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Taip pat, jam buvo parodytas 2007-12-14 susitarimas. M. S. iÅ¡ esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Jis teigė, kad šį dokumentÄ rado savo tėvo bute 2016 metų antroje pusėje, kai ieÅ¡kojo svarbių dokumentų. M. S. buvo užduoti klausimai:

1. Ar jÅ«s sukÅ«rėte bent dalį to prieÅ¡ testÄ parodyto susitarimo? (M. S. atsakymas „Ne“).

2. Ar jūs savo ranka pasirašėte tame 2007-12-14 susitarime prie savo pavardės? (M. S. atsakymas „Ne“).

3. Ar jÅ«s matėte, kai buvo pasiraÅ¡ytas tas susitarimas? (M. S. atsakymas „Ne“) (4 t., b. l. 171-172). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140(4443)-IS1-5387 užfiksuota, kad atlikus G. S. psichofiziologinį tyrimÄ nustatyta, kad testo metu G. S. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ . Tyrimo eigoje nurodyta, kad tyrimo metu G. S. buvo papraÅ¡yta papasakoti viskÄ , kas jam žinoma apie 2007-12-14 susitarimo sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Taip pat, jam buvo parodytas 2007-12-14 susitarimas. G. S. iÅ¡ esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. G. S. teigė, kad šį dokumentÄ jis pirmÄ kartÄ pamatė teisme, anksčiau jo niekada nėra matęs ir ant jo nepasiraÅ¡inėjo. G. S. buvo užduoti klausimai:

1. Ar jÅ«s savo ranka pasirašėte ant to prieÅ¡ testÄ parodyto susitarimo? (G. S. atsakymas „Ne“).

2. Ar jūs savo ranka pasirašėte tame 2007-12-14 susitarime prie savo pavardės? (G. S. atsakymas „Ne“).

3. Ar jÅ«s matėte, kai buvo pasiraÅ¡ytas tas susitarimas? (G. S. atsakymas „Ne“) (1 t., b. l. 194-195). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140(4441)-IS1-5416 užfiksuota, kad atlikus D. M. psichofiziologinį tyrimÄ nustatyta, kad testo metu D. M. į jai užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ . Tyrimo eigoje nurodyta, kad tyrimo metu D. M. buvo papraÅ¡yta papasakoti, kas jai žinoma apie 2007-12-14 susitarimo sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Taip pat, jai buvo parodytas 2007-12-14 susitarimas. D. M. iÅ¡ esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. D. M. teigė, kad šį dokumentÄ ji pirmÄ kartÄ pamatė teisme, anksčiau jo niekada nėra mačiusi ir ant jo nepasiraÅ¡inėjo. D. M. buvo užduoti klausimai:

1. Ar jÅ«s savo ranka pasirašėte ant to prieÅ¡ testÄ parodyto susitarimo? (D. M. atsakymas „Ne“).

2. Ar jūs savo ranka pasirašėte tame 2007-12-14 susitarime prie savo pavardės? (D. M. atsakymas „Ne“).

3. Ar jÅ«s matėte, kai buvo pasiraÅ¡ytas tas susitarimas? (D. M. atsakymas „Ne“) (2 t., b. l. 85-86). D. M. sudarytoje buto, (duomenys neskelbtini), schemoje ji nurodė, kad M. S. darbo kambaryje dviejose spintose ir darbo stalčiuose laiko dokumentus (pažymėtos trys vietos) (2 t., b. l. 76). M. S. sudarytoje buto, (duomenys neskelbtini), schemoje jis nurodė, kad 2007-12-14 susitarimÄ rado M. S. darbo kambaryje dokumentų spintose (pažymėta viena vieta) (2 t., b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -98(18) užfiksuota, kad tirti pateiktame 2005-03-19 susitarime eilutėje „G.

S.“ pasirašė G. S.; tirti pateiktame 2005-03-19 susitarime eilutėje „M. S.“ pasirašė ne M. S., o kitas asmuo; tirti pateiktoje 2007-12-14 sutartyje eilutėje „G. S.“ pasirašė G. S.; tirti pateiktoje 2007-12-14 sutartyje eilutėje „M. S.“ pasirašė ne M. S., o kitas asmuo (4 t., b. l. 67-69). Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-91(18), 11Š-95(18) nurodyta, kad:

1. Tirti pateiktame 2005-03-19 susitarime esantys G. S. ir M. S. parašai parašyti ne su techniniu pasiruošimu.

2. Tirti pateiktas 2005-03-19 susitarimas yra dokumento originalas.

3. Tikėtina, kad tirti pateikto 2005-03-19 susitarimo tekstas yra teksto kopija, kuri išspausdinta vienu nespalvinio lazerinio spausdinimo aparatu. 2005-03-19 susitarimo lapas yra buvęs drėgmės poveikyje, tačiau tikėtina, kad įrašai jame cheminiu (ėsdinimo) būdu keičiami nebuvo.

4. Nustatyti dokumentų pagaminimo (iÅ¡spausdinimo, paraÅ¡ymo) datÄ pagal dažomųjų medžiagų senėjimÄ Å¡trichuose LTEC neturi moksliÅ¡kai pagrįstų metodikų ir techninių galimybių, todėl atsakyti į klausimus, ar 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis iÅ¡spausdinti juose nurodytomis datomis ar kitu laiku, nėra galimybės.

5. Tirti pateiktoje 2007-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai parašyti ne su techniniu pasiruošimu.

6. Tirti pateikta 2007-12-14 sutartis yra dokumento originalas.

7. Tikėtina, kad tirti pateiktos 2007-12-14 sutarties tekstas yra teksto kopija, išspausdinta vienu lazerinio spausdinimo aparatu. 2007-12-14 sutarties lapas yra buvęs drėgmės poveikyje, tačiau tikėtina, kad įrašai jame cheminiu (ėsdinimo) būdu keičiami nebuvo (4 t., b. l. 54-57). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-172(17) užfiksuota, kad 2007-12-14 susitarime eilutėje „D. M.“ pasirašė ne M. S., o D. M.; nustatyti, ar eilutėje „G. S.“ pasirašė G.

S., M. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima nustatyti, nes įvertinus G. S. parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai duoti, nustatytieji sutampantys požymiai nėra reti, pasitaiko daugelio asmenų raÅ¡ysenose/paraÅ¡uose, o besiskiriančių požymių atžvilgiu nebuvo galima nustatyti ar tai kito asmens raÅ¡ysenos/parašų požymiai ar tai G. S. parašų variantiÅ¡kumas, neatsispindėjęs tirti pateiktuose pavyzdžiuose; lyginant tiriamÄ jį M.

S. paraÅ¡Ä su lyginimui pateiktais M. S. raÅ¡ysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai duoti, nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima todėl, kad tiriamasis paraÅ¡as yra nesudėtingos konstrukcijos, be to galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas iÅ¡ dalies pamėgdžiojant tikrÄ jį G. S. paraÅ¡Ä , todėl yra mažai informatyvus identifikaciniam tyrimui kitų asmenų atžvilgiu (4 t., b. l. 35-38).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -92(18) užfiksuota, kad nustatyti, ar tirti pateiktame 2007-12-14 susitarime eilutėje „G. S.“ pasirašė R. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi lyginant tiriamÄ jį paraÅ¡Ä su lyginimui pateiktais R. S. raÅ¡ysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai duoti, nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, kadangi tiriamasis paraÅ¡as yra nesudėtingos sandaros, be to, galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas iÅ¡ dalies pamėgdžiojant tikrÄ jį G.

S. paraÅ¡Ä , todėl Å¡is paraÅ¡as yra mažai informatyvus identifikaciniam tyrimui kitų asmenų atžvilgiu (4 t., b. l. 63-64). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -168(17) užfiksuota, kad didelė tikimybė, kad tirti pateiktame 2007-12-14 susitarime D. M. ir G. S. paraÅ¡ai yra paraÅ¡yti ne su techniniu pasiruoÅ¡imu (4 t., b. l. 24-25). Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -39(18) užfiksuota, kad didelė tikimybė, kad tirti pateikto 2007-12-14 susitarimo tekstas yra teksto kopija, tačiau paraÅ¡ai jame paraÅ¡yti Å¡ratinukais; nustatyti, ar 2007-12-14 susitarimo tekstas buvo keičiamas montažo/prispausdinimo bÅ«du nebuvo galima; nustatyti dokumentų pagaminimo (iÅ¡spausdinimo, paraÅ¡ymo) datÄ pagal dažomųjų medžiagų senėjimÄ Å¡trichuose, nėra moksliÅ¡kai pagrįstų metodikų, todėl atsakyti į klausimÄ , ar 2007-12-14 susitarimas iÅ¡spausdintas nurodytÄ dienÄ ar kitų laiku, nėra galimybės (4 t., b. l. 48-49).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019-01-11 specialisto išvadoje Nr. 11Š-175(18), 11Š-184(18) nurodyta, kad tirti pateiktas 2007-12-14 susitarimas (su D. M. ir G. S. parašais) yra išspausdintas ant skirtingo popieriaus lapo nei 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis (su M. S. ir G. S. parašais). 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis (su M. S. ir G. S. parašais) yra išspausdinti tos pačios rūšies popieriaus lapuose; tirti pateiktame 2007-12-14 susitarime esantys D. M. ir G. S. parašai yra parašyti skirtingais šratinukais ir kitais rašikliais nei 2005-03-19 susitarime ir 2007-12-14 sutartyje esantys G.

S. ir M. S. paraÅ¡ai. 2005-03-19 susitarime esantis M. S. paraÅ¡as paraÅ¡ytas kitu raÅ¡ikliu nei Å¡iame susitarime esantis G. S. paraÅ¡as bei 2017-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. paraÅ¡ai. 2005-03-19 susitarime esantis G. S. paraÅ¡as bei 2017-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. paraÅ¡ai yra paraÅ¡yti tokiomis pat savybėmis pasižyminčia ir tos pačios rÅ«Å¡ies dažomÄ ja medžiaga (geline), tačiau nustatyti ar jie paraÅ¡yti tuo pačiu raÅ¡ikliu negalima (4 t., b. l. 77-80). 2017-01-27 bei 2018-05-29 pareiÅ¡kimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017-02-07 ir 2018-05-29 M.

S. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymais pradėti ikiteisminį tyrimÄ G. S. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo, dokumentų klastojimo. Å iuose pareiÅ¡kimuose M. S. nurodė, kad 2016-11-08 tvarkydamas tėvo M. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rado 2007-12-14 G. S. ir D. M. susitarimÄ , kad M. S. pilnai atsiskaitė su G. S. pagal 2005-03-19 susitarimÄ , kuriuo buvo įsipareigojęs sumokėti 200000 litų (57924 eurų). Å iuose pareiÅ¡kimuose M. S. taip pat nurodė, kad jis kreipsis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (2 t., b. l. 14-20).

Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-16 nuosprendžiu G. S. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymių. Konstatuota, kad byloje nėra nekeliančių abejonių įrodymų, kad 2005-03-19 susitarime tarp G. S. ir M. S., 2007-12-14 sutartyje tarp G. S. ir M. S. yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kad šiuos dokumentus surašė ir už M. S. pasirašė G. S.. Šiaulių apygardos teismo 2020-05-29 nutartimi apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartimi kasaciniai skundai buvo atmesti. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Å ios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan.

Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tyčia. Darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismÄ , antstolį, notarÄ ).

Sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, 9?10 punktai ir juose nurodyta teismų praktika). IÅ¡analizavus kaltinamojo M. S., liudytojų R. S., D. M., G. S., L. S. ir N. N. parodymus, 2005-03-19 susitarimÄ , 2007-12-14 sutartį, 2007-12-14 susitarimÄ , procesinius dokumentus iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015, specialisto iÅ¡vadas Nr. 11Å -91(18), Nr. 11Å -95(18), Nr. 11Å -98(18), Nr. 11Å -175(18), Nr. 11Å -184(18), Nr. 140-(4443)-IS1-5387, Nr. 140-(4441)-IS1-5416, Nr. 140-(4442)-IS1-5988, Nr. 11Å -168(17), Nr. 11Å -172(17), Nr. 11Å -39(18), Nr. 11Å -92(18), duomenis iÅ¡ gyventojų registro ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad M.

S. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-12-14 susitarimÄ , pasiraÅ¡ytÄ D. M. ir G. S. vardu, šį dokumentÄ , žinodamas, kad jis yra netikras, panaudojo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 ir tokiu bÅ«du apgaule pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę. Kaltinamasis M. S. kaltės dėl dokumento klastojimo, jo panaudojimo ir pasikėsinimo sukčiauti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis davė nuoseklius parodymus ir nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kad 2016-11-08 tvarkydamas tėvo M.

S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rado 2007-12-14 G. S. ir D. M. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ , kuriame teigiama, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimÄ visiÅ¡kai atsiskaitė su G. S., tada šį susitarimÄ perdavė R. S., kuris 2017-05-11 jį pateikė Å iaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nurodė kaltinamojo brolis R. S., kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ir įtariamuoju tvirtino, kad brolis M. S. jam pranešė apie tai, kad M.

S. bute rado 2007-12-14 susitarimÄ , todėl jie nusprendė šį dokumentÄ pateikti civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. 2015-03-26 M. S. ir R. S. priėmė mirusio tėvo M. S. palikimÄ , kuriuo abu lygiomis dalimis paveldėjo mirusio tėvo turtÄ , tarp kurio buvo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šį butÄ M. S. ir R. S. valdė iki 2017-04-04, kol Å¡is buvo parduotas antstolio. Tiek kaltinamasis M. S., tiek bute po brolio mirties lankydavusios liudytojos D. M. ir N. N. tvirtino, kad Å¡iame bute M.

S. laikė daug ir įvairių dokumentų. Liudytojos D. M. braižytoje schemoje nurodyta M. S. dokumentų laikymo vieta Å¡iame bute visiÅ¡kai sutampa su M. S. nurodyta 2007-12-14 susitarimo suradimo vieta – darbo kambaryje esančioje komodoje. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja D. M. teisme tvirtino, kad visus bute esančius M. S. dokumentus peržiÅ«rėjo jos motina B. N. ir jos sesuo N. N., tačiau jos nerado nieko panaÅ¡aus į 2007-12-14 susitarimÄ , o ji pati bute esančius dokumentus vartė labai minimaliai.

Tuo tarpu liudytoja N. N. teigė priešingai, kad M. S. bute esančių dokumentų išvis netikrino ir neskaitė, teigė, kad M. S. bute laikomus dokumentus galėjo vartyti mama B. N. ir D. M.. Todėl neatmestina versija, kad dokumentas galėjo egzistuoti ir anksčiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2007-12-14 susitarimo turinio matyti, jog juo patvirtinama, kad M. S. visiškai atsiskaitė su G. S. dėl 200000 litų skolos, todėl minėtas dokumentas ne tik kaltinamajam M. S., bet ir M. S.. Be to, iš specialisto išvados Nr. 11Š-39(18) matyti, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo išspausdintas ir pasirašytas 2007-12-14 susitarimas.

Kadangi M. S. 2006-07-27 iÅ¡siskyrė su žmona L. S. ir po skyrybų M. ir R. S. ilgÄ laikÄ nebendravo su tėvu M. S., neatmestina, kad kaltinamasis nežinojo apie 2007-12-14 susitarimo atsiradimo aplinkybes. Be to, nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad šį susitarimÄ pagamino bÅ«tent M. S.. Ar 2007-12-14 susitarime minėta skola apskritai egzistuoja, yra ne Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Liudytojai G. S. ir D. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat nuosekliai teigė, kad 2007-12-14 susitarimo jie nepasirašė.

Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡iame susitarime jos paraÅ¡as galėjo bÅ«ti po to, kai ji tuščių lapų su savo paraÅ¡ais palikdavo įmonėje, kurioje 2004-2005 m. dirbo tiek jos brolis M. S., tiek brolio žmona L. S.. Liudytojas G. S. viso proceso metu teigė, kad M. S. nėra jam sumokėjęs minėtame 2007-12-14 susitarime nurodytos 200000 litų sumos, o M. S. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2018-06-21 neatliko jokių bankinių pavedimų G. S.. Liudytojai G.

S. ir D. M. parodymus davė prisiekę ir bÅ«dami supažindinti su baudžiamÄ ja atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ , o specialisto iÅ¡vadose Nr. 140(4443)-IS1-5387 ir Nr. 140(4441)-IS1-5416 užfiksuota, kad atlikus psichofiziologinį tyrimÄ nustatyta, jog jie nemelavo teigdami, kad nepasirašė 2007-12-14 susitarimo bei nematė, kaip minėtas susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas. Tačiau vien aplinkybė, jog G. S. ir D. M. nepasirašė kaltinime nurodyto 2007-12-24 susitarimo, nepatvirtina, kad šį susitarimÄ suklastojo bÅ«tent kaltinamasis M.

S.. Kaltinamasis M. S. viso proceso metu neigė suklastojęs 2007-12-14 susitarimÄ ir tokių jo parodymų nepaneigia byloje atliktos specialisto iÅ¡vados Nr. 11Å -172(17), Nr. 11Å -92(18), Nr. 11Å -168(17), Nr. 11Å -39(18), Nr. 11Å -175(18), 11Å -184(18), kuriose konstatuota, kad 2007-12-14 susitarime eilutėje „D. M.“ pasirašė ne M. S., o D. M.; nustatyti, ar eilutėje „G. S.“ pasirašė G. S., M. S., R. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi G. S. paraÅ¡as yra nesudėtingos sandaros, be to, galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas iÅ¡ dalies pamėgdžiojant tikrÄ jį G.

S. paraÅ¡Ä ; didelė tikimybė, kad 2007-12-14 susitarime D. M. ir G. S. paraÅ¡ai yra paraÅ¡yti ne su techniniu pasiruoÅ¡imu, o susitarimo tekstas yra teksto kopija, tačiau paraÅ¡ai jame paraÅ¡yti Å¡ratinukais; nustatyti, ar 2007-12-14 susitarimo tekstas buvo keičiamas montažo/prispausdinimo bÅ«du nebuvo galima; 2007-12-14 susitarimas yra iÅ¡spausdintas ant skirtingo popieriaus lapo nei 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis, o 2007-12-14 susitarime esantys D. M. ir G. S. paraÅ¡ai yra paraÅ¡yti skirtingais Å¡ratinukais ir kitais raÅ¡ikliais, nei 2005-03-19 susitarime ir 2007-12-14 sutartyje esantys G.

S. ir M. S. paraÅ¡ai. Todėl vien aplinkybė, jog atlikus poligrafo tyrimÄ , nustatyta, kad liudytojai G. S. ir D. M., neigdami pasirašę 2007-12-14 susitarimÄ bei matę, kaip minėtas susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas, sakė tiesÄ , o kaltinamasis M. S., neigdamas, kad pasirašė, sukÅ«rė bent dalį ar matė, kaip buvo pasiraÅ¡ytas 2007-12-14 susitarimas, sakė netiesÄ , nepatvirtina kaltinamojo kaltės BK 300 straipsnio prasme. Poligrafo naudojimo tvarkÄ , tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymÄ Å¡is tyrimo metodas bei jo rezultatai gali bÅ«ti naudojami, nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas.

Pagal šį įstatymÄ toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafÄ kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti savarankiÅ¡ku įrodymu. Teismų praktikoje pažymima, jog poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimÄ poligrafu, gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų Å¡altiniui keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-191-697/2018, 2K-49-693/2019).

Å io tyrimo rezultatai gali bÅ«ti vertinami tik kitų įrodymų kontekste. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybę, kad be poligrafo duomenų daugiau jokių neginčijamų duomenų, įrodančių M. S. kaltę, nenustatyta, darytina iÅ¡vada, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. S. suklastojo 2007-12-14 susitarimÄ . Vien tai, kad nurodytas 2007-12-24 susitarimas yra naudingas kaltinamajam M. S., pats savaime neįrodo jo kaltės pagal jam inkriminuojamus kaltinimus.

Byloje esančios specialistų iÅ¡vados nepatvirtina, kas, disponuodamas tuščiu lapu su D. M. paraÅ¡u, pagamino 2007-12-14 susitarimÄ . Byloje taip pat nenustatyta, kada minėtas dokumentas buvo pagamintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pagamintas po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-08 nutartimi paliktas galioti M. S. nenaudingas Å iaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Byloje nėra neginčijamų kaltinamojo M. S. kaltės dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo įrodymų, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Nenustačius, jog M. S. pagamino netikrÄ dokumentÄ , nėra byloje ir jokių kitų įrodymų, kad M. S. žinojo, jog 2007-12-14 susitarimas yra netikras ir jį panaudojo. Vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų inkriminuojamų požymių yra tai, kad kaltinamasis turi žinoti dokumentÄ esant padirbtÄ (netikrÄ ) ir siekį tokį jį panaudoti.

Atitinkamai negalima kaltės grįsti prielaidomis dėl netikro dokumento panaudojimo siekiant apgaule įvengti turtinės prievolės. Esant tokioms ištirtoms aplinkybėms, neįrodyta, jog M. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl išteisintinas. Kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (4 t., b. l. 193-194). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2007-12-14 G. S. ir D. M. susitarimas, 2 vnt. kompaktinių diskų (paketas prie bylos), paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304-307 straipsniais, nusprendžia: M. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. KardomÄ jÄ priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2007-12-14 G. S. ir D. M. susitarimÄ , 2 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Marius Steponaitis